2026-01-29 Nr. BB-994-1-01-1-34663-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-327/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34663-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. G. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo E. G. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendį – už nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą nuteistajam E. G. paskirti baudą ar kitą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad nuteistajam skiriant bausmę buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, nes nebuvo įvertinti duomenys, patvirtinantys, kad, E. G. paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę, faktiškai nebūtų kam prižiūrėti vaiko ir jį išlaikyti. Dėl šių aplinkybių buvo netinkamai taikyta BK 62 straipsnio 2 dalis, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. Be to, byloje nepagrįstai remtasi A. D. iš E. G. įgytų narkotinių medžiagų išplatinimu, kaip E. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą nusakančia aplinkybe. Byloje nustatyta, kad E. G. narkotinę medžiagą vieną kartą pardavė vienam asmeniui – A. D. Dėl šių aplinkybių buvo netinkamai taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu įsigaliojo nauja BK 62 straipsnio 2 dalies redakcija, todėl švelnesnė negu įstatyme nustatyta bausmė gali būti skiriama ir tada, kai nustatoma bent viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Byloje nustatyta nuteistojo E. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nėra būtinos savarankiškos aplinkybės, susijusios su mažamečio vaiko išlaikymu, tačiau E. G. savo mažametę dukrą išlaiko vienas, ką, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant kasacinį skundą, patvirtino E. G. dukters motina, duomenys apie pervestus pinigus. Todėl darytina išvada, kad E. G. paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę, vaiko faktiškai nebūtų kam prižiūrėti, išlaikyti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų nenustatė. Kasatorius nesutinka su nuteistajam už jo padarytą labai sunkų nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausme, nesutikimą grįsdamas savu susiklosčiusios situacijos vertinimu.

Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 3 dalimi, gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė. Tokia bausmės rūšis, jos dydį, be kita ko, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nustatant mažesnį nei nurodyta sankcijoje, ir buvo paskirta. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nutarties 98 punkte pasisakė dėl galimybės taikyti naujos redakcijos BK 62 straipsnį, kartu nutarties 96 ir 98 punktuose nurodydamas, kad visi nuteistųjų mažamečiai vaikai turi motinas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę, šiais vaikais nebus kam pasirūpinti. Kasatorius nepateikė teisinių argumentų, paneigiančių tokį apeliacinės instancijos teismo vertinimą.

Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. sausio 14 d. nutartimi (kasacinio skundo Nr. DOK-4551/2025) atsisakė priimti nuteistojo E. G. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinį skundą. Atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, vadovaujantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimais, tačiau naujai teikiamame kasaciniame skunde turėtų būti ištaisyti teisėjų atrankos kolegijos nurodyti skundo trūkumai, o ne kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą. Naujai pateiktas kasacinis skundas yra iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, dėl kurių buvo pasisakyta 2026 m. sausio 14 d. nutartyje, siekiant, kad nuteistajam E. G. būtų paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo E. G. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. G. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas