Legislator Case Law & Legislation
2021-06-23 Nr. AB-13389-3-62-3-00478-2020-7 AI generated

2021-06-23 Nr. AB-13389-3-62-3-00478-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-06-23 Nr. AB-13389-3-62-3-00478-2020-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-06-23 Nr. AB-13389-3-62-3-00478-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas D. A. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 20-IL-20-00306-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1956-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00478-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. A. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 20-IL-20-00306-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu atsakovas panaikino jam išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad D. A. kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas nekvestionavo Sprendime aptartų jo teisės pažeidimo faktų, tačiau kategoriškai nesutiko su jų teisiniu vertinimu, kuris D. A. kvalifikuoja kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Teigė, kad vertinant pažeidimus šiurkštumo ir atsiradimo laike prasme, yra akivaizdu, jog pritaikyta sankcija yra visiškai neproporcinga ir grindžiama subjektyviais pamąstymais, nesiremiant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo bei kitų teisės normų nuostatomis. Pareiškėjas manė, kad atsakovas pažeidė jo teisę būti laikomam nepriekaištingos reputacijos bei reabilituotam.

3. D. A. pažymėjo, kad Sprendimas yra prieštaringas, kadangi pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnį, jis yra nepriekaištingos reputacijos. Teigė, kad Sprendimą priėmęs pareigūnas pirmiausiai turėjo vadovautis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatomis ir tik įsitikinęs juose aptartų nuostatų taikymo pagrindais, nurodyti tikruosius teisės turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų motyvus.

4. Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendime nurodyta, jog jo atžvilgiu 2013 m. sausio 12 d. Kauno miesto Centro policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutrauktas, tačiau nebuvo paisoma, kad baudžiamosios bylos nutraukimas nurodytu pagrindu visiškai reabilituoja asmenį ir šia faktine aplinkybe iš viso negali būti remiamasi, charakterizuojant asmenį, priešingu atveju būtų pažeisti pagrindiniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai (nekaltumo prezumpcija). D. A. akcentavo, kad priimant Sprendimą, jis iš esmės neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos buvo seniai sumokėtos, o padaryti pažeidimai nepriskiriami šiurkštiems pažeidimams, todėl atsižvelgiant į jų kiekį ir pobūdį, laiko intervalą bei aktualumą, nėra pagrindo daryti neigiamas ir kategoriškas išvadas apie asmenį.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad niekada nebuvo baustas už netinkamą ginklų naudojimą civilinėje apyvartoje, o vertinimas, jog jis per 19 metų buvo baustas administracinėmis baudomis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) pažeidimus ir dėl to yra nepatikimas, yra absurdiškas, kadangi tokie pažeidimai neturi jokio priežastinio ryšio su specifiniais ginklų naudojimo reikalavimais. Akcentavo, kad patvirtintų Kelių eismo taisyklių ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506, 508 ir 481 straipsnių pažeidimų pavojingumą visuomenei paneigia aplinkybė, jog dėl jų D. A. nebuvo apribotos konkrečios teisės ir pareigos, susijusios su transporto priemonių vairavimu, dėl alkoholio vartojimo jis nebuvo įrašytas į rizikos grupes ar nukreiptas į smurtą, alkoholizmą mažinančias programas, kursus ir panašiai. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas manė, kad ne bet kokia ir ne visa neigiamo pobūdžio informacija sudaro pagrindą konstatuoti, jog asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

6. D. A. teigė, kad Sprendime išvados daromos subjektyviai ir nesvarstant, kodėl konkrečios aplinkybės tapo reikšmingomis ir aktualiomis tik priimant Sprendimą, o ne anksčiau, nors apie teisės pažeidimus buvo žinoma ir pirmojo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo 2003 m. metu, kas penkerius metus tęsiant tokio leidimo galiojimo terminus (paskutinį kartą buvo pratęstas 2019 m. birželio 25 d.). Pareiškėjo nuomone, toks įgaliotos įstaigos pareigūnų nenuoseklumas ir priimamų sprendimų prieštaringumas neabejotinai yra susijęs su teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principų pažeidimu.

7. Teismo posėdyje pareiškėjas D. A. ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

8. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Kauno apskrities VPK paaiškino, kad 2020 m. sausio 29 d. policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje buvo gauti duomenys, jog 2019 m. gruodžio 8 d. apie 23.40 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kavinėje „Bičiulių avilys“ D. A., būdamas neblaivus (nustatytas 2,06 promilių girtumas), kabinėjosi prie darbuotojų ir apsaugos pareigūnų, triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimu pareiškėjui už padarytus nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta nuobauda – 120 Eur bauda, kuri 2020 m. sausio 29 d. buvo sumokėta.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Administracinių nusižengimų registrų duomenimis, nuo 2001 m. iki 2020 m. pareiškėjas 29 kartus buvo baustas administracine tvarka, iš jų 12 kartų už automobilio vairavimą viršijant nustatytą greitį, 3 kartus už naudojimąsi telefonu, vairuojant transporto priemonę, 2 kartus už eismo įvykio sukėlimą, nepasirinkus saugaus greičio, 5 kartus už kelio ženklų taisyklių nesilaikymą, 2 kartus už pėsčiųjų nepaklusimą kelių eismo reguliavimo signalui ir kita.

11. Kauno apskrities VPK pažymėjo, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis, Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. birželio 7 d. nutarimu dėl pareiškėjo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 ir 290 straipsnius buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. A. kaltę.

12. Remdamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, atsakovas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarime nustatyti pareiškėjo chuliganiški veiksmai liudija apie jo agresyvumą, yra savaime pavojingi ir pagrindžia D. A. neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Akcentavo, kad pareiškėjas daug kartų buvo baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir tokius, kurie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, nuosavybei; nepaisydamas nevienkartinių nuobaudų, D. A. ir toliau sąmoningai darė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis nereaguoja į skirtas teisinio poveikio priemones, taigi abejingai vertina kitų eismo dalyvių saugumą.

13. Kauno apskrities VPK atkreipė dėmesį, kad pagrindai, kuriems esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, yra įtvirtinti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje, tačiau jais Sprendimas nebuvo grindžiamas. Pažymėjo, kad teisėtai laikomo šaunamojo ginklo turėjimas, pažeidžiant teisės aktus, yra reguliuojamas kituose Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo straipsniuose, kuriais Sprendimas taip pat nebuvo grindžiamas; jis buvo priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, kurioje bendrai nurodoma apie duomenis, leidžiančius daryti išvadą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

14. Atsakovas nurodė, kad taikant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, nėra pareigos nustatyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą; minėtai nuostatai taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Teigė, kad Sprendime nurodyti visi D. A. padaryti teisės aktų pažeidimai jį charakterizuoja kaip asmenį, keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo D. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius 2019 m. birželio 25 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto Centro policijos komisariate 2013 m. sausio 12 d. prieš D. A. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui) ir 290 straipsnį (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas); pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju, tačiau ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nesurinkus D. A. kaltę pagrindžiančių įrodymų ir nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių, Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. birželio 7 d. nutarimu buvo nutrauktas.

17. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 8 d. apie 23.40 val. viešoje vietoje būdamas neblaivus, kabinėjosi prie darbuotojų ir apsaugos pareigūnų, vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimu D. A. už padarytus nusižengimus, nustatytus Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta nuobauda – 120 Eur bauda, kurią pareiškėjas 2020 m. sausio 29 d. sumokėjo.

18. Teismas nurodė, kad Administracinių teisės pažeidimų ir Administracinių nusižengimų registrų duomenys patvirtina, jog nuo 2001 m. iki 2020 m. D. A. 28 kartus buvo baustas administracine tvarka, iš jų 12 kartų už automobilio vairavimą viršijant nustatytą greitį, 6 kartus už kelio ženklų taisyklių nesilaikymą, 3 kartus už naudojimąsi telefonu vairuojant transporto priemonę, 2 kartus už pėsčiųjų nepaklusimą kelių eismo reguliavimo signalui, 1 kartą už ginklo registravimo (perregistravimo) taisyklių pažeidimą, 4 kartus už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

19. Teismas pažymėjo, kad Sprendimu Kauno apskrities VPK panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, jog D. A. kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus pagrindus, suteikiančius teisę atsakovui panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus. Teismas akcentavo, kad Sprendimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis minėtus pareiškėjo padarytus daugkartinius administracinius nusižengimus bei minėtą ikiteisminio tyrimo nutraukimą.

20. Remdamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostata ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teismas pažymėjo, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves; ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką; Konstitucinio Teismo nutarimai patvirtina, jog visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.

21. Teismas pažymėjo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos analizė patvirtina išvadą, jog įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs atvejus, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus, bei šiuos asmenis charakterizuojančioms aplinkybėms. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios; įstatymų leidėjas viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, nesuteikia diskrecijos teisės pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą, tačiau nepaisant to, pareiškėjui taikant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

22. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra nurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai.

23. Teismas sprendė, kad D. A. grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui patvirtina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 120 Eur bauda už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose naudojimą, įžeidžiamą kibimą prie žmonių (Administracinių nusižengimų kodekso 481 str. 4 d.), statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą (Administracinių nusižengimų kodekso 506 str. 4 d.), statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu (Administracinių nusižengimų kodekso 508 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad D. A. 2019 m. gruodžio 8 d. apie 23.40 val. viešoje vietoje, kavinėje „Bičiulių avilys“, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,06 promilės girtumas), kabinėjosi prie darbuotojų ir apsaugos pareigūnų, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir padarė Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje bei 481 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus; pareiškėjas šio įvykio metu buvo sulaikytas policijos pareigūnų tik panaudojus fizinę prievartą.

24. Teismas pažymėjo, kad pakankamas pagrindas D. A. elgesį vertinti kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra nuo 2000 m. iki 2020 m. pareiškėjo padaryti kiti teisėtvarkos pažeidimai, už kuriuos jis 29 kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, t. y. dauguma atvejų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Teismas akcentavo, kad nors ir buvo nutrauktas minėtas ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pareiškėjo kaltę pagrindžiančių įrodymų ir nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių, ikiteisminio tyrimo nutraukimas D. A. teisinių pasekmių sukelti negali, tačiau duomenys apie tai, jog pareiškėjas 29 kartus buvo baustas už administracinius nusižengimus, taip pat ir už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose naudojimą, įžeidžiamą kibimą prie žmonių (Administracinių nusižengimų kodekso 481 str. 4 d.), statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą (Administracinių nusižengimų kodekso 506 str. 4 d.), statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu (Administracinių nusižengimų kodekso 508 str. 1 d.), sudarė neabejotiną pagrindą atsakovui, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, panaikinti D. A. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

25. Atsižvelgęs į aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, teismas konstatavo, jog D. A. yra linkęs pažeidinėti teisės aktuose nustatytas taisykles, ir tai patvirtina jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms bei kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, susiję su daugkartiniu administracinių nusižengimų padarymu, kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui bei pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui; minėti faktiniai duomenys, charakterizuojantys D. A., yra išsamūs, patikimi, objektyvūs, motyvuoti ir kitais duomenimis nepaneigti, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti.

26. Teismas sprendė, kad Kauno apskrities VPK, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, o Sprendimas iš esmės yra pagrįstas bei teisėtas, nėra jokio teisinio pagrindo jo naikinti.

III. 27. Pareiškėjas D. A. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 20-IL-20-00306-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ panaikinti.

28. Savo poziciją D. A. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Akcentuoja, kad teismas visiškai nevertino, ar pareiškėjas gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos bei reabilituotas. D. A. pažymi, kad kiekvieno asmens charakteris formuojasi tam tikru laiku ir tam įtakos turi daugybė veiksnių, todėl pavienis veiksmas ar veiksmų serija negali daryti neigiamos įtakos visam laikui. Teigia, kad teismas pirmiausia turėjo vadovautis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatomis ir tik įsitikinęs juose aptartų nuostatų taikymo pagrindais, nurodyti tikruosius teisės turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų motyvus.

29. D. A. nuomone, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi visiškai nebuvo svarstyta, kodėl konkrečios asmenį charakterizuojančios aplinkybės tapo reikšmingomis ir aktualiomis tik Sprendimo priėmimo metu, o ne anksčiau, nors apie teisės pažeidimus buvo žinoma ir pirmojo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo 2003 m. metu, tokio leidimo galiojimo terminus tęsiant kas penkerius metus (paskutinį kartą 2019 m. birželio 25 d.), todėl toks įgaliotos įstaigos pareigūnų nenuoseklumas ir priimamų sprendimų prieštaringumas neabejotinai yra susijęs su teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principų pažeidimu.

30. Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu taikomas teisinis reguliavimas iš esmės prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 2 dalies bei 109 straipsnio nuostatoms ir gali sudaryti savarankišką pagrindą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

31. D. A. atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime pripažino, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos, kuriose yra įtvirtintas neterminuotas draudimas už tam tikrus nusikaltimus nuteistiems asmenims įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų ginklus, jų šaudmenis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas pažymi, kad aptariamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar išnykus asmens teistumui už konkrečias nusikalstamas veikas, toliau gali būti taikomi teisiniai apribojimai išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau D. A. atžvilgiu analogiški apribojimai yra taikomi už daug švelnesnių – administracinių teisės pažeidimų – įvykdymo faktus, kurie negali sukelti jokių teisinių pasekmių, be to anksčiau nesudarė pakankamų pagrindų asmenį charakterizuoti neigiamai, jie laiko prasme ir turiniu yra stipriai nutolę nuo dabartinio jo vertinimo.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad panaikinus leidimus įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų ginklus, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nenumato jokio teisiškai apibrėžto termino, neįvardija konkrečios faktinės aplinkybės, kuriai esant, institucija, išduodanti tokius leidimus, turi / gali iš naujo svarstyti asmeniui taikomo teisinio apribojimo pasibaigimo klausimą; būtent ši aplinkybė yra esminė, kadangi asmens teisių pažeidimas yra visiškai neapibrėžtas laike ir sudaro sąlygas viešojo administravimo subjektams piktnaudžiauti savo įgaliojimais, savaip interpretuoti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, vilkinti sprendimų priėmimą ir taip varžyti asmens teises bei laisves praktiškai neribotą laiką, t. y. labiau, negu reikia visuomenei svarbiems tikslams pasiekti.

33. Remdamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, pareiškėjas teigia, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų.

34. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teigia, kad tiek Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. sprendimas, tiek Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. 20-IL-20-00306-e yra teisėti bei pagrįsti ir jų nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

35. Savo poziciją Kauno apskrities VPK iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą. Akcentuoja, kad D. A., naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobili, sistemiškai pažeidžia Kelių eismo taisykles, taip keldamas akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui taip pat sietini ir kiti nustatyti pažeidimai: necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose naudojimas, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, pareigūno teisėto reikalavimo ar nurodymo nevykdymas. Atsakovas pažymi, kad leidimo laikyti (nešiotis) panaikinimo pagrindai yra nurodyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnyje. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 4 d. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 195 straipsnį, už tai, kad laiku neprasitęsė leidimo.

36. Kauno apskrities VPK pabrėžia, kad pareiškėjas akcentuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau ignoruoja pagrindinius ir esminius administracinius nusižengimus, padarytus 2019 m. birželio 25 d., t. y. necenzūrinius žodžius viešoje vietoje ir teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, kuriuos padarė būdamas neblaivus (nustatyta 2,06 promilių girtumas). Akcentuoja, kad priimant sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, yra surenkama visa asmenį charakterizuojanti medžiaga, kuri ir yra pagrindas panaikinti leidimą.

37. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, jog vertinant duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas; nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl visi Sprendime nurodyti faktai yra aktualūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

39. Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

40. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarimu D. A. buvo paskirta 120 Eur bauda už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose naudojimą, įžeidžiamą kibimą prie žmonių (Administracinių nusižengimų kodekso 481 str. 4 d.), statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą (Administracinių nusižengimų kodekso 506 str. 4 d.), statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu (Administracinių nusižengimų kodekso 508 str. 1 d.), t. y. už tai, kad D. A. 2019 m. gruodžio 8 d. apie 23.40 val. viešoje vietoje, kavinėje „Bičiulių avilys“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,06 promilės girtumas), kabinėjosi prie darbuotojų ir apsaugos pareigūnų, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir padarė Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje bei 481 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus; pareiškėjas šio įvykio metu buvo sulaikytas policijos pareigūnų tik panaudojus fizinę prievartą.

41. Šie pareiškėjo padaryti viešosios tvarkos pažeidimai, nukreipti prieš asmenis, rodo ne tik juos padariusio asmens agresyvumą, bet ir nuostatas nepaisyti esminių teisinės tvarkos taisyklių, kai nepaklūstama tą tvarką saugančių pareigūnų teisėtiems nurodymams, todėl vien tokie teisės pažeidimai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atsakovo buvo pagrįstai įvertinti kaip atitinkantys Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą pagrindą leidimui nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinti.

42. Dėl 2000 m. iki 2020 m. pareiškėjo padarytų kitų teisėtvarkos pažeidimų, už kuriuos jis 29 kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, kurių dauguma dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie pažeidimai nėra savarankiškais pagrindais leidimui nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinimui, tačiau yra duomenys, charakterizuojantys asmenį, kurių, atliekant pareiškėjo veiksmų kvalifikavimą remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, inter alia (be kita ko) žvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus. Šiuo aspektu vertinant pareiškėjo daromus pažeidimus, jų sistemiškumas liudija asmens nenorą paklusti pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą.

43. Nurodyti teisiniai argumentai dėl reikšmingų aplinkybių vertinimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo kontekste suponuoja, kad atsakovas teisėtai panaikino pareiškėjui suteiktą specialiąją teisę.

44. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jam paskirtos priemonės (sankcijos) neproporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną, teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

45. Dėl pareiškėjo nurodomų abejonių dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, ir, galbūt, pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, tuo aspektu, jog panaikinus leidimus įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų ginklus, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nenumato jokio teisiškai apibrėžto termino, neįvardija konkrečios faktinės aplinkybės, kuriai esant, institucija, išduodanti tokius leidimus, turi / gali iš naujo svarstyti asmeniui taikomo teisinio apribojimo pasibaigimo klausimą; būtent ši aplinkybė yra esminė, kadangi asmens teisių pažeidimas yra visiškai neapibrėžtas laike ir sudaro sąlygas viešojo administravimo subjektams piktnaudžiauti savo įgaliojimais, savaip interpretuoti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, vilkinti sprendimų priėmimą ir taip varžyti asmens teises bei laisves praktiškai neribotą laiką, t. y. labiau, negu reikia visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šios bylos kontekste pareiškėjo nurodyti teisės taikymo aspektai nėra svarbūs, todėl ir kreiptis į Konstitucinį Teismą nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, į Konstitucinį Teismą turi būti kreipiamasi, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Šioje byloje yra sprendžiama dėl specialiosios teisės panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo, o ne atsisakymo ar vilkinimo suteikti tokią teisę iš naujo. Pareiškėjo nurodomi teisės taikymo aspektai yra reikšmingi, kai sprendžiama dėl teisės išduoti leidimą iš naujo, o teisės normos konstitucingumo klausimai būtų nagrinėjami kilus ginčui dėl atsisakymo tokį leidimą suteikti ar vilkinimo šį klausimą išspręsti.

46. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė