2016-09-27 Nr. AB-18182-3-61-3-02616-2010-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3010-575/2016 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02616-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 27 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tauragės autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Tauragės autobusų parkas“ skundą atsakovams Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P. dėl sprendimo ir nelaimingo atsitikimo darbe akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Tauragės autobusų parkas“ (toliau –

ir pareiškėjas, Bendrovė) įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu sužalotas V. P.. 2009 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjo dvišalė komisija (iš

pradžių sužalojimas nebuvo priskirtas prie sunkių) ištyrė nelaimingą atsitikimą ir surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (I t., b. l. 19–20). Šiame akte buvo nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra saugos ir sveikatos norminio akto (instrukcijos) pažeidimas ir saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Tretysis suinteresuotas asmuo V. P. su tokiomis išvadomis nesutiko ir kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, prašydamas nelaimingą atsitikimą ištirti iš naujo. Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyrius 2009 m. rugsėjo 25 d. surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra neparengimas išsikrovusių akumuliatorių pakeitimo akumuliatorinėje įkrautais akumuliatoriais technologinio proceso, darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto asmens, elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (I t., b. l. 21–22). Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyrius išnagrinėjęs UAB „Tauragės autobusų parkas“ nesutikimo su aktu argumentus, 2009 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. SD-22432 juos atmetė (Valstybinės darbo inspekcijos

– toliau ir VDI medžiaga, b. l. 111). Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydamas surašyti naują nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-72 (VDI medžiaga, b. l. 5–6) skyrė pakartotinį V. P. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, kurį atlikti buvo pavesta VDI Tauragės skyriaus vedėjui. VDI Tauragės skyrius 2010 m. liepos 7 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, kuriame patikslino įvykio aplinkybių aprašymą bei suformulavo nelaimingą atsitikimą lėmusias priežastis (I t., b. l. 23–24). Akte nurodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra nenustatymas pavojų ir rizikos neįvertinimas akumuliatorių krovimo vietoje, darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto asmens, neparengimas išsikrovusių akumuliatorių pakeitimo akumuliatorinėje įkrautais akumuliatoriais technologinio proceso, elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Valstybinė darbo inspekcija 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu „Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo“ Nr. (37) SD-14615, išnagrinėjusi pareiškėjo nesutikimo argumentus, konstatavo, kad naujų faktų, aplinkybių ar/ir kitų priežasčių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ankstesnius VDI Tauragės skyriaus priimtus sprendimus bei išvadas dėl nelaimingo atsitikimo nenustatyta, todėl administracinė procedūra baigta vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 34 str. (I t., b. l. 14).

II.

Pareiškėjas UAB „Tauragės autobusų parkas“ su skundu, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą „Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo“ Nr. (37) SD-14615; 2) panaikinti 2010 m. liepos mėn. VDI Tauragės skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1, 7 ir

17 punktus. Pareiškėja skunde taip pat buvo pareiškusi reikalavimą įpareigoti VDI skirti pakartotinį tyrimą nelaimingo atsitikimo aplinkybėms ir priežastims ištirti, kurio teismo posėdžio metu atsisakė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir nepilnos sudėties komisijos, todėl negali būti pripažintas pagrįstu. Nesutiko su 2010 m. liepos mėn. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 priežastimis, nurodydamas, kad tiriant nelaimingo atsitikimo aplinkybes buvo nurodytos ne konkrečios aplinkybės, susidariusios nelaimingo atsitikimo metu, o tik V. P. ir A. D. paaiškinimai, kurie prieštaringi. Pabrėžė, kad Lietuvos teismo ekspertizės 2010 m. balandžio 22

d. išvada Nr. 11-456 (10) baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00668 tvirtina, jog V. P. parodymai neteisingi. Rėmėsi minėta išvada ir tvirtino,

kad labiausiai tikėtina, jog sprogimą sukėlusio uždegimo šaltinio poveikis sprogiai atmosferai akumuliatoriaus angų atžvilgiu artimoje aplinkoje buvo sąlygotos konkrečiai nenustatytų V. P. veiksmų. Tačiau šios specialistų išvados nebuvo paisoma 2010 m. liepos mėn. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1. Nurodė, kad su V. P. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 105, priimant jį į autobuso vairuotojo pareigas, o 2000 m. buvo sudarytas minėtos sutarties pakeitimas – V. P. pareigos buvo pakeistos į autobuso vairuotojo

– konduktoriaus, nurodant, kad reikalui esant remontuos autobusą, einant autošaltkalvio pareigas. Pabrėžė, jog būtent tą dieną, kuomet įvyko nelaimingas atsitikimas, V. P. be darbdavio žinios dirbo darbą, kuris jam nebuvo pavestas nei darbo sutartimi, nei jo pareiginiuose nuostatose. UAB „Tauragės autobusų parkas“ parengtoje akumuliatorių krovimo, priežiūros, transportavimo, mokymo programoje nustatyta, kad akumuliatorius transporto priemonėje montuoja ir darbus, susijusius su akumuliatorių įkrovimu, atlieka tik akumuliatorininkas. Pareiškėjo teigimu, neteisingai 2010 m. liepos mėn. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 konstatuota, kad V. P. nebuvo supažindintas, kaip elgtis su rūgštiniais akumuliatoriais, nebuvo apmokytas ir atestuotas. V. P. nereikėjo nei supažindinti, nei

apmokyti dirbti su akumuliatoriais, nes toks darbas neįėjo į jo pareigas. V. P. nesilaikė darbo sutarties, viršijo pareiginiais

nuostatais jam nustatytus įgaliojimus, ko pasėkoje ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Nurodė, kad S. J. ir J. A.

M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog įmonėje yra seniai susiklosčiusi praktika, kuomet vairuotojai patys išima iš autobuso akumuliatorius ir nuveža pakrovimui, laikytini neobjektyviais. Pažymėjo, kad akumuliatorinės patalpa buvo įrengta taip, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys – užtrenkiamos spynos bei užrašai ant durų. Pripažino, kad dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių nelaimingo atsitikimo dieną akumuliatorinės durys buvo neužfiksuotos, tačiau nesutiko, kad akumuliatorinės patalpa nebuvo įrengta taip, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys.

Pažymėjo, kad akumuliatorinė įrengta vadovaujantis Priešgaisrinės saugos taisyklėmis, buvo atliktas akumuliatorinės patikrinimas, kurio metu jokių pastabų ar pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl atsakovo teiginį, kad akumuliatorinės įrengimas neatitinka reikalavimų laikė neteisingu. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės nebuvo pažeistos. Atsakovai VDI ir VDI Tauragės skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad VDI nėra operatyvinės veiklos ar ikiteisminio tyrimo subjektas, jos pareigūnai neatlieka kvotos funkcijų ir nevykdo liudytojų apklausos, todėl pagal kompetenciją nevertina skirtingų, dažnai darbo ginčo elementų turinčių darbo teisinių santykių šalių parodymų teisingumo ir pagrįstumo, taip pat nenagrinėja ir nevertina vienos iš šalių kaltės laipsnio dėl įvykio, kadangi šios funkcijos deleguotos teisėsaugos institucijų bei ginčus nagrinėjančių subjektų prerogatyvai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 286 straipsnis).

Profesinės rizikos darbo vietoje vertinimas yra vienas iš esminių vidinės kontrolės elementų. Rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti esančius ar galinčius atsirasti kenksmingus, pavojingus veiksnius, kurie darbo metu gali sužaloti darbuotoją ar kitaip pakenkti jo sveikatai. Atsižvelgiant į rizikos vertinimo duomenis, ne tik ruošiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos bei instruktuojami darbuotojai, bet ir vadovaujantis profesinės rizikos vertinimo rezultatais, nustatoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarka, sprendžiama, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, kaip organizuoti jų įrengimą, kokiomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis aprūpinti darbuotojus, kokius diegti saugius darbo procesus.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas, organizuoti profesinės rizikos vertinimą visose darbo vietose yra darbdavio pareiga. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu pareiškėjas nepateikė įrodymų apie atliktą rizikos vertinimą akumuliatorinėje. Atliekant pakartotinį tyrimą buvo pateikta 2010 m. balandžio 12 d. sudaryta „Profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 1“, tačiau buvo įvertintas tik vienas pavojingas veiksnys

– sieros rūgštis. Kiti veiksniai, tokie, kaip sprogimo pavojus (kas ir atsitiko), patalpų vėdinimo efektyvumas, patalpų apsauga, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys, akumuliatorių pakrovimo technologija, įrengimų techninė būklė ir kt. liko neįvertinti. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad šiuo konkrečiu atveju sprogimas įvyko ne todėl, kad akumuliatorinėje buvo pašalinis asmuo, o todėl, kad akumuliatoriaus išorėje, aprėpiančioje akumuliatorių sekcijų angas, buvo susidaręs ypač degus ir sprogus vandenilio ir oro mišinys. Tai galėjo atsitikti dėl netvarkingos vėdinimo sistemos – dujos privalėjo būti nuolat šalinamos jas nusiurbiant ir neleidžiant susidaryti pavojingai koncentracijai, tačiau atliekant rizikos vertinimą nusiurbimo sistemos efektyvumas nebuvo įvertintas. Dujų debesėlis taip pat galėjo susidaryti dėl pakrovimo technologijos pažeidimų. Pabrėžė, kad pagal 1992 m. balandžio 1 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 105 į Tauragės autobusų parką V. P. buvo priimtas autobuso vairuotoju. 2000 m. gegužės 22 d. sutartis buvo papildyta, numatant papildomas konduktoriaus pareigas, o taip pat, nurodant, kad reikalui esant, privalės remontuoti autobusą, eiti autošaltkalvio pareigas. Pastebėjo, kad vairuotojo ir

autošaltkalvio darbo pobūdis yra skirtingas. Nežiūrint į tai, kad V. P. raštu patvirtino, jog sutinka su pakeistomis pareigomis

ir kad saugos ir sveikatos klausimais kaip autošaltkalvis buvo instruktuotas,

tiriant nelaimingą atsitikimą nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad V. P. turi autošaltkalvio kvalifikaciją. Nelaimingas

atsitikimas įvyko ne vairuojant automobilį, o atliekant autošaltkalvio darbą ir tai rodo, kad nukentėjusysis nežinojo, kaip darbą atlikti saugiai, jis nebuvo apmokytas, kaip saugiai elgtis su rūgštiniais akumuliatoriais. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ar instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui

atstovaujantis asmuo organizuoja darbuotojo mokymą, o įrodymų, kad V. P. tokie mokymai buvo organizuoti, pateikta nebuvo.

Akcentavo, jog pagrįstai buvo nustatytas ir kitas pažeidimas – Bendrovėje nebuvo priimto lokalinio teisės akto, reglamentuojančio išsikrovusių akumuliatorių pakeitimo tvarką pakrautais akumuliatoriais. Šiuos savo argumentus grindė ikiteisminio tyrimo metu apklaustų darbuotojų parodymais, kurie tvirtino, jog buvo nusistovėjusi praktika, jog patys vairuotojai atjungdavo akumuliatorių, išimdavo iš autobuso ir vežimėliu nuveždavo į akumuliatorinę. Pakrautą akumuliatorių patys paimdavo iš akumuliatorinės, keldavo į autobusą ir pajungdavo.

Kadangi akumuliatoriai sunkūs, vairuotojai juos iškeldavo ir įkeldavo kam nors padedant. Dėl elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nurodė, kad pagrindiniai elektrosaugos reikalavimai nurodyti „Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklėse“, kuriose nustatyta, kad įėjimo į patalpą durys turi būti atidaromos į išorę ir jose būti įmontuota užtrenkiama spyna. Ant durų turi būti užrašyta „Akumuliatorinė“ ir užkabinti draudžiamieji ženklai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad duryse spyna įmontuota buvo, tačiau, kaip apklausos Tauragės VPK metu nurodė A.

D., pasitaikydavo, kad durys neužsitrenkdavo, todėl darytina išvada, kad reikalavimas riboti pašalinių asmenų patekimą į akumuliatorinę nebuvo vykdomas. Tyrimo medžiagoje esančios nuotraukos tvirtina, kad užrašų ir draudžiamųjų ženklų ant durų nebuvo. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog 2010 metų liepos mėnesį nelaimingą atsitikimą darbe pakartotinai tyrė nepilnos sudėties komisija.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 punkte nustatyta, kad sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Atliekant tyrimą gali dalyvauti draudimo įstaigos atstovas, mokymo įstaigos atstovas, nukentėjusysis arba jo atstovas. Nelaimingą atsitikimą tyrė VDI inspektorius A. F., nukentėjusiojo atstovė R. P., darbdavio atstovas R. K., kuris yra taip pat ir darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto pirmininkas, išrinktas 2003 m. darbuotojų susirinkime.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 punkte nustatyta, jog, jeigu darbdavio ir (ar) darbuotojų, nukentėjusiojo ar draudimo įstaigos atstovai nedalyvauja atliekant tyrimą, VDI inspektorius tiria nelaimingą atsitikimą darbe be jų. Pabrėžė, kad 2000 m. gegužės 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. 72 K buvo patvirtintas „Autobuso vairuotojo konduktoriaus pareiginių nuostatų papildymas“, kurio 1.2.1

– 1.2.4 punktuose nustatyta, kad autošaltkalvis remontuoja transporto priemonę, nustato ir šalina autotransporto priemonės mechanizmų ir agregatų gedimus bei darbo nesklandumus, nuima, išardo, surenka bei uždeda paprastus automobilio mazgus. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad V. P. išėmė ir nuvežė pakrauti akumuliatorių, dirbdamas darbo sutartyje nesulygtą darbą. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad S. J. ir J. A.

M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad įmonėje yra seniai susiklosčiusi praktika, kai vairuotojai patys išima iš autobuso akumuliatorius ir nuveža pakrovimui, yra neobjektyvūs, pabrėždamas, kad lygiai tokius pat parodymus ikiteisminio tyrimo byloje yra pateikęs J. K., A. P. Z.. V.

P. teigimu,

V. N. nurodė pačiam susitvarkyti akumuliatorių. Šios bylos kontekste yra reikšminga tai, kad pagal vidaus teisės aktus „Autobuso vairuotojo saugos ir sveikatos instrukciją“, patvirtintą 2003 m. liepos 13 d. UAB „Tauragės autobusų parkas“ direktoriaus įsakymu Nr. 6, akumuliatoriaus išėmimas nėra minimas tarp veiksmų, kuriuos vairuotojui draudžiama atlikti be tiesioginio vadovo leidimo.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinę darbo inspekciją skirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą nutraukė, kitą pareiškėjo UAB „Tauragės autobusų parkas“ skundo dalį atmetė (II t., b. l. 84–89). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 2 d. ir 4 d., nurodė, kad administracinėje byloje privalo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-23-557/2015 nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis.

Šioje nutartyje teismas pabrėžė, kad pareiškėjo priimti vietiniai (lokaliniai) teisės aktai, susiję su akumuliatorių priežiūra, neužtikrino saugaus akumuliatorių pakrovimo technologinio proceso, nes šiame procese turėjo galimybę dalyvauti ir tie darbuotojai, kurie tam nebuvo paruošti. Pabrėžė, kad liko nepaneigti 2009 m. rugsėjo 25 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto teiginiai, jog nelaimingą atsitikimą lėmė UAB „Tauragės autobusų parkas“ įstatymų bei teisės aktų pažeidimai – išsikrovusių akumuliatorių pakeitimo akumuliatorinėje įkrautais akumuliatoriais technologinio proceso neparengimas ir nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto asmens darbo atlikimas taip pat ir pavojų nenustatymas ir rizikos neįvertinimas akumuliatorių krovimo vietoje.

Patvirtino ir tai, kad be šių paminėtų pažeidimų buvo pažeisti ir elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimai. Pabrėžė, kad po nelaimingo atsitikimo darbe faktinė durų ženklinimo būklė keitėsi – buvo užklijuoti įspėjamieji ženklai ant iš lauko vedančių akumuliatorinės durų, tačiau šias aplinkybes laikė negalinčiomis paneigti pirminių objektyvių įvykio apžiūros metu gautų rezultatų. Konstatavo liudytojų A. N., A. D., Z. R., K. S. papildomus parodymus apie akumuliatorinės ženklinimą abejotinais.

Teismas, įvertinęs atliktas ekspertizes ir duotas ekspertų išvadas, priėjo išvados, kad darbdavys (Bendrovė) galėjo užtikrinti darbo ir priešgaisrinės saugos laikymąsi darbovietėje, pasirinkdamas bent vieną iš dviejų galimų veikimo variantų – arba nuspręsdamas, kad reikia atestuoti ir apmokyti V. P. išsikrovusių akumuliatorių pakeitimui ir jų pakrovimui, arba užtikrindamas tokią akumuliatorių pakrovimo tvarką, kuri pašalintų galimybę atlikti akumuliatorių pakrovimo darbus nekompetentingiems darbuotojams, apsaugotų asmenis, epizodiškai patenkančius į akumuliatorinę, taip pat pašalintų galimybę patekti į akumuliatorinę pašaliniams asmenims.

Teismas konstatavo, kad iš surinktų duomenų matyti, jog V. P. nebuvo tinkamai apmokytas ir atestuotas atlikti kokius nors darbus akumuliatorinėje, kad liko nepaneigti liudytojų J. A. M., J. K., S. J. parodymai dėl UAB „Tauragės autobusų parkas“ nusistovėjusios praktikos, kad patys vairuotojai atjungdavo autobusų akumuliatorius ir nuveždavo į akumuliatorinę, o juos pakrovus patys parsiveždavo ir sumontuodavo autobusuose, todėl laikė, kad Bendrovėje nebuvo užtikrinta saugi akumuliatorių pakrovimo tvarka, o neapmokyto V.

P. patekimą į akumuliatorinės patalpas, nesant pakankamų Bendrovės sukurtų apribojimų ir kliūčių, nelaikė jo asmenine iniciatyva atliktu veiksmu. Teismas

laikė, kad savavališkų ir įspėjamiesiems ženklams prieštaraujančių V. P. veiksmų, buvusių tiesiogine nelaimingo priežastimi,

konstatavimui nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu ištirtos bylos aplinkybės neleidžia neginčijamai konstatuoti, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo nepažeidė teisės aktų nuostatų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų. Teismas konstatavo, kad iš paminėtų ir teismo konstatuotų aplinkybių, neginčijamai patvirtintos 2010 m. liepos 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nustatytos aplinkybės ir nelaimingą atsitikimą lėmusios priežastys. Teismas, įvertinęs Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 78 ir 31 punktus padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nelaimingą atsitikimą darbe tyrė nepilnos sudėties komisija, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. gruodžio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas reikalavimo įpareigoti VDI skirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą atsisakė.

IV.

Pareiškėjas UAB „Tauragės autobusų parkas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Apeliantas nurodo, kad skundžia tą sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo UAB „Tauragės autobusų parkas“ skundo dalis atmesta. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d. nelaimingą atsitikimą pirmiausia ištyrė dvišalė komisija, kuri 2009 m. rugpjūčio 28 d. surašė nelaimingo atsitikimo aktą, kuriame nustatė, kad

pagrindinės nelaimingo atsitikimo priežastys yra paties nukentėjusiojo V. P. neteisingi veiksmai ir nepakankama darbų saugos ir

sveikatos kontrolė. Šio akto išvados nepaneigtos. „Įvykio aplinkybės“, „įvykio priežastys“ ir „nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės“, „nelaimingo atsitikimo darbe priežastys“ sampratos nėra tapačios; nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės yra techninių (susidarė sprogi aplinka) bei organizacinių (darbuotojo V. P. buvimas patalpoje, kurioje įvyko sprogimas) sąlygų, lėmusių įvykį, visuma; pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis yra pačio nukentėjusiojo neteisėtas elgesys darbe. Pakartotinio tyrimo metu nebuvo nustatytos ir nurodytos konkrečios sąlygos, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, nenurodytos konkrečios priežastys, dėl ko V. P. patyrė žalingą poveikį savo sveikatai; teismas šio motyvo nevertino. Teismas nepašalino prieštaravimų liudytojų V. P. ir A.

D. paaiškinimuose; nenuoseklūs V. P. paaiškinimai buvo paneigti liudytojų A. D., V. N. ir ekspertų išvadomis dėl sprogimo priežasties; specialistas išvadoje nurodė, jog versija, kad akumuliatorius sprogo dėl didėjančio vidinių dujų slėgio poveikio, kai kamščiai buvo įsukti, atmetama; į šias svarbias aplinkybes ginčijamame nelaimingo atsitikimo akte neatsižvelgta. Ginčijamo Nelaimingo atsitikimo darbe akto N-l Nr. l 7 p. „m“ eilutėje remtasi LTEC specialisto 2010 m. balandžio 22 d. išvados Nr. 11-456 (10) 3-oje ir 4-oje dalyse nurodytomis akumuliatoriaus sprogimo priežastimis ir aplinkybėmis; teismas turėjo vertinti, ar šias susiklosčiusias aplinkybes sąlygojo paties nukentėjusiojo V. P. veiksmai. Teismas turėjo vertinti, kad LTEC specialisto 2010 m. balandžio 22 d. išvados Nr. 11-456 (10) 6-ame ir 7-ame lapuose nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad sprogimą sąlygojo konkrečiai nenustatyti nukentėjusiojo veiksmai, laidams kibirkščiuojant jų atjungimo metu; į šias specialisto išvadas visiškai neatsižvelgta Nelaimingo atsitikimo darbe akto N-1 Nr. 1 7 p. „i“ ir „k“ eilutėse, nurodant, kad sprogimas įvyko nukentėjusiajam V. P. prisilietus prie vežimėlio; iš tyrimo medžiagos 26-ame psl. esančios nuotraukos matyti, kad vežimėlis su akumuliatoriais buvo patrauktas iš krovimo vietos, kas rodo ne tik

V. P. prisilietimą prie vežimėlio, bet ir konkrečius veiksmus. Teismas pripažino, kad V. P. dirbo darbo sutartyje nesulygtą darbą nors 2010 m. rugpjūčio 2 d. LR VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus išvados „Dėl UAB Tauragės autobusų parkas nesutikimo su nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinio tyrimo išvadomis“ Nr. D-218 2 d. 2 p. nurodyta, kad tokio teiginio nepatvirtino nei įmonės lokaliniuose aktuose įtvirtintos nuostatos, nei darbuotojų parodymai apie realiai nusistovėjusius darbų organizavimo ypatumus įmonėje. Nei V. P. 1992 m. balandžio 1 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 105, nei 2000 m. gegužės 22 d. jos papildyme nenumatyti nei akumuliatorių krovimo, nei transportavimo, nei aptarnavimo darbai, nes juos atlieka tik akumuliatorininkas A. D.; teismas nevertino, kad šis darbas

V. P. buvo uždraustas tiesioginio jo viršininko V. N. įsakymu, tačiau V. P. savavališkai nuvežė akumuliatorių krovimui; teismas turėjo vertinti, kad Nelaimingo

atsitikimo darbe tyrimo akto N-1 Nr. 1 7-ame punkte nustatyta, kad V. P. nebuvo supažindintas, kaip elgtis su rūgštiniais

akumuliatoriais, apmokytas ir atestuotas, nes akumuliatorių keitimas, išėmimas ir aptarnavimas neįeina į jo funkcijas. Teismas vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 1S-23-557/2015) nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis; minėta nutartis buvo galutinė ir neskundžiama, jos negalėjo ginčyti nei Klaipėdos apygardos prokuratūra, nei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, nei UAB „Tauragės autobusų parkas“, todėl vienasmeniškai teisėjo surašyta nuomonė neturi prejudicinės galios. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad UAB „Eldaga“ 2009 m. kovo 3 d. protokolu Nr. 20009-40 ir Tauragės sveikatos centro 1999 m. liepos 20 d. aktu buvo nustatytos normalios darbo sąlygos įmonėje. Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą palikti galioti (II t., b. l. 108–112). Atsiliepime teigiama, kad akumuliatorius sprogo esant dviem sąlygoms: degaus vandenilio dujų ir oro mišinio susidarymas bei degaus mišinio uždegimo šaltinio atsiradimas. Būtinoji sąlyga, be kurios nebūtų įvykęs sprogimas, – degaus vandenilio dujų ir oro mišinio susidarymas. VDI tyrimo metu nustatyta, kad akumuliatorių įkrovimo patalpa nebuvo įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Akumuliatorių pakrovimo vietoje nebuvo įrengta priverstinio (mechaninio veikimo) vėdinimo sistema, kuri galėtų ištraukti akumuliatorių pakrovimo metu susidariusias pavojingas vandenilio dujas. Akumuliatorių pakrovimo patalpa taip pat nebuvo įrengta taip, kad į ją pašaliniai asmenys negalėtų patekti. VDI tyrimo metu darbdavys pateikė Darbo aplinkos veiksnių higieninio įvertinimo kortelę Nr. 1, užpildytą 1999 m. liepos

20 d. Įvertinus kortelės turinį, nustatyta, kad joje nėra įvertinta akumuliatorių sprogimo rizika, nėra matuota vandenilio dujų koncentracija. Pagrįstai galima teigti, kad darbdavys, neįvertindamas rizikos veiksnių darbo vietose bei nenumatydamas prevencinių priemonių (saugos reikalavimus atitinkančios akumuliatorinės patalpos įrengimas; saugaus akumuliatorių pakeitimo technologinio proceso nustatymas, pavojingų patalpų žymėjimas ir k.t.) nelaimingiems atsitikimams darbe išvengti, nesudarė saugių darbo sąlygų. Itin svarbi yra UAB „Tauragės autobusų parkas“ susiformavusi praktika, kad patys vairuotojai iš autobusų išima ir vežimėlių pagalba akumuliatorius nuveža į jų pakrovimo vietą, o juos pakrovus jie patys pasiima pakrautus akumuliatorius. Šį faktą patvirtina UAB „Tauragės autobusų parkas“ darbuotojai J. K., S. J. ir A. P. Z.. Nei viename

lokaliniame UAB „Tauragės autobusų parkas“ norminiame teisės akte, su kuriuo V. P. buvo supažindintas, nėra nurodyta, kad yra draudžiama

iš autobusų išimti ir atgal įdėti akumuliatorius bei juos prižiūrėti (vežti, pakrauti ir kt.). Su Pareiškėjo minima „Akumuliatorių krovimo, priežiūros, transportavimo mokymo programa“ V. P. nebuvo supažindintas ir apmokytas, todėl nukentėjusysis galėjo nežinoti ir nežinojo, kaip saugiai dirbti su akumuliatoriais. Pagrįstai galima teigti, kad V. P. nepažeidė darbdavio vidinių teisės aktų reikalavimų, su kuriais jis buvo supažindintas, todėl Pareiškėjo teiginiai apie nukentėjusiojo V. P. neteisėtą elgesį darbe laikytini nepagrįstais. Siekiant pakeisti įrašus nelaimingo atsitikimo darbe akte ar patį nelaimingo atsitikimo darbe aktą panaikinti, reikia skirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą ar pakartotinį tyrimą. Prašymo skirti pakartotinį/papildomą tyrimą pats pareiškėjas pirmos instancijos teismo posėdžio metu atsisakė, todėl jo prašymas panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 neturi teisinio pagrindo. Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad pritaria Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išdėstytai pozicijai dėl UAB „Tauragės autobusų parko" apeliacinio skundo. Prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretysis

suinteresuotas asmuo V. P., atstovaujamas advokato J. J., atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad

naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą skundžiamoje dalyje nėra teisinio pagrindo. Tretysis suinteresuotas asmuo teigia, kad apeliacinio skundo motyvai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis buvo galutinė ir negalėjo būti apskųsta bei tėra vienasmeniška teisėjo nuomonė, todėl neturi prejudicinės galios, iš esmės yra nekorektiški ir nihilistiniai teisės požiūriu, nes išreiškia nesutikimą su įstatymo nuostatomis ir rodo teismo sprendimo negerbimą. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartyje iš esmės yra aptartos ir įvertintos visos apeliacinio skundo motyvuose nurodytos aplinkybės. 2009 m. rugsėjo 25 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1, pagrįstai nurodyta, jog nelaimingą atsitikimą sąlygojo tai, kad Bendrovėje neparengta išsikrovusių akumuliatorių pakeitimo akumuliatorinėje tvarka, akumuliatorių pakeitė nustatyta tvarka neapmokytas ir neatestuotas V. P., buvo pažeisti elektrosaugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimai. Apeliacinio skundo motyvai, jog teismas nepašalino prieštaravimų tarp V.

P. paaiškinimų ir kitų bylos duomenų, neįvertino galimos V.

P. kaltės, atliekant darbo sutartyje nesulygtą darbą ir jo veiksmų nelaimingo atsitikimo kilimui, yra nepagrįsti, nes skundžiamame sprendime teismas pagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartyje byloje Nr. 1S-23-557/2015 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, kurios turi prejudicinę galią. Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi minėtos nutarties nustatytomis aplinkybėmis, jog sulyginus 2009 m. rugsėjo 25 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus rezultatus su 2011 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, akivaizdu, jog buvo užfiksuoti skirtingi rezultatai, t. y. būtent po nelaimingo atsitikimo darbe keitėsi faktinė akumuliatorinės durų ženklinimo būklė ir kitos saugumo priemonės. Teismas taip pat kritiškai įvertino liudytojų A. N., A. D., Z. R., K. S., kurie, būdami ilgamečiais UAB „Tauragės autobusų parkas“ darbuotojais ir galimai jausdami administracijos spaudimą, parodymus, gretinant juos su kitais objektyviai užfiksuotais bylos duomenimis. Skundžiamame sprendime iš esmės buvo aptarti ir įvertinti visi apeliaciniame skunde nurodyti motyvai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės darbo inspekcijos aktų, jai tiriant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ

57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2010 m. balandžio 22 d. išvadoje Nr. 11-456(10) (baudžiamosios bylos II t. b. l. 11) nurodoma, kad akumuliatorius sprogo dėl jo išorėje užsiliepsnojusio vandenilio dujų ir oro mišinio degimo, vykstančio sprogimo greičiu perėjimo į akumuliatoriaus vidų pro dangtelio angas. Sprogimą galėjo sukelti bet kokio uždegimo šaltinio poveikis. Iš akto turinio matyti, kad ekspertas nenustatė, kad sprogimas sukeltas V. P. veiksmais, yra tik tikėtini samprotavimai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atvykę į nelaimingo atsitikimo darbe vietą, nustatė, kad akumuliatorių pakrovimo patalpos lauko durys nebuvo pažymėtos įspėjamaisiais ženklais – situacinėje fotografijoje ant durų draudžiančių ženklų nėra (baudžiamosios bylos I t. b. l. 8). Iš bylos medžiagos matyti, kad pašaliniai asmenys laisvai galėdavo patekti į akumuliatorių pakrovimo patalpą. Administracijos pareigūnų parodymai, kad V. P. buvo draudžiama patekti į

akumuliatorinės patalpas prieštarauja nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų S. J. ir J. A. M. ir J. K. parodymams, kad įmonėje yra seniai susiklosčiusi

praktika, kad vairuotojai patys išima iš autobuso akumuliatorius ir nuveža pakrovimui (baudžiamosios bylos I t. b. l. 169-170, 171-172, 173). Taigi, savavališkų ir įspėjamiesiems ženklams prieštaraujančių trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų nebuvo. Apeliantas teigia, kad vežimėlis su akumuliatoriais buvo patrauktas iš krovimo vietos, kas rodo ne tik V. P. prisilietimą prie vežimėlio, bet ir konkrečius veiksmus. V. P. nepažeidė darbdavio vidinių teisės aktų reikalavimų, su kuriais jis buvo supažindintas. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad ta aplinkybė, kaip daiktai galėjo atsidurti po sprogimo įrodinėtina specialistų išvadomis, o ne suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiškinimais. Todėl, teismas atmeta visus apeliacinio argumentus, kad V. P. kaltas dėl įvykio. Iš minėtos specialisto išvados seka, kad akumuliatorius sprogo esant būtinąjai sąlygai – susidarymui degaus vandenilio dujų ir oro mišinio. Iš bylos seka, kad akumuliatorių pakrovimo vietoje nebuvo įrengta priverstinio (mechaninio veikimo) vėdinimo sistema, kuri galėtų ištraukti akumuliatorių pakrovimo metu susidariusias pavojingas vandenilio dujas. Taigi, ginčijamo akto išvada, kad darbdavys neįvertino pavojų ir rizikos akumuliatorių krovimo vietoje yra pagrįsta. Teismas patikrinęs kitus įrodymus taip pat pripažįsta, kad nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte Nr. 1 VDI tyrėjo nurodytos priežastys yra teisingos bei pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis. Vilniaus apygardos administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 58 str. 2 d. ir 4 d. („įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui“) ir nurodydamas, kad administracinėje byloje privalo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-23-557/2015 nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, suklydo, kadangi šios teisės normos nėra aiškinamos plečiamai – paminėta teismo nutartis nėra nuosprendis. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo UAB „Tauragės autobusų parkas“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė