2013-05-07 Nr. AB-1590-3-63-3-00385-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-49/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00385-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su prašymu (b. l. 5–10) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, apeliantas): 1) už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. (imtinai) neišmokėtą darbo užmokesčio (išmokos vaiko priežiūros atostogų metu) dalį 3 011,75 Lt; 2) dėl paminėtu laikotarpiu laiku neišmokėto darbo užmokesčio (išmokos vaiko priežiūros atostogų metu) susidariusius delspinigius 1 634,55 Lt; 3) po 2,11 Lt delspinigių nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas nurodė, kad jis eina Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skaudvilės policijos nuovados tyrėjo pareigas. Pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (byla Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) (toliau – Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas), kuriuo pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai (teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą).

Jam 2010 m. kreipusis teisminės gynybos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2010 m. kovo mėn., įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A575-897/2012, buvo išmokėta 18 395,89 Lt. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl jam išmoka šiuo laikotarpiu buvo mokama remiantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 41 straipsnio 3 dalimi (2003 m. balandžio 29 d. redakcija, galiojusi iki 2009 m. sausio 1 d.): vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos už kiekvieną vaiką, kol jam sueis vieni metai, mokama 100 procentų, o kol sueis dveji metai – 85 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo darbo užmokesčio.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (redakcija, aktuali nuo 2009 m. sausio 1 d.) 6.1 punktu, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas statutinio valstybės tarnautojo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui apmokėti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, buvę prieš nėštumo ir gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, žinodamas apie Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą bei pasikeitusį teisinį reguliavimą (Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.), nesiėmė jokių veiksmų, kad dėl neteisėto ribojimo taikymo nenukentėtų jam Statuto 41 straipsnio 3 dalies pagrindu mokamos išmokos vaiko priežiūros atostogų metu dydis. Pareiškėjas teigė, kad dėl neperskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio, mokėto 6 mėnesius iki 2009 m. sausio 1 d., dydžio jis visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį gavo mažesnę išmoką.

Pareiškėjas nurodė, kad dalis vaiko priežiūros išmokų jam buvo priteista pirmą kartą kreipiantis į teismą teisminės gynybos, todėl jam nepagrįstai vis dar neišmokėta 3 011,75 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. Be to, pareiškėjas teigė, kad, vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 207 straipsnio 1 dalimi, Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo (toliau – Delspinigių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 27 d.

įsakymu Nr. A1-32 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-29 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A1-28 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-30 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 5-V-143 patvirtinto Policijos įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Policijos aprašas) 2 punktu, už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 18 d. (delspinigių skaičiavimo pradžios momentas) iki kreipimosi į teismą dienos dėl nepagrįstai neišmokėtų išmokų vaiko priežiūros atostogų metu jam priklauso 1 634,55 Lt delspinigių.

Atsižvelgiant į paminėtus įstatymus ir teismų praktiką, jam taip pat priklauso po 2,11 Lt delspinigių už kiekvieną dieną laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą momento dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 22–24, 31–33) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį pareiškėjui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. išmokėta 10 212,27 Lt priteistų išmokų (pagal pažymas Nr. 85-IL-1954 už 2009 m. ir Nr. 85-IL-1946 už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d.) už vaiko priežiūros atostogas. Šios išmokos apskaičiuotos vadovaujantis Aprašo 6.1–6.3 punktais; tačiau, rengdamas šį atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, pastebėjo, kad, skaičiuojant išmokas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d., dėl techninės-aritmetinės klaidos (naudojant buhalterinę programą) buvo netinkamai apskaičiuoti vidutiniai darbo dienos bei vidutiniai darbo valandos užmokesčiai, kadangi į faktiškai dirbtų dienų per atitinkamą laikotarpį skaičių nebuvo įskaitytas viršvalandžių skaičius. Todėl skaičiuojamo laikotarpio darbo užmokestis buvo dalijamas iš žymiai mažesnio faktiškai dirbtų dienų skaičiaus nei turėjo būti (atsakovo teigimu, pavyzdžiui, jei pareigūnas per mėnesį dirbo 22 dienas ir 16 valandų viršvalandžių, tai faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičius turėjo būti ne 22, o 24 dienos). Atsakovo manymu, dėl šių klaidų pareiškėjui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. turėjo būti išmokėta ne 10 212,27 Lt išmokų, o 2 053,64 Lt, o už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. priklausytų ne 3 011,75 Lt, o 605,68 Lt. Tuo remdamasis atsakovas padarė išvadą, kad už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. pareiškėjui yra permokėta 8 158,63 Lt, todėl pareiškėjo prašymas papildomai sumokėti už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. yra nepagrįstas ir perteklinis, atitinkamai nepagrįstas ir reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Be to, atsakovas prašė panaikinti pareiškėjo pateiktą pažymą Nr. 85-IL-4320 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 17 d. sprendimu (b. l. 87–92) patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėto darbo užmokesčio dalį 3 011,75 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. bei 1 733,72 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. spalio 17 d. (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).

Teismas nustatė, kad ginčas yra dėl darbo užmokesčio dalies ir delspinigių pareiškėjui priteisimo. Prašoma priteisti 3 011,75 Lt išmokų už vaiko priežiūros atostogas laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. (imtinai), dėl šių neišmokėtų išmokų iki kreipimosi į teismą dienos susidariusius delspinigius 1 634,55 Lt bei po 2,11 Lt už kiekvieną dieną laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Prašoma priteisti dėl to, kad atsakovas pareiškėjui mokėjo vaiko priežiūros atostogų išmokas pagal neperskaičiuotą vidutinį 6 mėnesių iki šių atostogų darbo užmokesčio dydį.

Prašymo reikalavimas kildinamas iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo statutiniu valstybės tarnautoju Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, išėjusiu vaiko priežiūros atostogų. Teismas nurodė, kad vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23–26 str.) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Teismas įvertino Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijos, galiojusios nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. spalio 1 d., nuo 2007 m. spalio 1 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. galiojusių to paties straipsnio redakcijų nuostatas. Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu. Teismas taip pat nurodė, kad vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį vaiko priežiūros atostogų metu reglamentuoja Statuto 41 straipsnio 3 dalis. Nustatė, kad vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos už kiekvieną vaiką, kol vaikui sueis vieneri metai, mokama 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai – 85 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų darbo užmokesčio.

Teismas vadovavosi Aprašo 3.1–3.5 punktais. Vertindamas paminėtus teisinius ginčo sumos apskaičiavimo aspektus ir faktinius bylos duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomos priteisti ginčo sumos dydis apskaičiuotas ir ginčo laikotarpis nurodytas teisingai ir pagrįstai. Teismas taip pat vadovavosi Aprašo 6.2, 6.3 punktais. Remdamasis 2010 m. lapkričio 30 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį Nr. 85-IL-4320, teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu – nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta iš viso – 3 011,75 Lt.

Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu jau nebegaliojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį. Akcentavo, jog kai pareiškėjas buvo išleistas vaiko priežiūros atostogų nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d., atsakovas ir toliau taikė pareiškėjui ginčo darbo užmokesčio ribojimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad vidutinio darbo užmokesčio dalis 3 011,75 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. neteisėtai ir nepagrįstai nebuvo išmokėta pareiškėjui.

Nepagrįstas atsakovo argumentas dėl mažesnio vidutinio darbo užmokesčio dėl to, kad viršvalandžiai turi būti priskaičiuojami kaip papildomos dienos, Aprašo 6.2 punktas nenurodo, kad skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį įskaitomi ir viršvalandžiai kaip atskiros darbo dienos. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo atsakovo prašymu pažymą Nr. 85-IL-4320 (pažymą 2010 m. lapkričio 30 d. išdavė atsakovas) pripažinti negaliojančia. Teismas, be to, nurodė, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Statuto 5 str. 2 d.).

Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsniu. Pažymėjo, jog Valstybės tarnybos įstatymas, kaip ir Statutas, neaptaria pavėluoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo, todėl, sistemiškai aiškinant aptartą teisinį reglamentavimą, taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios ginčo teisinius santykius. Teismas vadovavosi DK 207 straipsnio 1 dalimi, Policijos aprašo 10 punktu. Teismas nustatė, kad su pareiškėju už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 rugsėjo 2 d. nebuvo visiškai atsiskaityta (išmokėtas ne visas vidutinis darbo užmokestis) ir uždelsta atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, o todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu jau nebegaliojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Teismas vadovavosi Delspinigių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad nuo 2009 m. vasario 1 d. nustatytas 0,07 procento delspinigių dydis (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. A1-32 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, 2010 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. A1-29 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, 2011 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. A1-28 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, 2012 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. A1-30 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“).

Teismas vadovavosi Policijos aprašo 2 punktu. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki kreipimosi į teismą dienos susidarė 1 634,55 Lt, o nuo kreipimosi į teismą dienos iki šio sprendimo priėmimo dienos – 99,17 Lt, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 733,72 Lt delspinigių. Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 4 p.).

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 96, 98–99) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą.

Atsakovas, iš esmės pakartodamas atsiliepimo į prašymą argumentus, nurodo, kad dėl aritmetinės klaidos pareiškėjui už ankstesnį vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, t. y. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d., buvo permokėta 8 158,63 Lt, todėl pareiškėjo reikalavimas papildomai sumokėti už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. laikytinas nepagrįstu ir pertekliniu. Atitinkamai nepagrįstu laikytinas ir reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 105–106) prašo atmesti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesumokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. susidarė dėl atsakovo kaltų veiksmų nepagrįstai apskaičiuojant ir išmokant išmokas dėl vaiko priežiūros atostogų. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad už šį laikotarpį jam turi būti sumokėta 3 011,75 Lt darbo užmokesčio dalis bei 1 733,72 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. spalio 17 d. (dėl kaltais atsakovo veiksmais uždelsto sumokėti darbo užmokesčio). Nėra įstatymų nustatyto reguliavimo, pagal kurį būtų galima per atitinkamą laikotarpį išdirbtus viršvalandžius traktuoti kaip atskiras darbo dienas. Teismas pagrįstai pripažino, kad nesant teisės aktų nuostatų, pagrindžiančių atsakovo nurodytos aritmetinės klaidos egzistavimo galimybes, prašymas turi būti tenkinamas visiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, tarnaudamas pas atsakovą Skaudvilės policijos nuovados tyrėju, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo išleistas į vaiko priežiūros atostogas. Tarp jo ir atsakovo buvo kilęs ginčas dėl jam (pareiškėjui) priklausančios išmokėti darbo užmokesčio dalies už buvimo šiose atostogose laiką apskaičiavimo teisingumo. Pažymėtina, kad šis ginčas buvo kilęs tik tuo aspektu, kad atsakovas, apskaičiuodamas šią darbo užmokesčio dalį ir nustatydamas pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio dydį (pagal ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Statuto 41 str. 3 d., Vyriausybės, t. y. Aprašo, nustatyta tvarka vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas yra būtinas tam, kad būtų apskaičiuotas išėjusiam į tokias atostogas pareigūnui priklausantis darbo užmokestis), taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) nustatytą priedų ir priemokų mokėjimo ribojimą, kuris Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Nurodytas ginčas, t. y. ginčas dėl pareiškėjui priklausiusios darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. buvo išspręstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-584-513/2010), kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. A575-897/2012) palikus jį nepakeistu. Iš paminėto Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo matyti (tai šioje administracinėje byloje pripažįsta ir atsakovas), kad už pareiškėjo buvimo nurodytose atostogose laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. jam buvo priteista 10 212,27 Lt dydžio darbo užmokesčio suma, kuri teismo buvo apskaičiuota pagal atsakovo teismui pateiktas pažymas Nr. 85-IL-1945 ir Nr. 85-IL-1946.

Pasisakydama dėl paminėtų Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarties reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pirmiausia pažymi, kad teisės taikymo požiūriu administracinės bylos, kuriose buvo priimti šie procesiniai sprendimai, yra analogiškos, atitinkamai, Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinei bylai Nr. I-683-386/2012 (kurioje buvo priimtas šioje apeliacinėje byloje skundžiamas teismo 2012-10-17 sprendimas) ir šiai apeliacinei administracinei bylai. Todėl, atsižvelgiant į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisės taikymo taisykles, šioje administracinėje byloje yra būtina laikytis materialinės teisės normų aiškinimo taisyklių, suformuluotų Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendime (administracinėje byloje Nr. I-584-513/2010) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A575-897/2012). Atsižvelgdama į tai, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje taikytinų materialinės teisės normų (Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus, Statuto 41 str. 3 d., Aprašo 3.1-3.5, 6.2, 6.3 p.) aiškinimu, konstatuoja, kad nurodytos teisės normos teismo yra išaiškintos ir pritaikytos byloje nagrinėjamai situacijai teisingai.

Pasisakydama dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai fakto nustatymo prasme, kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo paminėta aukščiau, šiame teismo sprendime, remiantis atsakovo teismui pateiktomis pažymomis Nr. 85-IL-1945 ir Nr. 85-IL-1946, buvo nustatytas faktas, kad už pareiškėjo buvimo nurodytose atostogose laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. dėl Konstitucijai prieštaravusio Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies taikymo jam nebuvo sumokėta 10 212,27 Lt dydžio darbo užmokesčio suma. Nurodytas laikotarpis (nuo 2009-01-01 iki 2010-03-31) yra dalis viso pareiškėjo buvimo vaiko priežiūros atostogose laiko, į kurį taip pat patenka šiai bylai aktualus laikotarpis (nuo 2010-04-01 iki 2010-09-02). Todėl faktinė aplinkybė (faktas), kad pareiškėjui priklausiusi darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. (t. y. už laikotarpį, kurį pratęsė šiai administracinei bylai aktualus laikotarpis) šioje administracinėje byloje negali būti kvestionuojama, o ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu (šioje dalyje nustatyta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys) šis faktas kolegijos pripažintinas turinčiu prejudicinę reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje faktinė aplinkybė, jog už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjui neteisėtai nesumokėta 3 011, 75 Lt dydžio darbo užmokesčio suma, teismo buvo nustatyta pagal paties atsakovo teismui pateiktą 2010 m. lapkričio 30 d. pažymą (b. l. 11). Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliaciniame skundė nurodytas (pažymėtina, kad vienintelis) argumentas, kad, sudarant aukščiau paminėtas (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendime įvertintos) pažymas Nr. 85-IL-1945 ir Nr. 85-IL-1946, buvo padaryta aritmetinė klaida, kolegijos nepripažintinas reikšmingu nagrinėjamai administracinei bylai.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.).

Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytu motyvu pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys