Legislator Case Law & Legislation
ac9b5c44-9fd7-4e3d-bdb8-e57fb24f08ba AI generated

ac9b5c44-9fd7-4e3d-bdb8-e57fb24f08ba · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number ac9b5c44-9fd7-4e3d-bdb8-e57fb24f08ba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                Civilinė byla Nr. 2-136-861/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10588-2013-7                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.1.;2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.8.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1. (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Miglei Jokimavičienei,atsakovei I.

Legislator headnote

AI generated

ac9b5c44-9fd7-4e3d-bdb8-e57fb24f08ba · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Pripažįsta, jog 2010 m. įvyko užliejimas, tačiau teigia, jog UAB „Delfa“ sÄ mata neatitinka tikrovės. Atsakovė patvirtino, jog sutinka su 365,52 Lt dydžio žala, kuri yra protinga ir pagrįsta suma. NeprieÅ¡taravo D. Kalibato padarytai sÄ matai, tačiau nesutinka su sÄ matoje nurodytais kiekiais. Patvirtino, jog 2012 metais taip pat buvo užliejimas ir atsakovės draudikas AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo apie 8 000 Lt žalos atlyginimÄ . Prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies (t. 2, b. l. 142-144).          Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                Civilinė byla Nr. 2-136-861/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10588-2013-7                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.1.;2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.8.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1. (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Miglei Jokimavičienei,atsakovei I.

T.,atsakovės atstovui advokatui Rimantui Jonynui, trečiajam asmeniui O. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei I. T. dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys J. N. ir O. B., n u s t a t ė : ieÅ¡kovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės I.

T. 2 639,02 EUR (9 112,02 Lt) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pagal BÅ«sto ir gyventojų turto draudimo polisÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraudęs butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2010-09-11 draudikas buvo informuotas, kad butas buvo užlietas, užliejimo metu buvo apgadintos buto virtuvės ir prieÅ¡kambario lubos ir sienos, grindų laminato danga.

UAB „Avarija“ darbuotojai 2010-09-11 nustatė, jog butas, trÅ«kus skalbimo maÅ¡inos vandens pajungimo žarnai, buvo užlietas iÅ¡ buto Nr. 28, nuosavybės teise priklausančio atsakovei I. T.. Dėl padarytos žalos draudikas naudos gavėjui iÅ¡mokėjo 9 112,02 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudaro 8 787 Lt (be PVM) buto remonto iÅ¡laidos, 200 Lt ekspertizės atlikimo iÅ¡laidos, 65,02 Lt iÅ¡laidos už UAB „Avarija“ iÅ¡kvietimÄ ir 60 Lt iÅ¡laidos už drėgmės surinktuvo nuomÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia CK 6.1015 straipsnyje nustatyta atgręžtinio reikalavimo teise į atsakovę, kuriai kyla deliktinė atsakomybė atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia atsakovės, kaip statinio savininkės, pareigų elgtis rÅ«pestingai nevykdymu, t. y. nesugebėjimu naudotis savo turtu, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems, žalÄ sudaro ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, o Å¡iÄ Å¾alÄ sÄ lygojo atsakovės neteisėti veiksmai, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nurodė, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų žalai atlyginti (t. 1, b. l. 20-24).

             Atsakovė I. T. atsiliepimu nesutiko su ieÅ¡kovo paskaičiuotu žalos dydžiu. Savo nesutikimÄ grindė nurodytomis papildomomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 2008-01-06 bute Nr. 24 buvo kitas draudiminis įvykis dėl kanalizacijos gedimo, kurio metu buvo užpiltos ir sugadintos buto laminuotos grindys, tačiau, iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , grindys po Å¡io įvykio nebuvo keičiamos. Teigia, jog Å¡io ginčo draudiminio įvykio metu vandens iÅ¡siliejimo mastas buvo nedidelis ir galėjo suÅ¡lapti tik lubos.

Å iÄ aplinkybę atsakovė grindžia Å¡alto vandens suvartojimu 2010 m. rugsėjo mėnesį, t. y. 2 m3, todėl, jos teigimu, toks vandens kiekis negalėjo sugadinti grindų, durų ar baldų. Atsakovės tvirtinimu, butui Nr. 24 padaryti sugadinimai neturi priežastinio ryÅ¡io su 2010-09-11 įvykiu, todėl jai neatsiranda pareiga atlyginti visÄ ieÅ¡kovo nurodomÄ Å¾alÄ . Atsakovė sutinka atlyginti 365,52 Lt žalÄ , t. y. 291,50 Lt už lubų perdažymÄ bei 65,02 Lt už UAB „Avarija“ iÅ¡kvietimÄ , o likusio žalos dydžio, atsakovės manymu, ieÅ¡kovas neįrodė.

Atsakovė taip pat pažymėjo, jog bute 2012-10-23 pasikartojo vandens nutekėjimo atvejis, kurio metu nustatyti tie patys sugadinimai, tačiau iki Å¡iol bute Nr. 24 remontas nebuvo atliktas (t. 1, b. l. 95-96).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinį jame nurodytais argumentais. Pažymėjo, jog sugadinimai buvo fiksuoti ieÅ¡kovo pasamdyto eksperto UAB „Delfa“, kuris buvo atvykęs į vietÄ , be to, pats ieÅ¡kovas įvertino padarytÄ Å¾alÄ ir sumažino UAB „Delfa“ konstatuotų iÅ¡laidų sumÄ , o byloje esantys įrodymai patvirtina žalos dydį.

Žala buvo fiksuota pagal įprastinę draudikų praktikÄ , todėl pagrindo abejoti Å¡iais duomenimis, kuriuos patvirtino ir posėdyje dalyvavę liudytojai G. J. bei V. B., nėra. Teigė, jog atsakovė nepagrindė savo teiginių, kad užliejimas buvo nedidelis, o vandens suvartojimo duomenis teikia pats vartotojas, todėl jie nepaneigia iÅ¡vados, kad iÅ¡siliejo pakankamas kiekis vandens sugadinimams padaryti. Be to, užlietame bute 3 dienas buvo naudotas drėgmės surinktuvas. Pažymėjo, jog 2008 metais buvo užlietos tik grindys ir virtuvės baldai, abu įvykius administravo tas pats draudikas, kuris nebÅ«tų mokėjęs kelis kartus už tÄ pačiÄ Å¾alÄ .

Byloje esančios nuotraukos po 2008 bei 2010 m. užliejimų ir jose matomas grindų laminato iÅ¡dėstymas patvirtina, jog grindys buvo pakeistos, kÄ nurodė ir civilinėje byloje Nr. 2-3442-803/2011 apklausti O. B. bei J. N., o liudytojos S. K. parodymai, ieÅ¡kovo atstovės teigimu, yra prieÅ¡taringi ir neatitinka bylos duomenų. Taigi ieÅ¡kovo atstovė praÅ¡o teismo vadovautis UAB „Delfa“ žalos dydžio paskaičiavimu ir 2016-02-24 raÅ¡tu. Dėl laminato kainos pažymėjo, jog bÅ«tent užlietame bute jis kainavo apie 60-70 Lt/m2, panašų įkainį, t. y. 66 Lt/m2, skaičiavo ir trečiojo draudiminio įvykio draudikas AB „Lietuvos draudimas“, todėl įkainis nustatytas pagrįstai.

Be to, esant sugadinimams, bÅ«tina keisti visÄ plotÄ , taip pat dažyti visÄ sienÄ , o ne tik sugadintÄ vietÄ , todėl abejoti darbų kiekiais pagrindo nėra. Dėl eksperto Vytauto Elenbergo atliktos ekspertizės nurodė, jog Å¡i ekspertizė visiÅ¡kai neatsakė į keltus klausimus, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Teigia, jog draudikas apskaičiuoja sugadinto turto vertę atkuriamosios vertės metodu, ir pagal jį iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ , o kur gautÄ iÅ¡mokÄ naudoja naudos gavėjas, draudikui neaktualu.

Prašė tenkinti ieÅ¡kinį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 143-144).Teismo posėdžio metu atsakovė I. T. patvirtino, jog avarija įvyko vonioje, trÅ«kus vandens padavimo į skalbimo mažinÄ vamzdžiui, tačiau, atsakovės nuomone, tokio masto užpylimo negalėjo bÅ«ti. Pažymėjo, jog bute gyvena 4 maži vaikai, kurie niokoja butÄ ir jokio remonto bute nebuvo daroma, kÄ patvirtino nuolat bute lankiusis ir vaikus prižiÅ«rėjusi S. K.. Atsakovė pati yra buvusi bute ir teigia, jog remonto bute po užliejimo nebuvo atlikta.

Pripažįsta, jog 2010 m. įvyko užliejimas, tačiau teigia, jog UAB „Delfa“ sÄ mata neatitinka tikrovės. Atsakovė patvirtino, jog sutinka su 365,52 Lt dydžio žala, kuri yra protinga ir pagrįsta suma. NeprieÅ¡taravo D. Kalibato padarytai sÄ matai, tačiau nesutinka su sÄ matoje nurodytais kiekiais. Patvirtino, jog 2012 metais taip pat buvo užliejimas ir atsakovės draudikas AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo apie 8 000 Lt žalos atlyginimÄ . Prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies (t. 2, b. l. 142-144).          Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog esminis ginčas byloje kilo dėl laminato sugadinimo. Ekspertas Darius Kalibatas negalėjo pasakyti, ar jis buvo sugadintas, o byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio Å¡iuos sugadinimus. Dėl kiekio nurodė, jog tam, kad visame bute iÅ¡kiltų laminatas, reikia mažiausiai 2 m3 vandens, o pagal atsakovės pateiktus įrodymus, toks kiekis vandens buvo suvartotas iÅ¡ viso per mėnesį, taigi tokio kiekio vandens negalėjo bÅ«ti iÅ¡lieta ir grindys nebuvo užpiltos, be to, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos sÄ skaitos neaiÅ¡ku, koks įrankis buvo nuomotas.

Pažymėjo, jog atsakovė tik sutinka su technine eksperto Dariaus Kalibato sÄ matos dalimi, o įvertinus tai, kad bute auga mažamečiai vaikai, nuotraukose užfiksuoti sugadinimai nebÅ«tinai galėjo atsirasti nuo užliejimo. Sutiko su eksperto Vytauto Bronislovo Elenbergo teiginiais, jog iÅ¡ esmės UAB „Delfa“ sÄ mata yra padidinta, kuri atlikta draudėjo užsakymu ir kuris savaime suinteresuotas stengtis gauti kuo didesnę draudimo iÅ¡mokÄ . Prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies (t. 2, b. l. 143-144).Trečiasis asmuo O.

B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog pirmojo užliejimo metu 2008 m. prašė atsakovės padaryti sÄ matÄ dėl buvusių sugadinimų ir po to įvykio remonto nedaryti negalėjo, nes vanduo pratekėjo po laminatu, jo iÅ¡ ten paÅ¡alinti neįmanoma, laminatas iÅ¡kyla, jis buvo iÅ¡kilęs ir kambariuose. Nurodė, jog senas laminatas buvo 6 mm, o naujas – 8 mm, todėl jų sujungti yra neįmanoma ir reikia keisti visÄ laminatÄ . Grindis tikrai keitė, kadangi butas yra įkeistas bankui ir be banko leidimo draudimo bendrovė nebÅ«tų mokėjusi draudimo iÅ¡mokos.

Laminato įsigijimo čekių nesaugo, neturi tokios pareigos. Dėl kainų pažymėjo, jog yra statybininkas ir Å¡ios srities specialistas, todėl nurodytos kainos realios, laminato kaina yra pagal komercinį pasiÅ«lymÄ , dažų kaina svyruoja nuo 20 iki 130 EUR už galonÄ priklausomai nuo gamintojo. Dėl liudytojos S. K. parodymų pažymėjo, jog su kaimyne santykiai geri, tačiau ji prižiÅ«rėjo vaikus tik kelis kartus. Eksperto Vytauto Bronislovo Elenbergo ekspertizę vertina kritiÅ¡kai, kadangi ekspertas nebuvo bute ir nežino namo ypatybių, tai tik jo asmeninė nuomonė.

Pažymėjo, jog Å¡io eksperto neįleido į butÄ , kadangi nepavyko suderinti laiko bei advokato dalyvavimo apžiÅ«roje, bei Å¡is ekspertas telefonu iÅ¡reiÅ¡kė iÅ¡ankstinę nuomonę, o eksperto Dariaus Kalibato ekspertizė atlikta po ilgo laiko, todėl sunku nustatyti, ar remontas buvo atliktas, ar ne. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti (t. 2, b. l. 141, 143-144). IeÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teisme, nustatyta, kad ieÅ¡kovas BÅ«sto ir gyventojų turto draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 buvo apdraudęs butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28; 2 t., b. l. 89-90). 2010-09-11 ieÅ¡kovas gavo praneÅ¡imÄ , kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas (1 t., b. l. 29).

Remiantis 2010-09-14 Nekilnojamojo turto techninės apžiÅ«ros protokolu, užliejimo metu buvo apgadintos buto virtuvės ir prieÅ¡kambario lubos ir sienos, grindų laminato danga (1 t., b. l. 30). IÅ¡ UAB „Avarija“ 2011-02-17 praneÅ¡imo matyti, jog 2010-09-11 buvo gautas iÅ¡kvietimas į butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame matėsi užliejimo požymiai, virÅ¡utiniame 28-ame bute trÅ«kus skalbimo maÅ¡inos vandens pajungimo žarnai (1 t., b. l. 31). Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei I.

T. (1 t., b. l. 32-34). UAB „Delfa“ 2010-09-17 B. R. g. 7-24, Vilniuje, žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 1045 nustatė, jog butui padaryta 12 274 Lt žala (1 t., b. l. 35-49). Dėl padarytos žalos draudikas naudos gavėjui iÅ¡mokėjo 9 112,02 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (1 t., b. l. 54, 56), kuriÄ sudaro 8 787 Lt (be PVM) buto remonto iÅ¡laidos (1 t., b. l. 55), 200 Lt ekspertizės atlikimo iÅ¡laidos (1 t., b. l. 50-51), 65,02 Lt iÅ¡laidos už UAB „Avarija“ iÅ¡kvietimÄ (1 t., b. l.

52) ir 60 Lt iÅ¡laidos už drėgmės surinktuvo nuomÄ (1 t., b. l. 53, 125). 2011-02-21 pretenzija, 2011-07-18 pakartotine pretenzija bei 2012-10-18 prieÅ¡teisminiu įspėjimu ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57-65). IeÅ¡kovas taip pat į bylÄ pateikė 2010-09-11 įvykusio užliejimo metu kilusių pažeidimų nuotraukų kopijas, ieÅ¡kovo įmonės Turto žalų administratoriaus R. M. paaiÅ¡kinimÄ (1 t., b. l. 76-84, 147; 2 t., b. l. 88), buto, (duomenys neskelbtini), plano kopijÄ bei patalpų eksplikacijÄ (1 t., b. l. 146; 2 t., b. l. 91), 2008-01-06 draudžiamojo įvykio bylos medžiagÄ (1 t., b. l. 135-156), taip pat UAB „Litmilma“ 2009-06-08 gyvenamojo namo apžiÅ«ros akto, 2009-06-16 namo butų savininkų susirinkimo protokolo, 2009-07-16 lokalinės sÄ matos Nr. S001, 2009-07-31 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 0016174 kopijas (2 t., b. l. 92-95), 2016-02-24 UAB „Delfa“ atsakymo Nr. 16-10-45, 2016-02-24 el. laiÅ¡ko, 2016-02-15 praÅ¡ymo suteikti informacijÄ kopijas, 2013-04-24 mokėjimo nurodymo Nr. 6461807, 2013-04-24 mokėjimo nurodymo Nr. 6461808, 2016-02-23 el. laiÅ¡ko ir jo priedo, t. y. 2013-04-23 lokalinės sÄ matos kopijas (2 t., b. l. 97-105).

IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-3442-803/2011 pagal ieÅ¡kovo UADB „Seesam Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Jurita“ dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ Å¡ios civilinės bylos 2011-06-14 posėdžio protokolÄ (1 t., b. l. 119-124), 2011-06-28 sprendimÄ (2 t., b. l. 2-5) bei Vilniaus apygardos teismo 2012-11-21 nutartį (2 t., b. l. 6-11).Atsakovė savo atsikirtimams į ieÅ¡kinį pagrįsti pateikė apmokėjimo už paslaugas iÅ¡klotines (1 t., b. l. 98-101; 2 t., b. l. 126, 138-139), 2012-10-23 praneÅ¡imÄ apie įvykusį draudiminį įvykį bei 2012-10-23 draudiminio įvykio medžiagos kopijÄ (1 t., b. l. 102-129), 2014-10-07 atsakovės sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ (2 t., b. l. 17).Bylos nagrinėjimo metu ekspertas V.

B. Elenbergas atliko statybinę-techninę ekspertizę ir pateikė Teismo ekspertizės aktÄ (1 t., b. l. 187-197). Taip pat ekspertas Darius Kalibatas atliko pakartotinę statybinę-techninę ekspertizę ir pateikė Teismo ekspertizės aktÄ (2 t., b. l. 69). Ekspertas V. B. Elenbergas, dalyvaudamas teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, jog nustatytas žalos dydis yra su prielaidomis, kadangi objekto jam nebuvo leista apžiÅ«rėti. Pažymėjo, jog durys užlietos nebuvo, to nėra nustatyta, o jų keitimas nepagrįstas, be to, atÅ¡okęs ne tinkas, o glaistas (2 t., b. l. 129-130).Ekspertas Darius Kalibatas, dalyvaudamas teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, jog butÄ apžiÅ«rėjo maždaug pusmetis po įvykio.

Teigė, jog užfiksavo sugadinimus, bet kada buvo užlieta negali nustatyti (2 t., b. l. 129-130).Liudytoja S. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog pažįsta atsakovę I. T., ji jos kaimynė, liudytoja gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovė gyvena antrame aukÅ¡te, o pirmame aukÅ¡te, po atsakovės butu, bute Nr. 24 gyveno Aleksandras ir J. N. su 4 vaikais. Nurodė, jog tame bute buvo 2010, 2012 ir 2013 m., prižiÅ«rėjo vaikus. PaaiÅ¡kino, jog 2008 m. bute buvo avarija, tačiau bute remonto nebuvo. Teigė, jog koridoriuje ant sienos dėmės nematė, matė, kad vaikai koridoriuje nuo sienų krapÅ¡tė tinkÄ , kai Å¡iais, t. y. 2013 m., buvo bute, jokių pokyčių nematė.

Nurodė, jog J. N. 2007 m. bute darė remontÄ , vėliau nematė, kad darytų remontÄ , A. Å¡iuo metu bute gyvena, prie namo stovi maÅ¡ina, jis dirba statybose. Nurodė, jog jos dažnai praÅ¡ydavo pabÅ«ti su vaikais, gal kartÄ per savaitę, apie tris kartus per mėnesį. Patvirtino, jog pas juos bute yra laminato grindys, o pateikus liudytojai nuotraukas ji teigė, jog nuotraukoje esančių pÅ«slių nematė, nors blogu regėjimu nesiskundžia (1 t., b. l. 176-178).Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau dirbo ieÅ¡kovo įmonėje ekspertu.

Teigia, jog Å¡io ginčo įvykio neprisimena, tačiau nurodė, jog paprastai objektus apžiÅ«rėdavo asmeniÅ¡kai, protokole fiksuodavo sugadinimus, jų kiekius. Susipažinęs su byloje esančiu 2010-09-14 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiÅ«ros protokolu patvirtino, jog apžiÅ«rėjo šį butÄ , tačiau konkrečių Å¡io atvejo aplinkybių nepamena. Nurodė, jog paprastai, jeigu yra aplieta tam tikra vieta, skaičiuojamas visas lubų perdažymas, raÅ¡oma, kiek reikia suremontuoti, kad bÅ«tų atkurta iki tol buvusi bÅ«klė.

Jeigu įvyksta keli draudiminiai įvykiai ir kyla abejonių dėl padarytų sugadinimų laiko, kurių jie patys negali nustatyti, tada kreipiasi į nepriklausomus ekspertus, Å¡iuo atveju negali prisiminti, ar buvo abejonių (2 t., b. l. 25, 40-41).Liudytojas G. J., ruošęs buto, (duomenys neskelbtini), žalos dydžio įvertinimo ataskaitÄ Nr. 1045, teismo posėdžio metu nurodė, jog Å¡io vertinimo tikslas nebuvo nustatyti, kada atsirado užliejimai, buto sugadinimų priežasčių, o buvo vertinta, kiek kainuoja buvusios buto bÅ«klės atstatymas tuo metu galiojusiomis kainomis ir buvo sudaryta sÄ mata.

SÄ matoje nurodyta vidutinė grindlenčių kaina, kadangi duomenų apie konkrečiÄ kainÄ nebuvo. Grindų danga buvo vientisa visame bute, todėl reikia keisti viso buto grindis. Durų montavimo darbai reikalingi laminatui pakeisti, pagal sÄ matÄ pačios durys keistos nebuvo, ekspertų nuomone, reikalinga iÅ¡imti duris, norint kokybiÅ¡kai sumontuoti laminatÄ . Kadangi bute buvo sumontuoti baldai, juos reikia iÅ¡montuoti ir po darbų vėl sumontuoti, kiekis skaičiuojamas pagal pavirÅ¡iaus plotus. Galutinius skaičius suskaičiuoja automatinė sistema.

Liudytojas negalėjo atsakyti, iÅ¡ kur ėmė juostelės ir kitas kainas, to neprisimena. Dėl atsakovės pastebėjimų dėl netinkamai parinktų koeficientų nurodė, jog iÅ¡ esmės viskas yra paskaičiuota tinkamai. Pažymėjo, jog pats apžiÅ«rėjo butÄ , su bute gyvenančiais asmenimis nebuvo pažįstamas, jie tik klientai. Teigia, jog turi beveik 14 metų patirtį žalos vertinimo srityje, atliekant žalos vertinimÄ sunku pasakyti, kada žala atsirado, kiekvienas atvejis individualus, Å¡iuo atveju nebuvo keliama tokio klausimo ir atliekant vertinimÄ jam neužkliuvo kažkokie esminiai skirtumai.

ApžiÅ«ra buvo atlikta 2010-09-14, liudytojas draudimo eksperto apžiÅ«ros protokolu nesivadovavo, jokių dokumentų iÅ¡ draudimo kompanijos atliekant vertinimÄ neturėjo (2 t., b. l. 25, 40-41).Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, jog yra trečiojo asmens O. B. draugas, tvarkė butÄ po pirmojo užliejimo dėl kanalizacijos 2008 m., vėliau vėl užpylė kaimynė visÄ koridorių, vėl tvarkė, buvo nuimtas laminatas ir pakeistas į naujÄ , brangų, jo spalva ir raÅ¡tas tas pats, tačiau matyti, kad jis naujas.

Patvirtino, kad po pirmo užliejimo viskas buvo sutvarkyta, o dabar butas vėl sugadintas (t. 2, b. l. 127, 129-130). Dėl draudikui perėjusios reikalavimo teisės žalos padarymo draudėjo turtui atveju Nagrinėjamu atveju reikalavimÄ dėl 2 639,02 EUR žalos atlyginimo pareiÅ¡kė draudikas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu.

Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Tam, kad bÅ«tų patenkintas subrogacinis reikalavimas, turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir, kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Taigi, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.).CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Taigi, Å¡ioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad minėta teisės norma (CK 6.266 straipsnis) turi bÅ«ti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iÅ¡ aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovės valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovės buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovės butas, o ne kiti Å¡altiniai. Užpylimas gali įvykti dėl virÅ¡uje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės bÅ«klės nepalaikymas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos bÅ«klės turto ar daikto naudojimas tokiu bÅ«du, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens iÅ¡pylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. IeÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2010-09-11 vandeniu buvo užlietas trečiajam asmeniui J. N. nuosavybės teise priklausantis ir ieÅ¡kovo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ aukščiau esančio ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 28. (1 t., b. l. 32-33, 46). Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad užlieto buto savininkės nurodytam asmeniui ieÅ¡kovas sumokėjo 2 639,02 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti (1 t., b. l. 56). Pažymėtina, kad nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovė iÅ¡ esmės neneigė, kad užliejimas įvyko dėl to, jog trÅ«ko jos bute esanti skalbimo maÅ¡inos vandens pajungimo žarna.

Byloje esantis 2010-09-13 PraneÅ¡imas apie įvykį, 2010-09-11 Nekilnojamojo turto techninės apžiÅ«ros protokolas, 2011-02-17 UAB „Avarija“ raÅ¡tas, Å¡alių duoti paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai ir kiti įrodymai taip pat patvirtina ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad apdrausto buto užliejimas įvyko iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei (1 t., b. l. 29-33) (CK 6.266 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika, kad tiksli vandens nutekėjimo iÅ¡ atsakovės buto priežastis nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimÄ dėl patalpų užliejimu padarytos žalos atlyginimo, nustačius pavojingÄ , gadinantį turtÄ poveikį iÅ¡ atsakovės valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių, sprendžia, kad egzistuoja viena iÅ¡ deliktinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovės neteisėti veiksmai, kurie iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama atsakovės nuosavybės teise priklausančiame bute esančių santechnikos įrenginių ir prietaisų priežiÅ«ra, nesiėmimu jokių veiksmų, siekiant apsaugoti nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių, t. y. atsakovė pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Dėl žalos ir jos dydžio Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas. JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (CK 6.251 str.).

Žala nėra preziumuojama, todėl jÄ ir jos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CK 6.249 str. 1 d., CPK 12, 178 str.). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, ekspertizės iÅ¡vadomis, nuotraukomis ir kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kai Å¡alys dėl nuostolių dydžio nesutaria, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus.

Nagrinėjamojoje byloje ginčo dėl paties žalos fakto nėra, ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl žalos dydžio. IeÅ¡kovas nurodo, kad jo praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ (2 639,02 EUR) sudaro: 2 544,89 EUR buto remonto kaÅ¡tai, 57,92 EUR už aplieto turto žalos dydžio įvertinimo ekspertizę, 18,83 EUR už UAB „Avarija“ iÅ¡kvietimÄ bei 17,38 EUR už buto remontui reikalingų įrankių nuomÄ . Žalos dydį atsakovas grindžia Nekilnojamojo turto techninės apžiÅ«ros protokolu, UAB „Delfa“ žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 1045, lokaline sÄ mata, UAB „Delfa“ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ir jos apmokėjimÄ patvirtinančiu kasos pajamų orderio kvitu, UAB „Avarija“ pinigų priėmimo kvitu, UAB „Gotas“ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ir jos apmokėjimÄ patvirtinančiu kvitu, aplieto buto nuotraukomis.

Atsakovė iÅ¡ esmės sutinka atlyginti ieÅ¡kovui 105,86 EUR dydžio žalÄ , kuriÄ sudaro 84,42 EUR už lubų perdažymÄ ir 18,83 EUR už UAB „Avarija“ iÅ¡kvietimÄ . Likusį žalos dydį ieÅ¡kovė ginčija Å¡iais pagrindiniais argumentais:

1) skaičiuojant žalos dydį turėjo būti įvertintas faktas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dar 2008 m. ir, kad buto savininkai po to nepasidarė remonto, todėl butas užliejimo metu buvo prastos būklės;

2) netinkama UAB „Delfa“ lokalinė sÄ mata: naudoti netinkami darbų kodai, koeficientai, nustatytas netinkamas darbų kiekis, yra perteklinių darbų;

3) atsižvelgiant į atsakovės per mėnesį suvartojamÄ vandens kiekį, vandens iÅ¡siliejimo mastÄ , negalėjo bÅ«ti padaryta nurodyto dydžio žala, žala nepadaryta laminuotoms grindims, todėl jų nereikėjo keisti. Visų pirma, teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje ginčo dalykas yra 2010-09-11 įvykęs vandens užliejimas ir jo metu padarytos žalos dydžio nustatymas, todėl Å¡alių nurodyti kiti buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvę užliejimai, įvykę 2008-01-06 ir 2012-10-23, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Minėti įvykiai šioje byloje vertintini tik tiek ir tik ta apimtimi, kiek jie susiję su nagrinėjama byla – su žalos dydžio nustatymu dėl 2010-09-11 įvykusio užliejimo.Visų pirma, atsakovė ginčija žalos dydį remdamasi tuo, jog 2008 m. trečiajam asmeniui J. N. priklausęs butas jau buvo užlietas, tačiau remontas bute nebuvo padarytas, laminatas keistas nebuvo, todėl ieškovui apskaičiuojant žalos dydį dėl 2010-09-11 iš atsakovės buto įvykusio vandens užliejimo, galimai nepagrįstai buvo įtraukta žala dėl buvusio įvykio, be to, butas buvo prastos būklės, o suvartojamas vandens kiekis ir vandens išsiliejimo mastas negalėjo padaryti tokio dydžio žalos.

Teismas su Å¡iais atsakovės teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų. 2010-09-11 Nekilnojamojo turto apžiÅ«ros protokole (žalos bylos Nr. 10/220-0326) ieÅ¡kovo buvęs darbuotojas – turto žalų ekspertas ir Å¡ioje byloje liudytojas V. B., apžiÅ«rėjęs turtÄ , nustatė Å¡iuos buto, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimus: aplietos virtuvės ir prieÅ¡kambario lubos, kiekis 13,98 m2, aplietos sienos virtuvėje ir prieÅ¡kambaryje, atÅ¡oko tinkas, kiekis 33,57 m2, aplieta, deformuota grindų laminato danga, kiekis 17,55 m2 (3,57 (virtuvė) + 13,98) (1 t., b. l. 30).

UAB „Delfa“ 2010-09-17 Buto, (duomenys neskelbtini), žalos dydžio įvertinimo ataskaitoje Nr. 1045 jÄ atlikęs turto vertintojo asistentas ir liudytojas Å¡ioje byloje G. J. grafoje „vertinimo rezultatai“ nurodė Å¡iuos buto sugadinimus: patalpoje 24-9 drėgmė apgadino dažytÄ sienÄ (pertvarÄ su 24-8), matosi vandens pratekėjimų žymės; patalpoje 21-1 vietomis nukrito dažai, pertvaros su 24-8 nukrito glaistas; drėgmė apgadino lubas patalpose 24-9 ir 24-1; nuo drėgmės poveikio deformavosi laminato grindų danga, esanti patalpose 24-9 ir 24-1; laminato danga įrengta ir kambariuose 24-8, 24-5, 24-7; apžiÅ«ros metu užsakovė informavo, kad tokio laminato Å¡iuo metu įsigyti nėra galimybių; slenksčių tarp patalpų nėra – įrengta iÅ¡tisinė laminato grindų danga (1 t., b. l. 37).

Byloje nustatyta, kad patalpa plane pažymėta 24-9 yra virtuvė (8,43 m2), o 24-1 – koridorius (10,85 m2) (2 t., b. l. 91). IÅ¡ teismui ieÅ¡kovo pateiktos 2008-01-06 įvykusio buto (duomenys neskelbtini), užliejimo bylos medžiagos matyti, kad 2008-01-06 įvykusio užliejimo metu žala iÅ¡ esmės buvo padaryta tik virtuvės (24-9) laminuotų grindlenčių dangai ir lokalinėje sÄ matoje numatyti remonto darbai, susiję su Å¡ios žalos pasekmių paÅ¡alinimu (1 t., b. l. 139, 144-146). Pažymėtina, kad ekspertas Darius Kalibatas, Å¡ioje byloje atlikęs pakartotinę statybinę techninę ekspertizę, pateiktame ekspertizės akte, suraÅ¡ytame 2015-08-18 – 2016-01-22, ir duodamas teismui paaiÅ¡kinimus negalėjo nurodyti, kurie lubų, sienų ir grindų defektai yra 2010-09-11 užliejimo pasekmė, o kurie ankstesnių užpylimų ir mechaninių pažeidimų pasekmė, taip pat negalėjo nustatyti, ar buvo pakeista laminuota danga koridoriuje ir virtuvėje, ar atsirado defektai grindyse po 2010-09-11 užliejimo, taip pat negalėjo atskirti ir klasifikuoti buto lubose ir sienose defektų, atsiradusių nuo 2010-09-11 užliejimo.

Atsižvelgiant į tai, teismas, vertindamas dėl 2010-09-11 užliejimo kilusius padarinius, vadovaujasi byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais (Nekilnojamojo turto apžiūros protokolu, UAB „Delfa“ Buto, (duomenys neskelbtini), žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 1045, fotonuotraukomis), byloje dalyvaujančių asmenų duotais paaiškinimais. Teismas šiuo atveju nesiremia eksperto Vytauto Bronislovo Elenbergo 2014-08-25 ekspertizės akto išvadomis, kadangi jos iš esmės yra prieštaringos, pagrįstos prielaidomis, pateiktas subjektyvus teisinis vertinimas, peržengiant nagrinėjamo klausimo ribas, be to, kvestionuojamas pats 2008 m.

žalos kilimo faktas, kuris buvo Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3442-803/2011 dalykas (Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2A-1303-232/2012) (2 t., b. l. 2-11), tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertas, nepatekęs į butÄ , taip pat negalėjo nustatyti buto apdailos darbų nusidėvėjimo iki 2010-09-11 užliejimo ir dėl Å¡iuo metu galimai likusių defektų po 2010-09-11 užliejimo. Pažymėtina, kad atsakovės teiginiai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2010-09-11 įvykusio užliejimo buto prastos bÅ«klės yra nepagrįstas bei nepaneigia pačios žalos kilimo fakto, kurio atsakovė, beje, neginčijo.

Pažymėtina, kad teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad tiek 2010-09-11 Nekilnojamojo turto apžiÅ«ros protokole, tiek UAB „Delfa“ 2010-09-17 Buto, (duomenys neskelbtini), žalos dydžio įvertinimo ataskaitoje Nr. 1045 bÅ«tų įvertintas kitas, o ne 2010-09-11 įvykęs užliejimas, jo mastas ir padaryta žala (CPK 12, 178 str.).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008-01-06 buto užliejimo padariniai iÅ¡ esmės buvo susiję tik su žalos grindims padarymu, o 2010-09-11 užliejimo padariniai apima dar ir žalos padarymÄ sienoms ir luboms, taigi, labiau tikėtina, kad 2010 m. apžiÅ«ros metu nustatyti padariniai yra bÅ«tent 2010-09-11 užliejimo pasekmė (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti apžiÅ«rÄ ir ataskaitÄ parengusių asmenų kvalifikacija ar neÅ¡aliÅ¡kumu. Atsakovė neįrodė, kad žalos dydžio įvertinimo ataskaitÄ Nr. 1045 parengęs UAB „Delfa“ darbuotojas G.

J. vien dėl to, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų užliejimo žalos dydžio įvertinimÄ užsakė draudėja, yra Å¡aliÅ¡kas ir suinteresuotas, kad žalos dydis bÅ«tų nustatytas draudėjos naudai. Tik todėl, kad atsakovė nesutinka su nustatytu žalos dydžiu, nesuponuoja kvalifikuoto turto vertintojo asistento Å¡aliÅ¡kumo (1 t., b. l. 49). Tiek atsakovės, tiek liudytojos S. K. paaiÅ¡kinimai, kad buto savininkė – trečiasis asmuo J. N. – turi 4 vaikus, kurie niokoja butÄ , nepaneigia žalos kilimo fakto ir jos dydžio, minėtos aplinkybės iÅ¡ esmės neįtakoja Å¡ioje byloje nustatinėjamų aplinkybių.

Atsakovės teiginiai, kad prieÅ¡ 2010-09-11 įvykusį užliejimÄ butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo prastos bÅ«klės, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o paremtas tik subjektyviu vertinimu. Trečiasis asmuo O. B. nurodė, kad butas po 2008 m. užliejimo buvo remontuojamas, pakeistas laminatas, kuris iki tol buvo 6 mm, o naujas – 8 mm, kad laminatas buvo pakeistas patvirtino ir liudytojas A. S.. Ä® bylÄ pateiktos 2008 m. ir 2010 m. nuotraukos (1 t. b. l. 39-41, 76-84a, 147-147b, 155) – laminato iÅ¡vaizda, pažeidimų lokalizacija, teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad po 2008 m.

įvykusio užpylimo remontas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas, taip pat pakeista grindų laminato danga. 2012-10-24 praneÅ¡ime apie įvykį (užliejimÄ ) taip pat nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontas buvo atliktas prieÅ¡ 2 metus (1 t., b. l. 102). Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad bute po 2008 m. remontas nebuvo atliktas, taip pat nesivadovauja liudytojos S. K. duotais paaiÅ¡kinimais dėl remonto neatlikimo, kadangi tai, kad liudytoja nematė, kad remontas buvo atliktas, nesuponuoja to, jog remontas bute iÅ¡ tiesų nebuvo atliktas, kÄ ir paneigia aukščiau teismo nustatytos aplinkybės. Be to, liudytoja nurodė, jog tame bute buvo 2010, 2012 ir 2013 m., prižiÅ«rėjo vaikus, todėl teigtina, kad liudytoja remonto metu nebÅ«tinai lankėsi bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Tai, kad remonto darbai buvo atlikti, greta kitų įrodymų patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės 1 teismo 2011-06-14 teismo posėdžio protokole civilinėje byloje Nr. 2-3442-803/2011 užfiksuoti liudytojų J. N. ir O. B., šioje byloje esančių trečiaisiais asmenimis, duoti parodymai, kad remonto darbai bute po 2008-01-06 užliejimo buvo atlikti, buvo pakeistos grindys, atlikti kiti darbai – tvarkytos sienos (1 t., b. l. 119-124). Teismas 2012-10-23 užliejimo aplinkybių ir padarinių nagrinėjamu atveju nevertina, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir minėtas įvykis neįtakoja šioje byloje nustatinėjamos žalos dydžio.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovui apskaičiuojant žalos dydį dėl 2010-09-11 iÅ¡ atsakovės buto įvykusio vandens užliejimo, buvo įtraukta tik žala dėl buvusio įvykio 2010-09-11, o ne dėl 2008-01-06 įvykusio užliejimo, ir kad žala buvo padaryta luboms (atsakovė to neginčija), sienoms ir grindimis.

Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad išsiliejęs vanduo negalėjo padaryti tokio žalos dydžio bei kad tam, kad visame bute iškiltų laminatas, reikia mažiausiai 2 m3 vandens, o pagal atsakovės pateiktus įrodymus, tokį kiekį vandens atsakovė iš viso suvartoja per mėnesį, kadangi minėtos išvados yra pagrįstos tik prielaidomis ir spėliojimais, t. y. atsakovė neįrodinėjo, koks vandens kiekis būtų pakankamas žalai, kokia ji kilo 2010-09-11, atsirasti, ir kad įvykio metu išsiliejęs vanduo negalėjo sukelti nurodyto dydžio žalos (CPK 178 str.).

Be to, pažymėtina ir tai, kad suvartoto vandens kiekio duomenis deklaruoja pats vartotojas, todėl tai, kad atsakovė per mėnesį sunaudoja apie 2 m3 vandens taip pat nepaneigia to, kad 2010-09-11 užliejimo metu iÅ¡siliejo pakankamas kiekis vandens buto, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimams lubose, sienose ir grindyse padaryti. Atsakovė taip pat nesutinka su UAB „Delfa“ paruoÅ¡ta lokaline sÄ mata, teigdama, kad ji neatitinka tikrovės (naudoti netinkami darbų kodai, koeficientai, nustatytas netinkamas darbų kiekis, kaina, yra perteklinių darbų), iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo eksperto Dariaus Kalibato parengtai sÄ matai, tačiau nesutiko su joje nurodytais kiekiais.

IÅ¡ byloje esančios UAB „Delfa“ žalos dydžio įvertinimo ataskaitos Nr. 1045 matyti, kad 2010-09-14 apžiÅ«rėjus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog siekiant likviduoti po užliejimo atsiradusius defektus, reikalinga atlikti Å¡iuos darbus:

1) demontuoti baldus (11,4 m2), 2) uždengti patalpas plėvele (70 m2), 3) iÅ¡imti duris su staktomis 4 vnt. (6,72 m2), 4) demontuoti laminato grindų dangÄ (52,73 m2) ir grindjuostes (44,19 m), 5) iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡les iÅ¡ patalpų, 6) iÅ¡vežti Å¡iukÅ¡les į sÄ vartynÄ , pakraunant rankiniu bÅ«du, 7) glaistyti, gruntuoti ir perdažyti užliejimo apgadintas lubas (13,98 m2), 8) glaistyti, gruntuoti ir perdažyti užliejimo apgadintas sienas (33,57 m2), 9) įrengti laminato grindų dangÄ (52,73 m2), 10) sumontuoti grindjuostes (44,19 m), 11) sumontuoti baldus patalpoje 24-8, 12) įstatyti esamas duris 4 vnt., 13) sumontuoti apvadus aplink duris (32 m), 14) sumontuoti jungiamÄ jÄ juostelę tarp plytelių ir laminato grindų dangos (5,4 m) (1 t., b. l. 37-38).

Atsižvelgiant į tai, UAB „Delfa“ vadovaudamasis 2010 m. kovo mėn. kainomis parengė lokalinę sÄ matÄ , pagal kuriÄ bendra remonto darbų kaina – 12 274 Lt (3 554,80 EUR) (1 t., b. l. 42-43). IeÅ¡kovas nurodė, kad nepaisant to, jis pats įvertino padarytÄ Å¾alÄ ir sumažino UAB „Delfa“ konstatuotų iÅ¡laidų sumÄ iki 8 787 Lt (2 544,89 EUR). Ekspertui Vytautui Bronislovui Elenbergui atlikus statybinę-techninę ekspertizę, jis padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Delfa“ paruoÅ¡ta lokalinė sÄ mata yra niekinė, ekspertas savo sudarytos remonto darbų lokalinės sÄ matos nepateikė (1 t., b. l. 193).

Byloje paskyrus pakartotinę ekspertizę, ekspertas Darius Kalibatas pateikė jo sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ pagal 2010 m. kovo mėn. kainas, iÅ¡ kurios matyti, kad bendra remonto darbų suma – 2 383,70 EUR (teismo ekspertizės akto 20-21 psl.). Atsakovė taip pat pateikė į bylÄ jos pačios 2010 m. kovo mėn. kainų lygiu sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ , pagal kuriÄ bendra remonto darbų kaina – 7 145,27 Lt (2 069,41 EUR) (2 t., b. l. 17). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , nustatydamas žalos dydį, sprendžia, kad tikslinga vadovautis UAB „Delfa“ 2010-09-17 parengta lokaline sÄ mata, kad joje nurodyti darbų kodai, koeficientai, kiekiai atitinka Statinių skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas, be to, daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „Delfa“ lokalinėje sÄ matoje nurodyti darbai buvo bÅ«tini ir susiję su padarytos žalos paÅ¡alinimu, t. y. nenustatyta perteklinių darbų. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad vandens užliejimu žala padaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), luboms, sienoms ir grindims.

IÅ¡ UAB „Delfa“ lokalinės sÄ matos matyti, kad visi atlikti remonto darbai bÅ«tent susiję su žalos paÅ¡alinimu Å¡iems pavirÅ¡iams. Teismas nesutinka su eksperto Dariaus Kalibato ekspertizės akto 3.1 lentelėje (2 ir 6 eilutės) padarytomis iÅ¡vadomis, kad UAB „Delfa“ sÄ matoje nurodyti darbai „pavirÅ¡ių uždengimas plėvele“, „valymas po remonto“ yra pertekliniai, kadangi atliekami remonto darbai po užliejimo neapima visų buto remonto darbų, be to, siekiant apsaugoti daiktų, konstrukcijų pavirÅ¡ius bÅ«tina juos uždengti, o patalpų valymo bÅ«tinumas, atlikus remontÄ , iÅ¡plaukia iÅ¡ paties remonto esmės ir patalpų grÄ Å¾inimo į buvusiÄ padėtį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė savo pateiktoje lokalinėje sÄ matoje taip pat įtraukė Å¡iuos darbus, todėl darytina iÅ¡vada, kad sutiko su atliekamų darbų bÅ«tinumu. Pažymėtina, kad dėl kitų darbų atlikimo bÅ«tinumo tiek UAB „Delfa“, tiek eksperto Dariaus Kalibato bei atsakovės lokalinės sÄ matos sutampa, t. y. nurodyti iÅ¡ esmės tie patys darbai. Teismas, įvertinęs raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, liudytojo G. J. duotus paaiÅ¡kinimus dėl bÅ«tinybės atliekant remontÄ iÅ¡montuoti ir vėliau sumontuoti baldus, taip pat duris, grindjuostes ir kt., sprendžia, kad visi UAB „Delfa“ lokalinėje sÄ matoje nurodyti darbai betarpiÅ¡kai yra susiję su padarytos žalos padarinių likvidavimu (CPK 185 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į UAB „Delfa“ lokalinėje sÄ matoje nurodytus įkainių kodus ir koeficientus, darbų įkainius, taip pat pateiktus UAB „Delfa“ 2016-02-24 paaiÅ¡kinimus, atsakant į eksperto Dariaus Kalibato ekspertizės akte pateiktas pastabas dėl UAB „Delfa“ naudotų įkainių kodų ir koeficientų, neturi pagrindo teigti, kad UAB „Delfa“ naudojo netinkamus įkainių kodus ir (ar) koeficientus (2 t., b. l. 103). Ekspertas Darius Kalibatas nurodė, kad UAB „Delfa“ 3 sÄ matos eilutėje „medinių durų blokų demontavimas“ nurodytas netinkamas įkainis, kad jis apima medinių durų blokų montavimÄ mÅ«rinėse sienose, kai staktos tradicinės (vidinių durų blokų plotas daugiau 2 m2 iki 3 m2), pažymėdamas, kad galima panaudoti kitÄ Ä¯kainį R62P-3202 medinių durų blokų keitimas mediniais durų blokais.

UAB „Delfa“ savo 2016-02-24 raÅ¡te, aiÅ¡kindamas savo rengtÄ lokalinę sÄ matÄ , nurodo, kad jų lokalinėje sÄ matoje panaudotas įkainis yra tinkamas, kuris bÅ«tent naudojamas faneruotų durų demontavimui ankÅ¡tose patalpose, o eksperto siÅ«lomas įkainis skirtas bendro naudojimo patalpų durų keitimui. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių UAB „Delfa“ nurodytas aplinkybes dėl durų ir atliekamų darbų pobÅ«džio, o ekspertizės akte nurodyta formuluotė, kad galima panaudoti kitÄ kodÄ , nereiÅ¡kia to, kad minėtas kodas nagrinėjamu atveju neabejotinai naudotinas, juolab UAB „Delfa“ pateikus aukščiau paminėtus paaiÅ¡kinimus dėl įkainio pasirinkimo.

Ekspertas Darius Kalibatas dėl 4 UAB „Delfa“ sÄ matos eilutės „laminuotų grindų dangų iÅ¡ardymas, k=0,7“ nurodė, kad įkainis netinkamas, tačiau tinkamo įkainio nėra, koeficientas k1=0,7 paimtas per didelis, kad ardymo darbams turėtų bÅ«ti k1=0,5; dėl 5 sÄ matos eilės „grindjuosčių demontavimas k1=0,7“ taip pat nurodė, kad įkainis netinkamas, įkainio kodas apima plastmasines grindjuostes, koeficientas k1=0,7 paimtas per didelis, kad ardymo darbams turėtų bÅ«ti k1=0,5.

UAB „Delfa“ savo pateiktame 2016-02-24 raÅ¡te paaiÅ¡kino, kad teismo eksperto pasiÅ«lytas naudoti įkainis R5-1 (lentinių grindų iÅ¡ardymas) netinkamas, kadangi neatitinka bute buvusios faktinės grindų dangos – laminuotos grindys; koeficientas k1=0,7 yra tinkamas, nes darbai vykdomi ankÅ¡tose patalpose, kuriose vidutiniai įkainiai gali bÅ«ti padidinti koeficientu 1,2, t. y. iki 20 proc. Teismas su Å¡iais UAB „Delfa“ teiginiais sutinka, kadangi byloje nustatyta, kad grindų danga žalos padarymo metu buvo laminatas, Å¡alys minėtų aplinkybių neginčijo, be to, UAB „Delfa“ spręsdama dėl koeficiento dydžio, įvertino tai, kad darbai atliekami ankÅ¡tose patalpose, kas įtakojo taikytinÄ koeficientÄ .

Å alys nurodytų aplinkybių nenuginčijo. Dėl UAB „Delfa“ sÄ matos 10 eilutės „laminuotų grindų dangų įrengimas, k1=1,2, k2=1,2“ ekspertas Darius Kalibatas nurodė, kad K1 ir K2 koeficientai padidinti be priežasties, o pasisakydamas dėl 13 sÄ matos eilutės „durų blokų įstatymas į mÅ«rinių sienų angas, kai jų plotas iki 2 kv. m., k1=1,2“ ekspertas taip pat nurodė, kad k2 koeficientas padidintas be priežasties. UAB „Delfa“ 2016-02-24 raÅ¡te paaiÅ¡kino, kad laminuotų grindų įrengimui, dirbant ankÅ¡tomis sÄ lygomis, taikytina k1=1,20, be to, rengiant ataskaitÄ vertintojams buvo pateikta informacija, kad užlietame bute buvo įrengta aukÅ¡tesnės klasės laminato danga, nei įtraukta į statinio skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas, todėl laminato medžiagos kaina tiesioginėse iÅ¡laidose buvo koreguota iÅ¡ 29,56 Lt (8,57 EUR) į 56,94 Lt/m2; durų blokų įstatymui taikytas koeficientas k1=1,2, nes montuojamos faneruotos durų varčios, be to, dirbama ankÅ¡tose patalpose.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Delfa“ pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir sutikti su eksperto Dariaus Kalibato teiginiais, kad koeficientai buvo padidinti be priežasties. Koeficientų padidinimo priežastis UAB „Delfa“ nurodė, jos byloje nėra paneigtos ir nuginčytos, nepateikti įrodymai, kad UAB „Delfa“ tÄ bÅ«tų padariusi be pagrindo, todėl teismas sprendžia, kad įkainiai ir koeficientai iÅ¡ esmės taikytini tinkami ir atitinka skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad UAB „Delfa“ 2010-09-17 lokalinę sÄ matÄ sudarė betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjęs butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), praėjus gana neilgam laiko tarpui po jo užliejimo – butas buvo užlietas 2010-09-11, apžiÅ«ra atlikta 2010-09-14, todėl turėjo galimybę įvertinti buto bÅ«klę, jame esantį turtÄ , jam padarytus sugadinimus, atliktinus žalos padarinių iÅ¡taisymo darbus praktiÅ¡kai bÅ«tent po įvykio, žalos dydis įvertintas tinkamu atkuriamosios vertės metodu.

Nors ekspertas Darius Kalibatas, pasisakydamas dėl UAB „Delfa“ sÄ matos eilučių 3-4, 7-9, 11, 13, 15, nurodo, kad darbų įkainiai užaukÅ¡tinti lyginant su vidutine rinkos kaina, teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiÅ¡kinimus, neturi pagrindo sutikti, kad nurodytų darbų įkainiai bÅ«tų pernelyg užaukÅ¡tinti, sprendžia, kad jie atitinka skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas. Ä®rodymų, leidžiančių teismui daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , atsakovė teismui taip pat nepateikė, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 str.).

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paties ieÅ¡kovo sumažinta UAB „Delfa“ nurodyta buto remonto iÅ¡laidų suma nuo 3 554,80 EUR iki 2 544,89 EUR pernelyg nesiskiria nuo eksperto Dariaus Kalibato nustatytos bendros remonto darbų sumos 2 383,70 EUR. Teismas nesivadovauja pačios atsakovės I. T. 2014-10-07 sudaryta lokaline sÄ mata Nr. 3, kadangi, teismui atsakovė, nurodydama, kad yra inžinierė, nepateikė įrodymų, kad turi reikiamÄ kvalifikacijÄ sudaryti minėtÄ sÄ matÄ , be to, atsakovė yra suinteresuota bylos baigtimi (2 t., b. l. 17).

Teismas taip pat nesivadovauja eksperto Vytauto Bronislovo Elenbergo ekspertizės akto iÅ¡vadomis, kadangi ekspertas nepateikė jo sudarytos lokalinės sÄ matos, pagrindžiančios žalos dydį, o eksperto teiginius nagrinėjamu klausimu teismas laiko prieÅ¡taringais ir pagrįstus prielaidomis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡ esmės ginčas yra kilęs dėl žalos grindims padarymo, laminato keitimo, jo kiekio, kainos, atskirai pasisako ir dėl to. Jau aukščiau sprendime teismas nustatė ir laikė įrodyta, kad 2010-09-11 užliejimo metu žala grindims buvo padaryta, o bÅ«tent buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoms, plane pažymėtoms 24-1 (koridorius) ir 24-9 (virtuvė).

IÅ¡ teismui pateiktos buto patalpų eksplikacijos matyti, kad bendras buto esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 66,65 m2, iÅ¡ jų virtuvės plotas – 8,43 m2, koridoriaus – 10,85 m2, abiejų bendras plotas – 19,28 m2 (2 t., b. l. 91). 2010-09-11 Nekilnojamojo turto techninės apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad aplietas grindų plotas yra 17,55 m2 (3.57 m2 (virtuvė) ir 13,98 m2) (1 t., b. l. 30). UAB „Delfa“ parengtoje ataskaitoje nurodyta, kad laminato danga yra įrengta patalpose, pažymėtose 24-9, 24-1 bei 24-8 (kambarys, 17,68 m2), 24-5 (kambarys, 11,77 m2), 24-7 (kambarys, 11,27 m2); slenksčių tarp patalpų nėra – įrengta iÅ¡tisinė laminato danga, o lokalinėje sÄ matoje nurodyta, kad laminuotų grindų įrengimo kiekis yra 52,73 m2, toks pats kiekis numatytas ir eksperto Dariaus Kalibato ekspertizės iÅ¡vadoje pateiktoje lokalinėje sÄ matoje (1 t., b. l. 37, 42, teismo ekspertizės akto 20 psl.).

IÅ¡ į bylÄ pateiktų nuotraukų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad dalį aplietų patalpų 24-9 ir 24-1 grindų ploto sudaro plytelių danga (1 t., b. l. 77-80, 147b (nuotraukos), 121 (2011-06-14 teismo posėdžio protokolas civilinėje byloje Nr. 2-3442-803/2011). Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių byloje nėra. Ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl keistino laminato kiekio ir kainos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieÅ¡kovo, trečiojo asmens O.

B. paaiÅ¡kinimus, liudytojų V. B., G. J. parodymus, sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengta iÅ¡tisinė laminato danga, nesant juostelių, kurios atskirtų vienÄ patalpÄ nuo kitos, tik dalies laminato pakeitimas yra negalimas, todėl keičiamo laminato kiekis buvo pagrįstai paskaičiuotas visam buvusiu laminatu iÅ¡klotam grindų plotui, t. y. 52,73 m2. Be to, pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, kad grindų parketlentės virtuvėje ir kambariuose buvo klojamos ne iÅ¡ilgai patalpų, o lygiagrečiai koridoriaus grindų klojimo krypčiai ir kadangi nėra atskyrimo juostelių tarp kambarių, laminato danga perėjo ne tik iÅ¡ koridoriaus 24-1 į tamsų kambarį 24-6, bet ir iÅ¡ virtuvės 24-9 į kambarius 24-7 ir 24-8.

Be to, kaip nurodė trečiasis asmuo O. B. senas laminatas buvo 6 mm, o naujas – 8 mm, todėl jų sujungti yra neįmanoma ir dėl to reikia keisti visÄ laminatÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į laminato iÅ¡dėstymÄ bute, juostelių, atskiriančių patalpas nebuvimÄ , buvo pagrįstai paskaičiuotas 52,73 m2 laminato kiekis, todėl atsakovės teiginiai dėl laminato kiekio nepagrįstumo atmestini kaip neįrodyti. Atsakovė taip pat ginčija laminuotų grindų dangų kainÄ .

UAB „Delfa“ lokalinėje sÄ matoje laminato medžiagos kaina kiekiui 52,73 m2 sudaro 3 508 Lt (1 015,99 EUR), t. y. 66,53 Lt (19,27 EUR) už 1 m2, iÅ¡ viso su darbo užmokesčiu (617,32 Lt (178,79 EUR) laminuotų grindų įrengimo kaina – 4 125,32 Lt (1 194,78 EUR) (1 t., b. l. 42). Eksperto Dariaus Kalibato pateiktoje lokalinėje sÄ matoje laminuotų grindų dangų įrengimas kiekiui 52,73 m2 įvertintas 654,98 EUR (medžiagos 505,97 EUR ir darbo užmokestis 149,01 EUR), taigi 1 m2 laminato medžiagos kaina sudaro 9,60 EUR (teismo ekspertizės akto 20 psl.).

Atsakovės pateiktoje lokalinėje sÄ matoje laminuotų grindų įrengimas kiekiui 52,7 m2 paskaičiuotas 2 276,11 Lt (659,21 EUR) (medžiagos 1 761,97 Lt (510,30 EUR) ir darbo užmokestis 514,14 Lt (148,91 EUR), taigi 1 m2 laminato medžiagos kaina sudaro 9,68 EUR (2 t., b. l. 17). Atsakovė teigia, kad laiminato kaina yra nepagrįstai didelė, tačiau teismas su Å¡iais atsakovės teiginiais nesutinka. ASMUS personalinės įmonės 2010-09-20 pateiktame komerciniame pasiÅ«lyme laminato „RieÅ¡utas“ kaina nurodyta 68,90 Lt (19,95 EUR) (su PVM) (1 t., b. l. 44, 129).

IeÅ¡kovas nurodė, kad užlietame bute laminato danga kainavo apie 60-70 Lt/m2, panašų įkainį, t. y. 66 Lt/m2, skaičiavo ir trečiojo draudiminio įvykio (2012-10-23) draudikas AB „Lietuvos draudimas“, todėl nėra pagrindo teigti, kad laminato kaina yra nepagrįsta. Trečiasis asmuo O. B. paaiÅ¡kino, kad jis yra statybininkas ir Å¡ios srities specialistas, kad laminato kaina iÅ¡ esmės yra pagal komercinį pasiÅ«lymÄ . Atsakovė, neigdama lokalinėje sÄ matoje nurodytÄ laminato kainÄ ir nurodydama, kad 1 m2 laminato kaina turėtų bÅ«ti 9,68 EUR, nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. nėra aiÅ¡ku, kokio bÅ«tent laminato kainÄ atsakovė nurodė (kokybės, iÅ¡vaizdos ir pan.), nepateikė laminato kainÄ pagrindžiančių įrodymų, taip pat nėra aiÅ¡ku, ar atsakovė žinojo, koks draudėjos bute įrengtas laminatas ar atsižvelgė į bÅ«tent draudėjos bute esantį laminatÄ (tokios ar panaÅ¡ios kokybės, sudėties, spalvos ir kt.), rinkdama analogiÅ¡ko ar panaÅ¡aus laminato kainÄ (CPK 178 str.).

Kadangi žalos atlyginimas turi grÄ Å¾inti draudėjÄ Ä¯ buvusiÄ padėtį, tai teismas neturi pagrindo nesutikti su užliejimo metu 2010 m. UAB „Delfa“ nustatytomis aplinkybėmis dėl laminato kainos. Pažymėtina, kad ekspertas Darius Kalibatas butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rėjo 2015-2016 m., t. y. ne tik po 2010 m. įvykusio užliejimo, kuomet laminatas jau buvo keistas, tačiau jau net įvykus trečiajam užliejimui 2012 m., taip pat iÅ¡ eksperto pateikto ekspertizės akto nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu buvo pasirinkta nurodyta laminato kaina, į kokias aplinkybes atsižvelgta tÄ darant, ar kaina buvo parinkta atsižvelgus į tuo metu galiojusias vidutines analogiÅ¡ko (ar bent panaÅ¡aus) ne prastesnės kokybės laminato kainas, todėl, esant abejonių, teismas nesivadovauja eksperto Dariaus Kalibato lokalinėje sÄ matoje nurodyta laminato kaina.

Teismas taip pat nesivadovauja eksperto Vytauto Bronislovo Elenbergo ekspertizės akte padarytomis išvadomis dėl laminato kainos, kadangi nėra aišku, kuo vadovaudamasis ekspertas nustatė, kad laminato kaina daugelį metų svyruoja tarp 15-20-30 Lt/ m2. Ieškovas prašyme skirti pakartotinę ekspertizę nurodė, kad tokia eksperto išvada nepagrįsta, kadangi vien atliktos internetinio tinklapio www.domusgalerija.lt, prekiaujančio laminuotomis parketlentėmis, peržiūros metu (2014 m.) buvo galima rasti laminato, kainuojančio nuo 47 Lt/m2 iki 299 Lt/m2. (2 t., b. l. 34).

Teismas su Å¡iais ieÅ¡kovo teiginiais sutinka ir pažymi, kad, vertinant žalos dydį atkuriamosios vertės metodu, turi bÅ«ti įvertintas turtas, jo savybės, kokybė iki jo sugadinimo ir atlyginama iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko ar panaÅ¡aus laminato kaina, grÄ Å¾inant Å¡alį į buvusiÄ padėtį iki užliejimo, o ne parenkamas bet koks ir (ar) pigiausias laminato variantas, t. y. žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str. 1 d.).

Ekspertas Vytautas Bronislovas Elenbergas taip pat nurodė, kad ASMUS personalinės įmonės komerciniame pasiÅ«lyme laminato kaina yra padidinta, lyginant su 2014 m. įmonės tinklapyje nurodyta rieÅ¡utmedžio imitacijos laminato kaina – 30,76 Lt/m2, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad lyginami skirtingi laikotarpiai ir laminato kaina nuo 2010 m. galėjo kisti, atsižvelgiant į laminato iÅ¡vaizdÄ , naujumÄ rinkoje, populiarumÄ tarp vartotojų, sprendžia, kad Å¡ios aplinkybės nepaneigia UAB „Delfa“ lokalinėje sÄ matoje nurodyto laminato kainos pagrįstumo (CPK 185 str.).

Be to, nors Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas nėra 2012 m. įvykęs užliejimas, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateiktos minėto įvykio lokalinės sÄ matos matyti, kad 1 m2 laminato kaina yra 66,38 Lt/m2, taigi minėta aplinkybė, nors ir netiesiogiai, tačiau pagrindžia, kad tikėtina, jog vertinant 2010 m. užliejimo padarinius 66,53 Lt/ m2 laminato kaina taip pat yra pagrįsta (2 t., b. l. 101). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlygintina laminato kaina vertinama pagal sugadinto laminato įvykio metu buvusiÄ vertę ir ta aplinkybė, koks buvo sudėtas naujas laminatas nėra svarbi.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokama iki faktinio darbų atlikimo ir vėliau nėra svarbu, kam draudėjas Å¡iÄ iÅ¡mokÄ (ar jos dalį) panaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas įrodė žalos dydį, kuris yra lygus buto remonto kaÅ¡tų sumai – 8 787 Lt (2 544,89 EUR), todėl minėta suma priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės.              CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos:

1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti;

2) protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, 3) protingos iÅ¡laidos, susijusios su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 d.). IeÅ¡kovo praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ be buto remonto kaÅ¡tų, sudaro ir 57,92 EUR iÅ¡laidos už aplieto turto žalos dydžio įvertinimo ekspertizę, 18,83 EUR iÅ¡laidos už UAB „Avarija“ iÅ¡kvietimÄ bei 17,38 EUR iÅ¡laidos už buto remontui reikalingų įrankių nuomÄ . Ä® bylÄ pateikta UAB „Delfa“ 2010-09-17 iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Serija DLF Nr. 00579 draudėjai trečiajam asmeniui J.

N. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų užliejimo žalos dydžio įvertinimo 400 Lt (115,85 EUR) sumai, byloje esantis 2010-09-17 kasos pajamų orderio kvitas Serija DLFP Nr. P10019 bei UAB „Delfa“ 2010-09-17 parengta žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 1045 patvirtina, kad minėtos iÅ¡laidos už žalos dydžio įvertinimÄ buvo patirtos (1 t., b. l. 35-51). IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės pusę Å¡ios sumos, t. y. 200 Lt (57,92 EUR). Atsižvelgiant į tai, kad minėtos iÅ¡laidos buvo patirtos siekiant įvertinti padaryto užliejimo žalos mastÄ bei yra protingos ir pagrįstos, jos priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.).

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 17,38 EUR iÅ¡laidas už buto remontui reikalingų įrankių nuomÄ . Å ioms iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė UAB „GOTAS“ draudėjai trečiajam asmeniui J. N. 2010-09-14 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija GTV Nr. 00009671, suma – 60 Lt (17,38 EUR). Atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros nėra aiÅ¡ku, koks įrankis buvo nuomotas ir ar Å¡ios iÅ¡laidos buvo pagrįstos. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad po užpylimo tris dienas bute buvo naudojamas drėgmės surinktuvas, pateikė teismui UAB „GOTAS“ Ä®rankių nuomos detalizacijÄ pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija GTV Nr. 00009671, iÅ¡ kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-09-11, 12.45 val. iki 2010-09-14, 9.32 val. nuomotas įrankis buvo drėgmės surinktuvas „DESA DH-721“ (23 kg) (1 t., b. l. 125).

Kadangi drėgmės surinktuvas tiesiogiai yra susijęs su užliejimu padarytų padarinių paÅ¡alinimu (sumažinimu), teismas sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos taip pat yra pagrįstos, protingos, todėl priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės (CK 6.249 str. 4 d. 1 p.). Atsakovė 18,83 Eur iÅ¡laidų, patirtų už UAB „Avarija“ iÅ¡kvietimÄ neginčijo, su jomis sutiko, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtos iÅ¡laidos patirtos, siekiant užkirsti keliÄ kilti didesnei žalai (CK 6.249 str. 4 d. 1 p.), yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais – 2010-09-11 Pinigų priėmimo kvitu Serija AVA Nr. 0011205, suma – 65,02 Lt (18,83 EUR), UAB „Avarija“ 2011-02-17 raÅ¡tu Nr. 147 (1 t., b. l. 31, 52), jas taip pat priteisia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos Ä®statyme nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

Byloje nustatyta, kad žala draudėjos J. N. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės ir koridoriaus luboms, grindims ir sienoms buvo padaryta dėl vandens užliejimo iš atsakovei I. T. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo, pasireiškusio nepakankama atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute esančių santechnikos įrenginių ir prietaisų priežiūra, nesiėmimu jokių veiksmų, siekiant apsaugoti nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių.

BÅ«tent nurodytas neteisėtas atsakovės neveikimas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ , todėl konstatuotina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kadangi CK 6.266 straipsnio 1 dalis įtvirtina griežtÄ atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės, kaltės klausimas Å¡ioje byloje nėra įrodinėjamas. Atsakovė neginčijo, kad užliejimas įvyko iÅ¡ jos buto, taip pat neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar pačios nukentėjusiosios tyčios ar didelio neatsargumo, todėl konstatuotina, kad atsakovė turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir byloje nesant įrodymų, kad atsakovė ieÅ¡kovui atlygino padarytÄ Å¾alÄ (CPK 178 str.), ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės iÅ¡ viso priteistinas 2 639,02 EUR žalos atlyginimas.Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v.

Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl procesinių palÅ«kanų IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o teismo iÅ¡ atsakovės priteisti procesines palÅ«kanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 639,02 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-03-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo pat pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.210 str. 1 d.).             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.IeÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 79,07 EUR sumokėtas žyminis mokestis (1 t., b. l. 4, 25), 1 179,24 EUR už teisinę pagalbÄ (1 t., b. l. 1, 6-8, 139-143, 2 t., b. l. 106-107a), ir 579,24 EUR iÅ¡laidos už ekspertizę (2 t., b. l. 67), iÅ¡ viso – 1 837,55 EUR (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 1, 6 p.).

Pažymėtina, kad iÅ¡laidos, patirtos už advokato/advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) numatytus maksimalius dydžius. Kadangi atsakovės atstovas byloje pateikė praÅ¡ymÄ apklausti ekspertus Darių KalibatÄ ir VytautÄ BronislovÄ ElenbergÄ , atsakovė 2016-02-25 nutartimi buvo įpareigota į teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėti 220 EUR sumÄ už ekspertų apklausÄ ir 0,24 EUR mokestį už banko paslaugas (2 t., b. l. 114, 122-123).

Atsakovė 2016-03-04 į teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo 220,24 EUR sumÄ . Abu ekspertai dalyvavo 2016-03-29 teismo posėdyje ir davė paaiÅ¡kinimus (2 t., b. l. 129-130). Byloje yra pateiktos ekspertų Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-03-29 iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos-faktÅ«ros Serija DK Nr. 231, suma – 100 EUR, ir Nr. 16-14, suma – 120 EUR (2 t., b. l. 122-123). Vadovaujantis CPK 91 straipsnio 3 dalimi, sumos, priklausančios ekspertams (ekspertinėms įstaigoms), iÅ¡mokamos iÅ¡ teismo sÄ skaitos, atidarytos banke pagal teismo buvimo vietÄ , todėl 220 EUR ekspertų dalyvavimo teismo posėdyje iÅ¡laidos ekspertams apmokėtinos iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos, t. y. ekspertui Dariui Kalibatui iÅ¡mokėtina 100 EUR suma, o ekspertui Vytautui Bronislovui Elenbergui – 120 EUR suma (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 89 str. 4 d., 90-91 str.).

Pažymėtina, kad atsakovės kaip avansas į teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėta suma laikytina atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas visa apimtimi, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Byloje duomenų apie trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra, todėl teismas dėl jų priteisimo iÅ¡ atsakovės nepasisako.  Šioje byloje iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (17 EUR), yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 3 EUR suma, todėl jos priteistinos iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovės I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui Seesam Insurance AS, į. k. 10055752, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , į. k. 302677744, 2 639,02 EUR (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių eurų ir 02 euro centų) žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 639,02 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-03-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 837,55 EUR (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų trisdeÅ¡imt septynių eurų ir 55 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Priteisti iÅ¡ atsakovės I.

T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 17 EUR (septyniolikos eurų) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Sumokėjus, mokėjimo kvitÄ nedelsiant bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡mokėti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sÄ skaitos ekspertui Dariui Kalibatui 100 EUR (vieno Å¡imto eurų) sumÄ Ä¯ jo 2016-03-29 sÄ skaitoje-faktÅ«roje Serija DK Nr. 231 nurodytÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.IÅ¡mokėti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sÄ skaitos ekspertui Vytautui Bronislovui Elenbergui 120 EUR (vieno Å¡imto dvideÅ¡imties eurų) sumÄ Ä¯ jo 2016-03-29 sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. 16-14 nurodytÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                         Donata Kravčenkienė