2021-11-24 Nr. AB-24906-3-61-3-00671-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2601-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00671-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. BR6-280 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjai V. R. taikytos 37 792 Eur ilgalaikės sankcijos; 2) įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraišką paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius už 2019 m. gauti; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2019 m. birželio 6 d. pateikė paraišką Nr. 19-1005196961-1 paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius už 2019 m. gauti (toliau – 2019 m. Paraiška). Sprendimu pareiškėjai buvo skirta 3 491,91 Eur dydžio galutinė parama bei 37 792,00 Eur ilgalaikė sankcija už neteisingą plotų deklaravimą. Teikdama 2019 m. Paraišką, pareiškėja deklaravo 343,56 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokėtina pagrindinė tiesioginė išmoka. Atsakovas, taikydamas ilgalaikes sankcijas, Sprendime konstatavo, kad faktinis pareiškėjos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas yra 42,588 ha, todėl 2019 m. Paraiškoje deklaruotas plotas faktinį plotą viršijo 300,972 ha (343,56 ha – 42,588 ha) ir pagal tai skaičiavo ilgalaikę sankciją. Pareiškėjos manymu, tokia NMA išvada yra nepagrįsta, o skirtumas tarp pareiškėjos deklaruoto 343,56 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto ir tarp NMA pripažinto tariamai faktinio 42,588 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą ploto susidarė todėl, kad 300,972 ha plotą deklaravo trečiasis suinteresuotas asmuo A. M., kuris tokios teisės neturėjo.

3. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 26 d. su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sudarė panaudos sutartį (toliau – ir Panaudos sutartis), pagal kurią panaudos davėja – pareiškėja perdavė neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui – trečiajam suinteresuotam asmeniui 444,2113 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą, nurodytą Panaudos sutarties priedo Nr. 1 I, II, III, ir IV dalyse, ir pastatus, nurodytus Panaudos sutarties priedo Nr. 1 V dalyje. Panaudos sutarties 28 punkte buvo nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus, taip pat nustatyta, kad ši sutartis gali būti peržiūrima, keičiama tik raštišku šalių susitarimu. Panaudos sutartyje nebuvo nustatyta, jog trečiasis suinteresuotasis asmuo turi teisę teikti 2019 m. Paraišką paramai už pareiškėjos žemės sklypus gauti. 2019 m. Paraišką paramai gauti už 300,972 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą turėjo teisę teikti tik pareiškėja. Todėl trečiasis suinteresuotasis asmuo neturėjo teisės teikti tokios paraiškos, o NMA tokios paraiškos nagrinėti ir ją tenkinti. Atsakovas iš trečiojo suinteresuotojo asmens nepareikalavo pateikti pakankamus ir patikimus įrodymus apie jo daiktines teises į deklaruojamą 300,972 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, kuris nuosavybės teise priklausė pareiškėjai. Be to, NMA, gavusi trečiojo suinteresuotojo asmens paraišką paramai gauti už tuos žemės sklypus, kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir kurie buvo nurodyti jos 2019 m. Paraiškoje paramai gauti už 300,972 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, turėjo pareigą išsiaiškinti, kodėl atsirado toks didelis neatitikimas. Taip pat atsakovas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2019 m. Paraiškoje deklaruotą 300,972 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą sudarantys žemės sklypai yra pareiškėjos valdoje, jie nebuvo ir negalėjo būti „perkelti“ į trečiojo suinteresuoto asmens valdą.

4. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, jog 2019 m. Paraiškos administravimo metu buvo nustatytas neatitikimas „Kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas“, t. y. laukai arba laukų dalys deklaruoti ir kito pareiškėjo 2019 m. paraiškoje. Informacija apie nustatytą neatitikimą paskelbta pagrindiniame NMA informavimo šaltinyje – Portale. Taip pat apie nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota 2019 m. Paraiškoje pasirinktu būdu – paštu NMA 2019 m. liepos 5 d. pranešimu dėl deklaruotų duomenų neatitikimo Nr. 3409421 (taip pat pakartotinai apie nustatytą neatitikimą pareiškėja buvo informuota 2019 m. rugsėjo 29 d. pranešimu Nr. 3575160), kuriame buvo prašoma per 20 darbo dienų pateikti pranešime nurodytų laukų žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu. Pareiškėja, atsakydama į pranešimus, pateikė dokumentus 2019 m. rugpjūčio 1 d. (reg. Nr. BR5.3-906), 2019 m. gruodžio 9 d. (reg. Nr. BR5.3-1458), kuriuos įvertinus nustatyta, kad pareiškėja žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus pateikė ne visam prašomam 2019 m. paraiškoje plotui. Bendras pareiškėjos 2019 m. Paraiškoje nustatytas ariamosios žemės plotas yra 42,588 ha. 2019 m. Paraiškoje deklaruoti 3 skirtingi ariamosios žemės pasėliai: faktinis 29,70 ha plotas pasėlio kodu MIŽ (sudaro 69,73 proc. ariamosios žemės); faktinis 12,138 ha plotas pasėlio kodu PDJ; faktinis 0,75 ha plotas pasėlio kodu NMI. Deklaruotas didžiausias pasėlis MIŽ sudaro 29,70 ha (69,73 proc. ariamosios žemės) (29,70 ha / 42,588 ha x 100 proc. = 69,73 proc.), t. y. sudaro mažiau nei 75 proc. ariamosios žemės dalies; o du didžiausi (MIŽ 29,70 ha ir PDJ 12,138 ha) pagal plotą pasėliai užima 98,24 proc. ariamosios žemės ploto (29,70 ha + 12,138 ha) / 42,588 x 100 proc. = 98,24 proc.), kas pažeidžia žalinimo išmokos reikalavimą – įvairinti pasėlius. Didžiausias dviejų didžiausių pagal plotą pasėlių plotas galėjo būti 40,4586 ha (42,588 ha x 95 proc. / 100 proc.).

6. 2019 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka, buvo 343,56 ha, o nustatytas galutinis plotas yra 42,068 ha, todėl parama mokama už galutinį 42,068 ha plotą. Patikrinusi pareiškėjos ir A. M. pateiktose 2019 m. paraiškose deklaruotus duomenis, NMA nustatė, jog pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotojo asmens 2019 m. paraiškose deklaruoti analogiški laukai, todėl pareiškėjai ir A. M. buvo išsiųsti pranešimai su prašymu pateikti ploto, kuriame nustatytas neatitikimas, žemės valdymą įrodančius dokumentus.

A. M. pateikė 2018 m. rugpjūčio 26 d. Panaudos sutarties Nr. 2 kopiją (reg. Nr. BR5.1-7514), o pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė valdymo dokumentų (nuosavybės bei žemės nuomos teise) kopijas (reg. Nr. BR5.3-906). NMA 2019 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. BR6-7605 „Dėl dokumentų pateikimo“ informavo pareiškėją, jog A. M. pateikė žemės valdymą įrodančius dokumentus, t. y. Panaudos sutarties kopiją, pagal kurios 10 punktą – panaudos davėjas (šiuo atveju pareiškėja) „teikia 2018 m. pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau“.

Susidarius tokiai situacijai, NMA 2019 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. BR6-7605 „Dėl dokumentų pateikimo“, prašė pareiškėjos pateikti įrodančius dokumentus, kada Panaudos sutartis buvo nutraukta. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 9 d. raštu informavo NMA, kad nepasibaigus 2018 m. rugpjūčio 26 d. Panaudos sutarties galiojimo terminui, tos pačios šalys 2019 m. rugpjūčio 21 d. sudarė naują to paties turto – žemės sklypų ir kitų statinių, tik jau nuomos sutartį. Pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuomos sutarties (toliau – ir Nuomos sutartis) 11 punktą – nuomininkas (šiuo atveju A.

M.) 2020 ir 2021 m. teikia pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau. NMA, išanalizavusi visus pareiškėjos bei M. teiktus dokumentus nustatė, kad pagal Panaudos sutarties 28 punktą (sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus. Ši sutartis gali būti peržiūrima tik raštišku šalių susitarimu), Panaudos sutarties galiojimo terminas – nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. Tuo tarpu pagal Nuomos sutarties 28 punktą (sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja dvejus metus.

Ši sutartis gali būti peržiūrima, keičiama tik raštišku šalių susitarimu), Nuomos sutarties galiojimo terminas – nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kada buvo nutraukta Panaudos sutartis.

7. Kadangi pareiškėjos 2019 m. birželio 6 d. Paraiškos teikimo metu galiojo Panaudos sutarties nuostatos, todėl pareiškėja, NMA nuomone, neturėjo teisės deklaruoti žemės sklypų, kuriuos buvo perdavusi neatlygintinai naudotis A. M., nes pagal Panaudos sutarties 10 punktą, pareiškėja galėjo teikti tik 2018 m. paraišką. Susidarius tokiai situacijai, kad Panaudos sutartyje nebuvo reglamentuotos nuostatos dėl 2019 m. paraiškos teikimo, NMA nuomone, ginčo sklypus turėjo teisę deklaruoti ir išmokas gauti A. M., kuriam ir buvo suteikti Panaudos sutartimi žemės sklypai, tačiau ne pati pareiškėja.

8. Atsakovo nuomone, pareiškėja prašo pripažinti nuosavybės teise valdomus žemės sklypus kaip tinkamą žemės valdymą, nepaisant to, kad 2019 m. Paraiškos teikimo metu galiojo Panaudos sutarties sąlygos. Taip pat pareiškėja pageidauja jai sukurti išskirtines sąlygas ir išmokėti paramą pagal jos deklaruotą, nuosavybės teise valdomą plotą, o ne pagal juridinių faktų (Panaudos sutartį) nulemtą situaciją.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Panaudos bei Nuomos sutarčių pagrindais pareiškėja perdavė laikinai valdyti ir naudotis sutarčių priedų Nr. 1, I, II, III dalyse nurodytus žemės sklypus, todėl jos teiginiai, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo neturėjo teisės deklaruoti, teikti paraiškos žemės ūkio paramai gauti už 2019 m., yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Pareiškėja ne tik neturėjo teisės naudotis panaudos ir nuomos būdu perduotais žemės sklypais trečiajam suinteresuotam asmeniui žemės ūkio veiklai, tačiau ir vykdyti žemės ūkio veiklos.

11. Taip pat, trečiojo suinteresuoto asmenes vertinimu, nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog NMA nepareikalavo duomenų iš trečiojo suinteresuoto asmens apie valdomus žemės sklypus. Prieš priimant skundžiamą Sprendimą, trečiasis suinteresuotasis asmuo NMA teikė 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. gruodžio 17 d. paaiškinimus dėl žemės sklypų naudojimo, kartu pateikė ir minėtas panaudos ir nuomos sutartis. Skundžiamame Sprendime aiškiai nurodoma, kad pareiškėja neįrodė žemės sklypų valdymo teisės. Šiuo atveju, pareiškėja, perdavusi žemės sklypus valdyti ir naudotis trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. žemės ūkio veiklai vykdyti, pati šiuose žemės sklypuose nevykdydama žemės ūkio veiklos, teikė minėtą paraišką paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius už 2019 m. gauti, nors pareiškėjai puikiai buvo žinoma, kad žemės sklypų nevaldo ir juose nevyko jokios žemės ūkio veiklos.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjos V. R. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotasis asmuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. sudarė Panaudos sutartį, pagal kurią ji perdavė trečiajam suinteresuotajam asmeniui neatlygintinai naudotis 444,2113 ha žemės ūkio paskirties žemės plotu. Šalys Panaudos sutarties 10 punkte numatė, kad pareiškėja 2018 m. teikia pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau. Sutarties 28 punkte numatė, kad Panaudos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus. Šalys taip pat susitarė, kad Panaudos sutartis gali būti peržiūrima, keičiama tik raštišku šalių susitarimu.

Nepasibaigus 2018 m. rugpjūčio 26 d. Panaudos sutarties galiojimo terminui, šalys 2019 m. rugpjūčio 21 d. sudarė naują žemės sklypų ir kitų statinių Nuomos sutartį, kurios 11 punkte numatė, kad 2020 m. ir 2021 m. nuomininkas teikia pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau, deklaruoja tik nuosavos žemės plotus. Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA 2019 m. birželio 6 d. pateikė paraišką Nr. 19-1011569683-1 paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius už 2019 m. gauti. Pareiškėja 2019 m. birželio 6 d. taip pat pateikė paraišką Nr. 19-1005196961-1 paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius už 2019 m. gauti.

Pareiškėja ir jos dukra G. R. 2019 m. birželio 7 d. informaciniais pranešimais buvo informuotos dėl dvigubo deklaravimo. NMA 2019 m. liepos 6 d. pranešimu „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ Nr. 3410832, 2019 m. rugsėjo 29 d. pranešimu „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ Nr. 3575139 informavo A. M. ir 2019 m. liepos 5 d. pranešimu „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ Nr. 3409421, 2019 m. rugsėjo 29 d. pranešimu „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ Nr. 3575160 – V. R., jog patikrinus 2019 m. Paraiškos duomenis nustatyta, kad identifikuotas dvigubas deklaravimas laukuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. birželio 12 d. NMA pateikė paaiškinimą, kad 2019 m. deklaravo pasėlius, kadangi turi leidimą be akcizo įsigyti degalus, skirtus žemės dirbimui, pildyti trąšų ir pesticidų žurnalus pagal dirbamus plotus. Kartu pateikė 2018 m. rugpjūčio 26 d. Panaudos sutartį. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu informavo, kad 2019 m. Paraiškos duomenys yra tikslūs, tačiau pažymėjo, kad sklypas yra nuomojamas iš savininko nuo 2008 m. Nuomos sutartis įregistruota registre, tačiau savininkas sutinka jį nuomoti tik vieneriems metams, kasmet naujai pasirašant sutartį. 2019 m. nuoma nėra užregistruota registre, tačiau nėra išregistruota ir 2008 m. nuomos sutartis.

Taip pat pateikė valdymo dokumentų (nuosavybės bei žemės nuomos teise) kopijas (reg. Nr. BR5.3-906). NMA 2019 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. BR6-7605 „Dėl dokumentų pateikimo“ informavo pareiškėją, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė žemės valdymą įrodančius dokumentus, t. y. Panaudos sutarties kopiją, pagal kurios 10 punktą – panaudos davėjas (šiuo atveju – pareiškėja) „teikia 2018 m. pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau“. Prašė pareiškėjos pateikti įrodančius dokumentus, kada Panaudos sutartis buvo nutraukta.

Pareiškėja 2019 m. gruodžio 9 d. raštu „Dėl reikalaujamų dokumentų pateikimo“ (reg. Nr. BR5.3-1458) informavo NMA, kad nepasibaigus 2018 m. rugpjūčio 26 d. Panaudos sutarties galiojimo terminui, tos pačios šalys 2019 m. rugpjūčio 21 d. sudarė naują žemės sklypų ir kitų statinių Nuomos sutartį, pagal kurios 11 punktą nuomininkas 2020 ir 2021 m. teikia pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. gruodžio 18 d. NMA pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog laukai areštuoti, o Registrų centras neleidžia įregistruoti sutarties, taip pat į žemės ūkio valdų registrą negali sukelti laukų, kadangi juos savo valdoje laiko pareiškėja, nors pagal Nuomos sutarties 12 punktą laukai turėtų būti jo valdoje.

Kartu su paaiškinimu pateikė 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuomos sutarties kopiją ir 2019 m. spalio 1 d. Registrų centro sprendimą. NMA skundžiamu Sprendimu pritaikė pareiškėjai 37 792 Eur ilgalaikę sankciją. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

14. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai pagal 2019 m. Paraišką pritaikyta neteisingo deklaravimo sankcija, įpareigojant sugrąžinti jai išmokėtą paramą už netinkamą paramai 300,972 ha plotą. NMA, gavusi iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, nustatė, jog laukas, įbraižytas išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamą KŽS bl3, bl9 plotus, kurie nebuvo dirbami ar prižiūrimi. Šiuo atveju NMA rėmėsi ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, kuriais nėra pagrindo abejoti. Pareiškėja deklaravo plotą, už kurį mokama tiesioginė išmoka, – 343,56 ha, o tinkamas paramai plotas – 42,588 ha, taigi, 2019 m. Paraiškoje neteisingai deklaruotas 300,972 ha plotas (neteisingai deklaruotas plotas viršija 3 proc. remiamo ploto, todėl parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, t. y. (343,56 ha – 42,588 ha) x 1.5, kas sudaro 300,972 ha). Kadangi parama remiamas plotas yra mažesnis nei netinkamai deklaruotas plotas, todėl NMA pagrįstai nustatė, kad tiesioginė išmoka neskiriama. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčą reglamentuojančias teisės normas, sprendė, jog pareiškėja neįrodė 2019 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų teisingumo, todėl NMA pagrįstai ir teisėtai jai pritaikė sankciją.

15. Teismas pažymėjo, jog 2018 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo sudarė Panaudos sutartį, pagal kurią pareiškėja perdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui neatlygintinai naudotis 444,2113 ha žemės ūkio paskirties žemės plotu. Panaudos sutartis galiojo nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. Remiantis Panaudos sutarties 10 punktu pareiškėja 2018 m. turėjo teisę teikti pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilikti sau. Be to, šalys sutarė, jog Panaudos sutartis keičiama tik raštišku susitarimu. Pareiškėjai teikiant 2019 m. paraišką (2019 m. birželio 6 d.) galiojo Panaudos sutartis, pagal kurios nuostatas ji neturėjo teisės už 2019 m. deklaruoti žemės sklypų ir už jas gauti išmokas. Nors pareiškėja pateikė Nuomos sutartį, tačiau NMA nepateikė duomenų apie tai, kad Panaudos sutartis yra negaliojanti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėja nepagrindė teisėto žemės valdymo fakto.

16. Pareiškėjai buvo skirta sankcija žalinimo išmokai, atsakovui konstatavus, kad Paraiška neatitiko pasėlių įvairinimo reikalavimų. NMA nustatė, kad pareiškėja atitiko pirmąją žalinimo išmokai gauti būtiną sąlygą (pasėlis, kurio deklaruota daugiausiai, turi užimti 75 proc. ar mažiau), tačiau neatitiko antrosios sąlygos (du didžiausi pagal plotą pasėliai turi užimti 95 proc. ar mažiau ariamosios žemės ploto), o šiuo atveju užima 98,24 proc. kadangi pareiškėja skunde argumentų dėl šio pažeidimo nenurodė, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus motyvus, sutiko su padarytomis išvadomis ir konstatavo, kad pareiškėjai tinkamai pritaikyta sankcija dėl žalinimo išmokos.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl Sprendimo neatitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimams, nurodęs, kad iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog jame nustatyti pažeidimai, sankcijos skyrimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, taip pat Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, tinkamai taikius aktualias teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

III. 18. Pareiškėja V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

19. Pareiškėja teigia, jog išvada, t. y. kad 2019 m. Paraiškoje deklaruotas plotas faktinį plotą viršijo 300,972 ha, kas sudaro net 706,7 proc., nepagrįsta. Panaudos sutartis savaime nesuteikė teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui teikti paraišką paramai gauti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.629 str. 1 d.). Panaudos sutartyje nebuvo nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę teikti paraišką 2019 m. Priešingai, Panaudos sutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėja 2018 m. teikia pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilieka sau. Nors tai, kas teikia 2019 m. pasėlių deklaraciją, Panaudos sutartyje aiškiai nebuvo nurodyta, tai nereiškia, kad šalys susitarė, jog 2019 m. pasėlių deklaracijas už pareiškėjos žemės sklypus teiks trečiasis suinteresuotas asmuo. Nuomos sutartyje taip pat nebuvo nurodyta, kas turi teisę teikti 2019 m. pasėlių deklaracijas. Nuomos sutarties 11 punkte buvo nustatyta, kad 2020 m. ir 2021 m. nuomininkas, t. y. trečiasis asmuo, pasėlių deklaracijas teikia ir gautas lėšas pasilieka sau tik už deklaruotus nuosavus plotus. Kadangi Nuomos sutarties šalys susitarė, kad ir už 2020 m. ir 2021 m. pasėlių deklaracijas trečiasis asmuo teiks tik už nuosavus žemės sklypus, tai tik patvirtina, kad 2019 m. pasėlių deklaracijas už savo nuosavus 300,9720 ha ploto žemės sklypus turėjo teikti pareiškėja. Sistemiškai vertinant tiek Panaudos sutartį, tiek Nuomos sutartį, darytina išvada, kad 2019 m. Paraišką Paramai gauti už 300,972 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą turėjo teisę teikti tik pareiškėja. Atitinkamai tai reiškia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo teisės teikti tokios paraiškos, o NMA neturėjo teisės tokios trečiojo suinteresuoto asmens paraiškos nagrinėti ir ją tenkinti.

20. Pareiškėja nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo atsakovui pateikti ne tik žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus, bet ir kadastro žemėlapius (žemės sklypų planus), tačiau tokių kadastro žemėlapių (žemės sklypų planų) jis nepateikė ir negalėjo pateikti, kadangi pareiškėja jam tokių kadastro žemėlapių (žemės sklypų planų) neteikė.

21. Pagal Panaudos sutartį trečiasis suinteresuotas asmuo naudojasi 444,2113 ha žemės ūkio paskirties žemės plotu, o Sprendime kaip dvigubai deklaruotas nurodytas 300,9720 ha plotas. 143,2393 ha (444,2113 ha – 300,9720 ha) skirtumą sudaro žemės sklypai, priklausantys UAB „Ekinta“, taip pat žemės sklypas, kurį pareiškėja nuomojosi iš kito asmens. UAB „Ekinta“ ir/ar pareiškėja už 143,2393 ha paramą 2019 m. gavo. Taigi susidarė paradoksali situacija, kad NMA skirtingai traktavo tą pačią Panaudos sutartį, kadangi vienu atveju panaudos sutartyje nurodyti 300,9720 ha buvo kvalifikuoti kaip dvigubas deklaravimas ir taikytos sankcijos, tačiau kitoje dalyje už 143,2393 ha parama už 2019 m. buvo suteikta.

22. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovo teigimu, pareiškėjos 2019 m. birželio 6 d. Paraiškos teikimo metu galiojo Panaudos sutarties nuostatos, todėl pareiškėja, NMA nuomone, neturėjo teisės deklaruoti žemės sklypų, kuriuos Panaudos sutartimi buvo perdavusi neatlygintinai naudotis pareiškėjui A. M., nes pagal Panaudos sutarties 10 punktą, pareiškėja galėjo teikti tik 2018 m. paraišką. Susidarius tokiai situacijai, jog Panaudos sutartyje nebuvo reglamentuotos nuostatos dėl 2019 m. paraiškos teikimo, NMA nuomone, ginčo sklypus turėjo teisę deklaruoti ir išmokas gauti A. M., kuriam ir buvo suteikti Panaudos sutartimi žemės sklypai, tačiau ne pati pareiškėja.

24. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pripažinti nuosavybės teise valdomus žemės sklypus kaip tinkamą žemės valdymą, nepaisant to, kad 2019 m. Paraiškos teikimo metu galiojo Panaudos sutarties sąlygos. NMA nuomone, pareiškėja pageidauja jai sukurti išskirtines sąlygas ir išmokėti paramą pagal jos deklaruotą, nuosavybės teise valdomą plotą, o ne pagal juridinių faktų (Panaudos sutartį) sąlygotą situaciją. Šiuo atveju pareiškėja neturėjo pagrindo deklaruoti ginčo plotų, nes Panaudos sutartimi ginčo sklypai buvo perduoti neatlygintinai naudotis pareiškėjui A. M.. Taigi NMA negali skirti paramos tiems, kurie neatitinka nurodytų reikalavimų, kadangi kiekviena pateikta paraiška turi atitikti teisės aktų nuostatas. Be to, Sprendime išsamiai, detaliai ir motyvuotai paaiškino taikomų sankcijų pagrindą. NMA sprendimas yra detalus, išsamus ir pagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytais faktais, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. BR6-280 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjai V. R. taikytos 37 792 Eur ilgalaikės sankcijos, panaikinimo ir įpareigojimo NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Paraišką paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius už 2019 m. gauti, atmetė.

27. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad NMA išvada, t. y. kad 2019 m. Paraiškoje deklaruotas plotas faktinį plotą viršijo 300,972 ha, kas sudaro net 706,7 proc., nepagrįsta. Panaudos sutartis savaime nesuteikė teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui teikti paraišką paramai gauti, ir negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę trečiajam suinteresuotam asmeniui teikti 2019 m. pasėlių deklaracijas už pareiškėjos žemės sklypus. NMA neįvertino aplinkybės, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo pateikti ne tik Panaudos sutartį, bet ir kadastro žemėlapius (žemės sklypų planus), kurių jis negalėjo pateikti. Teismas nevertino aplinkybės, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui pagal Panaudos sutartį buvo perduoti žemės sklypai, priklausantys UAB „Ekinta“, taip pat žemės sklypas, kurį pareiškėja nuomojosi iš kito asmens, (143,2393 ha iš perduotų 444,2113 ha), už kuriuos parama buvo išmokėta, taigi ta pati Panaudos sutartis buvo vertinama skirtingai.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme nei pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga.

29. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

30. NMA Sprendimu, įvertinus pareiškėjos 2019 m. birželio 6 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje, reg. Nr. 19-1005196961-1, deklaruotus duomenis, paskirta 3 491,91 Eur dydžio galutinė paramos suma, bei ilgalaikė sankcija 37 792,00 Eur (ilgalaikė sankcija programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą plotų deklaravimą – 19 262,21 Eur ir ilgalaikė sankcija programai Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių vietovėse) už neteisingą plotų deklaravimą – 18 529,79 Eur). NMA nustatė, kad laukas, įbraižytas išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamą KŽS bl3, bl9 plotus, kurie nebuvo dirbami /prižiūrimi. Be to, 2019 m. paraiškos administravimo metu buvo nustatytas neatitikimas „Kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas“, t. y. laukai /laikų dalys, viso 300,972 ha, deklaruoti ir kito pareiškėjo (byloje trečiojo suinteresuoto asmens) 2019 m. paraiškoje.

31. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 74.10 papunktyje nustatyta, kad NMA, nustačiusi didesnio kaip 0,3 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais).

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo sudarė Panaudos sutartį, pagal kurią pareiškėja perdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui neatlygintinai naudotis 444,2113 ha žemės ūkio paskirties žemės plotus. Panaudos sutartyje buvo numatyta, kad ji galioja nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. Remiantis Panaudos sutarties 10 punktu pareiškėja 2018 m. turėjo teisę teikti pasėlių deklaracijas ir gautas lėšas pasilikti sau. Teismas vertino, kad pareiškėjai teikiant 2019 m. paraišką (2019 m. birželio 6 d.), galiojo Panaudos sutartis, todėl ji neturėjo teisės už 2019 m. deklaruoti žemės sklypų ir už jas gauti išmokas. Panaudos sutarties šalys šios sutarties sudarymo fakto neginčija, tačiau skirtingai vertina iš jos kylančias teisines pasekmes – pareiškėja teigia, kad Panaudos sutartimi trečiasis suinteresuotas asmuo neįgijo teisės 2019 m. teikti paraišką, nes sutartyje tai nebuvo nustatyta. Atsakovas NMA vertino, kad teisę teikti 2019 m. paraišką turėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, nes jis valdė žemės sklypus Panaudos sutarties pagrindu.

33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.629 straipsnio 1 dalyje panaudos sutartis apibrėžiama kaip neatlygintinio naudojimosi daiktu sutartis, kuria viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Taigi Panaudos sutartis pagrindžia trečiojo suinteresuoto asmens teisėtą žemės sklypų valdymą jo paramos paraiškos teikimo metu 2019 m. birželio 6 d. Ginčo žemės sklypų (persidengiančių deklaruojant) teisėto valdymo faktas yra esminė aplinkybė sprendžiant dėl teisės 2019 m. deklaruoti pasėlius paramai gauti. Panaudos sutartyje, skirtingai negu dėl pasėlių deklaravimo 2018 m., nebuvo susitarta, kad paraišką 2019 m. teiks kitas asmuo, ne žemės sklypų valdytojas pagal minėtą sutartį.

34. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, 36 straipsnio „Vienkartinės išmokos už plotus sistema“ 5 dalimi, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti hektarai vienkartinei išmokai už plotus gali būti deklaruoti, jei ūkininkas juos turėjo valstybės narės nustatytą dieną, kuri turi būti ne vėlesnė kaip tos valstybės narės nustatyta diena, iki kurios gali būti keičiama paraiška gauti pagalbą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 72 straipsnio 1 dalyje. Taisyklių 3.19 papunktyje nustatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Taigi žemės teisėto valdymo teisė turi būti užtikrinta valstybės narės nustatytą paraiškos pateikimo dieną, ar vėliausiai galimą paraiškos keitimo dieną. Pareiškėjos 2019 m. birželio 6 d. Paraiškos teikimo metu galiojo Panaudos sutarties nuostatos, pagal kurias žemės sklypų valdymo teisė buvo suteikta trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M., sutarties 10 punkto išlyga dėl pareiškėjos teisės teikti paraišką 2019 m. nebuvo aptarta, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, kad ginčo sklypus turėjo teisę deklaruoti ir išmokas gauti A. M..

35. Pareiškėjos argumentai, kad jos teisę teikti paraišką 2019 m. ir deklaruoti ginčo žemės sklypus pagrindžia tai, kad Panaudos sutarties 10 punktu tokia teisė buvo numatyta jai 2018 m. bei vėliau sudaryta Nuomos sutartimi 2020 m. bei 2021 m., neįrodyti ir atmestini. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. Paraiškos teikimo metu pareiškėja ginčo žemės sklypų nedirbo, jų valdymo teisę buvo perdavusi pagal Panaudos sutartį trečiajam suinteresuotam asmeniui, ir nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Panaudos sutarties šalys buvo susitarusios dėl pareiškėjos teisės teikti paraišką ir deklaruoti pasėlius ginčo žemės sklypuose 2019 m.

36. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad Panaudos sutartimi buvo perduota daugiau žemės sklypų (143,2393 ha), už kuriuos UAB „Ekinta“ ir/ar pareiškėja gavo paramą 2019 m., laikytinos neturinčiomis reikšmės sprendžiant byloje kilusį ginčą, teismui nėra pagrindo jų nagrinėti, nes pareiškėja nenurodo argumentų, kurie kaip nors pagrįstų, kad šios aplinkybės būtų susijusios su NMA Sprendime nustatytu neteisingo deklaravimo faktu.

37. Taip pat neturinčiais reikšmės laikytini pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo atsakovui pateikti ne tik žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus, bet ir kadastro žemėlapius (žemės sklypų planus), kurių jis nepateikė, nes nurodomos aplinkybės neturi įtakos, t. y. negali paneigti vertinimo, kad ginčo žemės sklypų valdymo teisė trečiajam suinteresuotam asmeniui atsirado galiojančios Panaudos sutarties pagrindu. Kadastro žemėlapių pateikimas būtų reikšmingas pagal Panaudos sutartį perduoto valdyti turto identifikavimui, tačiau tokio pobūdžio ginčas byloje nėra kilęs.

38. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliantas neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė