932f71fc-2f31-488c-bbed-e9c7bf770fce · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-545-241/2019 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00080-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.4; 2.6.7; 2.6.1.6.1; 2.6.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Domona“ ir uždarosios akcinės bedrovės ,,TODNETA“ bei trečiojo asmens Ž.

V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-445-248/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DOMONTIS“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Domona“ ir uždarajai akcinei bendrovei „TODNETA“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – Ž. V., K. V., akcinė bendrovė „Citadele“ bankas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „DOMONTIS“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 1.1.1. 2011 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovės BUAB „DOMONTIS“ ir atsakovės UAB „TODNETA“ sudarytÄ pirkimo­â€“pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pardavė atsakovei: pastatÄ â€“lentpjÅ«vę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 1.1.2. 2014 m. rugpjūčio 26 d. ieÅ¡kovės BUAB „DOMONTIS“ ir atsakovės UAB „TODNETA“ sudarytÄ pirkimo­â€“pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pardavė atsakovei: pastatÄ â€“medienos džiovyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitÄ inžinerinį statinį–kaminÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“lentpjÅ«vę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 1.1.3. 2017 m. liepos 20 d. atsakovės UAB „TODNETA“ ir atsakovės UAB „Domona“ sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė UAB „TODNETA“ pardavė atsakovei UAB „Domona“: pastatÄ â€“lentpjÅ«vę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“medienos džiovyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitÄ inžinerinį statinį–kaminÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“lentpjÅ«vę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 1.2. taikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovę UAB „Domona“ perduoti ieÅ¡kovei BUAB „DOMONTIS“ pagal 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį įgytÄ turtÄ , o kitas Å¡alis įpareigoti grÄ Å¾inti tai, kÄ yra gavusios pagal ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad siekiant sumažinti elektros energijos apskaitos prietaisu apskaitomos elektros energijos kiekį, naudojant pagalbinius įrenginius elektros energijos apskaitos skyde, kuriame buvo įrengta ieÅ¡kovės elektros energijos apskaita, suvartotai elektros energijai nustatyti, BUAB „DOMONTIS“ buvusios vadovės Ž. V. sutuoktinis, trečiasis asmuo K. V. slaptai varinėmis plokÅ¡telėmis užtrumpino elektros apskaitos schemos antrines srovines grandines, dėl to elektros energijos apskaitos prietaisas fiksavo tik dalį objekte suvartotos elektros energijos, tuo padarant žalÄ elektros energijos tiekėjai AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Siekdama užkirsti keliÄ galimam žalos iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ turto laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2017 m. liepos 20 d. ieÅ¡kovė BUAB „DOMONTIS“, atsakovės UAB „TODNETA“ ir UAB „Domona“ sudarė pirkimo–pardavimo ir kitas sutartis, pagal kurias visas BUAB „DOMONTIS“ priklausęs nekilnojamasis turtas atiteko ieÅ¡kovės savininkų (trečiųjų asmenų) sÅ«naus D. V. 2011 m. spalio 26 d. įsteigtai įmonei – UAB „Domona“. Å iai įmonei iÅ¡ esmės buvo perkelta ieÅ¡kovės veikla su darbuotojais, o ieÅ¡kovės skola liko nepadengta.

Pažymėjo, kad iki tol ieÅ¡kovė dirbo pelningai, turėjo lėšų ir su atsakove UAB „TODNETA” už gautÄ Å¾aliavÄ (medienÄ ) galėjo atsiskaityti pinigais, todėl nebuvo bÅ«tinas pastatų pardavimas atsakovei UAB „TODNETA“, t. y. atsiskaitymas pastatais už medienÄ . Be to, atsakovei UAB „TODNETA“ pastatai nebuvo reikalingi, ji jais nesinaudojo. Todėl sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, prieÅ¡taraujantys vieÅ¡ajai tvarka ir gerai moralei bei pažeidžiantys BUAB „DOMONTIS“ pagrindinės kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ teises.

3. Atsakovė UAB „TODNETA“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad apie BUAB „DOMONTIS“ atstovų vykdomus elektros energijos vagystės faktus įmonei nebuvo žinoma. BUAB „DOMONTIS“ buvo tiekiama mediena, už kuriÄ nebuvo atsiskaitoma, todėl už skolÄ Ä¯monė priėmė BUAB „DOMONTIS“ pasiÅ«lymÄ perimti pastatus. Atsakovė pažymėjo, jog Å¡alys sudarė pastatų atpirkimo ir nuomos sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi atpirkti pastatus ir sumokėti nuomos mokestį.

Už įsigytus pastatus buvo imamas nuomos mokestis ir tai patvirtina PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. UAB „TODNETA“ trÅ«kstant apyvartinių lėšų, o ieÅ¡kovei nemokant avansinių įmokų, susijusių su pastatų atsipirkimu, buvo pareikalauta įvykdyti pastatų atsipirkimÄ arba naikinti sutartinį įsipareigojimÄ , susijusį su atpirkimo teisės galimybe. 2016 m. spalio 31 d. buvo sudarytas susitarimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo, o pastatai pradėti siÅ«lyti pirkti įvairiems juridiniams asmenims.

Kadangi ginčo pastatų dalyje Å«kinę veiklÄ vykdė atsakovė UAB „Domona“ ir ji, kaip nuomininkė, turėjo pastatų įsigijo pirmumo teisę, todėl 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pastatai buvo parduoti Å¡iai įmonei.

4. Atsakovė UAB „Domona su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovės kreditoriumi tapo tik Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo pagrindu, o pažeidimas, iš kurio AB „Energijos skirstymo operatorius“ kildino savo ieškinį, nustatytas tik 2014 m. liepos 22 d. Todėl 2011 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu objektyviai negalėjo būti ieškovės BUAB „DOMONTIS“ įsiskolinimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir šios kreditorės teisės nebuvo pažeistos. 2011 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „Domona“, kaip juridinis asmuo, taip pat neegzistavo.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia neatitinka tikrųjų jų ketinimų. Faktas, jog UAB „TODNETA“ turtÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijo 2011 m. ir 2014 m., o atsakovei UAB „Domona“ pardavė tik 2017 m., patvirtina aplinkybę, kad UAB „TODNETA“ nebuvo tarpininkė, o buvo reali ir sÄ Å¾ininga turto įgijėja, kuri iki 2017 m. liepos 20 d. patalpas nuomojo ir gavo pajamų. Be to, ieÅ¡kinyje nenurodoma kokiu bÅ«du 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teises, nes Å¡ia sutartimi buvo perleidžiamas ne ieÅ¡kovei priklausantis turtas.

Byloje nepateikta ir jokių įrodymų, kurie pagrįstų 2017 m. liepos 20 d. sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Net ir tuo atveju, jeigu ginčijamos pirkimo–pardavimo sutartys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis, restitucija negalėtų bÅ«ti taikoma, nes pažeistų turtÄ Ä¯gijusių sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų UAB „TODNETA“ ir UAB „Domona“ teises. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: 5.1. pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. liepos 20 d. atsakovės UAB „TODNETA“ ir atsakovės UAB „Domona“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kuriÄ atsakovė UAB „TODNETA“ pardavė atsakovei UAB „Domona“ pastatÄ â€“medienos džiovyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitÄ inžinerinį statinį–kaminÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“lentpjÅ«vę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 5.2. taikė restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovės UAB „TODNETA“ atsakovei UAB „Domona“ priteisė 18 401 Eur, o atsakovę UAB „Domona“ įpareigojo nurodytus pastatus grÄ Å¾inti atsakovei UAB „TODNETA“; 5.3. pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. rugpjūčio 26 d. ieÅ¡kovės BUAB „DOMONTIS“ ir atsakovės UAB „TODNETA“ sudarytÄ pirkimo­â€“pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pardavė atsakovei: pastatÄ â€“medienos džiovyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitÄ inžinerinį statinį–kaminÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“lentpjÅ«vę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 5.4. taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ ir įpareigojo atsakovę UAB „TODNETA“ nurodytus pastatus grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei BUAB „DOMONTIS“.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė BUAB „DOMONTIS“ ir atsakovė UAB „TODNETA” 2011 m. kovo 28 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ už 93 300 Lt, su atpirkimo teise, ieÅ¡kovė pardavė atsakovei UAB „TODNETA“ pastatÄ â€“lentpjÅ«vę, pastatÄ â€“buitines patalpas ir administracinį pastatÄ . 2011 m. balandžio 4 d. Å¡alys sudarė tų pačių pastatų atpirkimo ir nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iki 2011 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo už 112 893 Lt atpirkti pastatus ir sumokėti 7 550 Lt nuomos mokestį, o 2011 m. spalio 4 d.

Å¡alys pasirašė pastatų atpirkimo ir nuomos sutarties papildymÄ , kuriame nurodė, kad pablogėjus ieÅ¡kovės finansinei padėčiai, susitariama laikinai stabdyti ieÅ¡kovės avansinius mokėjimus už atperkamus pastatus ir iki 2011 m. gruodžio 31 d. mokėti tik nuomos mokestį (700 Lt ir PVM už mėnesį). 2012 m. sausio 2 d. pasiraÅ¡ytas pastatų atpirkimo ir nuomos sutarties papildymas, kuriame nurodoma, jog dėl pablogėjusios ieÅ¡kovės finansinės padėties, Å¡alys susitaria laikinai stabdyti ieÅ¡kovės avansinius mokėjimus už pastatus ir nuo 2012 m. sausio 2 d. pastatus tik nuomoti.

7. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-l19-544/2017 iš BUAB „DOMONTIS“ energijos tiekėjai AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo priteistas 265 378,02 Eur žalos, patirtos 2011 – 2014 m., atlyginimas. Nurodytame teismo sprendime konstatuota, kad K. V. slaptai varinėmis plokštelėmis užtrumpino elektros apskaitos schemos antrines srovines grandines, dėl to apskaitos prietaisas fiksavo tik dalį BUAB „DOMONTIS“ suvartotos elektros energijos.

8. Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė BUAB „DOMONTIS“ teigia, jog elektros energija galimai buvo grobstoma nuo 2007 m., todėl 2011 m. kovo 28 d. BUAB „DOMONTIS“ ir UAB „TODNETA“ sudarė pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau tai patvirtinančių duomenų į bylÄ nepateikė. Be to, atsakovė UAB „TODNETA“ nurodė, kad apie ieÅ¡kovės darbuotojų vykdomÄ elektros energijos vagystę jai nebuvo žinoma. IeÅ¡kovė BUAB „DOMONTIS“ buvo skolinga atsakovei UAB „TODNETA“ už parduotÄ medienÄ pagal 2009 m. kovo 2 d. pirkimo sutartį, todėl siekiant užsitikrinti skolos grÄ Å¾inimÄ , 2011 m. kovo 28 d.

Å¡alys sudarė ginčijamÄ pastatų pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas sprendė, kad aplinkybę, jog atsakovė UAB „TODNETA“ 2010 m. gegužės – liepos mėn. ieÅ¡kovei pardavė medienÄ ir už jÄ nebuvo laiku atsiskaičiusi, patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-1199-198/2010, kuriuo iÅ¡ skolininkės BUAB „DOMONTIS“ kreditorei UAB „TODNETA“ buvo priteista 123 262,42 Lt skola, 7 539,31 Lt delspinigiai ir 904,01 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos.

9. Teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad BUAB „DOMONTIS“ finansinė padėtis 2011 m. buvo gera. Pagal 2011 m. gruodžio 31 d. balansÄ Ä¯monė turėjo 1 765 007 Lt vertės turto, iÅ¡ jo 141 511 Lt sudarė piniginės lėšos, įmonė metus baigė turėdama 100 568 Lt grynojo pelno. Tačiau teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė turėjo lėšų ir galimybę atsiskaityti už įsigytÄ medienÄ , nepaneigia fakto, kad su atsakove UAB „TODENTA“ nuo 2010 m. rugsėjo mėn. faktiÅ¡kai nebuvo atsiskaitoma.

Nepateikti įrodymai, jog UAB „TODNETA“ nepardavė ieÅ¡kovei medienos, o 2009 m. kovo 2 d. Å¡alių sudaryta medienos pirkimo–pardavimo sutartis ar sÄ skaitos faktÅ«ros dėl parduotos medienos buvo suklastotos. Teismas neturėjo pagrindo teigti, jog 2010 m. lapkričio 25 d. teismo įsakymu skola UAB „TODNETA“ buvo priteista nepagrįstai. Nepaneigti UAB „TODNETA“ teiginiai, kad jai tuo metu nebuvo žinoma BUAB „DOMONTIS“ finansinė bÅ«klė ir jos darbuotojų vykdomi elektros energijos vagystės faktai.

10. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog minėtu laikotarpiu ieÅ¡kovė turėjo kitų kreditorių, į bylÄ nepateikta, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės. IeÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovei UAB „TODNETA“ pastatai nebuvo reikalingi, jais atsakovė nesinaudojo, nepaneigia aplinkybės, kad 2011 m. kovo 28 d. sandoriu buvo siekiama užsitikrinti teismo įsakymu priteistos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Atsakovei už patalpų nuomÄ buvo mokamas nuomos mokestis, o tai patvirtina PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovė valdė ir kitus pastatus, vykdė statybas, tačiau nesiekė nuosavybės teise turimo turto perleisti kitiems asmenims. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog 2011 m. kovo 28 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei ar kreditorių interesams.

11. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. ieÅ¡kovė BUAB „DOMONTIS“ ir atsakovė UAB „TODNETA“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė BUAB „DOMONTIS“ už 325 000 Lt pardavė atsakovei UAB „TODENTA“ pastatÄ â€“medienos džiovyklÄ , pastatÄ â€“sandėlį, pastatÄ â€“katilinę, kitÄ inžinerinį statinį–kaminÄ , pastatÄ â€“lentpjÅ«vę, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje Å¡alys nurodė, kad yra visiÅ¡kai atsiskaičiusios ir pretenzijų viena kitai neturi.

IÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 26 d. skolų dengimo suderinimo teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės 200 000 Lt skola už džiovyklas (sumažinta nuo 242 000 Lt) ir 134 401,56 Lt skola už paslaugas ir nuomÄ buvo sudengtos pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį. 2014 m. spalio 31 d. Å¡alys sudarė pastatų atpirkimo ir nuomos sutartį, pagal kuriÄ susitarė stabdyti avansinius mokėjimus už pastatus ir mokėti nuomos mokestį, tačiau nuomos dydžio nenustatė.

12. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. birželio 28 d. atsakovė UAB „TODENTA“ iÅ¡rašė BUAB „DOMONTIS“ PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ TOD Nr. 0001545, kurioje nurodoma, kad už 242 000 Lt ieÅ¡kovė įsigijo dviejų aliuminio konstrukcijų medienos džiovyklų kompleksÄ su katiline. Teismas nurodė, kad tuo metu ieÅ¡kovė turėjo pakankamai lėšų (vykdė iÅ¡ankstinius 734 489 Lt mokėjimus tiekėjams, mokėjo už įrangÄ ir medienÄ Rusijos bendrovei), todėl nesutiko su Å¡alių teiginiais, kad ieÅ¡kovė daugiau nei metus iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo neapmokėjo 2013 m. birželio 28 d. iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei laiku nesumokėjo 134 401,56 Lt skolos už suteiktas paslaugas ir nuomÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad nuo 2010 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovei nesumokėjus 123 262,42 Lt skolos už medienÄ , jau po dviejų mėnesių atsakovė UAB „TODNETA“ kreipėsi į teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Neatsiskaitymas už medienos džiovyklų kompleksÄ su katiline, kuriais ieÅ¡kovė naudojosi nuo 2013 m., teismui leido spręsti, jog sudarant 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, o 2014 m. rugpjūčio 26 d. skolų suderinimo aktas buvo sudarytas siekiant patvirtinti apsimestinį sandorį.

13. Teismas įvertintino tai, kad Å¡alys 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį sudarė nedelsiant po to, kai elektros energijos tiekėjas nustatė, jog BUAB „DOMONTIS“ naudoja neapskaitytÄ elektros energijÄ ir įmonės vadovei Ž. V. tapo aiÅ¡ku, jog bendrovė privalės atlyginti nuostolius, kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas į turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

14. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog 2014 m. liepos 22 d. nustatytas BUAB „DOMONTIS“ pažeidimas sÄ lygojo 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ ir apie nustatytÄ neapskaitytÄ elektros energijos naudojimÄ sandorio sudarymo metu UAB „TODNETA“ buvo žinoma, nes Å¡alys bendradarbiavo ilgÄ laikÄ , o dalis pastatų nuo 2011 m. kovo 28 d. jau priklausė UAB „TODNETA“. Teismas sprendė, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutartimi siekta pastatus UAB „TODNETA“ perleisti laikinai, tai patvirtina 2017 m. liepos 20 d.

UAB „TODNETA“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Domona“, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku buvo trečiųjų asmenų sÅ«nus. Teismas sprendė, kad BUAB „DOMONTIS“ vadovė Ž. V., perleisdama įmonės turtÄ , veikė ne bendrovės, bet savo asmeniniais interesais ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatas, įpareigojančias juridinio asmens valdymo organÄ bÅ«ti lojaliu juridiniam asmeniui, veikti sÄ Å¾iningai ir protingai bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimÄ , jog valdymo organai privalo veikti bendrovės ir akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, įmonės įstatų.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei.

15. Teismas nurodė, kad BUAB „DOMONTIS“, perleisdama pastatus atsakovei UAB „TODNETA“, ženkliai sumažino savo turtÄ . Tai patvirtina aplinkybė, jog Ž. V. 2017 m. birželio 19 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo BUAB „DOMONTIS“. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtintas AB „Energijos skirstymo operatorius“ 268 237,02 Eur finansinis reikalavimas ieÅ¡kovės bankroto byloje. Taigi ginčo sandoriu buvo pažeisti kreditorės, turėjusio reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę, interesai, o tai žinojo abi 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo­â€“pardavimo sutarties Å¡alys.

Å alys buvo nesÄ Å¾iningos ir neprivalėjo sudaryti sandorio, nes neįrodyta, jog sandorio sudarymo metu BUAB „DOMONTIS“ buvo skolinga UAB „TODNETA“. Teismas sprendė, kad byloje yra nustatytos visos bÅ«tinos actio Pauliana sÄ lygos, todėl 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismo vertinimu, sandoris buvo sudarytas tikslu laikinai perraÅ¡yti ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovei UAB „TODNETA“ ir taip ieÅ¡kovei iÅ¡vengti kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ patirtų nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į ieÅ¡kovės pastatus.

16. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutartimi įsigytų pastatų atsakovė UAB „TODNETA“ nenaudojo, dalyje jų veiklÄ vykdė UAB „Domona“. Be to, 2015 m. sausio 30 d. UAB „DOMONTIS“ atleido iÅ¡ darbo 15 darbuotojų, kurie perėjo dirbti į UAB „Domona“, o 2016 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovė ir UAB „TODNETA“ sudarė susitarimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo, kuriuo susitarė pakeisti 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, panaikinant sutarties punktus, nustatančius parduoto turto atpirkimo teisę.

Taip 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „TODNETA“ visÄ 2011 m. kovo 28 d. ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutartimis iÅ¡ BUAB „DOMONTIS įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už 126 000 Eur pardavė UAB „Domona“. Kadangi 2015 m. sausio 30 d. UAB „Domona“ perėmė BUAB „DOMONTIS“ darbuotojus, o 2017 m. liepos 20 d. sudarė pastatų pirkimo­â€“pardavimo sutartį, tokiu bÅ«du Å¡iai įmonei perėjo visas ieÅ¡kovei priklausęs turtas. Teismas sprendė, kad tokiu bÅ«du buvo įformintas ieÅ¡kovės turto, darbuotojų ir veiklos perkėlimas į naujai įsteigtÄ Ä¯monę.

17. Teismas nurodė, kad UAB „Domona“ vadovas ir akcininkas yra trečiųjų asmenų sÅ«nus, todėl neatmestina, jog jam buvo žinoma apie BUAB „DOMONTIS“ naudojamÄ neapskaitytÄ elektros energijÄ , vykdomus atsiskaitymus, sudarytus pastatų perleidimo sandorius bei 2017 m. gegužės 15 d. teismo sprendimÄ , kuriuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ iÅ¡ motinos Ž. V. vadovaujamos įmonės buvo priteistas 265 378,02 Eur žalos atlyginimas. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimu buvo atmestas UAB „TODNETA“ skundas dėl į biudžetÄ priteistų mokėtinų sumÄ .

UAB „TODNETA“ valstybės biudžetui turėjo sumokėti 349 045,72 Eur PVM. Ä®rodymų, jog minėtos sumos sandorio sudarymo metu buvo sumokėtos, nepateikta, todėl neatmestina, jog sandorio Å¡alys siekė iÅ¡vengti ir UAB „TODNETA“ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ BUAB „DOMONTIS“ perimtus pastatus. Nors su UAB „TODNETA“ už pastatus buvo atsiskaityta, tačiau siekis atsakovei UAB „Domona“ perimti ieÅ¡kovės UAB „DOMONTIS“ verslÄ , pastatus ir atsakovės UAB „TODNETA“ pagalba, leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad 2017 m. liepos 20 d. sutarties Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

Teismas konstatavo, jog sudarydamos sandorį dėl pastato–medienos džiovyklos, pastato–sandėlio, pastato–katilinės, kito inžinerinio statinio–kamino, pastato–lentpjūvės perleidimo, sandorio šalys pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, sudarė viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį, todėl 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindais.

18. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės BUAB „DOMONTIS“ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijusios UAB „TODNETA“ ir UAB „Domona“ buvo nesÄ Å¾iningos, todėl neteisėtai įgytas turtas grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovei. Kadangi už 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutartimi parduotus pastatus atsiskaitymai nebuvo vykdomi, taikytina vienaÅ¡alė restitucija, o 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį iÅ¡ dalies pripažinus negaliojančia iÅ¡ atsakovės UAB „TODNETA“ atsakovei UAB „Domona“ priteistina 18 401 Eur, įpareigojant UAB „Domona“ pastatus grÄ Å¾inti UAB „TODNETA“.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 19. Trečiasis asmuo Ž. V. praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys, panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti; iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alini argumentus, kad „BUAB „DOMONTIS“ vadovė Ž. V., perleisdama įmonės turtÄ , veikė ne bendrovės, bet savo asmeniniais interesais ir tuo pažeidė CK 2.87 straipsnio nuostatas, įpareigojančias juridinio asmens valdymo organÄ bÅ«ti lojaliu juridiniam asmeniui, veikti sÄ Å¾iningai ir protingai bei ABÄ® 19 straipsnio 8 dalies reikalavimÄ , jog valdymo organai privalo veikti bendrovės ir akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, įmonės įstatų“.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Atsakovė UAB „TODNETA“ teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad BUAB „DOMONTIS“ skola, nurodyta 2014 m. rugpjūčio 26 d. skolų dengimo suderinimo akte, realiai egzistavo. Taigi skolos buvimo aplinkybę patvirtina ne tik ieÅ¡kovės pateikta 2013 m. birželio 28 d. UAB „TODNETA“ iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra TOD Nr. 0001545, bet ir UAB „TODNETA“ teismui kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiki dokumentai – 17 vnt. 2013 – 2014 m.

UAB „TODNETA“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už ieÅ¡kovei parduotÄ medienÄ , pastatų nuomÄ , krovimo paslaugas. Tai, kad mediena buvo realiai perduota ieÅ¡kovei patvirtina ir UAB „TODNETA“ su tripliku teismui pateiktos griežtos atskaitomybės dokumentų – medienos važtaraščių kopijos. 19.2. Teismas pasisakė tik dėl PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros TOD Nr. 0001545, kuri patvirtina ieÅ¡kovės skolos dalį, taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys Å¡ioje sÄ skaitoje nurodytÄ kainÄ vėliau sumažino.

Dėl kitų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurios iÅ¡raÅ¡ytos už medienÄ , nuomÄ , krovimÄ , bei važtaraščių pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė. 19.3. Teismo iÅ¡vada dėl 2014 m. rugpjūčio 26 d. skolų dengimo suderinimo akto fiktyvumo nėra logiÅ¡kai pagrįsta bylos duomenimis, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Minėtas aktas yra tik iÅ¡vestinis dokumentas, jame nurodyti duomenys apie tarpusavio skolas pagal neapmokėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Teismas galėjo konstatuoti, jog aktas yra fiktyvus, tik bylos duomenimis pagrindęs vienÄ iÅ¡ galimų variantų – arba iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose yra fiksuotos neįvykusios Å«kinės operacijos, arba sÄ skaitos buvo apmokėtos.

Nei vienos iÅ¡ Å¡ių iÅ¡vadų pirmosios instancijos teismas nepadarė ir logiÅ¡kai nepagrindė. 19.4. Nei įmonių ilgalaikio bendradarbiavimo, nei dalies pastatų priklausymo UAB „TODNETA“ faktai nėra pakankami sÄ Å¾iningumo prezumpcijai paneigti. Å ie faktai neįrodo, kad UAB „TODNETA“ žinojo apie užfiksuotÄ BUAB „DOMONTIS“ neapskaitytos elektros energijos naudojimÄ . Teismo sprendime nėra jokių nei logika, nei įrodymais pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad 2014 m. ieÅ¡kovė atskleidė atsakovei informacijÄ apie savo problemas dėl neapskaitytos elektros energijos naudojimo.

Taip pat nėra ir argumentų, kurie pagrįstų faktÄ , jog apie neapskaitytos elektros energijos naudojimo nustatymÄ atsakovei buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma iÅ¡ kitų Å¡altinių. 19.5. 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutartis buvo sudaryta tik dėl to, jog atsakovė UAB „TODNETA“ reikalavo arba sumokėti skolas, arba perleisti už skolas įmonės turtÄ , t. y. analogiÅ¡ka kaip 2011 m. situacija. Aplinkybė, kad 2014 m. UAB „TODNETA“ nesikreipė į teismÄ , Å¡ios situacijos nepakeitė, nes buvusiai BUAB „DOMONTIS“ vadovei buvo visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad UAB „TODNETA“ nedelsiant gali kreiptis į teismÄ , todėl Ž.

V. ir sutiko parduoti įmonės turtÄ , tikėdamasi, kad įmonė tęs savo veiklÄ ir vėliau pastatus atpirks. 19.6. Aplinkybė, jog buvo nustatytas neapskaitytos elektros energijos naudojimo faktas, įmonės vadovės sprendimo dėl 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutarties sudarymo niekaip nepaveikė. Be to, Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros 2015 m. birželio 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ BUAB „DOMONTIS“ atžvilgiu nustatyta, jog įmonės direktorei nebuvo žinoma apie jos vyro K.

V. nusikalstamus veiksmus – sunaudojamos elektros energijos apskaitos prietaisų grandinės pakeitimus, kuriais buvo sumažinti energijos rodmenys. 19.7. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-119-544/2017 iÅ¡ BUAB „DOMONTIS“ buvo nepagrįstai priteista labai didelė žalos suma. Tai, kad priteista žalos suma yra deÅ¡imtis kartų didesnė nei žala, kuriÄ faktiÅ¡kai patyrė elektros energijos tiekėja, patvirtina ir Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-368-830/2018, kuriuo K.

V. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 2 dalį, nepadarius veiklos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Å iame nuosprendyje esantys argumentai dėl žalos dydžio, neapskaitytos energijos naudojimo laikotarpio ne tik patvirtina aplinkybę, kad 2017 m. gegužės 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-119-544/2017 nepagrįstas, bet ir sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo. 19.8. Teismas rėmėsi aplinkybe, kad ginčo pastatus įsigijo UAB „Domona“, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra apeliantės sÅ«nus D.

V.. Tačiau apeliantės ir D. V. giminystės ryÅ¡iai neturėjo įtakos 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Sudarant Å¡iÄ sutartį, turtas priklausė atsakovei UAB „TODNETA“, su kuria apeliantės, trečiojo asmens K. V. bei D. V. niekas nesieja. UAB „TODNETA“ galėjo savo turtÄ parduoti bet kam. Tai, kad 2017 m. liepos 20 d. atsakovės sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu nekilnojamieji daiktai, kažkada priklausę BUAB „DOMONTIS“, perėjo iÅ¡ UAB „TODNETA“ atsakovei UAB „Domona“, lėmė ne giminystės ryÅ¡iai, o tai, jog UAB „Domona“ pasiÅ«lė už pastatus didžiausiÄ kainÄ .

Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino ir atsakovės UAB „TODNETA“ vadovas D. D., kuris nurodė, kad pastatus siÅ«lė ir kelioms kitoms įmonėms, bet didžiausiÄ kainÄ sutiko sumokėti atsakovė UAB „Domona“.

20. Atsakovė UAB „TODNETA“ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys, panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. Atsakovė UAB „TODNETA“ nuolat susiduria su verslo rizika dėl specifinės verslo srities, susijusios su prekyba medienos produkcija. Tiekiant medienÄ verslo partneriui, jo atsiskaitymai su tiekėju dažnai vėluoja. Tais atvejais, kai daugiau nei du mėnesius sustoja atsiskaitymai, kreipiamasi į teismÄ .

Toks atvejis buvo ir su BUAB „DOMONTIS“, kuri visiÅ¡kai nebevykdė mokėjimų, todėl 2010 m. rugsėjo mėn. buvo kreiptasi į teismÄ dėl susidarius skolos priteisimo. 2013 m. birželio 28 d. po džiovyklų pardavimo ieÅ¡kovė BUAB „DOMONTIS“ iÅ¡ dalies atsiskaitinėjo už medienÄ , nuomÄ ir transporto paslaugas. 20.2. 2014 m. kovo mėn. nutrÅ«kus mokėjimams, UAB „TODNETA“ direktorius 2014 m. gegužės mėn. pradžioje kreipėsi į BUAB „DOMONTIS“ dėl atsiskaitymo.

Įmonės direktorė pažadėjo, kad atsiskaitymai bus atnaujinti 2014 m. birželio mėn. 2014 m. liepos mėn. pradžioje UAB „TODNETA“ pakartotinai kreipėsi dėl atsiskaitymo, tačiau, esant ieškovės paaiškinimui dėl sudėtingo laikotarpio, buvo susitarta, kad bus parduodami BUAB „DOMONTIS“ pastatai (džiovykla, pastatas–sandėlis, katilinė, kaminas), kurie buvo pastatyti iš atsakovės UAB „TODNETA“ ieškovei parduoto dviejų aliuminio konstrukcijų medienos džiovyklų komplekso su katiline, už kuriuos buvo pažadėta visiškai atsiskaityti per metus po 2013 m. birželio 28 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo. 20.3. UAB „TODNETA“ visiÅ¡kai atsiskaitė su Valstybine mokesčių inspekcija – 2014 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymu pervedė 229 045,72 Lt, o 2014 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymu pervedė 120 000,00 Lt į mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ . Å ie duomenys teismui buvo pateikti, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nepriėmė. Ne gana to, iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų, t. y. metinių finansinių ataskaitų, matyti, jog atsakovės UAB „TODNETA“ veikla yra pelninga, įmonė turi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, nuosavo kapitalo ir nebuvo finansinių grėsmių dėl neatsiskaitymo su valstybės biudžetu. 20.4.

UAB „TODNETA“ buvo susiformavusi Å«kinės veiklos praktika, kad už skolininko skolas perimamas jo turtas. Pavyzdžiai, už UAB „Holdeksas“ 41 0744,67 Lt skolÄ buvo perimti Å¡iai įmonei priklausę keturi žemės sklypai, UAB „AG Good Wood” atsakovei UAB „TODNETA“ pardavė pastatus su atpirkimo teise, taip pat buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „A ir J Sakmedis“, kuri pardavė UAB „TODNETA“ pastatus, tokiu bÅ«du iÅ¡ dalies padengdama įsiskolinimÄ už pateiktÄ medienÄ UAB „TODNETA“. 20.5.

Teismas nurodė, jog byloje nepaneigti atsakovės UAB „TODNETA“ teiginiai, kad Å¡iai įmonei 2011 m. nebuvo žinoma BUAB „DOMONTIS“ finansinė bÅ«klė, jos darbuotojų vykdomi elektros energijos vagystės faktai, todėl konstatuoti, jog UAB „TODNETA“ į teismÄ dėl skolos priteisimo kreipėsi bei 2011 m. kovo 28 d. su BUAB „DOMONTIS“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡alims piktavaliÅ¡kai susitarus, nėra pakankamo pagrindo. Taigi teismas analogiÅ¡kais argumentais tame pačiame sprendime turėjo vadovautis ir vertindamas 2014 m. bei 2017 m. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis.

21. Atsakovė UAB „Domona“ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys, panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. IeÅ¡kovė neįrodinėjo esminių sÄ lygų, kurios yra bÅ«tinos norint konstatuoti, jog 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris. Tokios iÅ¡vados sprendime nepadarė ir teismas, kadangi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog Å¡ioje sutartyje Å¡alių iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitiko tikrųjų Å¡alių ketinimų.

Byloje esantys įrodymai, t. y. pati pirkimo–pardavimo sutartis, 2017 m. liepos 20 d. kredito sutartis, 2017 m. liepos 28 d. hipotekos sutartis, UAB „Domona“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as bei 2017 m. rugpjūčio 4 d. UAB „TODNETA“ pažyma pagrindžia, jog UAB „Domona“, gavusi banko paskolÄ , ginčijamÄ turtÄ Ä¯sigijo iÅ¡ UAB „TODNETA“ bei už šį turtÄ su pardavėja atsiskaitė. Taigi 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartyje iÅ¡reikÅ¡toji Å¡alių valia atitiko tikruosius jų ketinimus, todėl nebuvo pagrindo jÄ pripažinti apsimestiniu sandoriu. 21.2.

Teismas nenurodė nė vienos imperatyvios įstatymo normos, kuri bÅ«tų pažeista sudarant 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas nenurodė, kokie bylos įrodymai pagrindžia, jog Å¡i pirkimo–pardavimo sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei. 21.3. Svarbu tai, kad UAB „Domona“ ginčo turtÄ 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo bÅ«tent iÅ¡ UAB „TODNETA“, o ne iÅ¡ ieÅ¡kovės. UAB „TODNETA“ turtÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijo 2011 m. ir 2014 m., o šį turtÄ UAB „Domona“ pardavė tik 2017 m.

Å i aplinkybė parodo tai, jog UAB „TODNETA“ nebuvo tarpininkė, o buvo reali ir sÄ Å¾ininga ginčo turto įgijėja, o vėliau ir pardavėja. SÄ Å¾ininga buvo ir UAB „Domona“, kuri dalimi 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytų patalpų ginčo pastatuose pradėjo naudotis (nuomotis) bei Å¡iose patalpose vykdyti veiklÄ dar gerokai iki sutarties sudarymo, t. y. nuo savo veiklos vykdymo pradžios. Taigi, atsiradus atitinkamai galimybei, yra visiÅ¡kai logiÅ¡kas ir ekonomiÅ¡kai pagrįstas UAB „Domona“ sprendimas įsigyti ginčijamÄ turtÄ iÅ¡ UAB „TODNETA“, kuriame įmonė ketino toliau vykdyti veiklÄ . 21.4.

CK 6.66 straipsnis numato kreditoriaus teisę ginčyti skolininko, o ne kitų asmenų sudarytus sandorius. Šiuo atveju skolininkė yra ieškovė, todėl šio straipsnio pagrindu gali būti ginčijami ieškovės sudaryti sandoriai. 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties šalimis buvo atsakovės UAB „TODNETA“ ir UAB „Domona“. Dėl šių priežasčių ieškovė atsakovių atžvilgiu negalėjo reikšti ieškinio pagal CK 6.66 straipsnį. 21.5. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kokiu būdu 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis pažeidė ieškovės kreditorių teises.

Kadangi Å¡ia pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleidžiamas ne ieÅ¡kovei priklausantis turtas, sutartis niekaip negalėjo daryti įtakos ieÅ¡kovės ar jo kreditorių turtinei padėčiai. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Teismas Å¡ios prezumpcijos nepaneigė, taip pat nenurodė nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos pagrindų. 21.6. Net jeigu teismo sprendimo dalis dėl 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bÅ«tų pagrįsta, tokiu atveju restitucija negalėtų bÅ«ti taikoma, kadangi pažeistų turtÄ Ä¯gijusio sÄ Å¾iningo trečiojo asmens UAB „TODNETA“ teises.

22. IeÅ¡kovė BUAB „DOMONTIS“ praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Neturi jokios reikÅ¡mės UAB „TODNETA“ apeliacinio skundo argumentai, jog prekybos mediena versle nuolat vyksta vėlavimas atsiskaityti už pateikiamÄ medienÄ ir tai, kad įmonė neretai už skolas perima skolininkų turtÄ . Tokie UAB „TODNETA“ apeliacinio skundo argumentai tik įrodo, kad ieÅ¡kovė buvo didesnio pavojaus įmonė, o UAB „TODNETA“ žinojo apie ieÅ¡kovei gresiančias finansines problemas ir buvo nesÄ Å¾ininga. 22.2.

UAB „TODNETA“ apeliacinio skundo argumentas, kad su biudžetu visiÅ¡kai atsiskaitė dar 2014 m., prieÅ¡tarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. 1-2859-790/2017. Teismai nepriima sprendimų įmonių, kurios nėra skolingos biudžetui, atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas UAB „TODNETA“ nesÄ Å¾iningumÄ pagrįstai grindė priteista skola valstybei. 22.3. Apeliantė Ž. V. apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad ieÅ¡kovės vardu pardavė UAB „TODNETA“ visÄ ieÅ¡kovės turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nes Å¡i įmonė reikalavo sumokėti skolas. 2011 m. tokia situacija galimai buvo, tačiau 2014 m. aplinkybės buvo visiÅ¡kai kitokios, jokių skolos reikalavimo įrodymų byloje nėra.

Ž. V. nepaaiÅ¡kino, kodėl ieÅ¡kovė neatsiskaitinėjo su UAB „TODNETA“, nors grynųjų pinigų turėjo Å¡imtais tÅ«kstančių litų. Be to, 2014 m. rugpjūčio 28 d. sutartis buvo sudaryta nedelsiant po to, kai buvo nustatytas neapskaitytos elektros naudojimo faktas. 22.4. Visas ieÅ¡kovės BUAB „DOMONTIS“ verslas su pastatais, įrengimais ir darbuotojais atsidÅ«rė pas atsakovę UAB „Domona“, pas kuriÄ apeliantė Ž. V. Å¡iuo metu ir dirba, o ieÅ¡kovei liko tik skolos.

Tai leidžia teigti, kad ieÅ¡kovės verslas iÅ¡ esmės liko trečiųjų asmenų Å¡eimos žinioje. Taip nebÅ«tų įvykę be ieÅ¡kovės sudarytų ginčijamų sandorių, todėl be abejonės 2014 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teises, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, yra apsimestinis sandoris, o 2017 m. liepos 20 d. pirkimo­â€“pardavimo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei.

23. Atsakovė UAB „Domona“ praÅ¡o atsakovės UAB „TODNETA“ ir trečiojo asmens Ž. V. apeliacinius skundus tenkinti. Atsiliepimai grindžiami Å¡iais argumentais: 23.1. UAB „TODNETA“ nuosekliai iÅ¡dėstė bendradarbiavimo su ieÅ¡kove praktikÄ , įsiskolinimo susidarymo bei ieÅ¡kiniu ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes. Apeliantė aiÅ¡kiai nurodė, jog tiek 2014 m., tiek ir 2017 m. pirkimo–pardavimo sutartyse iÅ¡reikÅ¡toji Å¡alių valia atitiko tikruosius Å¡alių ketinimus, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog minėti sandoriai yra apsimestiniai.

PrieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių UAB „TODNETA“ ar UAB „Domona“ nesÄ Å¾iningumÄ . 23.2. Teismas, pažeisdamas sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovei UAB „TODNETA“ buvo žinoma apie nustatytÄ neapskaitytos elektros energijos naudojimÄ . Apeliantė UAB „TODNETA“ teisingai nurodo, jog nei įmonių ilgalaikio bendradarbiavimo faktas, nei dalies pastatų priklausymo atsakovei UAB „TODNETA“ faktas nėra pakankami paneigti esminę civilinės teisės prezumpcijÄ â€“ Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ . 23.3.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-119-544/2017, kuriuo iš BUAB „DOMONTIS“ elektros energijos tiekėjui buvo priteistas 265 378,02 Eur žalos atlyginimas. Tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu nustatytos aplinkybės šios civilinės bylos dalyvaujantiems asmenimis neturi prejudicinės galios, nes nei atsakovės, nei trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas bylos procese nedalyvavo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

25. Apeliacijos objektÄ sudaro Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo dalies, kuria 2014 m. rugpjūčio 26 d. ir 2017 m. liepos 20 d. sudaryti pastato–medienos džiovyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių–kamino, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–lentpjÅ«vės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandoriai pripažinti negaliojančiais ir taikyta restitucija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų prijungimo 26. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

27. Trečiasis asmuo Ž. V. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 8 d. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-368-830/2018 kopijÄ , kuriÄ praÅ¡o prijungti prie bylos kaip naujÄ Ä¯rodymÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo spręsti dėl pateiktos nuosprendžio kopijos prijungimo prie bylos. Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 8 d. iÅ¡teisinamasis nuosprendis Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu panaikintas ir K.

V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 2 dalį. Dėl 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia 28. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „TODNETA“, pripažino negaliojančia kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsniai), taip pat sandorį laikė apsimestiniu (CK 1.87 straipsnis).

Pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia ir actio Pauliana instituto pagrindu (CK 6.66 straipsnis).

29. Teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė nebuvo skolinga atsakovei UAB „TODNETA“. Teismas atmetė atsakovių argumentus, kad ieÅ¡kovė, parduodama pastatus, tokiu bÅ«du atsiskaitė su atsakove UAB „TODNETA“ už anksčiau iÅ¡ jos įgytÄ dviejų aliuminio konstrukcijų medienos džiovyklų kompleksÄ su katiline pagal atsakovės iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TOD Nr. 0001545. Teismas sprendė, kad už Å¡iÄ Ä¯rangÄ ir kitas atsakovės suteiktas paslaugas bei prekes ieÅ¡kovė su UAB „TODNETA“ iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. buvo atsiskaičiusi. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė ginčo laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų atsiskaitymui, kad ankstesniu laikotarpiu ieÅ¡kovei neatsiskaitant su UAB „TODNETA“, pastaroji nedelsdama kreipdavosi į teismÄ dėl skolos priteisimo, o iki ginčo sandorio sudarymo ieÅ¡kovė jau metus naudojosi įsigyta įranga.

30. Teismas konstatavo, kad Å¡ios aplinkybės ir tai, jog 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta nedelsiant po to, kai AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2014 m. liepos 22 d. nustatė neapskaitytos energijos naudojimo BUAB „DOMONTIS“ veikloje atvejį, o įmonės vadovei tapo aiÅ¡ku, jog reikės atlyginti žalÄ , kuri gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įmonės turto, lėmė Å¡alių sprendimÄ sudaryti ginčijamÄ sutartį. Teismas pažymėjo, jog atsakovei UAB „TODNETA“ buvo žinoma, kad 2014 m. liepos 22 d. elektros energijos tiekėjas nustatė ieÅ¡kovės neteisėtai naudojamo elektros energijos faktÄ , nes Å¡alys bendradarbiavo ilgÄ laikÄ ir dalis ieÅ¡kovės pastatų jau priklausė atsakovei.

Remdamasis Å¡iais argumentais ir aplinkybe, jog ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojosi parduotomis patalpomis, vėliau, t. y. 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, tie patys pastatai atiteko ieÅ¡kovės vadovės sÅ«nui priklausančiai UAB „Domona“, teismas sprendė, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris – juo buvo siekiama ieÅ¡kovės turtÄ perleisti susijusiai įmonei, o UAB „TODNETA“ atliko tarpininkės funkcijÄ . Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas vertino, kad sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, sudarant ginčijamÄ sutartį buvo pažeistos ir imperatyvios CK 2.87 straipsnio ir ABÄ® 19 straipsnio 9 dalies normos.

31. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, reikalingos pripažinti 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia. Teismas pažymėjo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuo 2014 m. liepos 22 d. (neteisėto elektros energijos naudojimo nustatymo) įgijo teisę iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalauti nuostolių atlyginimo. Sutarties Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos ir neprivalėjo sudaryti sutarties, nes viena kitai nebuvo skolingos. Sudaryta sutartimi ieÅ¡kovė ženkliai sumažino savo turtÄ ir dėl to ieÅ¡kovės vadovė kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, o AB „Energijos skirstymo operatorius“ prarado galimybę iÅ¡siieÅ¡koti nuostolių atlyginimÄ .

32. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Apeliantės nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė nebuvo skolinga atsakovei UAB „TODNETA“. Apeliantės pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už ieÅ¡kovei parduotÄ medienÄ , pastatų nuomÄ , krovimo paslaugÄ , be to byloje nebuvo duomenų, kurie leistų teigti, kad pagal visas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, įskaitant 2013 m. birželio 28 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TOD Nr. 0001545, jau buvo atsiskaityta arba jose nurodytos neįvykusios Å«kinės operacijos. Skunduose teigiama, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų faktÄ , jog apie neapskaitytos elektros energijos naudojimo nustatymÄ atsakovei UAB „TODNETA“ buvo žinoma. Apeliančių vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai yra prieÅ¡taringi – sprendimo dalyje dėl 2011 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nurodoma, jog UAB „TODNETA“ nebuvo žinoma apie elektros energijos neteisėto naudojimo faktÄ , o sprendimo dalyje dėl 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia teigiama prieÅ¡ingai.

33. Apeliantės taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog buvo nustatytas neapskaitytos elektros energijos naudojimo faktas, buvusios BUAB „DOMONTIS“ vadovės sprendimo dėl 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo niekaip nepaveikė, kadangi jai iÅ¡ esmės nebuvo žinoma apie trečiojo asmens K. V. vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ ar jos mastÄ . Be to, UAB „TODNETA“ veikloje buvo praktika vietoj skolų apmokėjimo perimti skolininkų turtÄ .

34. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

35. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

36. Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). BylÄ nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008, kt.).

37. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ginčijamos 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė nebuvo skolinga atsakovei UAB „TODNETA“, t. y. buvo atsiskaičiusi pagal 2013 m. birželio 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TOD Nr. 0001545 už įsigytÄ dviejų aliuminio konstrukcijų medienos džiovyklų kompleksÄ su katiline, taip pat neturėjo įsiskolinimo už nupirktÄ medienÄ , transporto paslaugas ir nuomÄ . Kaip teisingai pažymėjo apeliantės, į bylÄ yra pateiktos ne tik minėta, bet ir kitos 2013 – 2015 m. laikotarpiu atsakovės UAB „TODNETA“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, apie kurių apmokėjimÄ duomenų byloje nėra.

Bylos duomenys leidžia teigti, kad Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „TODNETA“ buvo sudarytas 2014 m. rugpjūčio 26 d. skolų sudengimo aktas, kurio pagrindu buvo atsiskaitoma pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinėje byloje pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai yra vertinami civiline teisine prasme ir yra reikÅ¡mingi tik tiek, kiek jie patvirtina ar paneigia tam tikrÄ teisinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Aplinkybes, įrodančias pinigų nesumokėjimo ar sumokėjimo faktÄ , turi įrodyti ginčo Å¡alys pagal bendrÄ sias CPK 178 straipsnio taisykles. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 25 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovė turėjo pakankamai piniginių lėšų arba tai, kad atsakovė UAB „TODNETA“ nesikreipė į teismÄ dėl skolos priteisimo, nepatvirtina fakto, kad ieÅ¡kovė buvo atsiskaičiusi už įsigytÄ gamybinę įrangÄ , žaliavas, transporto paslaugas ir nuomÄ pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Juolab, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nei ieÅ¡kinyje, nei atsiliepime į apeliacinius skundus nenurodė aplinkybių, kad ieÅ¡kovė neturėjo skolos atsakovei UAB „TODNETA“.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė nurodė, kad už įsigytÄ turtÄ ieÅ¡kovė su atsakove UAB „TODNETA“ neatsiskaitė, nors lėšų tam turėjo ir jas laikė pas trečiuosius asmenis Ž. V. ir K. V.. Taigi byloje nesant jokių įrodymų apie ieÅ¡kovės mokėjimus atsakovei UAB „TODNETA“ pagal pastarosios iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas­ faktÅ«ras, ieÅ¡kovei tokių aplinkybių neįrodinėjant jokiais įrodymais, teismas padarė iÅ¡ esmės nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė nebuvo skolinga atsakovei UAB „TODNETA“.

39. Nepaisant pirmosios instancijos teismo padarytos neteisingos išvados, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad skundžiamu sprendimu ieškovės ir atsakovės UAB „TODNETA“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis buvo nepagrįstai pripažinta negaliojančia.

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius) yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymÄ .

Å io instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

41. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡skirtos bÅ«tinosios actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos sÄ lygos egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ pripažinti sandorį negaliojančiu.

42. IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantės UAB „TODNETA“ ir Ž. V. actio Pauliana instituto taikymÄ , pripažįstant 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, apeliacine tvarka ginčija trimis aspektais (sÄ lygomis) – dėl skolininko (ieÅ¡kovės) ir trečiojo asmens (atsakovės) UAB „TODNETA“ nesÄ Å¾iningumo, taip pat privalėjimo sudaryti ginčijamÄ sutartį. Apeliantės UAB „DOMONA“ apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padaryto aptariamos sutarties vertinimo.

43. Taigi sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ginčijamos sÄ lygos yra skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas. Kasacinio teismo pažymėta, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015, kt.).

44. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovei (jos buvusiai vadovei) buvo žinoma, jog 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleidus įmonės nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovei UAB „TODNETA“, bus pažeistos kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisės. Pažymėtina, kad nurodyto sandorio sudarymo metu elektros energijos tiekėjas jau buvo nustatęs neteisėtÄ neapskaitytos elektros energijos naudojimo faktÄ ir įmonės vadovei Å¡i aplinkybė buvo žinoma, todėl ji, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, suprato (turėjo suprasti), kad įmonei kils pareiga atlyginti AB „Energijos skirstymo operatorius“ padarytus nuostolius.

Trečiojo asmens Ž. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jai nebuvo žinoma apie trečiojo asmens K. V. galimai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar tai, kad ji nesutinka su nuostolių dydžiu, nelaikytinos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ patirtų nuostolių dydis, tiek trečiojo asmens padaryta nusikalstama veika, kaip minėta, yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl abejoti kreditorės patirtų nuostolių dydžiu ar pačios neapskaitytos energijos naudojimo faktu nėra pagrindo.

Aplinkybė, kad BUAB „DOMONTIS“ atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto naudojimosi energija buvo nutrauktas ir nurodyta, kad įmonės vadovei nebuvo žinoma apie nusikalstamÄ veikÄ , Å¡iai bylai nėra reikÅ¡minga. Dar kartÄ pažymėtina, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne iki neteisėto elektros energijos naudojimo nustatymo ir kreditorės pretenzijų ieÅ¡kovei pareiÅ¡kimo, o po Å¡ių įvykių. Taigi įmonės vadovė jau žinojo apie bÅ«simÄ pareigÄ elektros energijos tiekėjai atlyginti nuostolius ir, žinodama (turėdama žinoti) įmonėje naudojamos įrangos suvartojamÄ elektros energijos kiekį ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pretenzijų turinį, galėjo įvertinti nuostolių dydį.

45. Nors į bylÄ nebuvo pateikta tiesioginių įrodymų, tačiau bylos faktinių aplinkybių visuma patvirtina ir atsakovės UAB „TODNETA“ nesÄ Å¾iningumÄ , kurį pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, atsakovė UAB „TODNETA“, bÅ«dama dalies statinių, kuriais faktiÅ¡kai naudojosi ieÅ¡kovė, savininkė ir ilgametė ieÅ¡kovės verslo partnerė, turėjo realiÄ galimybę sužinoti apie ieÅ¡kovės veikloje nustatytÄ neteisėtÄ elektros naudojimo faktÄ ir pareigÄ atlyginti kreditorei nuostolius.

Be to, byloje nėra ginčijama, kad ginčo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė disponavo apyvartinėmis lėšomis, kuriomis galėjo bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su atsakove, ir kurios buvo matomos pagal vieÅ¡ai prieinamus ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės duomenis. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „TODNETA“, kaip sÄ Å¾ininga ir atsakinga kontrahentė, galėjo ir turėjo jomis pasidomėti ir įvertinti ieÅ¡kovės galimybę atsiskaityti pinigais, o ne ginčo sandoriu perimti ieÅ¡kovės turtÄ .

46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės UAB „TODNETA“ nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžia ir sandoriai, sudaryti po ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Svarbu tai, kad 2014 m. spalio 31 d. Å¡alys sudarė 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytų pastatų atpirkimo ir nuomos sutartį, pagal kuriÄ susitarė laikinai stabdyti avansinius mokėjimus už atperkamus pastatus ir mokėti tik nuomos mokestį, tačiau paties nuomos mokesčio dydžio nenustatė. 2016 m. spalio 31 d.

Å¡alys pakeitė ginčo sandoryje numatytÄ ieÅ¡kovės atpirkimo teisę ir sudarė galimybę su ieÅ¡kove (jos vadove) susijusiai atsakovei UAB „Domona“ 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgyti atsakovei UAB „TODNETA“ perleistÄ ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį turtÄ . Taigi nesusitarimas dėl esminės nuomos sutarties sÄ lygos, sÄ lygų sudarymas su ieÅ¡kove susijusiai įmonei įsigyti perleistÄ turtÄ , leidžia konstatuoti atsakovės UAB „TODNETA“ nesÄ Å¾iningumÄ â€“ supratimÄ , kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma ieÅ¡kovei siekiant paslėpti nekilnojamÄ jį turtÄ .

47. UAB „TODNETA“ apeliacinio skundo argumentai, kad ji laikėsi praktikos, jog už skolas buvo paimamas skolininkų turtas, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės įgytas turtas buvo parduotas neva didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiai UAB „Domona“, laikytini nepagrįstais. Pagal apeliantės nurodytus pavienius atvejus nėra pagrindo teigti, kad tai buvo įprasta įmonės praktika. Be to, iÅ¡ apeliantės nurodytų pavyzdžių matyti, kad toks turtas buvo įprastai realizuojamas arba naudojamas pačios įmonės veikloje. Å iuo atveju tokios faktinės aplinkybės nenustatytos, prieÅ¡ingai – atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės įgyto turto savo veikloje nenaudojo ir realizavo jį parduodama bÅ«tent su ieÅ¡kove susijusiai įmonei. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovės UAB „Domona“ pasiÅ«lyta kaina buvo didžiausia, Å¡i aplinkybė grindžiama tik bylos baigtimi suinteresuoto asmens, t. y. atsakovės UAB „TODNETA“ vadovo D. D., žodiniais paaiÅ¡kinimais.

48. Pirmosios instancijos teismas trečiÄ jÄ actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ (skolininko privalėjimÄ sudarytį ginčijamÄ sandorį) siejo su aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė sandorio sudarymo metu nebuvo skolinga atsakovei UAB „TODNETA“. Apeliacinės instancijos teismui paneigus Å¡iÄ aplinkybę, t. y. pripažinus apeliacinių skundų argumentus, kad ieÅ¡kovės skola atsakovei egzistavo, pagrįstais, vis tiek nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje nėra nustatyta trečioji actio Pauliana instituto taikymo sÄ lyga.

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, kt.). Privalėjimas sudaryti sandorį turi būti suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016, kt.).

50. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas; tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2016 m. vasario 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovės pareigÄ sudaryti ginčijamÄ 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantės nenurodė jokių imperatyvių įstatymo nuostatų, kurios galėjo sukelti Å¡alims bÅ«tinumÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusios faktinės aplinkybės taip pat neleidžia spręsti apie Å¡alių poreikį sudaryti bÅ«tent tokio pobÅ«džio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė atsiskaitė su UAB „TODNETA“ už anksčiau susidariusias skolas. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė turėjo pakankamai apyvartinių lėšų, todėl savo skolas galėjo padengti atlikdama įprastus mokėjimus. Konstatuota, kad ginčijamu sandoriu įvykdytas atsiskaitymas iÅ¡ esmės buvo nesÄ Å¾iningas ir pažeidžiantis ieÅ¡kovės kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ teises.

52. Nagrinėjamu atveju egzistuoja apeliančių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos actio Pauliana taikymo sÄ lygos – tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės UAB „TODNETA“ nesÄ Å¾iningumas, Å¡alių neprivalėjimas sudaryti ginčijamÄ sandorį. Kitų teismo nustatytų sÄ lygų egzistavimo apeliantės neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , todėl 2014 m. rugpjūčio 26 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį pagrįstai pripažino negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

53. Sutartis gali bÅ«ti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

54. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra sutarties laisvės principo iÅ¡imtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, bÅ«tina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikiÅ¡ti į Å¡alių privačius santykius, t. y. ar yra pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis Å¡alimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tÄ , kuris bÅ«tų apgintas sandorį iÅ¡saugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

55. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose.

Sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ . Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimÄ , apsaugoti ekonomiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti keliÄ piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniuose skunduose apeliantės nenurodė motyvų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo konstatuotÄ CK 2.87 straipsnio ir ABÄ® 19 straipsnio 9 dalies normų imperatyvumÄ ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties neatitikimÄ nurodytiems įstatymų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismo konstatuotos ir Å¡ioje nutartyje jau aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės (jos vadovė), sudarydama ginčijamÄ sutartį, neveikė sÄ Å¾iningai ir protingai, nepaisė pačios įmonės ir jos kreditorių interesų, todėl 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis pagrįstai pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tos pačios aplinkybės patvirtina ir sandorio neatitikimÄ vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), kuris, kaip nurodyta cituojamoje teismų praktikoje, iÅ¡ esmės nustatomas pagal sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ .

57. Ä®statymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio Å¡alys. Taigi apsimestinis sandoris turi bÅ«ti vertinamas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012).

58. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kuriomis 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo pripažinta apsimestiniu sandoriu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytu sandoriu faktiÅ¡kai buvo siekiama perkelti ieÅ¡kovės verslÄ Ä¯ susijusiÄ Ä¯monę – UAB „Domona“, t. y. vykdytÄ verslÄ siekta iÅ¡laikyti ieÅ¡kovės buvusios vadovės Å¡eimos žinioje. Be jau konstatuotų faktinių aplinkybių ir padarytų teisinių iÅ¡vadų, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia bylos duomenys, kad po ginčijamo sandorio sudarymo didžioji dalis ieÅ¡kovės darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Domona“.

Svarbi ir ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinius skundus nurodyta aplinkybė bei jÄ pagrindžiantys bylos duomenys, jog ieÅ¡kovės piniginės lėšos buvo laikomos trečiųjų asmenų (buvusios vadovės ir jos sutuoktinio) kaip atskaitingų asmenų žinioje, o atsiskaitymai su kontrahentais buvo vykdomi Å¡ias lėšas jiems įneÅ¡ant į įmonės kasÄ ir vėl iÅ¡imant, t. y. taip siekiant įmonės likvidų turtÄ faktiÅ¡kai laikyti už ieÅ¡kovės ribų, iÅ¡vengiant galimų iÅ¡ieÅ¡kojimų.

Dėl 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia 59. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kuriÄ atsakovė UAB „TODNETA“ pardavė atsakovei UAB „Domona“ pastatÄ â€“medienos džiovyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitÄ inžinerinį statinį–kaminÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“lentpjÅ«vę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino negaliojančia CK 1.80 ir CK 1.81 straipsnių pagrindais.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad nurodyta ginčo sandorio dalis pripažinta ir apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

60. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Domona“ vadovas yra ieÅ¡kovės buvusios vadovės sÅ«nus, todėl jam iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti žinoma apie ieÅ¡kovės naudojamÄ neapskaitytÄ elektros energijÄ , vykdomus atsiskaitymus, sudarytas pastatų pirkimo–pardavimo sutartis bei Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimÄ , kuriuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ iÅ¡ Ž. V. vadovaujamos ieÅ¡kovės buvo priteistas 265 378,02 Eur nuostolių atlyginimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „TODNETA“ valstybės biudžetui turėjo sumokėti ir 349 045,72 Eur PVM, todėl sprendė, jog sandorio Å¡alys siekė iÅ¡vengti ir UAB „TODNETA“ skolos valstybei iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į perimtus pastatus.

61. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės actio Pauliana pagrindu ginčyti, o pirmosios instancijos teismas Å¡iuo pagrindu pripažinti 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį negaliojančia, kadangi ieÅ¡kovė nebuvo sandorio Å¡alis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalies negaliojančia ir nepripažino. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo ir kaip nurodyta Å¡ios nutarties 59 punkte, teismas nurodytÄ sandorio dalį pripažino negaliojančia CK 1.80, CK 1.81 straipsnių, CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindais. Taigi Å¡ie apeliacinių skundų argumentai iÅ¡samiau nevertinami, kadangi nėra reikÅ¡mingi ginčui.

62. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad teismas tinkamai nenustatė 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalies negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindo, t. y. nenurodė pažeistos imperatyvios teisės normos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamo sandorio dalis prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnio 1 dalies imperatyviam reikalavimui, civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Byloje nustatyta, o apeliacinių skundų argumentai neleidžia spręsti prieÅ¡ingai, kad nagrinėjamu atveju tiek 2014 m. rugpjūčio 26 d., tiek 2017 m. liepos 20 d. sandorių Å¡alys veikė nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai. Konstatuotų aplinkybių pakanka pagrįsti, kad nurodyti sandoriai buvo iÅ¡ esmės susiję, jais ieÅ¡kovės turtas buvo perkeltas susijusiai UAB „Domona“, o UAB „TODNETA“ atliko tarpininkės funkcijÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta po to, kai ieÅ¡kovės buvusi vadovė kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o prieÅ¡ tai dar pakeitusi 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas, t. y. ieÅ¡kovei ir atsakovei UAB „TODNETA“ panaikinus ieÅ¡kovės atpirkimo teisę, taip sudarant galimybę statinius įgyti UAB „Domona“.

63. Nepaneigta ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad UAB „Domona“ vadovo artimas giminystės ryÅ¡ys su buvusia ieÅ¡kovės vadove Ž. V. ir trečiuoju asmeniu K. V., įvykdžiusiu nusikalstamÄ veikÄ , sudarė galimybę atsakovei UAB „Domona“ sužinoti ieÅ¡kovės realiÄ finansinę padėtį (bÅ«tinybę atlyginti ženklius nuostolius elektros tiekėjai) ir atsiradusį poreikį perduoti (iÅ¡saugoti) Å¡eimos verslÄ (pastatus, darbuotojus).

64. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad UAB „TODNETA“ turėjo ženkliÄ nepriemokÄ valstybės biudžetui, todėl tai galėjo bÅ«ti papildoma priežastimi ginčo pastatus nuosavybės teise perleisti kitam juridiniam asmeniui – UAB „Domona“, siekiant iÅ¡vengti turto areÅ¡to ar priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nekilnojamojo turto. Apeliantės UAB „TODNETA“ nurodyti 2014 m. mokėjimai valstybės biudžetui, kurių jos teigimu neįvertino pirmosios instancijos teismas, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė ginčo laikotarpiu turėjo nepriemokÄ biudžetui, kadangi Å¡ios skolos pagrįstumo klausimas atsakovės UAB „TODNETA“ nenaudai teismo buvo iÅ¡spręstas gerokai vėlesniu laikotarpiu, t. y. 2017 m.

Aplinkybė, kad UAB „Domona“ turtÄ Ä¯gijo už paskolÄ , gautÄ iÅ¡ banko, neleidžia visų Å¡ių aplinkybių vertinti prieÅ¡ingai ar UAB „Domona“ pripažinti sÄ Å¾ininga. Pagal duomenų visumÄ , atsakovės UAB „TODNETA“ gautas mokėjimas iÅ¡ banko už pastatus galėtų bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovės ankstesnio įsiskolinimo (už įgytÄ Ä¯rangÄ ) padengimu atsakovei UAB „TODNETA“.

65. Visos Å¡ios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad 2017 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalis pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai pripažinta negaliojančia CK 1.80, CK 1.81 straipsnių, CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindais. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Dėl restitucijos taikymo 66. Paprastai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma dviÅ¡alė restitucija, t. y.

Å¡alys grÄ Å¾inamos į buvusiÄ iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo pradžių), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. Actio Pauliana instituto atveju restitucijos taikymo ypatumus nustato CK 6.66 straipsnio 4 dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019 32, 33 punktai).

67. Tais atvejais, kai dėl sandorio nuginčijimo kreipiasi bankrutuojančios įmonės administratorius, teismas atsižvelgia į ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ taikyti restitucijos bÅ«dÄ ir apimtį, bet nėra jų saistomas. Taikydamas restitucijÄ visa nuginčytų sandorių apimtimi teismas įgyvendina jam įstatymo suteiktÄ teisę spręsti dėl restitucijos bÅ«do ir apimties (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), tai nevertintina kaip ieÅ¡kinio ar apeliacinio skundo ribų peržengimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, jog UAB „Domona“ įgyto turto dalis, kuri skundžiamu teismo sprendimu buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei BUAB „DOMONTIS“, yra įkeista hipotekos turėtojui trečiajam asmeniui AB „Citadele“ bankui. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 20 d. tarp UAB „Domona“ ir AB „Citadele“ banko buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kuriÄ bankas UAB „Domona“ iki 2022 m. liepos 1 d. suteikė 163 400 Eur kreditÄ .

Sutartyje prievolių užtikrinimo priemonė nurodyta – nekilnojamo turto, įskaitant pastato–medienos džiovyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito inžinerinio statinio–kamino, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–lentpjūvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka. UAB „Domona“ ir AB „Citadele“ bankas 2017 m. liepos 28 d. sudarė šio turto įkeitimo (hipotekos) sutartį.

69. Hipoteka – daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuria užtikrinamas esamos ar bÅ«simos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4. 170 straipsnio 1 dalis). Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali bÅ«ti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistÄ daiktÄ kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktÄ , jeigu Å¡iame kodekse nenustatyta kitaip (CK 4. 170 straipsnio 6 dalis). Taigi, grÄ Å¾inus ginčo turtÄ BUAB „DOMONTIS“ atsakovės UAB „Domona“ kreditoriaus AB „Citadele“ banko pirmumo teisė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ hipoteka įkeisto turto nedingsta, todėl gali susidaryti teisinė situacija, kad ieÅ¡kovės kreditorių teisės faktiÅ¡kai nebus apgintos.

70. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad hipotekos kreditoriaus teisių iÅ¡ esmės nepažeidžia įkeisto daikto perleidimas nuosavybėn kitiems asmenims, nes hipoteka seka paskui daiktÄ (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Ä®keisto turto priverstinis pardavimas pagal ne hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymÄ neiÅ¡laisvina jo nuo hipotekos. Pagal CK 4.197 straipsnio 1 dalį priverstinis įkeisto daikto realizavimas iÅ¡laisvina jį nuo visų hipotekų tik tais atvejais, kai daiktas realizuotas hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymu.

Taigi, įkeistÄ turtÄ pagal kito, ne hipotekos kreditoriaus reikalavimÄ pardavus varžytynėse, hipotekos kreditorius iÅ¡saugo teisę patenkinti reikalavimÄ iÅ¡ Å¡io turto. Kadangi priverstinai realizavus įkeistÄ turtÄ pasikeičia jo savininkas, kreditoriui, atsižvelgiant į dispozityvumo principÄ , suteikiama galimybė nuspręsti, ar toliau tęsti hipotekos teisinius santykius su bÅ«simu nauju įkaito turėtoju. Tokios galimybės atsisakęs, jis turi CK 4.196 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytÄ teisę prieÅ¡ terminÄ patenkinti hipoteka apsaugotÄ reikalavimÄ , todėl jam turi bÅ«ti pasiÅ«loma prisijungti prie iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Nesutikęs pasinaudoti Å¡iuo pasiÅ«lymu, kreditorius kartu nusprendžia tęsti įkeitimo santykius, tačiau tai netrukdo pradėti įkeisto turto realizavimÄ pagal kito, ne hipotekos kreditoriaus reikalavimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003).

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų restitucijos taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių, t. y., ar UAB „Domona“ tinkamai vykdo savo prievoles trečiajam asmeniui kreditoriui AB „Citadele“ bankui, ar pastarasis turi pagrindÄ nutraukti kredito sutartį prieÅ¡ terminÄ ir nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ginčo turtÄ , ar UAB „Domona“ turi galimybę savo prievoles AB „Citadele“ bankui užtikrinti kitais bÅ«dais, ar bankas sieks tęsti įkeitimo (hipotekos) santykius su ieÅ¡kove BUAB „DOMONTIS“, ar bankas turi pagrindÄ atsisakyti įkeitimo ir leisti turtÄ parduoti bankroto procese, kt.

Taigi tik šių aplinkybių nustatymas galėjo leisti pirmosios instancijos teismui nustatyti, ar restitucijos taikymas natūra užtikrins ieškovės kreditorių interesus, ar teismui atsirado pareiga spręsti dėl kito restitucijos taikymo būdo (CK 6.145, 6.147 straipsniai).

72. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo byloje sprendė dėl dvigubos restitucijos taikymo. Nagrinėjamu atveju, esant tinkamai nustatytiems pagrindams restitucijos taikymui natÅ«ra, bÅ«tų pakakę atsakovės UAB „Domona“ nuosavybės teise valdomÄ ginčo turtÄ tiesiogiai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei BUAB „DOMONTIS“, kadangi CK 6.145 – 6.153 straipsnių normos leidžia restitucijÄ natÅ«ra taikyti ir nesÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Dėl bylos procesinės baigties 73. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos iÅ¡ esmės tinkami iÅ¡tyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su ginčijamų sandorių pripažinimu negaliojančiais, teisingai taikė teisės normas ir teismų praktikÄ , aktualiÄ Å¡iam klausimui, tačiau neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų restitucijos taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė dėl restitucijos taikymo bÅ«do. Dėl Å¡ių priežasčių yra pagrindas skundžiamÄ sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija, panaikinti ir perduoti Å¡iÄ bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Å ių aplinkybių nustatymas dėl jų kiekio ir pobÅ«džio nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, be to gali bÅ«ti pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliacijÄ .

74. BylÄ grÄ Å¾inant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, įskaitant klausimÄ dėl žyminio mokesčio permokos grÄ Å¾inimo, apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Å ių klausimų iÅ¡sprendimas tenka bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo dalis, kuriomis taikyta restitucija ir paskirstytos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti ir bylÄ Å¡iose dalyse perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Danutė GasiÅ«nienė Aldona Tilindienė