2020-07-08 Nr. AB-13386-3-62-3-01231-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-454-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01231-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Betra“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Betra“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui ir Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Betra“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. vasario 19 d. raštą Nr. SD-2-2494 (toliau – ir Raštas) ir VDI (Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus) 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) arba pakeisti VDI Kauno teritorinio skyriaus Raštą ir Sprendimą, leidžiant išversti 81 ir 94–106 medžiagos lapus.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija VDI Kauno teritorinio skyriaus Raštą, kuriuo reikalaujama išversti į valstybinę kalbą Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų tyrimo medžiagą (pagal galimybes visos bylos medžiagą arba atrenkant šiuos bylos puslapius nuo 1–9, 21, 36–42, 70–72, 94–105), susijusią su UAB „Betra“ darbuotojo L. D. nelaimingo atsitikimo įvykiu darbe. Raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnis nustato asmenims ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę už kliudymą VDI įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Teismas nustatė, kad Raštas surašytas nelaimingo atsitikimo tyrimo procedūros metu, įgyvendinant teisės aktuose nustatytas VDI funkcijas. Teismas darė išvadą, kad Raštu yra išspręstas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), taigi pats savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Teismas nusprendė, jog Raštas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

Atsisakęs priimti pareiškėjo reikalavimą dėl VDI Kauno teritorinio skyriaus Rašto panaikinimo (pakeitimo), teismas taip pat atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl VDI (Vyriausiojo darbo inspektoriaus) Sprendimo panaikinimo (pakeitimo), priimto išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi minėtas VDI Sprendimas, kuriuo tik konstatuotas VDI Kauno teritorinio skyriaus Rašto teisėtumas, savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžianti pareiškėjo teisę į teismą, bei priimta netaikant ir neaiškinant kitų teisės normų, svarbių ginčo santykių reglamentavimui.

Pareiškėjas teigia, kad Raštas yra individualus administracinis aktas, o jo apskundimo galimybė (teisė) numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) bei buvo nurodyta Rašte. Pareiškėjas nurodo, kad jis ginčija Rašto teisėtumą, t. y. jo atitikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ 33.3 punktui, nes abejoja, ar pareiškėjas gali būti įpareigojamas išversti tokio pobūdžio dokumentus (o ne paties Rašto vykdymas ar nevykdymas).

Pareiškėjas teigia, kad Raštas, nors ir procedūros metu priimtas aktas, tačiau sukelia konkrečias materialines teises ir pareigas, t. y. pareiškėjas įpareigojamas atlikti konkrečius veiksmus, kurie jam sukelia ir turtines pasekmes (išlaidos tokio kiekio dokumentų vertimui), todėl pareiškėjas ginčija Rašto pagrįstumą jo apimties prasme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas, surašytas nelaimingo atsitikimo tyrimo procedūros metu, įgyvendinant teisės aktuose nustatytas VDI funkcijas, pareiškėjui materialinių teisių ir pareigų nesukuria, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendimas, priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuriuo tik konstatuotas VDI Kauno teritorinio skyriaus Rašto teisėtumas, taip pat savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad Raštas sukelia jam teisines pasekmes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo. Pagal to paties įstatymo 10 straipsnį valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Byloje nustatyta, kad Raštu pareiškėjas buvo įpareigotas išversti į valstybinę kalbą Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų tyrimo medžiagą (pagal galimybes visos bylos medžiagą arba atrenkant šiuos bylos puslapius nuo 1–9, 21, 36–42, 70–72, 94–105), susijusią su UAB „Betra“ darbuotojo L. D. nelaimingo atsitikimo įvykiu darbe. Pareiškėjas, nesutikdamas su VDI Kauno teritorinio skyriaus Raštu, kreipėsi į VDI, kuri išnagrinėjusi ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, Sprendimu nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija, aptartą teisinį reguliavimą įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių kontekste, daro išvadą, kad Raštas bei jame nurodytas reikalavimas pareiškėjui gali būti skundžiamas Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui bei teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Šią aplinkybę patvirtina Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Sprendime nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka (ABTĮ 28 str. 1 d.), kuri atitinka ABTĮ nustatytą skundo dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo padavimo tvarką. Taigi, pareiškėjas nesutikdamas su VDI pareigūnų veiksmais, atliekant pareiškėjo darbuotojo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, turi teisę juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, yra nepagrįsta, nes, įvertinus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus matyti, kad tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Rašto ir Sprendimo priėmimo pagrindus bei nuspręsti, ar iš tiesų skundžiami aktai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Kartu pažymėtina, jog minėtas VDI Kauno teritorinio skyriaus įpareigojimas atlikti veiksmus sukuria teisines pasekmes pareiškėjui, nes jis įpareigotas atlikti veiksmus, kuriems reikalingi papildomi finansiniai ištekliai. Nagrinėjamu atveju VDI pareigūnų aktai nėra laikytini tarpiniais dokumentais, kurių neteisėtumu ar nepagrįstumu būtų galima argumentuoti, ginčijant galutinį sprendimą, t.y. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Betra“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Betra“ skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ramutė Ruškytė Vaida Urmonaitė-Maculevičienė