Legislator Case Law & Legislation
93aebac4-e7d4-44af-9b79-e63efd931b67 AI generated

93aebac4-e7d4-44af-9b79-e63efd931b67 · Regionų administracinis teismas

Case Number 93aebac4-e7d4-44af-9b79-e63efd931b67
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ž., jos atstovei advokatei V. G.-Leonienei, atsakovės VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos atstovams R. K. ir E. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. Å . bei jos ir A. D. atstovui advokatui M. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. Ž. skundÄ atsakovei VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, E. Å . ir A. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

93aebac4-e7d4-44af-9b79-e63efd931b67 · Regionų administracinis teismas: Projekto sprendinių brėžinyje turėjo bÅ«ti nurodytas gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris. BÅ«tina pateikti faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktus, kuriuose sprendžiama situacija dėl kelio servituto nustatymo. Turėjo bÅ«ti numatyta galimybė į kiekvienÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯važiuoti (iÅ¡važiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikÅ¡mės ar vietinės reikÅ¡mės keliais, sudarančiais kelių tinklÄ , arba siÅ«lomi servitutai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI3-206-423/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01352-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei, dalyvaujant pareiškėjai A.

Ž., jos atstovei advokatei V. G.-Leonienei, atsakovės VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos atstovams R. K. ir E. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. Å . bei jos ir A. D. atstovui advokatui M. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. Ž. skundÄ atsakovei VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, E. Å . ir A. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja A. Ž. skundu praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus 2019-05-30 sprendimÄ Nr. TPS-95 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ (toliau – ir Sprendimas). PareiÅ¡kėja skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovė paaiÅ¡kino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso statiniai (gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, kiemo statiniai), esantys (duomenys neskelbtini).

Rengiant 0,1400 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ (toliau – ir Projektas), pareiÅ¡kėja VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriui 2019-03-07 pateikė Projekto sprendinius. Projektu siekiama suformuoti valstybinės žemės sklypÄ Ä¯registruotam turtui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, nustatant kitÄ (pagrindinę) žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi pateikto Projekto sprendinius, registruotus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paslaugos byloje Nr. ZSFP-3137, skundžiamu 2019-05-30 sprendimu Nr. TPS-95 nutarė Projekto sprendinių nederinti, kadangi jis turi Å¡iuos trÅ«kumus: aiÅ¡kinamajame raÅ¡te klaidingai nurodytos formuojamo sklypo kryptys pasaulio Å¡alių atžvil­giu; sklypo plane nėra nurodyti visų gretimų žemės sklypų kadastro numeriai; nurodytas asmens kodas ir kiti asmens duomenys, kurių skelbimas nėra numatytas teisės aktuose; nebuvo pateikti aiÅ¡kinamajame raÅ¡te minėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos VilkaviÅ¡kio skyriaus (toliau – ir NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius) parengti atsakymai ir patikrinimo aktai dėl pravažiavimo;

Projekte nenumatyta galimybė įvažiuoti į kiekvienÄ Å¾emės sklypÄ , todėl gretimybė 1-7 nustatyta neteisingai, nėra palikta pravažiavimo į gretimÄ sklypÄ . Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau - ir Taisyklės).

Pagrindiniai reikalavimai numatyti Taisyklių 50-53 punktuose. Atsižvelgiant į pagrindinius reikalavimus, keliamus projekto sprendiniams, atsakovės raÅ¡te nurodyti trÅ«kumai yra nepagrįsti: formuojamo žemės sklypo projektas atliktas pagal nustatytus reikalavimus. Matavimai atlikti kvadratinių metrų tikslumu ir toks tikslumas laikytinas tinkamu, atliekant žemės sklypo projektavimÄ . PareiÅ¡kėja, pasiraÅ¡ydama 2019-05-02 sutikimÄ , iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kų sutikimÄ , kad jos asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi. (duomenys neskelbtini)gatvė yra pietinė formuojamo žemės sklypo riba, kuri sutampa su (duomenys neskelbtini)miestelio dalies vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklų apsaugos zonų specialiojo plano riba.

Kelias teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuotas. Dokumentų įkėlimo į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemÄ (toliau – ir ŽPDRIS) metu (2019-05-02), taip pat nebuvo suformuoti ir valstybinės žemės sklypai, besiribojantys su vakarine ir Å¡iaurine formuojamo žemės sklypo ribomis. Žemės sklypai, kurie Projekto rengimo ir teikimo derinimui metu buvo suformuoti Projekto sprendiniuose, yra aiÅ¡kiai įvardinti. Taisyklių 50-53 punktuose numatytas baigtinis dokumentų, kuriuos bÅ«tina pateikti su Projektu, sÄ raÅ¡as, jie ir buvo pateikti.

Ä®važa į formuojamÄ Å¾emės sklypÄ , pagal gretimybę 1-7, yra aiÅ¡kiai numatyta žemės sklypo formavimo ir privažiavimo schemoje. Ä®važa į gretimÄ sklypÄ suformuota iÅ¡ (duomenys neskelbtini)gatvės pusės ir tai nepažeidžia gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko interesų. Pažymėjo, jog gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)savininkas turi visas galimybes naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu taip, kad bÅ«tų suformuota įvaža į žemės sklypÄ nepažeidžiant nei jo, nei pareiÅ¡kėjos teisėtų interesų.

Nei vykdoma veikla, nei pastatų iÅ¡dėstymas sklype ar kitos Å¡alutinės aplinkybės negali bÅ«ti laikomos svarbiomis ir bÅ«tinomis, siekiant įpareigoti kito žemės sklypo savininkÄ Ä¯gyvendinti vieÅ¡pataujančio daikto savininko nuosavybės teises. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovai teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog pareiÅ¡kėja VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Projekto rengimo tikslas – suformuoti naudojamÄ valstybinį žemės sklypÄ , esamiems pastatams eksploatuoti, esantiems (duomenys neskelbtini), sklypo plotas apie 0,1400 ha. VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-03-18 įsakymu Nr. B-Ä®V-314 leido pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Planavimo tikslas: suformuoti žemės sklypÄ prie A.Ž. Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir bÅ«das nustatomi pagal statinių naudojimo paskirtį.

Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje 2019-05-09 Projektas pateiktas derinimui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai ir NŽT Vilkaviškio skyriui. Atsakovė ginčijamu sprendimu Projekto sprendinių nederino ir nurodė Projekto trūkumus. Žemės sklypo plotas Projekte privalo būti nustatomas ne apytikslis, o tiksliai kvadratinio metro tikslumu, nes Projekto pagrindu vėliau atliekami kadastriniai matavimai. Negali būti viešinama informacija apie žemės sklypų savininkus ir gretimų žemės sklypų savininkus (vardai, pavardės, asmens kodai ir kt.).

Projekto sprendinių brėžinyje turėjo bÅ«ti nurodytas gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris. BÅ«tina pateikti faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktus, kuriuose sprendžiama situacija dėl kelio servituto nustatymo. Turėjo bÅ«ti numatyta galimybė į kiekvienÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯važiuoti (iÅ¡važiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikÅ¡mės ar vietinės reikÅ¡mės keliais, sudarančiais kelių tinklÄ , arba siÅ«lomi servitutai.

Pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)yra suformuotas pagal 1997 m. kovo mėn. žemės sklypo planÄ M 1:500, kurio rytinėje pusėje yra numatytas pravažiavimas. Gretimybių lentelėje yra įraÅ¡yta, kad gretimybėje tarp taÅ¡kų 10-11-12-13-14-1 yra laisvos valstybinės žemės fondas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus pateiktas pastabas, siÅ«loma suprojektuoti kelio servitutÄ , suteikiant teisę eiti ir važiuoti į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)Taip pat tikslinga kreiptis į vieÅ¡pataujančio daikto savininkÄ , kad jis iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ dėl servituto reikalingumo ir atlygintinumo.

Bendras pravažiavimas į sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)yra numatytas ir 1985 m. (duomenys neskelbtini)gyvenvietės iÅ¡planavimo projekte. Prašė skundÄ atmesti. Tretieji suinteresuoti asmenys E. Å . ir A. D. su skundu nesutinka, atsiliepime į skundÄ nurodė ir jų atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė ginčijamu 2019-05-30 raÅ¡tu Nr. TPS-95 nutarė Projekto sprendinių nederinti ir nurodė trÅ«kumus, kurie pagal Taisyklių 63 punktÄ nustatyti pateiktame Projekte.

Vienas iÅ¡ pagrindinių trÅ«kumų – Projekte nenumatyta galimybė įvažiuoti į kiekvienÄ Å¾emės sklypÄ , todėl gretimybė 1-7 nustatyta neteisingai, nes nėra palikta pravažiavimo į gretimÄ sklypÄ . E. Å ., sužinojusi apie ProjektÄ , nedelsiant ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad nebÅ«tų pažeistos jos, kaip gretimo sklypo savininkės, teisės. 2019-05-15 atsakovei pateikė praÅ¡ymÄ â€œDėl pateiktų pastabų formuojant gretimÄ sklypÄ â€ ir nurodė, jog rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ProjektÄ , neatsižvelgta į jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)planÄ , kuriame nurodytas pravažiavimas ir pateikė atsakovei žemės sklypo planÄ bei sklypo raudonųjų linijų planÄ , kuriame matyti pravažiavimas iÅ¡ pagrindinės (duomenys neskelbtini)gatvės, tarp (duomenys neskelbtini)Å iuo pravažiavimu ji faktiÅ¡kai naudojosi visÄ laikÄ .

NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius 2018-06-13, atlikęs faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje, dalyvaujant E. Å . ir A. Ž., surašė aktÄ Nr. FD-442-(14.19.141), kuriuo nustatė, jog tarp pareiÅ¡kėjos ir E. Å . žemės sklypų yra susiformavęs pravažiavimas, iÅ¡piltas žvyro danga. Pažymėjo, jog suderinus ProjektÄ bei panaikinus pravažiavimÄ , E. Å . prarastų galimybę patekti į savo žemės sklypÄ , kas neabejotinai pažeistų jos teises bei teisėtus interesus. Tokiu atveju bÅ«tų bÅ«tina nustatyti servitutinį keliÄ Å¾emės sklype, kuris priklauso A.

D., o tai taip pat pažeistų ir jos teises, kadangi bÅ«tų reikalinga iÅ¡ilgai viso žemės sklypo nutiesti keliÄ Ä¯ E. Å . sklypÄ , o A. D. realiai negalėtų naudotis savo žeme, negalėtų sklype statyti statinių, kadangi bÅ«tų nutiestas kelias, kuris atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus negalėtų bÅ«ti siauresnis nei 4 m. Tai sukeltų nepatogumÄ , prarastų privatumÄ ir ramybę, gali kilti ir konfliktines situacijas tarp kaimynų. Prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas.

Å ioje byloje kilo ginčas dėl VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus 2019-05-30 sprendimo Nr. TPS-95, kuriuo atsisakyta derinti 0,1400 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai A. Ž. nuosavybės teise priklauso statiniai (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).

Rengiant 0,1400 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pareiÅ¡kėja atsakovui VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriui 2019-03-07 pateikė žemės sklypo projekto sprendinius. Projektu yra siekiama suformuoti valstybinės žemės sklypÄ Ä¯registruotam turtui, registro Nr. (duomenys neskelbtini) esamiems statiniams ((duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, nustatant kitÄ (pagrindinę) žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Atsakovė 2019-05-30 sprendimu Nr. TPS-95 Projekto sprendinių nederino. Nurodė, jog Projektas pagal Taisyklių 63 punkto nuostatas turi Å¡iuos trÅ«kumus: aiÅ¡kinamajame raÅ¡te klaidingai nurodytos formuojamo sklypo kryptys pasaulio Å¡alių atžvil­giu; sklypo plane nėra nurodyti visų gretimų žemės sklypų kadastro numeriai; nurodytas asmens kodas ir kiti asmens duomenys, kurių skelbimas nėra numatytas teisės aktuose; nebuvo pateikti aiÅ¡kinamajame raÅ¡te minėti NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus parengti atsakymai ir patikrinimo aktai dėl pravažiavimo;

Projekte nenumatyta galimybė įvažiuoti į kiekvienÄ Å¾emės sklypÄ , todėl gretimybė 1-7 nustatyta neteisingai, nėra palikta pravažiavimo į gretimÄ sklypÄ . PareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , teigia, kad jis yra neteisėtas, neaiÅ¡kus, formalus ir nemotyvuotas, neatitinka faktinės situacijos. Sprendžiant pareiÅ¡kėjos argumentų pagrįstumo klausimÄ pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuri savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais vieÅ¡osios teisės principais.

Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019-12-31) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.).

Atitinkamai VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ , motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Taigi, vieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, tikslÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimÄ (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

PareiÅ¡kėja prašė atsakovę atlikti konkrečius veiksmus: suderinti 0,1400 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Sprendime atsakovė tik informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, jog Projektas turi bÅ«ti parengtas vadovaujantis Taisyklių 63, 50, 52, 53 punktų nuostatomis. Nei sprendime, nei atskirai nėra iÅ¡dėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas (tik teisės aktų iÅ¡vardinimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu), kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimÄ .

Akivaizdu, kad atsakovė iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo, nenurodė konkrečių dokumentų, kuriuos vertino. Nenurodė, kokių duomenų pagal Taisyklių 50, 52, 53 punktus Projekto sprendiniuose nebuvo. Akivaizdu, jog pagrindinė priežastis, dėl kuriuos nebuvo suderintas Projektas, kaip paaiÅ¡kėjo teisminio nagrinėjimo metu, buvo ta, kad nebuvo paliktas pravažiavimas į gretimÄ sklypÄ . Tačiau atsakovė nenurodė, kokiuose teritorijų planavimo dokumentuose jis yra (buvo) pažymėtas ir kuriais iÅ¡ jų Projekto autorius turėtų vadovautis.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepime atsakovė nurodė jau konkrečius dokumentus, kuriuos buvo privaloma pateikti, t. y. bÅ«tina pateikti faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktus, kuriuose sprendžiama situacija dėl kelio servituto nustatymo. Taip pat nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas pagal 1997 m. kovo mėn. žemės sklypo planÄ M 1:500, kurio rytinėje pusėje yra numatytas pravažiavimas. Gretimybių lentelėje yra įraÅ¡yta, kad gretimybėje tarp taÅ¡kų 10-11-12-13-14-1 yra laisvos valstybinės žemės fondas (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus pateiktas pastabas, siÅ«loma suprojektuoti kelio servitutÄ , suteikiant teisę eiti ir važiuoti į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Taip pat tikslinga kreiptis į vieÅ¡pataujančio daikto savininkÄ , kad jis iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ dėl servituto reikalingumo ir atlygintinumo. Bendras pravažiavimas į sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)yra numatytas ir 1985 m. (duomenys neskelbtini)gyvenvietės iÅ¡planavimo projekte. Turi bÅ«ti numatyta galimybė į kiekvienÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯važiuoti (iÅ¡važiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikÅ¡mės ar vietinės reikÅ¡mės keliais, sudarančiais kelių tinklÄ , arba siÅ«lomi servitutai.

Nenurodyta ir nėra aiÅ¡ku, ar buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini)miestelio bendro naudojimo kelių tinklas, kuris galėtų patvirtinti esantį pravažiavimÄ . Konkrečiai nenurodyta, kokie NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus rengti atsakymai ir patikrinimo aktai dėl pravažiavimo nepateikti kartu su Projektu. Minėti skundžiamo sprendimo turinio trÅ«kumai VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės 2019-05-30 sprendimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi bÅ«ti panaikintas kaip neteisėtas iÅ¡ esmės, nes savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktui – VAÄ® 8 straipsniui (ABTÄ® 91 str. 1 d. 1 p.).

Primindama VAÄ® 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos, jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali bÅ«ti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktÄ priėmusio vieÅ¡ojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu bÅ«du (atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ , paaiÅ¡kinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali bÅ«ti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta, VAÄ® 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi bÅ«ti iÅ¡pildyti priimant individualų administracinį aktÄ .

Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali bÅ«ti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016). Likusieji Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad sprendimas neteisėtas iÅ¡ esmės, nes savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktui (VAÄ® 8 str.), konstatuoja, jog tai yra pagrindas panaikinti šį administracinį sprendimÄ , nepasisakant dėl kitų skunde, atsiliepime bei teismo posėdžio metu Å¡alių iÅ¡dėstytų motyvų ir nevertinant atsakovo priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais. Todėl pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas, atsakovės 2019-05-30 sprendimas Nr. TPS-95 panaikintinas (ABTÄ® 91 str. 1 d. 1 p.), įpareigojant atsakovę praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti 3719,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas Å¡ioje byloje tenkintinas, ji įgyja teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos).

Pagal ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalį, dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėta nuostata suponuoja, jog proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiÅ¡kėjai Å¡ioje byloje teikė advokatė V. G.-Leonienė ir advokato padėjėja A. A.. PareiÅ¡kėja pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, kurie patvirtina, kad ji realiai patyrė minėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 p., koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

IÅ¡ teismui pateiktų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 750 Eur už advokato padėjėjos skundo parengimÄ . Maksimali priteistina suma už skundo teismui parengimÄ duotu laikotarpiu (2019 m. liepos mėnuo) pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ sudaro 2525,40 Eur (1262,7 Eur x 2,5) *80/100). Kadangi praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija (nesiekia nė pusės) Rekomendacijose nurodomo maksimalaus dydžio, praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje tenkintinas. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o atlyginti iÅ¡ viso 100 Eur už praÅ¡ymus NŽT ir VÄ® Registrų centrui dėl informacijos gavimo, rengtus 2019 m. liepos mėnesį, taip pat 50 Eur už tokio paties pobÅ«džio praÅ¡ymÄ NŽT 2019 m. spalio mėnesį.

IÅ¡ pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad Å¡ias paslaugas teikė ir sÄ skaitÄ iÅ¡rašė advokato padėjėja. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktÄ , už kiekvienÄ paklausimÄ renkant bylai reikalingus įrodymus – taikomas 0,01 koeficientas. 2019 metų liepos mėnesį rengtiems praÅ¡ymams maksimali atlygintina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 20,20 Eur (1262,7 Eur * 0,01)*2 = 25.25 * 80/100), todėl priteistina suma mažintina iki 20,20 Eur. Už 2019 m. spalio mėnesį rengtÄ praÅ¡ymÄ NŽT bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suma mažintina iki 10,31 Eur.

Už advokato padėjėjos 2019 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais teiktas teisines konsultacijas, trukusias iÅ¡ viso 1,50 val., praÅ¡oma atlyginti 150 Eur. Maksimali priteistina suma už 2 valandų (suapvalinus) trukmės advokato padėjėjo teisines konsultacijas pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ yra 202,03 Eur (1262,7 Eur x 0,1)*2 = 252.54 *80/100), todėl praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje nevirÅ¡ija Rekomendacijų nustatyto dydžio ir yra tenkintinas. PraÅ¡oma atlyginti 50 Eur suma už praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų rengimÄ (2019 m. spalio mėnesį) nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytos maksimalios sumos, todėl priteistina.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o atlyginti iÅ¡ viso 1325 Eur suma (pritaikius nuolaidÄ ) už advokatės pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2019-10-22, 2019-12-17, 2020-03-03 ir 2020-09-17 teismo posėdžiuose (dalyvavo advokatė V. G.-Leonienė). Teisinių paslaugų ataskaitoje nurodoma, kad Å¡ios teisinės paslaugos truko iÅ¡ viso (suapvalinus) 15 valandų. Maksimali priteistina suma už tokios trukmės atstovavimÄ ir pasirengimÄ posėdžiams yra 2071,50 Eur (taikant 2020 m. I ketvirčio bruto atlyginimo koeficientÄ ), todėl praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Å¡io dydžio ir gali bÅ«ti atlyginama.

Už advokatės teiktÄ vienos valandos teisinę konsultacijÄ 2020 m. rugpjūčio mėnesį praÅ¡oma atlyginti 90 Eur (pritaikius nuolaidÄ ) nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina. Už advokatės rengtÄ 2020-04-24 praÅ¡ymÄ dėl posėdžio atidėjimo praÅ¡oma atlyginti 45 Eur suma (su nuolaida) taip pat nevirÅ¡ija nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.17 p.), todėl priteistina. Už 2019 m. lapkritį advokatės rengtÄ praÅ¡ymÄ dėl atsakovės pateiktų įrodymų kokybės patirta 90 Eur iÅ¡laidų suma (su nuolaida), taip pat už 2020 m. vasario mėnesį rengtÄ praÅ¡ymÄ teismui dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo patirta 135 Eur (pritaikius nuolaidÄ ) suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.17 ir 8.18 punktuose nurodytų dydžių, todėl gali bÅ«ti priteisiamos.

Už 2020 m. vasarį rengtÄ praÅ¡ymÄ Teritorijų planavimo dokumentų registrui praÅ¡oma atlyginti 45 Eur suma (su nuolaida) virÅ¡ija Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytÄ dydį (13,17 Eur), todėl Å¡ioje dalyje priteistina suma yra 13,17 Eur. PareiÅ¡kėja praÅ¡o atlyginti advokatės patirta iÅ¡laidas vykstant į teismo posėdžius, iÅ¡ viso 555 Eur. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika, kad proceso Å¡aliai, kurios naudai byloje priimtas sprendimas, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

IÅ¡laidų pagrįstumas reiÅ¡kia, kad jos turi bÅ«ti įrodytos, t. y. suinteresuota Å¡alis privalo pateikti teismui dokumentus, pagrindžiančius, kad atitinkamos paslaugos buvo suteiktos bei už jas sumokėta tam tikra pinigų suma. Dėl transporto iÅ¡laidų, kai jos patiriamos proceso Å¡aliai vykstant į teismÄ savo transporto priemone, atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismui turi bÅ«ti pateikti tokie dokumentai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti patirtų iÅ¡laidų apskaičiavimui bÅ«tinus parametrus, t. y. degalų kainÄ , automobilio vidutines kuro sÄ naudas, nuvažiuotÄ atstumÄ (žr., pvz., LVAT 2011-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-180/2011 ir kt.). Taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡iuo atveju kelionės iÅ¡laidų, priteisimo, svarbu įvertinti praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų pagrįstumÄ Â raÅ¡ytiniais įrodymais.

Kadangi pareiÅ¡kėja ir jos atstovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl patirtų transporto iÅ¡laidų vykstant į teismo posėdžius, Å¡ioje dalyje praÅ¡ymas atmestinas. PareiÅ¡kėjai taip pat priteistina 23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo laikytinas pagrįstu dalyje dėl 2701,68 Eur sumos, kuriai, apmokant sÄ skaitas, buvo pritaikytas 21 procento pridėtinės vertės mokestis, todėl pareiÅ¡kėjos naudai iÅ¡ viso priteistina 3269,03 Eur (su PVM) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40-41 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti. Panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus 2019-05-30 sprendimÄ Nr. TPS-95 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ ir įpareigoti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl 0,1400 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo. Priteisti iÅ¡ atsakovės VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos pareiÅ¡kėjai A.

Ž. 3269,03 Eur (su PVM) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Rimantas Giedraitis Daina Kukalienė Asta Urbonienė