93caa1ef-e2f2-4ccc-baec-a59605e98552 · Vilniaus apygardos teismas

?Apeliacinė byla Nr. 1A-352-873/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34617-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei, gynėjai advokatei Dovilei Užkurėnei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V.

D., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį K.

D. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančio turto – automobilio „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. V. D., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.30 val., Vilniuje, Kolektyvo g. 184, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 3,35 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu prokuroras Liutauras Rudzevičius praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 (penkių Å¡imtų) eurų, dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 68 straipsnio nuostatas ir nustatė per trumpÄ baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones taikymo terminÄ . 2.2. Pažymi, kad V. D. nustatytas neblaivumas (3,35 promilės) ženkliai virÅ¡ija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytÄ minimaliÄ (1,51 promilės) neblaivumo ribÄ . Pasak prokuroro, tokiais veiksmais padarytas vienas Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Nurodo, kad Å¡viesiu paros metu, miesto ribose, kai gatvėse daug žmonių, V. D. vairavo automobilį bÅ«damas sunkaus girtumo laipsnio, kėlė avarines situacijas kelyje, kas, prokuroro teigimu, rodo jo visiÅ¡kai neatsakingÄ ir lengvabÅ«diÅ¡kÄ požiÅ«rį į visuomenėje galiojančiÄ visiems privalomÄ tvarkÄ , į savo paties bei kitų saugumÄ . Pažymi, kad V. D. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, žinojo, jog yra iÅ¡gėręs alkoholio, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis.

Padaryta tyčinė nusikalstama veika neabejotinai kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko gyvybei, sveikatai bei turtui. 2.3. Pasak prokuroro, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog V. D. nustatytas nepagrįstai trumpas, neatitinkantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens ir jo padarytos veikos pavojingumo, uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymi, jog nustatant pernelyg trumpÄ , neatitinkantį padaryto vieno Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminÄ , nėra užtikrinami baudžiamojo poveikio priemonių prevenciniai tikslai, formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui. 2.4.

Akcentuoja, kad V. D. nustatytas vienerių metų ir keturių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas savo pobÅ«džiu labiau atitinka administracinio nusižengimo padarinius. Atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimÄ (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Nurodo, kad V. D. buvo nustatyta 3,35 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, todėl atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, paskirtas BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra proporcingas. Prokuroro teigimu, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra pavojingesnė už administracinį nusižengimÄ , todėl už Å¡io teisės pažeidimo padarymÄ turėtų bÅ«ti taikomos griežtesnės poveikio priemonės. Nurodo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018. 2.5.

Pasak prokuroro, V. D. nurodomi argumentai, jog automobilis jam reikalingas darbo tikslais, savaime negali bÅ«ti pagrindas skirti itin trumpÄ , artimÄ Ä¯statymo nustatytam minimaliam, uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminÄ . Nurodo, jog kitų iÅ¡skirtinių aplinkybių, pagrindžiančių tokį baudžiamosios poveikio priemonės termino taikymÄ , nėra nustatyta. Aptardamas asmenį charakterizuojančius duomenis, prokuroras pažymi, kad V. D. baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi dvi galiojančias nuobaudas. 2.6.

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, atsižvelgęs į baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, į baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobÅ«dį – užkirsti keliÄ toliau pažeidinėti KET, prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad V. D. turėtų bÅ«ti nustatytas didesnis nei vidurkis – trejų metų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. 2.7. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant minimalų vienerių metų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ terminÄ , be užstato, dėl ko jam neskirta bauda, taigi, jis nepatyrė iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė ir jis neturi teistumo).

Pasak prokuroro, iÅ¡skyrus paskirtÄ BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio (1 990 Eur vertės) konfiskavimÄ , V. D. nepatyrė jokių finansinių nuostolių. Prokuroro įsitikinimu, nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. praktiÅ¡kai nepajustų jokio bent kiek artimo kriminalinei bausmei bÅ«dingo poveikio. 2.8.

Prokuroro teigimu, V. D. yra dirbantis – dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje darbų vadovu, byloje nėra duomenų, kad jis neturėtų galimybių gauti nuolatinių pajamų, o paskirtos įmokos paskyrimas turėtų itin sunkių turtinių pasekmių, varžytų labiau negu būtina teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. 2.9. Prokuroro vertinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonėms keliamus tikslus, užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V.

D., be privalomo nusikalstamos veikos padarymo priemonės –automobilio konfiskavimo, turi bÅ«ti paskirta dar viena turtinio pobÅ«džio poveikį turinti baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jos dydį nustatant artimÄ minimaliam – 10 MGL dydžio įmokÄ .

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. gynėja advokatė Dovilė Užkurienė praÅ¡o atmesti prokuroro apeliacinį skundÄ ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį nepakeistÄ . Gynėjos manymu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. D. uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams keturiems mėnesiams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Pažymi, kad tiek paskiriant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios V.

D. padaryto KET pažeidimo pavojingumÄ ir jo asmenybę. Akcentuoja, jog V. D. padarė nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, jam niekada nebuvo taikytas teisės vairuoti atėmimas, niekada anksčiau nebuvo baustas už vairavimÄ esant neblaiviam, jo padaryta veika – atsitiktinė, turi darbÄ , Å¡eimÄ , charakterizuojamas teigiamai. Be to, V. D. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios davė iÅ¡samius parodymus, pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi ir iki Å¡iol gailisi, byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Atkreipia dėmesį, kad kitais metais įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ planuojami objektai bus iÅ¡sidėstę (duomenys neskelbtini), V. D. teks įveikti didelius atstumus, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina, prieÅ¡ingu atveju, V. D. praras darbÄ . Gynėjos įsitikinimu, prokuroro praÅ¡ymas papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , taip pat turi bÅ«ti atmestas. Nurodo, jog V.

D. iÅ¡ darbinės veiklos UAB „duomenys neskelbtini“ gauna tik Vyriausybės nustatytÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ , iÅ¡ kurios turi iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , be kita ko, V. D. turi skolinių įsipareigojimų banke, kurie per mėnesį siekia apie 80 Eur.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo palaikė gynėjos nuomonę. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, laiduotojo tinkamumo, ginčo nėra ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones bei V. D. priklausančio turto – automobilio „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo) paskyrimo. Prokuroras praÅ¡o nustatyti ilgesnį BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ bei skirti papildomÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 71 straipsnis).

Atsižvelgęs į apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus, skundÄ nagrinėjantis teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (BK 68 straipsnis).

6. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos Å¡iame straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

7. Nustatyta, kad V. D. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal atitinkamas BK nuostatas. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas neabejoja, kad neteisėti V. D. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, nes V.

D. vairavo neblaivus tokiu metu, kai transporto eismas yra pakankamai intensyvus. Kita vertus, V. D. kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, savo poelgį viso proceso metu vertino neigiamai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir tai pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos duomenimis, iki nagrinėjamo įvykio V. D. niekada nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų, administracine tvarka buvo baustas už nežymius KET pažeidimus, nesusijusius su vairavimu esant neblaiviam (b. l. 63-64), todėl jam inkriminuota veika yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio.

Be to, V. D. dirba, turi Å¡eimÄ . Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas Å¡ias aplinkybes ir specialiosios teisės atėmimo terminÄ nustatė nežymiai didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas minimumas. Teisėjų kolegijos nuomone, keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ apylinkės teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Beje, Å¡iuo klausimu pastebimas prokuratÅ«ros nenuoseklumas, kadangi apylinkės teisme, baigiamųjų kalbų metu, kaltinimÄ palaikiusi prokurorė prašė V.

D. uždrausti vairuoti transporto priemones dvejiems metams, apygardos teismui pateiktame skunde prokuroras nurodo trejų metų terminÄ .

8. Prokuroras apeliuoja, jog V. D. nustatytas vienerių metų keturių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas savo pobÅ«džiu labiau atitinka administracinio nusižengimo padarinius. IÅ¡ tiesų, ANK 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už vairavimÄ , kai asmeniui nustatytas neblaivumas nevirÅ¡ija 1,5 promilės, o to paties straipsnio 6 dalis numato privalomÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių, tačiau, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė savaime neįpareigoja pagal tai nustatyti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės termino, be kita ko, atsižvelgus į nustatytÄ girtumo laipsnį (Å¡iuo atveju – 3,35 promilės), nes nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, teismas vadovaujasi baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikėsi Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-891/2021. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog BK 68 straipsnyje numatytos uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis termino – nuo vienerių iki penkerių metų – ribos yra pakankamai plačios, kas leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas teismams paliko diskrecijos teisę nustatyti skiriamos priemonės terminÄ atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutartyje Nr. BIK-112/2021 konstatuota, jog klausimÄ , kokiam terminui skirti konkrečiÄ baudžiamojo poveikio priemonę, Å¡iuo atveju uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kiekvienÄ kartÄ svarsto teismas, individualiai įvertindamas reikÅ¡mingus bylos duomenis. Å ios bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminas, proporcingumo principo reikalavimų nepažeidžia.

Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme iÅ¡nagrinėta ne viena baudžiamoji byla, kada kaltininkas naudodamasis specialiÄ ja teise vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas didesnis nei 1,5 promilių (BK 281¹ straipsnis), ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – paskirto termino praktika yra įvairi. Teismų praktikoje yra atvejų, kai už analogiÅ¡kos veikos padarymÄ asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamoji byla jam nutraukta, be kita ko, uždraudžiant vienerius metus naudotis specialiÄ ja teise – vairuoti kelių transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-788/2020).

9. Å iuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tiek apibÅ«dinančias V. D. padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , tiek jo asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ vienerių metų keturių mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog BK 68 straipsnis Å¡ioje byloje pritaikytas netinkamai, nėra. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 71 straipsnis).

10. Prokuroras praÅ¡o V. D. skirti papildomÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 71 straipsnis). PraÅ¡ymas netenkinamas.

11. Pagal BK 67 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumÄ ir galimybes taisomai veikti nuteistÄ jį. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iÅ¡ jų tikslinga parinkti, bÅ«tina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018).

12. Kaip jau buvo minėta, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir jam priklausančio turto – automobilio konfiskavimas. Sutiktina, jog pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas V. D. nebuvo skirta bausmė, neatsiranda teistumas. Visgi, įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės (priemonių) suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

13. Teisėjų kolegija vertina, jog dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių V. D. patirs tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymÄ , tiek turtinio pobÅ«džio poveikį (VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis, vidutinė analogiÅ¡ko automobilio kaina su PVM – 1 990 Eur) (b. l. 19)). Darytina iÅ¡vada, jog V. D. paskirtos dvi minėtos baudžiamojo poveikio priemonės Å¡iuo atveju yra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir sulaikyti V. D. nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje.

Å iuo atveju, paskirdamas dvi tarpusavyje logiÅ¡kai susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, kaip ir nurodyta BK 67 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimÄ ir automobilio konfiskavimÄ , pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai. Pagrindo skirti papildomÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ â€“ teisėjų kolegija nenustato. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teisme prokurorė kitų, be jau minėtų, baudžiamojo poveikio priemonių skirti neprašė.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė baudžiamojo poveikio priemonių klausimus, BK bei BPK nuostatų nepažeidė, todėl keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atmesti Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus apeliacinį skundÄ . Teisėjai ArÅ«nas Barkus AuÅ¡ra Bielskė Nijolė Žimkienė