acb7135a-ec09-4781-adbb-e2b3ca2d2c82 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2S-200-267/2013Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05749-2012-3                                                          Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M.

I. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. I. ir L. I. ieÅ¡kinį atsakovei M. I., institucijai teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai J. I. ir L. I. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydami civilinėje byloje Nr. 2-161-223/2012, iÅ¡keltoje pagal J.

I. ir L. I. ieÅ¡kinį atsakovei M. I. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, pakeisti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti patikslintÄ laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ su anÅ«ke A. I., gim. (duomenys neskelbtini), kadangi ankstesnis laikinas bendravimas yra per trumpas, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, o byloje nėra jokių duomenų, kad bendravimas su seneliais prieÅ¡tarautų vaiko interesams.Atsakovė M. I. su praÅ¡ymu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad nėra tikra, jog seneliai tinkamai pasirÅ«pins anÅ«ke.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir iki sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje nustatė ieÅ¡kovams J. I. ir L. I. tokiÄ bendravimo su anÅ«ke A. I., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : J. I. ir L. I. su anÅ«ke A. bendrauja kiekvienÄ pirmÄ mėnesio pirmadienį nuo 16 val. iki 20 val., paimant vaikÄ iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jos mamos gyvenamÄ jÄ vietÄ , kiekvienÄ antrÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį ir kiekvienÄ trečiÄ mėnesio sekmadienį nuo 9 val. iki 20 val., paimant A. iÅ¡ jos mamos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant jÄ ten pat.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra nei vieno pagrįsto fakto įrodančio, kad ieÅ¡kovai netinkamai elgiasi savo anÅ«kės atžvilgiu ar susitikimai traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai ir neatitinka vaiko interesų. Ä®vertinęs ieÅ¡kovų asmenines savybes, charakterizuojančiÄ medžiagÄ , jų įvardintÄ (byloje esantys duomenys patvirtina buvusį bendravimo turiningumÄ ) bendravimo bÅ«dÄ su vaiku (pramogos, kelionės, lavinimas), teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jie yra pajėgÅ«s bendravimo metu pasirÅ«pinti mažamete anÅ«ke, gali visiÅ¡kai užtikrinti jos poreikius.

Teismo anksčiau nustatytÄ laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ teismas pakeitė atsižvelgdamas į vaiko interesus ir į tai, kad dėl ekspertizės skyrimo laikinas bendravimas gali užsitęsti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ esmė Atskiruoju skundu atsakovė M. I. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6804-223/2012. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Atsakovė nurodo, kad niekas Å¡ioje byloje netyrė ieÅ¡kovų gyvenimo sÄ lygų.

IeÅ¡kovai gyvena dviejų kambarių bute ir nėra jokių duomenų, kad pas ieÅ¡kovus apeliantės dukrai bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sÄ lygos.2. Nurodo, kad teismo teiginys, jog turėdami galimybę ilgesniam bendravimui, ieÅ¡kovai galėtų suteikti vaikui įvairesnį ir turiningesni laisvalaikį, kas, be abejo, atitinka vaiko interesus, nes jis bÅ«tų lavinamas ir ugdomas, neatitinka tikrovės. Apie vaiko lavinimÄ ieÅ¡kovai nepateikė visiÅ¡kai jokių duomenų. Vedžiojimas po prekybos centrÄ ir žaidimų kambarį negali bÅ«ti laikoma lavinimu ir ugdymu.

Mano, kad vykdant teismo nutartį išeis taip, jog tokio amžiaus vaikui seneliai asocijuosis su pramogomis ir visišku įgeidžių tenkinimu, o mama bus tik reikli tvarkos prižiūrėtoja, todėl atitinkamai bus bloga. Vaikų psichologijos teorijoje yra nekart išdėstyta kategoriška pedagogų nuomonė, jog tokio amžiaus vaikui pramogos negali būti pasiekiamos bet kada ir nepelnytai.

3. Atkreipė dėmesį, kad VTAT atsiliepime į pirminį ieÅ¡kovų J. I. ir L. I. ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė, jog seneliams užtektų bendrauti su anÅ«ke tik vienÄ kartÄ per mėnesį.4. Mano, kad teismas, spręsdamas laikino bendravimo su anÅ«ke klausimÄ , privalėjo jį iÅ¡spręsti vadovaudamasis vaiko interesais, o ne senelių norais. Tas iÅ¡ tėvų, pas kurį yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, faktiÅ¡kai yra atsakingas už vaiko auklėjimÄ , lavinimÄ ir ugdymÄ . Nei vaiko tėvas, gyvenantis atskirai, nei seneliai, negali fragmentiÅ¡kai užtikrinti jokio lavinimo ar ugdymo.

Pramogų suteikimas negali bÅ«ti sutapatinamas su lavinimu, tai jau vertintina, kaip vaiko interesų pažeidimas.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti ir nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad nepagrįstas atsakovės argumentas, kad niekas Å¡ioje byloje netyrė ieÅ¡kovų gyvenimo sÄ lygų. IÅ¡ byloje esančio Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atlikto buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimo akto Nr. VS-826 matyti, kad A.

I. sudarytos tinkamos sÄ lygos bendrauti ir svečiuotis senelių bute. Mano, kad bendravimas su seneliais visiÅ¡kai atitinka A. I. interesus, daugiau laiko praleisdama su seneliais anÅ«kė turės galimybę plėsti akiratį, turiningai leisti laisvalaikį, tapti sveika, iÅ¡silavinusia, tvirta asmenybe. Taip pat mano, kad priimdamas 2012-12-07 nutartį pakeisti laikinÄ jÄ bendravimo su anÅ«ke tvarkÄ teismas rėmėsi byloje surinkta medžiaga, vaikų teisių specialistų iÅ¡vadomis, todėl priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuri geriausiai atitinka tiek Å¡alių, tiek nepilnametės anÅ«kės interesus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). IÅ¡ atskirojo skundo matyti, kad atsakovė ginčija teismo nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , t. y. jos intensyvumÄ , kuri, atsakovės manymu, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kuriÄ teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimÄ jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas.

Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 straipsnis) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio byla nagrinėjama, į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , padėti iÅ¡vengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti keliÄ galimai žalai Å¡iems interesams atsirasti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31).

Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ pagal Konvencijos 8 straipsnį apima mažiausiai ryÅ¡ius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbiÄ vietÄ Å¡eimos gyvenime. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai, todėl turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryÅ¡ius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „iÅ¡plėstinei Å¡eimai“.

Visos iÅ¡vardytos vaiko teisės gali bÅ«ti ribojamos tik tada, jeigu tai kenkia paties vaiko interesams. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sÄ lygas bÅ«tina sudaryti, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Å ios sÄ lygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, poreikių, auklėjimo krypties, Å¡eimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-57/2007).Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, tarp vaiko senelių iÅ¡ tėvo pusės ir vaiko motinos (atsakovės) iÅ¡ esmės yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai dėl ieÅ¡kovų bendravimo su anÅ«ke.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad vaiko bendravimas su ieÅ¡kovais iÅ¡ esmės kenktų vaiko interesams. Jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių atsakovės atskirajame skunde nurodomus motyvus (pvz. netinkamos ieÅ¡kovų gyvenimo sÄ lygos), atsakovė nepateikė.

Atsakovės atskirojo skundo motyvai, susiję su ieÅ¡kovų ir nepilnametės anÅ«kės laisvalaikiu, nepilnamečio vaiko ugdymu ir pramogomis, yra subjektyvÅ«s ir paremti vaiko motinos emocijomis. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nesant galimybės vaikui tiesiogiai matytis su tėvu, seneliai iÅ¡ tėvo pusės nepilnamečio vaiko gyvenime užima itin svarbiÄ vietÄ , o bendravimas ir matymasis su jais yra ypatingai svarbus nepilnamečio vaiko visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai.Atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012‑12-07 nutartimi, kuri turi bÅ«ti vykdoma nuo jos priėmimo dienos, nustatyta ieÅ¡kovų laikina bendravimo tvarka su anÅ«ke daro neigiamÄ poveikį nepilnamečio vaiko fizinei, psichinei, emocinei bÅ«klei ar prieÅ¡tarauja vaiko interesams.

Pažymėtina, kad Å¡iuo metu byloje yra atliekama A. I. teismo psichologijos ekspertizė, todėl ekspertizės atlikimo metu paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, atsakovė gali kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.Atsižvelgiant į tai, kad vaikui turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos bendrauti su seneliais, nes tai atitinka vaiko interesus, tai svarbu vaiko raidai, kad byloje nėra duomenų, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka kenktų vaiko interesams, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka yra optimali ir užtikrina Å¡alių ir nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl to, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas                n u t a r i a:             Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                  Danutė Burbulienė