2022-04-20 Nr. AB-9303-4-69-3-00290-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-339-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00290-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.5.8; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Aleno Piesliako,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. K. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. K. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. S. K. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 22S59604 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, jog jo atstovas užsakymą teikti teisines paslaugas elektroniniu paštu gavo tik 2022 m. kovo 10 d. Užsakymas teikti paslaugas buvo gautas pasibaigus Sprendimo apskundimo terminui, todėl terminą paduoti skundą praleido ne dėl savo ar atstovo kaltės. Pareiškėjas teigė, kad jis nėra atsakingas už tai, kad jo valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką užsakyta. Jis tenkančiomis teisėmis ir pareigomis naudojosi sąžiningai ir tinkamai, todėl uždelstas užsakymo pateikimas neturėtų sukelti jam sudėtingų teisinių pasekmių. Juo labiau, kad paslaugas teikiantis advokatas pagal galimybes, esant dideliam teisinių paslaugų prieglobsčio prašytojams teikimo srautui ir darbo krūviui, dėjo dideles pastangas, kad paslauga pareiškėjui būtų suteikta kuo greičiau.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su Migracijos departamento Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 1 d., todėl terminas skundui paduoti baigėsi 2022 m. vasario 15 d. Užsakymas teisinėms paslaugoms pareiškėjo atstovui advokatui P. V. buvo pateiktas 2022 m. kovo 10 d., o skundas teismui paduotas 2022 m. kovo 21 d., t. y. praleidus apskundimo terminą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo nurodytų aplinkybių, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas, nelaikė svarbiomis, sudarančiomis pagrindą terminą atnaujinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su Migracijos departamento Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 1 d., teisinių paslaugų užsakymas pareiškėjo atstovui pateiktas 2022 m. kovo 10 d., tačiau pareiškėjo atstovas skundą teismui pateikė ne kitą darbo dieną, o po keleto dienų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nėra išskirtinai sudėtinga, skundas yra gana šabloniškas, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar sudėtingų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų sprendimo), sutartį, sudarytą su Migracijos departamentu dėl teisinių paslaugų teikimo, nepateikus įrodymų apie tai, kada pareiškėjas išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat nepateikus įrodymų dėl skunde nurodomo advokato darbo krūvio, nėra jokio pagrindo spręsti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Byloje nėra duomenų apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Teismas taip pat nurodė, kad prie pateikto skundo pridėtas išrašas iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. su Migracijos departamentu, bei techninė specifikacija, iš kurių matyti, jog sudaryta sutartis dėl pirminių ir antrinių teisinės pagalbos sutarčių dėl užsieniečių. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas P. V. paskirtas atstovauti pareiškėjui, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą atsisakė priimti ir dėl šios priežasties (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas. Šiuo atveju skundas buvo pateiktas el. paštu, tačiau skundo originalas per tris kalendorines dienas nebuvo pateiktas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad jo valia skųsti Migracijos departamento Sprendimą buvo išreikšta susipažinus su Sprendimu, jis nurodė, jog pageidauja naudotis nemokama advokato pagalba. Užsakymą parengti skundą jo atstovas gavo 2022 m. kovo 10 d., todėl skundą parengė ir padavė teismui per protingą laiką. Pareiškėjas teigė, kad savo teisėmis ir pareigomis naudojosi sąžiningai ir tokiais būdais bei priemonėmis, kurie jam prieinami. Prieglobsčio prašytojo interesų vertinimas šiuo atveju turėtų būti prioritetinis. Be to, teikiant nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atskiros sutartys su advokatais papildomai nesudaromos. Taigi pareiškėjas tinkamai išreiškė valią skųsti Migracijos departamento Sprendimą ir naudotis nemokama advokato pagalba.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad skundą padavė neįgaliotas atstovas, kadangi su skundu buvo pateiktos ir sutartys su priedais, kurios patvirtina, jog advokatas teikia paslaugas prieglobsčio prašytojams, šių asmenų grupei priklauso ir pareiškėjas.

Pareiškėjas teigia, kad parengti skundą ir išsiųsti teismui reikalingas laikas, o atstovas taip pat teikia teisines paslaugas ir kitiems prieglobsčio prašytojams, todėl per vieną dieną parengti skundus nebuvo įmanoma. Be to, užsakymas buvo gautas 2022 m. kovo 10 d. darbo dienos pabaigoje, tą pačią dieną buvo gauta 130 užsakymų dėl skundų parengimo, kita diena buvo nedarbo, todėl, pareiškėjo vertinimu, skundas teismui buvo parengtas ir pateiktas per protingą laiką.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, kuri prieglobsčio prašytojui teikiama tais atvejais, kai jis pats neturi pakankamai lėšų įgyvendinti savo teises. Kadangi pareiškėjas naudojasi nemokama teisine pagalba, jis negali sumokėti žyminio mokesčio, todėl nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistinas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti ir nesuteikė galimybės pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas dėl skundo pasirašymo nurodo, kad skundas teismui buvo pateiktas pasirašytas elektroniniu parašu, kuris tinkamai identifikuoja pasirašantį asmenį, skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl, pareiškėjo vertinimu, elektroniniu parašu pasirašytas ir elektroniniu paštu teismui išsiųstas skundas turėjo būti priimtas nagrinėti ir laikoma, kad teismui pateiktas skundo originalas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktų pagrindais, t. y. kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens bei skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, nes advokatas po užsakymo teikti teisines paslaugas skundą padavė ne kitą darbo dieną, o po keleto dienų, byla nėra sudėtinga, be to, nepateikti įrodymai apie advokato darbo krūvį. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas P. V. paskirtas atstovauti pareiškėjui, sprendė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti asmenį S. S. K. H. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas su Migracijos departamento Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 1 d., nurodė, kad su juo nesutinka, ketina kreiptis į teismą dėl Sprendimo apskundimo ir pageidauja, jog pareiškėjui nemokamai būtų paskirtas advokatas.

Migracijos departamentas 2022 m. kovo 10 d. išsiuntė užsakymą advokatui P. V., kuris skundą pareiškėjo vardu Kauno apylinkės teismui elektroniniu paštu išsiuntė 2022 m. kovo 21 d. (teisme užregistruotas 2022 m. kovo 22 d.).

Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. <…>. Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį, užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri užsieniečio skundą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju skundas teismui dėl Migracijos departamento Sprendimo galėjo būti paduotas iki 2022 m. vasario 15 d. įskaitytinai, tačiau pareiškėjas skundą teismui padavė 2022 m. kovo 21 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą apskundimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.).

Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), jam apribotas judėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo, šiuo atveju, priklausė nuo Migracijos departamento darbuotojų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.

Pažymėtina, kad pats pareiškėjas tinkamai ir laiku išreiškė valią teikti skundą dėl Sprendimo, o šio skundo padavimas nepriklausė nuo jo valios ir veiksmų. Nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Sprendimą. Pareiškėjas buvo aktyvus ir pareigingas, t. y. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir siekė laiku paduoti skundą. Akcentuotina, kad pareiškėjas negalėjo savarankiškai paduoti skundą ar imtis priemonių, kad advokatas, turintis jam teikti teisinę pagalbą, skubiau pateiktų skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas užsieniečio apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, taip pat laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai užsieniečio galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklauso nuo institucijos darbuotojų, o advokatui suteikti teisinę pagalbą taip pat būtinas tam tikras protingas laikotarpis, terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo užsieniečio valios nepriklausiusių, priežasčių, ir šis terminas atnaujinamas (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1720-552/2022; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-324-520/2022; kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato P. V. atstovavimo pareiškėjui, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje 2021 m. lapkričio 25 d. tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V. (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1. punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas.

Taigi pareiškėjas su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Migracijos departamento užsakymą advokatui P. V., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas P. V. paskirtas atstovauti pareiškėjui byloje nėra, todėl nepagrįstai sprendė, jog skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo ir dėl to atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį, kad advokatas skundą teismui pateikė elektroniniu paštu, tačiau skundo originalas per tris kalendorines dienas nebuvo pateiktas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo argumentų, pažymi, kad, ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atstovo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, nes skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, tačiau ne naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas per tris kalendorines dienas privalėjo pateikti tinkamai pasirašytą skundo originalą – popierinį variantą arba skaitmeninį variantą per Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemį.

Dėl procesinių dokumentų teikimo teismui būdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Liteko VEP posistemiu, o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjo skundo turinį ir nustatyti, ar pareiškėjas iš tikrųjų tinkamai pasirašė ir pateikė pirmosios instancijos teismui skundą, ar nėra teisinio pagrindo sudaryti galimybę pareiškėjui pašalinti skundo trūkumą (paduoti teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytą skundą). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skundą teismui padavė 2022 m. kovo 22 d., todėl pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėdamas, kad pareiškėjas per tris dienas nepateikė skundo originalo, nesulaukęs trijų dienų termino, skundžiama 2022 m. kovo 24 d. nutartimi skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas naudojasi nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl, kaip nurodo advokatas atskirajame skunde, jis negali sumokėti žyminio mokesčio, dėl to nuo šio mokesčio mokėjimo atleistinas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui neprašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas, nustatęs šį trūkumą, turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paminėti skundo formos ir pateikimo tvarkos trūkumai turėjo būti bandomi pašalinti, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Kai nustatoma, kad pareiškėjo skundas nepasirašytas arba netinkamai pasirašytas, taip pat nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėtų skundo trūkumų pobūdžio, masto bei galimybės juos pašalinti.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat priėmė nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuris taip pat nėra tinkamai pasirašytas, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė šį atskirąjį skundą, atsižvelgiant į ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, atskirasis skundas išnagrinėtas apeliacine tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. S. K. H. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo S. S. K. H. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti.

Atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 22S59604 paduoti, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Alenas Piesliakas