2021-11-18 Nr. AB-24415-4-44-3-00156-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4179-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00156-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neviešinami) piliečiu prisistatančiam I. H. H.,

jo atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

vertėjaujant A. Z. ir S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neviešinami) piliečiu I. H. H. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neviešinami) piliečiu I. H. H. prisistatančiam asmeniui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė pratęsti (duomenys neviešinami) piliečiu I. H. H. prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. sausio 14 d., bet neilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

2. Teikime pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. liepos 13 d. apie 24.00 val. (duomenys neviešinami), Sienos apsaugos Dubieninkų pareigūnai kartu su Sienos apsaugos (duomenys neviešinami) pareigūnais sulaikė 7 (duomenys neviešinami) piliečius, tarp kurių buvo ir Užsienietis. Sulaikyti asmenys buvo perduoti VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį, buvo nustatyta, kad pirmą kartą jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 29 d. ir buvo sulaikytas, kadangi į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai. Asmuo neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Bylos nagrinėjimo metu Departamentas nagrinėja prieglobsčio prašymą skubos tvarka. 2021 m. liepos 14 d. Užsienietis VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūno sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. Užsienietis buvo grąžintas į Centrą.

3. 2021 m. liepos 15 d. Centras kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus su prašymu sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. 2021 m. liepos 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai sprendimu sulaikė Užsienietį iki 2021 m. spalio 14 d. Užsienietis nesutiko su Ukmergės rūmų priimtu sprendimu ir apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2021 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimą pakeitė ir taikė apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė teikimą palaikė, Užsieniečio atstovas neprieštaravo teikimo tenkinimui. Užsieniečiui buvo tinkamai pranešta apie teikimo nagrinėjimą, jo dalyvavimas teismo posėdyje, sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo klausimą, teismo vertinimu, nebuvo būtinas.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. spalio 14 d. sprendimu teikimą patenkino ir pratęsė Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą, iki 2022 m. sausio 14 d., bet neilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis nėra pateikęs jokių savo asmens dokumentų ar jų kopijų, todėl nėra pagrindo daryti išvados dėl to, kad nekyla abejonių dėl jo tapatybės. Be to, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas. Teismo vertinimu, egzistuoja Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti sulaikymo pagrindai, nes Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. birželio 29 d. neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, 2021 m. liepos 13 d. jis su šeima pasišalino iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikytas (duomenys neviešinami). Užsienietis nuolat (t. y. sulaikius pasienyje, atvykus į Centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jo atžvilgiu priimtais sprendimais metu) buvo supažindinamas su savo teisine padėtimi, taip pat jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, jam taikė apgyvendinimą VSAT Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iš esmės atsižvelgus į tai, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką kartu su šeima, turi mažamečių vaikų, kuriais privalo rūpintis ir nesant duomenų apie tai, kad keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Teikimą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje nepasikeitė šios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai. Iš byloje esančių duomenų nebuvo nustatyta, kad pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę Užsienietis nevykdytų ar būtų pažeidęs jos sąlygas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad į Lietuvos Respubliką Užsienietis atvyko neteisėtai – ne per pasienio kontrolės punktą, su šeima pasišalino iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikytas (duomenys neviešinami), nors žinojo, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, yra pagrindas manyti, kad vengiant galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis su šeima gali vėl siekti pasislėpti arba net nelaukiant sprendimo dėl teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, todėl vis dar egzistuoja alternatyvių priemonių sulaikymui taikymo užsieniečiui pagrindai.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2021 m. spalio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą ir Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant apeliantui ir jo nepilnamečiams vaikams kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečių apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jo atžvilgiu taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pratęsimo klausimą nedalyvaujant jam pačiam, tokiu būdu pažeidžiant jo teisę dalyvauti teismo posėdyje, kuriame svarstomas jo sulaikymo klausimas, teisę būti išklausytam ir teikti byloje paaiškinimus aktualiais bylai klausimais. Užsienietis atkreipia dėmesį į Įstatymą, kurio 116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečių dalyvavimas posėdyje yra būtinas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Todėl kiekvienu atveju turėtų būti įsitikinta, kad užsienietis nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo sulaikymo. Esant tokiam patvirtinimui dėl to, kad užsienietis nepageidauja dalyvauti posėdyje, teismui nebūtų pagrindo konstatuoti užsieniečio teisės į gynybą pažeidimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje ir dėl to teismas neturi pagrindo patvirtinti, kad pareiškėjo procesinės teisės nebuvo pažeistos. Tuo tarpu apeliantas iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nepateikė duomenų apie nepageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, jam nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, tokiu būdu iš apelianto buvo atimta teisė būti išklausytam, teikti paaiškinimus dėl teikimo pratęsti jo (ir jo nepilnamečių vaikų) atžvilgiu taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant teisę judėti tik Centro teritorijos ribose.

10. Remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. IV- 340 patvirtintų Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašu, Užsienietis teigia, kad apribojus jo judėjimo laisvę, turi būti priimtas sprendimas ir dėl jo nepilnamečių vaikų. Šiuo atveju ginčijamu sprendimu yra neišspręstas klausimas dėl apelianto nepilnamečių vaikų sulaikymo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pratęsimo, tokiu būdu yra neužtikrintos Užsieniečio nepilnamečių vaikų teisės ir toks sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos (nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3809-502/2021). Taip pat, apeliantas atkreipia dėmesį į 2012 m. sausio 9 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo bylą Popov prieš Prancūziją, kurioje teismas pripažino, kad nepilnamečiai vaikai, kurių tėvai sulaikyti ir apgyvendinti sulaikymo centre negali atsidurti teisiniame vakuume, jei nėra priimamas sprendimas dėl jų administracinio sulaikymo, kurio teisėtumas galėtų būti patikrintas teismo. Teismas iš esmės konstatavo, kad, kai nepilnamečiai vaikai buvo apgyvendinti su sulaikytais tėvais, nepriėmus sprendimo dėl nepilnamečių vaikų sulaikymo, jiems nebuvo užtikrinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatyta apsauga.

11. Apeliantas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

12. Apeliantas nurodo, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Be to, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115), kuri įgyvendinta Įstatyme, 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo tvarka tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės), visų pirma, kai: a) esama pasislėpimo pavojaus, arba b) atitinkamas trečiosios šalies pilietis vengia pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo proceso, arba jiems trukdo. Sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui.

13. Vadovaudamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, apeliantas nurodo, kad nepilnamečiai asmenys yra sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose. Taip pat, teismas turėjo įvertinti, ar šeimos sulaikymas buvo pagrįstas ir proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Apeliantas nurodo, kad jis yra 5 nepilnamečių vaikų tėvas. Užsieniečiui pratęsus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą su laisvės judėjimo apribojimu, faktiškai yra sulaikyti ir jo nepilnamečiai vaikai. Taigi, nagrinėjamos bylos dalyką sudaro ne tik apelianto sulaikymo klausimas, bet ir jo nepilnamečių vaikų sulaikymo klausimas. Pažymi, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

14. Anot Užsieniečio, nėra pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Užsienietis gailisi dėl savo poelgio, supranta, kad jo pasišalinimo iš Centro atveju bus apribota ne tik jo, bet ir jo nepilnamečių vaikų judėjimo laisvė. Nėra pagrįstų duomenų ir apie tai, kad jis vėl siektų išvykti iš Lietuvos ar kitaip pažeisti Įstatymą. Taip pat nenustatyta, kad Užsienietis šiuo metu nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, todėl jo atžvilgiu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, taikant judėjimo laisvės apribojimą – negalėtų būti pripažinta proporcinga priemone, nes tinkamas vaiko interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas. Užsieniečiui turėtų būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu būdu būtų užtikrinti ir nepilnamečių vaikų interesai, kadangi būtent vaikų interesai šiuo atveju yra prioritetiniai. Laisvės judėjimo apribojimas labiausiai pažeidžia vaikų augimo raidą, gyvenimo sąlygas.

15. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priimtas sprendimas turėtų būti keičiamas.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad, remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Apeliantas, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo (ir jo žmonos bei vaikų) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjimą atvykstant į Europos Sąjungą pareiškėjas traktuoja kaip nebendradarbiavimą su valstybės institucijomis.

18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES (toliau – ir Direktyva), kurioje yra nustatomos minimalios normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo. Su šios direktyvos nuostatomis yra suderintos Įstatymo nuostatos (nagrinėjamuoju atveju Direktyvos 8 straipsnio 4 dalis), kurios būtent ir nustato galimybę, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, individualiai įvertinus prieglobsčio prašytojų poreikius, išvykimo iš kilmės šalies priežastis, atvykimo tikslus bei įvertinus valstybės institucijų pradėtų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrų tinkamo neatlikimo šiems pasišalinus riziką paskirti jų teisių maksimaliai nevaržančias, tačiau valstybės institucijų sprendimų įgyvendinimą užtikrinančias alternatyvias sulaikymui priemones.

19. Pareiškėjas pažymi, kad apeliantas ir jo žmona, siekdami pakliūti į Europos Sąjungą, iš kilmės šalies išvyko neatsižvelgę į jų nepilnamečių bei mažamečių vaikų valią ir fiziologinius bei psichologinius poreikius (nuolat ir pakankamai maitintis, būti saugioje aplinkoje, gauti jo amžių atitinkantį išsilavinimą, medicininę priežiūrą ir pan.), nelegalios kelionės metu rizikuodami vaikų sveikata ir gerove, vien savo sprendimu neteisėtu, pavojingu jiems ir jų vaikams būdu kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tokį apelianto elgesį pareiškėjas laiko neglobėjišku, neapdairiu ir nesaugiu jo vaikams. Mažamečiams apelianto vaikams, išvykus už jiems skirtos gyvenamosios vietos ribų, jiems pavojinga aplinka (neįprastai šaltas klimatas, nepažįstama vietovė, vietinių ar tarptautinių kalbų nemokėjimas, bendravimo įgūdžių neturėjimas ir pan.) keltų nepagrįstą, tiesioginę riziką jų egzistencijai. Taip pat, Užsienietis kartu su sutuoktine ir savo vaikais savavališkai pasišalino ir jiems suteiktos gyvenamosios vietos, nors nuo pat sulaikymo momento buvo nuolat informuojami apie būtinybę laikytis nustatytos tvarkos, apie teisės aktų nustatytas prieglobsčio prašytojų pareigas bei teises ir atsakomybę už pasišalinimą iš gyvenamosios vietos. Nepaisant to, rizikuodamas savo vaikų sveikata ir gerove, apeliantas su sutuoktine ėmėsi aktyvių veiksmų išvykti iš jų prašymus suteikti prieglobstį nagrinėjančios šalies ir savo tikslo nepasiekė tik dėl aktyvių (duomenys neviešinami) teisėsaugos pareigūnų veiksmų užkardant nelegalią migraciją šioje šalyje.

20. Pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes ir pritaikius apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinus Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nesant galimybių užtikrinti jam ir jo vaikam tinkamą apsaugą, yra akivaizdi rizika, jog Užsienietis su savo vaikais pasišalins iš Centro, siekdamas nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis ir tokiais savo veiksmais sukeldamas ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse bet ir keldamas pavojų savo vaikams – apeliantui iki šiol nepateikus jo ir jo sutuoktinės bei vaikų asmenybę patvirtinančių dokumentų, jų asmenybės neidentifikuotos, pragyvenimo šaltinio ir lėšų, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse jie neturi, bendrauja tik (duomenys neviešinami) kalba.

21. Anot pareiškėjo, nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, apeliantui ir jo vaikams Centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos – apgyvendinimas šiltose patalpose, visavertis maitinimas, medicininė priežiūra, ugdymas, galimybės sportuoti, bendrauti su savo kilmės šalies bendraamžiais, organizuojami laisvalaikio renginiai, todėl apelianto teiginiai, kad tik visiškai neribojant jo laisvės jis turės galimybę tinkamai pasirūpinti savo vaikais neatitinka tikrovės. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta Centro teikimą tenkinti ir pratęsti Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą, iki 2022 m. sausio 14 d., bet neilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

23. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti sulaikymo pagrindai.

24. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad buvo pažeista jo teisė dalyvauti teismo posėdyje, neišspręstas klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo Užsieniečio nepilnamečių vaikų atžvilgiu, neužtikrinti vaikų geriausi interesai, netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, netinkamai taikytas ginčo santykius reguliuojančios teisės normos, todėl prašo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

25. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnyje įtvirtintos sąlygos teismo posėdžiui pradėti: byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu (ABTĮ 77 str. 1 d.).

26. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad Užsieniečiui nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Pranešimas apie teismo posėdį buvo išsiųstas laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir Centre gautas; perklausius „Liteko“ informacinėje sistemoje esantį pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą matyti, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie 2021 m. spalio 14 d. vykusio teismo posėdžio laiką ir vietą – šį faktą patvirtino Centro atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kad jis apie posėdžio laiką ir vietą jis nežinojo; posėdyje, kaip matyti, iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teisme jį atstovavo profesionalus valstybės skirtas advokatas (b. l. 50–52). Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą žodinio posėdžio metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, teismo posėdžio metu Užsieniečiui buvo suteiktos visos galimybės pasisakyti dėl bylos esmės, neapsiribojant apeliaciniu skundu. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje keliamas ginčas dėl Užsieniečio laisvės suvaržymo ir siekdama užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

28. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Užsienietis (apeliantas) Lietuvos Respublikoje kartu yra su savo šeima – žmona ir 5 nepilnamečiais vaikais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3869-492/2021 nutarė A. S. A. (Užsieniečio sutuoktinę) nedelsiant paleisti iš sulaikymo ir ją bei jos (taip pat Užsieniečio) vaikus apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2021 m. spalio 14 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų prieglobsčio byloje.

29. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų ir šeimų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi dėl Užsieniečio sulaikymo Centre nusprendė po nutarties paskelbimo iš sulaikymo Užsienietį nedelsiant paleisti ir apgyvendinti jį Centre vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nustatant teisę judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 14 d. Minėtoje nutartyje teismas atsižvelgė būtent į tai, jog Užsienietis turi nepilnamečių vaikų ir yra pažeidžiamas asmuo, todėl pritaikė alternatyvią sulaikymui priemonę.

31. Atsižvelgiant į šios Nutarties 24 – 26 punktuose išdėstytus argumentus, įvertinant tai, kad Užsieniečio vaikams ir jo sutuoktinei laisvės apribojimas nėra taikomas, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad esą faktiškai nepilnamečiams vaikams taikoma alternatyvi sulaikymo priemonė.

32. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka žodinio posėdžio metu Užsienietis paaiškino, kad gyvena su vaikais ir sutuoktine vienoje patalpoje ir norėtų su jais bendrauti ne tik gyvenamojoje patalpoje ar Centro teritorijoje, bet ir vykti su šeima aplankyti kitus miestus, ką gali daryti jo žmona ir vaikai, bet jis asmeniškai neturi teisės išvykti į kitus miestus.

33. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šiuo metu kartu abiem tėvams gyvenant su vaikais ir su jais nepertraukiamai bendraujant yra paneigiama Užsieniečio teisė rūpintis savo nepilnamečiais vaikais.

34. Įvertinusi į bylą pateiktus duomenis bei su Užsieniečio šeima susijusias aplinkybes (Centre apgyvendinti Užsieniečio žmona ir penki nepilnamečiai vaikai), teisėjų kolegija sprendžia, kad tinkama ir proporcinga priemonė yra apelianto apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje.

35. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, kurioje yra įtvirtinti konkrečiai prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai, be kita ko, nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

36. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos vertinamos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

37. Sprendžiant dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios priemonės termino pratęsimo, svarbu nustatyti, ar neišnyko įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimu konstatuoti sulaikymo taikymo pagrindai. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad būtų pasikeitusios faktinės aplinkybės, iki šiol nėra nustatyta Užsieniečio tapatybė, nėra duomenų, kad Užsienietis bendradarbiauja su Valstybės (inter alia (be kita ko) Centro) pareigūnais, siekiant nustatyti jo tapatybę bei galutinai išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

38. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis neteisėtai pirmą kartą kirtęs Lietuvos Respublikos sieną 2021 m. birželio 29 d. ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pasišalino su savo šeima iš Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro, neteisėtai 2021 m. liepos 13 d. apie 24 val. kirto valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neviešinami), taip pat įvertinus aplinkybes, nurodytas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose, yra pagrindas spręsti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus konstatuoja, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose nurodyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

40. Įvertinusi klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsieniečiui negali būti taikoma prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Pažymėtina, kad Užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, pažeidė išvykimo iš VSAT tvarką ir neteisėtai išvyko į (duomenys neviešinami). Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo Užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti ir jo atžvilgiu taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neviešinami) piliečiu I. H. H. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė