2016-12-21 Nr. AB-24532-3-63-3-02067-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1014-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02067-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja E. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) pripažinti Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2016 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. KAT13-(3.4)-126 (toliau – ir Išvada) nepagrįsta; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą (toliau – ir atsakovė) tyrimą dėl pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašte nurodytų aplinkybių perduoti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę, kuriame nurodė, kad Klaipėdos miesto tarybos mero sekretoriate darbuotojams skiriamos priemokos, kurių pagrįstumas, teisėtumas ir skaidrumas kelia abejonių, prašė atsakovą ištirti, ar minėtos priemokos paskirtos pagrįstai. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 12 d. išvadoje „Dėl lėšų naudojimo skiriant priemokas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato darbuotojams“ Nr. KAT13-(3.4)-126 nurodė, kad savivaldybės biudžeto lėšos priemokoms naudotos teisėtai, o priemokų skyrimo pagrįstumo nėra galimybių objektyviai įvertinti.

Pareiškėjos teigimu, atsakovės 2016 m. rugsėjo 12 d. išvada Nr. KAT13-(3.4)-126 yra paviršutiniška, nepagrįsta, tendencinga, šališka ir neobjektyvi, todėl privalo būti panaikinta. Esant interesų konfliktų ir tendencingo tyrimo faktams, pareiškėja negalėjo tikėtis iš savivaldybės kontrolieriaus nešališko ir objektyvaus darbo užmokesčio fondo lėšų panaudojimo darbovietėje tyrimo, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjos teisėtus lūkesčius (sąžiningumo, nešališkumo).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nurodė, kad pareiškėja prašo pripažinti neteisėta Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2016 m. rugsėjo 12 d. išvadą „Dėl lėšų naudojimo skiriant priemokas Klaipėdos miesto savivaldybės ir mero sekretoriato darbuotojams“ Nr. KAT13-(3.4)-126 ir įpareigoti atsakovę tyrimą dėl pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašte nurodytų aplinkybių perduoti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei. Teismas nustatė, kad iš ginčijamos išvados turinio matyti, kad joje išreikšta atsakovės pozicija dėl Klaipėdos miesto mero priimtų teisės aktų, kuriais paskirtos priemokos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir (duomenys neskelbtini) M. V. ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir (duomenys neskelbtini) D. Š.. Išvadoje taip pat aprašytos atsakovės tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su priemokų skyrimu Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar skundžiama Išvada, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, būtina atkreipti dėmesį į tai, ar ji atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, o pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad atsakovės 2016 m. rugsėjo 12 d. išvada „Dėl lėšų naudojimo skiriant priemokas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato darbuotojams“ Nr. KAT13-(3.4)-126 negali būti laikoma individualiu teisės aktu, priimtu pareiškėjos atžvilgiu, kadangi ji nesukelia pareiškėjai konkrečių teisinių pasekmių (nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms). Nurodytoje išvadoje tik buvo konstatuotos Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pareigūnų nustatytos faktinės aplinkybės atlikus patikrinimą dėl priemokų skyrimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato darbuotojams teisėtumo. Išvadoje pareiškėjos atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų išvadą surašiusios viešojo administravimo institucijos vardu priimtų sprendimų, darančių įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2016 m. rugsėjo 12 d. išvados „Dėl lėšų naudojimo skiriant priemokas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato darbuotojams“ Nr. KAT13-(3.4)-126 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę perduoti tyrimą, pagal pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi minėta išvada nėra administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms ir negali būti ginčo objektas šioje administracinėje byloje.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį ir pareiškėjos skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas jau skundo priėmimo stadijoje pasisakė jog tiek atsakovės Išvada, tiek pareiškėjos 2016 m. spalio 12 d. skunde pateiktų prašymų tenkinimas nesukeltų pareiškėjai teisinių pasekmių, nors tokia išvada turi būti daroma išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės. Pažymėjo, kad pagal bendrą taisyklę konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Taigi nagrinėjamu atveju tai, ar skundžiamas aktas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, turi būti analizuojama administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne darant prielaidas skundo priėmimo stadijoje.

Pareiškėjos skundo teismui esmė buvo tai, kad Išvada yra nepagrįsta, nes surašyta asmens, kurio santykiai su tikrinta institucija (pastarosios vadovu) kelia interesų konfliktus ir daro įtaką Išvados turiniui. Todėl Išvadoje nekalbama apie priedų skyrimo tvarkos / praktikos pagrįstumą tikrintoje institucijoje (kuo tiesiogiai buvo suinteresuota ir pareiškėja, kaip tikrintos institucijos darbuotoja), apsiribojant formaliais priedų įforminimo vertinimais.

Viešojo administravimo reguliavimo dalyku yra ir asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, susijusius / nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją, į kuriuos viešojo administravimo subjektas gali atsakyti laisvos formos raštu, o asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniams teismui.

Dėl Išvadą surašiusio asmens suinteresuotumo (interesų konflikto) bei aktyvių veiksmų siekiant išvengti realaus patikrinimo (tikrintos institucijos sąmoningai prašant pateikti tik neaktualią informaciją), nenustatyta pažeidimų tikrintoje institucijoje, kur buvo pareiškėjos darbovietė. Atsakovė dėl nepagrįstos Išvados nepagrįstai nenustatė pažeidimų neskaidriai fiksuojant darbo krūvio viršijimą ir atitinkamai skirstant priedus už įprastą darbo krūvio viršijimą, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjos teises į teisingą atlyginimą už darbą. Atsakovės Išvadų nepagrįstumas tiesiogiai riboja pareiškėjos teises bei galimybes pirmiausia derybų keliu (taikiai) tartis su atsakovės tikrinta institucija dėl atlyginimo už darbą (papildomos išmokos / priemokos), išvengiant sudėtingų teisminių procedūrų. Tuo tarpu atsakovės vengimas atlikti objektyvų ir realų patikrinimą sukuria situaciją, kai atsakovė, atlikusi šališką tyrimą nekonstatuota pažeidimų tikrintoje institucijoje (pareiškėjos darbovietėje), dėl ko nekonstatuojama ir pareiškėjos pažeista teisė į skaidrų / teisingą atlyginimą už darbą.

Taip pat teigia, kad teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartį nepagrįstai motyvavo ir tuo, kad skundžiamoje Išvadoje tiesiogiai nekalbama apie pareiškėjos pažeistas teises ir pareigas: pareiškėjos skundo esmė ir buvo būtent tai, kad Išvadoje nekalbama apie pareiškėjos pažeistas teises dėl pačios Išvados nepagrįstumo. Tuo tarpu teismas a priori skundžiamą Išvadą laikydamas pagrįstą, padarė tam tikras išvadas, skunde nurodytus pareiškėjos motyvus / pavyzdžius (konkretiems asmenims skirtus priedus) laikydamas tikruoju ginčo objektu, nors pareiškėja į atsakovę kreipėsi dėl tikrintos institucijos taikomos neskaidrios / tendencingos priemokų skyrimo praktikos, nurodydama konkrečius faktus kaip pavyzdžius (konkretiems asmenims skirtus priedus).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriame prašė pripažinti Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2016 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. KAT13-(3.4)-126 nepagrįsta ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą tyrimą dėl pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašte nurodytų aplinkybių perduoti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka iš esmės dėl to, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje pasisakė, kad tiek atsakovės Išvada, tiek pareiškėjos 2016 m. spalio 12 d. skunde pateiktų prašymų tenkinimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, nors tokia išvada turi būti daroma tik išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės turto naudojimo“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolierę, kuriame nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras savo potvarkiais skyrė priemokas, kurių pagrįstumas, teisėtumas ir skaidrumas kelia abejonių. Rašte nurodė asmenis, kuriems buvo skirtos priemokos ir su jų skyrimu susijusias aplinkybes. Prašė atlikti auditą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sekretoriate lėšų panaudojimo skaidrumo/pagrįstumo ir teisės aktų nustatyta tvarka informuoti, ar meras skaidriai/pagrįstai skyrė rašte nurodytas priemokas nurodytiems asmenims, jeigu skaidriai/pagrįstai, prašė atsakyti, ar priemokų neskyrimas už funkcijų atlikimą kitiems tarnautojams ir darbuotojams nėra diskriminacija.

Atsakovė skundžiamoje Išvadoje atsakė pareiškėjai į jos 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštą, kuriame nurodė pareiškėjos rašte nurodytiems asmenims paskirtų priemokų aplinkybes, taip pat, kad Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšos, skiriant, skiriant priemokas rašte nurodytiems asmenims, naudotos teisėtai, o įvertinti priemokų skyrimo pagrįstumo objektyviai neįmanoma. Dėl kitų darbuotojų diskriminacijos nurodė, kad priemokos skyrimo už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos laiko trukmės, pagrindimas nėra reglamentuotas, tik Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Todėl priemokos skyrimas yra išimtinė vadovo teisė, jam įvertinus valstybės tarnautojo įprastinį darbo krūvį ir jo padidėjimą. Jei vadovo (į pareigas priimančio asmens) nuomone darbuotojo krūvis nėra padidėjęs, priemokos neskyrimą vertinti kaip diskriminaciją nėra pagrindo.

Taigi, įvertinus pareiškėjos skundžiamos Išvados turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Išvada savaime nesukelia pareiškėjai jokių konkrečių teisinių pasekmių ir negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjai atitinkamas teises ar pareigas, kuri gali būti skundžiama ABTĮ nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-550/2013, 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-562-146/2016 ir kt.). Todėl pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad skundžiama Išvada nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, nepagrįsti ir atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose < ...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo aktualios ir vyraujančiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs pagrįstą išvadą, jog skundžiama Išvada negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi savaime nesukelia kokių nors teisinių pasekmių, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos E. A. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė