2022-05-04 Nr. AB-11412-3-62-3-03111-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2111-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03111-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė D. M. P. (toliau – ir prieglobsčio prašytoja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35700 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisijos) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 6K-1716 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde nurodoma:

3. Kilmės valstybėje pareiškėjai nesaugu – mirus tėvams, ji buvo prievartaujama dėdės, su kuriuo gyveno, vėliau – dėdės draugo verslininko, kuriam dėdė ją atidavė. Pareiškėjos teigimu, jai grįžus į kilmės valstybę, dėdės draugas ją nužudytų, nes taip grasino, jei ši pabėgsianti. Pareiškėja teigė, jog pasislėpti ji niekur negalėtų, ją visur surastų. Be to, anglofonų zonoje nėra taikos.

4. Migracijos departamentas nepagrįstai pareiškėjos pasakojimą laikė nepatikimu. Atsakovas neatsižvelgė ir neįvertino to, kaip tokios aplinkybės kaip tėvų žūtis ir jos pačios prievartavimas galėjo paveikti pareiškėją psichologiškai. Pareiškėja yra pilnametė, tačiau jos amžius yra ypatingai jaunas, todėl pareiškėjos įvardintos, su jos šeima bei ja pačia susijusios aplinkybės galėjo ją paveikti. Be to, šias aplinkybes pasakoti svetimos šalies pareigūnams pareiškėjai yra sudėtinga. Pagal pareiškėjos pasakojimą, pareiškėja priklauso socialinei grupei – prievartautų nepilnamečių moterų grupei. Taigi, pareiškėjos baimė yra grindžiama jos priklausymu šiai socialinei grupei. Dėl priklausymo šiai grupei pareiškėjai kyla grėsmė – vėl būti prievartaujamai bei diskriminuojamai. Atsakovo surinkta informacija įrodo, jog kilmės valstybėje mergaitės per prievartą yra ištekinamos, diskriminuojamos tiek valstybės, tiek visuomenės.

5. Nesutiktina su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Draudimas pareiškėjai atvykti yra maksimalus ir neproporcingas.

6. Nesutiktina, kad pareiškėja skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl žodinio skundo nagrinėjimo, nepateikė nė vieno argumento.

7. Apibendrinant, Komisija neištaisė Sprendimo trūkumų: neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja priklauso socialinei grupei – tai yra moterų, kurios, dar būdamos nepilnametės, ne kartą buvo prievartautos, grupei; nepagrįstai pareiškėjos pasakojimą laikė nepatikimu; rėmėsi metų senumo kilmės valstybės informacija; neįsigilino ir tinkamai neįvertino motyvų dėl pareiškėjos išsiuntimo bei draudimo atvykti.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsiliepime į skundą nurodoma:

10. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pasakojimas nepatvirtintas jokiais objektyviai įrodymais, atmestas dėl patikimumo stokos. Nenustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

11. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija, beatodairiško smurto lygis anglakalbiame (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o prancūzakalbiame (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja, todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė patirta seksualine prievarta iš dėdės ir jo draugo, t. y. pareiškėjai tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Vien dėl to pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų sąlygų dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Be to, pareiškėjos įvardijami persekiotojai – dėdė ir jo draugas – nėra valstybiniai subjektai, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis, pareiškėja nepateikė.

13. Tyrimo metu pareiškėja prisistatė nepilnamete, t. y. nurodė, kad jai yra 17 metų, tačiau, kilus abejonių dėl jos tikrojo amžiaus, buvo kreiptasi į kvalifikuotis specialistus, kurie pateikė išvadą, kad pareiškėjai yra daugiau negu 25 metai. Nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėja bando klaidinti tyrimą ir sukčiauti, leido daryti pagrįstas abejones bendru pareiškėjos patikimu. Dar daugiau, tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais – yra nedetalus ir prieštaringas, nepatvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo laiko intervaluose. Pavyzdžiui, pareiškėja teigė, kad 2014 m., žuvus jos tėvams, ją pradėjo globoti dėdė, pas kurį gyveno 2,5 metų (2016–2017 m.). Tada buvo atiduota dėdės draugui, pas kurį gyveno 6-7 mėnesius (2017–2018 m.) ir iš jo pabėgo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo šių metų kovą ir birželį / liepą kirto Lietuvos sieną. Kur buvo nuo 2018 m. iki 2021 m. kovo mėn., pareiškėja informacijos nepateikė. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad ji yra nepilnametė mokinė ir tariamai į Lietuvą atvyko su savo mokytoja (duomenys neskelbtini), o tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja yra pilnametė, dėl to visa jos pateikta istorija yra paneigta. Pareiškėjos pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu ir pareiškėjos deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.

14. Taip pat, pareiškėja skunde teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, kad (duomenys neskelbtini) ji priklauso socialinei grupei, kad bus prievartaujama ir diskriminuojama. Sprendime jokios šiuos pareiškėjos teiginius patvirtinančios informacijos nėra. Priešingai, ginčijamame sprendime yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Jungtinių Tautų gyventojų fondas (UNFPA), siekdamas užtikrinti moterų ir mergaičių, nukentėjusių nuo socialinių problemų, apsaugą ir įgalinimą, sukūrė 12 saugių erdvių (duomenys neskelbtini) pietvakariuose, (duomenys neskelbtini) šiaurės vakaruose, (duomenys neskelbtini) vakaruose ir (duomenys neskelbtini) pajūrio regione. Saugios erdvės skirtos nelaimės ištiktoms moterims ir mergaitėms, įskaitant išgyvenusias smurtą dėl lyties. Tomis erdvėmis siekiama suteikti psichosocialinę pagalbą, įgūdžių ugdymą, medicininę pagalbą ir ekonomines galimybes. Dėl to jei pareiškėja iš tikrųjų būtų patyrusi seksualinę prievartą kilmės valstybėje, ji galėtų sulaukti pagalbos (ekonominės, psichologinės ir kt.).

15. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nepagrįsti ir pareiškėjos skundo teiginiai, kad jai nebuvo sudarytos galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

16. Žodinis skundo nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pati pareiškėja.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo dalį ir išdėstė taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Analogiškai pakeitė Komisijos sprendimą. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

18. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konvencijos 1 straipsnio A dalimi, Įstatymo 86, 87, 133 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 19, 99 punktais, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6, 7 straipsniais, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 24, 25 straipsniais

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įvertinus pareiškėjos pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, sutiktina su jų išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jos nurodyti argumentai, atsižvelgta į pareiškėjos asmenybę bei kilmės valstybės situaciją. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį.

20. Pareiškėjos istorija apie dėdės, jo draugų seksualinį išnaudojimą ar persekiojimą savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo, nes pareiškėjos nurodytas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė duomenų, kad kreipėsi į kilmės valstybės institucijas dėl seksualinio išnaudojimo bei dėl grasinimų ir kad kilmės valstybės institucijos atsisakė suteikti jai pagalbą. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo grasinimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas Konvencijoje įtvirtintomis prieglobsčio suteikimo priežastimis dėl ko asmeniui grėstų valstybės institucijų persekiojimas (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėja taip pat nenurodė ir nepateikė. Surinkta informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) yra persekiojamos šios asmenų grupės: politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Prieglobsčio prašytoja nepriklauso nei vienai iš minimų grupių bei pati nurodžiusi, jog niekada nedalyvavusi sukilimuose, mitinguose ar kitokioje politinėje veikloje. Prašytoja taip pat nenurodė ir individualių bei konkrečių priežasčių, kad turi problemų su (duomenys neskelbtini) vykstančia anglofonų krize ir ar dėl to patyrė smurtą ar žeminantį elgesį.

21. Be to, bendras pareiškėjos pasakojimo patikimumas yra abejotinas, kadangi Departamentas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo amžių. Ji nurodė, kad yra 17 metų amžiaus ir gimė 2004 m. sausio 1 d., nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos išvada įrodo, jog biologinis pareiškėjos amžius yra daugiau nei 25 metai, todėl pareiškėjos teiginiai, jog galbūt pareiškėjos kilmės valstybėje asmenys fizinę brandą pasiekia anksčiau sunkiai dirbdami laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis.

22. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad taip pat nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Papildomos apsaugos suteikimą pareiškėja grindė tais pačiais argumentais kaip ir suteikti pabėgėlio statusą. Byloje nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje su pareiškėja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės. Atsižvelgus į tai, teismo įsitikinimu, pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat, beatodairiško smurto lygis anglakalbiame (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o prancūzakalbiame (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Įvertinus prieglobsčio prašytojai gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. tarptautinis ar vidaus konfliktas. Pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ne tik Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

23. Pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėja savo skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

24. Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Dėl to teismas uždraustina pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismo buvo laikoma proporcinga ir teisėta, priimta individualaus įvertinimo pagrindu.

III. 25. Pareiškėja apeliaciniame skunde su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą visa apimtimi.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma:

27. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Nesutiktina su teismo argumentais, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir kad jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėja savo prašymą grindė tuo, kad iš kilmės šalies išvyko dėl šalies viduje vykstančio karinio konflikto ir dėl lytinės prievartos. Ji jau susidūrė su realia konflikto grėsme, nes tiesiogiai nukentėjo buvo prievartaujama savo dėdės ir vėliau jo dėdės draugo, kuriam dėdė atidavė pareiškėją.

28. Pareiškėjos valstybės kilmės informacija sutampa su pareiškėjos pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina, kad jos pasakojimas yra ne išgalvotas, o tikras, todėl jos baimė vėl patirti smurtą, prarasti sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta. Nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėją gali apsaugoti kilmės valstybė, atsakovo surinkta informacija įrodo, jog prievartautos moterys yra diskriminuojamos tiek valstybės, tiek visuomenės. Atsakovas taip pat nevertino, ar kilmės šalyje valstybė realios pagalbos nukentėjusiems nuo smurto asmenims teikia, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, jog grąžinus ją į kilmės šalį, jos gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos.

29. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Panaikinus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

31. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35700, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 6K-1716, kuriuo atmestas skundas dėl sprendimo atisakyti suteikti prieglobstį.

33. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą, tačiau nustatė neproporcingai ilgą terminą, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 metų.

34. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdama reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jos neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jos nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo.

35. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

36. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

37. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

38. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė;

e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

39. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, dėl pareiškėjos nepatikimumo: bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja prašymo dėl prieglobsčio suteikimo metu nurodė neteisingus duomenis apie savo amžių (teigė esanti nepilnametė (17 metų), nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos išvadoje nurodyta, jog jos biologinis amžius yra daugiau nei 25 metai), kiti jos pareiškimai, t. y. paaiškinimai nuo šeimos narių mirties iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, kelia pagrįstų abejonių (pareiškėja nepaaiškino, kur buvo nuo laikotarpiu 2018 m. iki atvykimo į Lietuvos Respubliką 2021 m. birželio mėnesį) bei prieštarauja turimai tiek bendrai, tiek specifinei informacijai, susijusiai su jos atveju: visų pirma, iš pareiškėjos paaiškinimų galima spręsti, kad (duomenys neskelbtini) ji nebuvo persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų; pagal Įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

Pareiškėja nepateikė įtikinamų priežasčių, kodėl dėl jos dėdės ir jo draugo, kaip teigiama, vykdyto persekiojimo nesikreipė į kilmės šalies teisėsaugos institucijas ir kodėl pastarosios negalėtų ar nenorėtų suteikti apsaugos. Pažymėtina, kad atsakovo surinktais duomenimis pareiškėjos kilmės valstybėje Jungtinių Tautų gyventojų fondas (UNFPA), siekdamas užtikrinti moterų ir mergaičių, nukentėjusių nuo socialinių problemų, apsaugą ir įgalinimą, sukūrė 12 saugių erdvių skirtinguose (duomenys neskelbtini) regionuose.

Saugios erdvės skirtos nelaimės ištiktoms moterims ir mergaitėms, įskaitant išgyvenusias smurtą dėl lyties. Tomis erdvėmis siekiama suteikti psichosocialinę pagalbą, įgūdžių ugdymą, medicininę pagalbą ir ekonomines galimybes. Taigi, pareiškėja kilmės valstybėje galėtų sulaukti materialinės bei moralinės pagalbos. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui suteikti.

40. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Be to, atsakovo surinktais pareiškėjos kilmės valstybės duomenimis, nuo 2016 m. iki 2021 m., anglofoniškame (duomenys neskelbtini) regione dėl plataus masto saugumo operacijos ir separatistų atakų žuvo per 3000 civilių bei keli šimtai vyriausybės pareigūnų, beveik pusė milijono regiono gyventojų buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti saugesnės vietos apsistoti. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pagal aktualiausius 2016 m. duomenimis apie (duomenys neskelbtini) anglakalbio regiono populiaciją, šiame regione gyvena apie 16 proc. (duomenys neskelbtini) gyventojų, 2016 m. (duomenys neskelbtini) gyveno beveik 24 mln. žmonių, taigi, anglofoniškame regione gyveno apie 3,8 mln. žmonių. Net skaičiuojant, kad 3000 civilių būtų žuvę per 1 m., o ne 5 m., civilių žūtis siektų 0,078 proc. populiacijos, o per 5 m. laikotarpį žūčių procentas populiacijoje būtų dar mažesnis. Įvertinęs šiuos skaičius, Migracijos departamentas konstatavo, kad atsižvelgus į tai, beatodairiško smurto lygis anglakalbiame (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o prancūzakalbiame (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, yra abstraktūs ir nepagrįsti jokiais duomenimis, o aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti papildomos apsaugos suteikimo poreikį pareiškėjos profilio asmenims, nepatvirtina ir viešai skelbiamos įvairių institucijų ataskaitos apie padėtį (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui, ecoi.net svetainėje (duomenys neskelbtini).

41. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti pagrįsti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nespręsta dėl ginčijamo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjos išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo, o pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta nagrinėjant bylą nenustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sprendimu pareiškėjai nėra sudarytos kliūtys vykti į ne Šengeno erdvei priklausančias valstybes.

42. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

43. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkintas.

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos D. M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vilija Mikuckienė

Neringa Švedienė