2021-04-07 Nr. AB-6885-3-65-3-00226-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-04-07 Nr. AB-6885-3-65-3-00226-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 21R4-43(AG4-37/19-2019) „Dėl atsisakymo priimti skundo dalį nagrinėjimui“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti skundo dalies priėmimo klausimą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-914-438/2021
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00226-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 21R4-43(AG4-37/19-2019) „Dėl atsisakymo priimti skundo dalį nagrinėjimui“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti skundo dalies priėmimo klausimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Skundžiamu Sprendimu buvo nepagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Pareiškėjas skundo ketvirtuoju reikalavimu Komisijos prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. birželio 13 d. raštais Nr. IS-4260 (30.2.) „Pranešimas dėl nenaudojamo žemės sklypo“ bei Nr. IS-4252 (30.2.) „Pranešimas dėl nenaudojamo žemės sklypo“ (toliau abu kartu – ir Raštai) priimtus sprendimus, kuriais buvo nustatyta, jog žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (toliau abu kartu – ir Sklypai), yra priskirtini nenaudojamiems žemės sklypams ir įtrauktini į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašo projektą (toliau – ir Projektas), o atsakomybė už tvarkos ir švaros palaikymą priskirtina pareiškėjui, kaip Sklypų savininkui.
2.2. Komisija nepagrįstai padarė išvadą, jog Administracijos parengtais Raštais jam nebuvo duota jokių nurodymų ir nenustatyta įpareigojimų. Komisija nepateikė motyvų dėl atsisakymo priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą. Akivaizdu, jog Raštais buvo nustatytas privalomąjį pobūdį turintis įpareigojimas. Pareiškėjas nurodė, kad Sklypai turi naudotojus, kurie naudojasi nustatytu servitutu statinių remonto ir eksploatavimo darbams atlikti, todėl jiems ir turėjo būti priskirta Sklypų priežiūra.
3. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyrius 2019 m. birželio 5 d. surašė patikrinimo aktą Nr. VTKa-626(30.1.), kuriame buvo nustatyta, jog pareiškėjui ir R. J. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas, todėl bus išsiųstas raginimas dėl sklypo sutvarkymo, o 2019 m. birželio 5 d. – patikrinimo aktą Nr. VTKa-635(30.1.), kuriame nustatyta, kad pareiškėjui, A. P. ir E. R. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), irgi yra nenaudojamas, todėl bus išsiųstas raginimas dėl sklypo sutvarkymo. Atsakovas 2019 m. birželio 13 d. pareiškėjui išsiuntė Raštus, kuriais informavo, kad Sklypai yra neprižiūrimi, todėl jie yra įtrauktini į Projektą; per 30 dienų nuo Raštų išsiuntimo dienos pareiškėjas gali pateikti atsakovui dokumentus, įrodančius, jog Sklypai nebeatitinka Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-162 patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.2 punkte nurodyto kriterijaus, priešingu atveju sąrašas su į jį įtrauktais Sklypais bus teikiamas Tarybai tvirtinti, o už Tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-156 patvirtintų Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15.1 punkto pažeidimą bus pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 366 straipsnį.
3.2. Taisyklės nustato, kad asmenys, prižiūrintys naudojamas, nuomojamas ir nuosavybės teise priklausančias ir priskirtas teritorijas (išskyrus tas, kurių priežiūrą vykdo Administracija), patys ar sudarę sutartis su kitais asmenimis privalo valyti, surinkti šiukšles, šienauti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, šaligatvius, žaliąsias juostas, griovius ir kt. (15.1 p.); Taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Administracijos darbuotojai (32 p.); ANK 366 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą.
Aprašas reglamentuoja nenaudojamų žemės sklypų nustatymo kriterijus, informacijos gavimo, Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašo sudarymo ir patvirtinimo tvarką, Aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus (jų dalis), jų savininkus ir/ar nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis. Pagal Aprašą, nustatytiems nenaudojamiems žemės sklypams (jų dalims) apskaičiuojant žemės ir žemės nuomos mokestį taikomi Tarybos sprendimais nustatyti žemės ir/ar žemės nuomos mokesčio tarifai nenaudojamai žemei.
Aprašo 5.2 punktas nustato, kad nenaudojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė nustatoma ir įtraukiama į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašą pagal šiame punkte numatytus kriterijus. Remiantis Aprašo 7, 8, 9 punktais, Administracija iki einamųjų metų birželio 15 dienos nustato žemės sklypus, kurie atitinka Aprašo 5 punkte nurodytus kriterijus, parengia Projektą, iki birželio 25 d. raštu informuoja nenaudojamų žemės sklypų (jo dalies) savininkus, nuomininkus ir naudotojus apie žemės sklypų įtraukimą į jį.
Pareiškėjui buvo išsiųsti Raštai su informacija, kad Sklypai įrašyti į Projektą, bei išaiškinimu, kokios teisinės pasekmės kils, jeigu pareiškėjas Sklypų nesutvarkys. Raštuose jokie nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjui nebuvo įtvirtinti, todėl Raštai laikytini informacinio pobūdžio dokumentais, jie nėra administraciniai sprendimai, sukeliantys pareiškėjui teises ar pareigas. Komisija teisingai įvertino faktines aplinkybes bei pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Raštų panaikinimo. Tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas nebūtų nustatytais terminais sutvarkęs Sklypų, Taryba būtų priėmusi sprendimą juos įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašą ir būtent šis sprendimas būtų nustatęs pareiškėjui pareigą mokėti žemės nuomos mokestį pagal atitinkamus tarifus ir šį sprendimą pareiškėjas turėtų teisę ginčyti Komisijoje ar administraciniame teisme.
Nekilnojamojo turto registre nėra registruota Sklypų naudotojų, o inžinierinių tinklų savininkai Sklypais naudojasi tik tiek, kiek reikia eksploatuoti šiuos tinklus, tačiau šiems asmenims nėra perkelta pareiga Sklypuose šienauti žolę ar kitaip juos prižiūrėti.
II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas kilęs ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 21R4-43(AG4-37/19-2019) „Dėl atsisakymo priimti skundo dalį nagrinėjimui“ pagrįstumo ir teisėtumo.
6. Teismas nustatė, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, vykdydami darbo planą dėl nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo, 2019 m. birželio 5 d. patikrino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklypus bei surašė patikrinimo aktus Nr. VTKa-626(30.1.) ir VTKa-635(30.1.); patikrinimų metu buvo nustatyta, kad Sklypai yra nenaudojami ir neprižiūrimi. Administracija, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. J. ir R. J., o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) – R. J., A. P. ir E. R. Administracija 2019 m. birželio 13 d. pareiškėjui išsiuntė Raštus. Pareiškėjas 2019 m. liepos 11 d. elektroniniu paštu Administraciją informavo, kad Sklypai yra sutvarkyti, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas 2019 m. liepos 10 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriame suformuluotu ketvirtuoju reikalavimu prašė panaikinti Raštais priimtus sprendimus. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius, įvertinęs, jog pareiškėjo skundžiami Raštai turi informacinį pobūdį ir nelaikomi individualiais administraciniais aktais, dėl kurių nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas, 2019 m. liepos 10 d. Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl ketvirtojo reikalavimo kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą padarė išvadą, kad ne dėl visų viešojo administravimo srityje priimamų įvairaus pobūdžio aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti teikiamas skundas (prašymas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, o tik dėl individualių administracinių aktų.
8. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 8, 9, 11 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas, išanalizavęs Administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. birželio 13 d. parengtų Raštų turinį, nusprendė, kad juose yra pateikta informacija apie tai, jog, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, buvo patikrinti Sklypai ir nustatyta, kad jie yra neprižiūrimi, nes atitinka Aprašo 5.2 punkte numatytą kriterijų, todėl Sklypai įtrauktini į Projektą; vadovaujantis Aprašo 9 ir 11 punktais, pareiškėjui buvo pranešta, kad per 30 dienų nuo Raštų išsiuntimo dienos jis gali pateikti dokumentus, įrodančius, jog Sklypai nebeatitinka Aprašo 5.2 punkte nurodyto kriterijaus, priešingu atveju, Projektas su į jį įtrauktais Sklypais dėl 2020 m. taikomo 4 procentų žemės vertės mokesčio tarifo bus teikiamas Tarybai tvirtinti, o dėl Taisyklių 15.1 punkto pažeidimo bus pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 366 straipsnį. Administracija, kaip įgaliotas vietos savivaldybės viešojo administravimo subjektas, Raštuose jokių nurodymų ir įpareigojimų, turinčių privalomąjį pobūdį, pareiškėjui nenustatė. Teismo vertinimu, Administracija šiuose Raštuose pareiškėjui tik pateikė informaciją apie nustatytą jam bendrosios nuosavybės teise priklausančių Sklypų būklę; išaiškino pareiškėjo pareigas, kurias nustato Tarybos sprendimu patvirtintas teisės aktas, ir kokios teisės aktais numatytos teisinės pasekmės gali kilti pareiškėjui tuo atveju, jeigu jis neįvykdys pareigos sutvarkyti jam priklausančius Sklypus.
9. Teismas taip pat paminėjo Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – ir Mokesčio įstatymas) 6 straipsnio 1, 2, 3 dalis. Teismas nurodė, kad rengiant Raštus galiojo Tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-162 patvirtintas Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo tvarkos aprašas, kurio tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus (jų dalis), jų savininkus ir (ar) nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis (3 p.); pagal šį Aprašą nustatytiems nenaudojamiems žemės sklypams (jų dalims) apskaičiuojant žemės ir žemės nuomos mokestį taikomi Tarybos sprendimais nustatyti žemės ir (ar) žemės nuomos mokesčio tarifai nenaudojamai, apleistai žemei (4 p.). Aprašo 7–9 ir 12 –13 punktuose nurodyti įgaliotų Administracijos subjektų atliekami veiksmai, rengiami dokumentai ir jų turinys. Pagal Aprašo 10 punktą, sprendimą patvirtinti nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, sudarytą vadovaujantis Administracijos surinkta informacija, priima Taryba. Teismas nusprendė, kad tik Taryba savo posėdyje nustatyta tvarka priima sprendimą, sukeliantį žemės savininkams, naudotojams ir nuomininkams teisines pasekmes žemės mokesčių teisinių santykių srityje.
10. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl Raštuose minimos administracinės atsakomybės pagal ANK 366 straipsnį, vadovaujamasi ANK nuostatomis, pagal kurias administracinio nusižengimo teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, 589 straipsnyje išvardintų institucijų pareigūnai, įskaitant ir savivaldybių administracijų pareigūnai (82 p.), o administracinių nusižengimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima teismas ar šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.
11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir taikomą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad Administracijos parengti pareiškėjui Raštai turi informacinį pobūdį, jie materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, todėl šie Raštai negali būti laikomi individualiais administraciniais aktais, dėl kurių Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas. Pareiškėjo skundžiami Raštai yra parengti kaip tarpiniai procedūriniai dokumentai ir neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Raštų panaikinimo. Dėl šios priežasties pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą nėra.
III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą, panaikinti Komisijos Sprendimą ir perduoti reikalavimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Administracija Raštais pareiškėją įpareigojo nustatytais terminais sutvarkyti konkrečius žemės sklypus bei nustatė privalomų darbų apimtis, kurių neatlikus jam būtų taikomos papildomos administracinės nuobaudos. Pareiškėjas Raštais nustatytą jam įpareigojimą įvykdė – sutvarkė Sklypus, t. y. Administracijos įpareigojimas pareiškėjui turėjo pasekmes. Administracijos įpareigojimas sutvarkyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius Sklypus adresuotinas ne jam, o šių Sklypų naudotojui, kuris naudojimo teisę į juos įgijo įstatymo nustatyta tvarka, nustačius jam servitutą sklype esančių inžinerinių tinklų eksploatavimui. Teismas dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo gali jį įpareigoti per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą ar atlikti kitus veiksmus.
14. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad Administracijos siųsti Raštai nėra teismingi administraciniam teismui ir taip pat Komisijai, nes jie nėra laikytini teisės aktu. Taip pat jie nėra priimti nagrinėjant pareikėjo prašymą ar skundą. LVAT yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes. Jeigu pareiškėjas nebūtų nustatytais terminais sutvarkęs jam priklausančių sklypų, savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą juos įtraukti į nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašą. Šis sprendimas pareiškėjui būtų sukėlęs pareigą mokėti žemės nuomos mokestį pagal atitinkamus tarifus nustatytus Tarybos sprendimais nenaudojamai žemei. Viešajame registre nėra registruota pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudotojų ir servitutų. Sklypuose yra įregistruotos tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir kitų inžinierinių tinklų apsaugos zonos. Pareiškėjas neteisingai pareigą prižiūrėti žemės sklypus ir juos naudoti pagal paskirtį perkelia tariamiems naudotojams, kurių inžinieriniai tinklai yra jo žemės sklypuose. Inžinierinių tinklų savininkai pareiškėjo sklypu naudojasi tik tiek, kiek reikia eksploatuoti inžinierinius tinklus, tačiau jiems nėra perkelta pareiga žemės sklypuose šienauti žolę ar kitaip juos prižiūrėti ir tvarkyti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 21R4-43(AG4-37/19-2019) „Dėl atsisakymo priimti skundo dalį nagrinėjimui“ bei įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti skundo dalies priėmimo klausimą, pagrįstumas ir teisėtumas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriame suformuluotu ketvirtuoju reikalavimu prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. birželio 13 d. raštais Nr. IS-4260 (30.2.) „Pranešimas dėl nenaudojamo žemės sklypo“ bei Nr. IS-4252 (30.2.) „Pranešimas dėl nenaudojamo žemės sklypo“ priimtus sprendimus, kuriais buvo nustatyta, jog žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), yra priskirtini nenaudojamiems žemės sklypams ir įtrauktini į Nenaudojamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste sąrašo projektą, o atsakomybė už tvarkos ir švaros palaikymą priskirtina pareiškėjui, kaip Sklypų savininkui.
18. Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjas iš esmės siekia panaikinti Administracijos Raštus, kuriais pareiškėjui pranešta, kad, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyrius atliko jam priklausančių Sklypų patikrinimą ir nustatė, kad Sklypai yra neprižiūrimi, nes atitinka Aprašo 5.2 papunktyje numatytą kriterijų, todėl jie yra įtrauktini į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašo projektą. Vadovaujantis Aprašo 9, 11 punktais informavo pareiškėją, kad per 30 dienų nuo Raštų išsiuntimo dienos pareiškėjas gali pateikti atsakovui dokumentus, įrodančius, jog Sklypai nebeatitinka Aprašo 5.2 papunktyje nurodyto kriterijaus, priešingu atveju Sąrašas su į jį įtrauktais Sklypais dėl 2020 m. taikomo metinio 4 procentų žemės vertės mokesčio tarifo bus teikiamas Panevėžio miesto savivaldybės tarybai tvirtinti, o už Tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-156 patvirtintų Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 15.1 papunkčio pažeidimą bus pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 366 straipsnį.
19. Komisija, įvertinusi, jog pareiškėjo skundžiami Raštai turi informacinį pobūdį ir nelaikomi individualiais administraciniais aktais, dėl kurių Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas, vadovaudamasi Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl ketvirtojo reikalavimo kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai.
20. Pirmosios instancijos teismas, aktualaus teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste įvertinęs Raštų turinį bei Komisijos Sprendimo motyvus, konstatavo, kad Administracijos parengti pareiškėjui Raštai turi informacinį pobūdį, jie materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, todėl šie Raštai negali būti laikomi individualiais administraciniais aktais, dėl kurių Įstatymo nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas, todėl Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Raštų panaikinimo.
21. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, jog Administracija Raštais pareiškėją įpareigojo nustatytais terminais sutvarkyti konkrečius žemės sklypus bei nustatė privalomų darbų apimtis, kurių neatlikus jam būtų taikomos papildomos administracinės nuobaudos. Pareiškėjas Raštais nustatytą jam įpareigojimą įvykdė – sutvarkė Sklypus, t. y. Administracijos įpareigojimas pareiškėjui turėjo pasekmes.
22. Taigi apeliacinės bylos nagrinėjimo tikslas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai paliko galioti Komisijos Sprendimą.
23. Įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. Komisijos kompetencija apibrėžta Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 23 d.) 5 straipsnyje. Pagal Įstatymo 6 straipsnį, į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Pagal šias teisės normas administracinių ginčų komisijoms priskirta nagrinėti administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administracinių ginčų komisijoje objektu. Nagrinėdama skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, administracinių ginčų komisija asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017, 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-602/2020).
25. Aprašo 7 punktas nustato, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius iki einamųjų metų birželio 15 dienos nustato žemės sklypus, kurie atitinka Aprašo 5 punkte nurodytus kriterijus, ir sudaro jų Sąrašo projektą, kuris susideda iš dviejų dalių, atskirai nurodoma nenaudojama nuosavybės teise valdoma žemė ir nenaudojama nuomojama (naudojama) valstybinė žemė. Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius iki birželio 25 d. raštu informuoja nenaudojamų žemės sklypų (jo dalies) savininkus, nuomininkus ir naudotojus apie įtraukimą į Sąrašo projektą (Aprašo 9 p.). Vadovaudamasis surinkta informacija, Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius iki rugpjūčio 1 d. parengia Tarybos sprendimo dėl Sąrašo patvirtinimo projektą ir nustatyta tvarka teikia svarstyti artimiausiame Tarybos posėdyje (Aprašo 10 p.). Pagal Aprašo 11 punktą, nenaudojamos žemės sklypo (jo dalies) savininkas, nuomininkas ir naudotojas gali per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo apie įrašymą į Sąrašą dienos pateikti raštu Savivaldybei dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas nebeatitinka 5.1, 5.2 papunkčiuose nurodytų kriterijų arba atitikimas yra sąlygotas vieno ar keleto aplinkybių, įvardintų Aprašo 11.1, 11.2, 11.3 papunkčiuose. Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo (žemės savininko, nuomininko, naudotojo) prašyme išdėstytus motyvus, išsiaiškinęs, kokių imtasi veiksmų žemės sklypo būklei pagerinti, ir įvertinęs pateiktą informaciją bei atsižvelgdamas į Aprašo 5.1, 5.2 papunkčiuose nurodytus kriterijus, žemės sklypą (jo dalį) išbraukia iš Sąrašo projekto (Aprašo 12 p.). Pareiškėjas informuojamas apie išbraukimą iš Sąrašo projekto arba apie atsisakymą tenkinti jo prašymą (Aprašo 13 p.).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų Raštų turinį, nustatytas aplinkybes ir paminėtą teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Raštai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Tokia pozicija atitinka ir LVAT praktiką.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT, spręsdamas iš esmės panašaus pobūdžio teisinį ginčą, pažymėjo, kad „ginčijamu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. S-4803(30.2) „Dėl žemės sklypų priežiūros“ pareiškėjas tik informuojamas apie pareigą susitvarkyti ir prižiūrėti jam priklausančius žemės sklypus, taip pat atsakovas išaiškino, kokios teisinės pasekmės gali kilti pareiškėjui tuo atveju, jeigu jis neįvykdys nurodytos pareigos susitvarkyti jam priklausančius žemės sklypus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aptartų ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigia, jog ginčijamas Raštas turi informacinį pobūdį ir nelaikomas administraciniu sprendimu, dėl kurio ABTĮ nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas.“ (LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-217-525/2018). Nukrypti nuo šios išdėstytos administracinės praktikos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijos argumentacija bei priimtas Sprendimas buvo visiškai suderinti su ginčui spręsti taikytinu teisiniu reguliavimu bei teismine praktika.
29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys