2020-11-18 Nr. AB-24464-3-62-3-02536-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1838-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02536-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauna švara“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno švara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. liepos 19 d. raštą Nr. (3.1.6.)KAS-914 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2018 m. liepos 19 d. sprendimas); 3) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. cspr 1-258 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (toliau – ir 2018 m. spalio 3 d. sprendimas); 4) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą atstatyti nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Žemės sklypas), registre Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo priėmimo buvusį įrašą apie juridinį faktą – sudaryta panaudos sutartis; panaudos gavėjas: UAB „Kauno švara“; daiktas: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); aprašytas p. 2.1; įregistravimo pagrindas: 1973 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos (toliau – ir DŽDT) vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 527; įrašas galioja nuo 1973 m. lapkričio 30 d.; 5) įpareigoti pateikti pareiškėjui UAB „Kauno švara“ 1973 m. lapkričio 30 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 kopiją.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad iš Žemės sklypo, 2016 m. rugsėjo 22 d. nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog išrašo 7 dalies „Juridiniai faktai“ 7.1 punkte nuo 1973 m. lapkričio 30 d. buvo įrašas apie sudarytą panaudos sutartį; panaudos gavėjas – UAB „Kauno švara“, o įregistravimo pagrindas – 1973 m. lapkričio 30 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 527 (įrašas galioja nuo 1973m. lapkričio 30 d.).

3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno skyrius 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovui pateikė prašymą dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie juridinio fakto, susijusio su nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypo panauda, išbraukimo ir nurodė, kad Žemės sklypas nėra nei išnuomotas, nei perduotas panaudai.

4. Atsakovas, atsižvelgdamas į NŽT Kauno skyriaus prašymą, skundžiamu 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (sprendimas įformintas įrašų nekilnojamojo turto registre padarymu) panaikino šio juridinio fakto įregistravimą. UAB „Kauno švara“ 2018 m. liepos 13 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą (toliau – ir teritorinis registratorius), prašydamas paaiškinti, kodėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs NŽT Kauno skyriaus prašymą ir net nepranešęs apie jo gavimą UAB „Kauno švara“, nusprendė, kad 1973 m. lapkričio 30 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 527 nebėra Žemės sklypo panaudos teisinių santykių pagrindas. Be to, pareiškėjas prašė pateikti minėto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo, kurio pagrindu buvo registruota UAB „Kauno švara“ panaudos teisė į Žemės sklypą, kopiją.

5. Teritorinis registratorius skundžiamu 2018 m. liepos 19 d. sprendimu atsisakė pateikti prašomo dokumento kopiją, nes pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 42 straipsnio 5 dalyje nurodytas asmuo, turintis teisę gauti dokumentų, kurių pagrindu įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės, kopijas. Be to, atsakovas nurodė, kad nei 1994 m. liepos 6 d. žemės sklypo planas, nei Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1973 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 527 negali būti laikomi panaudos sutartimis, o duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto registrą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Teritorinis registratorius, atsižvelgdamas į Žemės sklypą patikėjimo teise valdančio NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. prašyme esantį patvirtinimą, jog panaudos sutartis su UAB „Kauno švara“ nebuvo sudaryta, nusprendė, kad yra tinkamas pagrindas netikslius duomenis ištaisyti – juridinį faktą apie sudarytą panaudos sutartį iš nekilnojamojo turto registro išregistruoti kaip klaidingą.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinio registratoriaus 2018 m. liepos 19 d. sprendimu, jį apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Įrašas Nekilnojamojo turto registre apie juridinį faktą – žemės sklypo panaudą, buvo įrašytas konkretaus dokumento – 1973 m. lapkričio 30 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 pagrindu. Tačiau tiek iš NŽT Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymo dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų išbraukimo, tiek iš ginčijamų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų matyti, jog įrašas apie juridinį faktą – žemės sklypo panaudą– iš Nekilnojamojo turto registro buvo išbrauktas kitaip vertinant 1973 m. lapkričio 30 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 turinį, nei jis buvo vertintas įrašant ginčo duomenis į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą, kurio duomenys nuo 1998 m. sausio 1 d. buvo perkelti į Nekilnojamojo turto registrą.

8. NŽT, kaip žemės sklypo patikėtinis, siekdamas paneigti įrašo apie juridinį faktą – žemės sklypo panaudą, teisingumą, įstatymų nustatyta tvarka privalėjo paneigti 1973 m. lapkričio 30 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 įvertinimą, kuris buvo išreikštas minėtu įrašu Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, jog iki šiol DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 527 nėra nei panaikintas, nei pakeistas, jis gali būti nuginčytas tik paduodant tam tikrus prašymus (ieškinius) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.

9. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų, todėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali vertinti juridinio fakto – žemės sklypo panaudos, viso įregistravimo proceso. Šio proceso vertinimas iš principo negali būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turimų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems nekilnojamojo turto registro duomenims apie juridinį faktą – žemės sklypo panaudą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą.

10. Pareiškėjas akcentavo, kad iš DŽDT vykdomojo komiteto 1973 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 527 matyti, jog žemės sklypas (apie 4 ha) buvo skirtas specializuotai autotransporto įmonei sportinėms aikštelėmis įrengti. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 97 straipsnio 2 dalis numatė galimybę valstybinį turtą (šiuo atveju – žemę) priskirti valstybinėms organizacijoms, kurios galėjo jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Be to, iš 1994 m. rugsėjo 13 d. Pažymos apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, matyti, kad jau pirminės žemės sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto, registracijos metu buvo išviešinta, jog Kauno valstybinė įmonė „Švara“ yra žemės sklypo nuomininke 1973 m. lapkričio 30 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 pagrindu. Ši pažyma patvirtina, jog Kauno valstybinė įmonė „Švara“, vėliau tapusi UAB „Kauno švara“, yra specializuotos autotransporto įmonės teisių perėmėja.

11. Dėl šių priežasčių atsakovas, panaikindamas įrašą apie juridinį faktą – žemės sklypo panaudą, atliko ne netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų, neatitinkančių dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, taisymą (NTRĮ 33 str. 1 d.), o juridinio fakto – žemės sklypo panaudos išregistravimą (NTRĮ 16 str. 2 d.), nors tokio veiksmo atlikimui nebuvo pateikti įstatymų nustatyti dokumentai. Be to, toks registratoriaus klaidos ištaisymas turi tiesioginės įtakos pareiškėjo, esančio ankstesnių juridinių asmenų teisių perėmėju, teisėms, nes šis žemės sklypas buvo teisėtai suteiktas naudotis prieš UAB „Kauno švara“ veikusiems juridiniams asmenims, kurių teisių perėmėju yra UAB „Kauno švara“. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šiuo žemės sklypu nuo pat įsteigimo (1991 metų) teisėtai naudojosi Kauno savivaldybės įmonė „Švara“, o po juridinio asmens statuso pakeitimo šiuo metu nepertraukiamai ir teisėtai naudojasi UAB „Kauno Švara“.

12. Teritorinis registratorius pastebėjęs klaidą, turėjo informuoti įregistruotų teisių į daiktą turėtoją UAB „Kauno švara“ apie klaidos ištaisymo galimybę. Be to, įrašas apie sudarytą panaudos sutartį su UAB „Kauno Švara“ padarytas 1994 m. liepos 6 d., todėl teritorinis registratorius negalėjo naudotis šia teisės norma įrašams, padarytiems iki įstatymo įsigaliojimo, ištaisyti.

13. Dėl nurodytų priežasčių teritorinio registratoriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas (išregistruoti juridinį faktą apie žemės sklypo panaudos sutartį), 2018 m. liepos 19 d. raštas (sprendimas) bei centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. spalio 3 d. sprendimas, kuriuose pripažinta, jog nekilnojamojo turto registro įrašo taisymas buvo padarytas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti panaikinti, kaip pažeidžiantys pareiškėjo teises, nurodant teritoriniam registratoriui pašalinti pareiškėjo teisių pažeidimą.

14. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo įvairaus laikotarpio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai su istorija patvirtina, jog nuo 1994 m. liepos 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įrašytas juridinis faktas – UAB „Kauno švara“ yra šio žemės sklypo panaudos gavėjas panaudos sutarties pagrindu (1973 m. lapkričio 30 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 527), atsakovas privalėjo pateikti minėto sprendimo kopiją pareiškėjui.

15. Atsakovas VĮ Registrų centras (VĮ Registrų centro Kauno filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. Atsakovas paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymą, ištaisė ne techninio pobūdžio klaidą, apie kurios ištaisymą būtų turėjęs pareigą informuoti pareiškėją, o taisė įrašus registre, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, nes duomenys nekilnojamojo turto registre neatitiko dokumento, kurio pagrindu tie duomenys buvo įrašyti. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo taisyti duomenų Nekilnojamojo turto registre, nes toks taisymas pažeidė pareiškėjo teises, yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo patikėtinis (daiktinės teisės turėtojas) patvirtino, kad žemės sklypas niekam nėra perduotas panaudos teise, dokumentas, kurio pagrindu panaudos teisė buvo registruota pareiškėjui, tokio juridinio fakto buvimo nepatvirtina, todėl visiškai pagrįstai buvo ištaisytas klaidingas registro įrašas, t. y. išregistruotas juridinis faktas apie sudarytą panaudos sutartį. Be to, pareiškėjas ir dabar neturi bei nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo sklypas panaudos pagrindais jam buvo suteiktas.

17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. pareiškėjo kartu su skundu pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, vienareikšmiai patvirtina, jog pareiškėjas nėra nei ginčo žemės sklypo savininkas, nei daiktinių teisių turėtojas, todėl teritorinis registratorius visiškai pagrįstai 2018 m. liepos 19 d. sprendimu atsisakė išduoti 1973 m. lapkričio 30 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 kopiją. Šiame sprendime nėra jokių duomenų apie pareiškėją. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnį iki 1998 m. sausio 1 d. Valstybinio žemės kadastro duomenų registre sukaupti duomenys tik perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą jų nerevizuojant ir netikrinant anksčiau padarytų įrašų teisingumo.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad NŽT Kauno skyriuje esančioje archyvinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) byloje nėra duomenų, jog žemės sklypas būtų suteiktas panaudos teise pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas nėra nei išnuomotas, nei perduotas panaudai, NŽT Kauno miesto skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu išbraukti panaudos teisę ir išformuoti 0,4620 ha žemės sklypą.

II. 19. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kauno švara“ skundą atmetė.

20. Teismas nustatė, kad: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 0,4620 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Kaune (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teisėmis yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, o patikėjimo teise šį žemės sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 1973 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 pagrindu iki 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą Žemės sklypo panaudos sutartį su UAB „Kauno švara“; 2017 m. rugsėjo 19 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas NŽT Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymas išbraukti panaudos teisę (panaudos gavėjas UAB „Kauno švara“) ir išformuoti 0,4620 ha žemės sklypą, kadangi minėtas žemės sklypas nėra nei išnuomotas, nei perduotas panaudai; teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2017 m. rugsėjo 21 d. priėmė ginčijamą sprendimą (sprendimas įformintas įrašų nekilnojamojo turto registre padarymu) ištaisyti klaidą nekilnojamojo turto registre ir išregistravo juridinį faktą apie sudarytą ginčo žemės sklypo panaudos sutartį.

21. Teismas nurodė, kad ginčas kilęs dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, 2018 m. liepos 19 d. sprendimo bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. spalio 3 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. iš esmės ginčas kilęs dėl atsakovo veiksmų, ištaisant netikslius ir klaidingus duomenis Nekilnojamojo turto registre.

22. Spręsdamas kilusį ginčą teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis ir nurodė, jog pagal šias įstatymo nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Teismas pažymėjo, jog registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

23. Teismo vertinimu, teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs 2017 m. rugsėjo 19 d. NŽT Kauno skyriaus, kaip ginčo žemės sklypo patikėtinio (daiktinės teisės turėtojo), prašymą, kuriuo buvo patvirtinta, kad žemės sklypas niekam nėra perduotas panaudos teise, 2017 m. rugsėjo 21 d. ištaisė ne techninio pobūdžio klaidą, apie kurios ištaisymą būtų turėjęs pareigą informuoti pareiškėją, o taisė registre esančius įrašus, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, nes duomenys nekilnojamojo turto registre neatitiko dokumento (1973 m. lapkričio 30 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527), kurio pagrindu tie duomenys buvo įrašyti, turinio. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad dokumentas, kurio pagrindu panaudos teisė buvo registruota pareiškėjui, tokio juridinio fakto buvimo nepatvirtino, nes iš DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 turinio matyti, jog apie 4 ha žemės sklypo buvo skirta specializuotai autotransporto įmonei sportinėms aikštelėms įrengti, t. y. šiame sprendime nebuvo duomenų apie tai, jog Žemės sklypas panaudos teise suteikiamas UAB „Kauno švara“. Teismas akcentavo, kad UAB „Kauno švara“ įsteigta tik 1991 metais, o duomenų byloje apie tai, kad pareiškėjas yra specializuotos autotransporto įmonės teisių perėmėjas, nebuvo. Teismo vertinimu, nebuvo jokių dokumentų, patvirtinančių, jog ginčo sklypas panaudos pagrindais pareiškėjui buvo suteiktas. Teismas pažymėjo, jog apie 4 ha žemės sklypo buvo skirta konkrečiam tikslui – sportinėms aikštelėms įrengti, tačiau duomenų, jog ginčo žemės sklype kada nors buvo įrengtos sportinės aikštelės ar pastatyti kiti statiniai, byloje nenustatyta (pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Žemės sklype statinių nėra). Teismas nenustatė, kad ginčo sklypas minėto sprendimo pagrindu buvo suteiktas panaudai.

24. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas atmetė skundo argumentus, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo taisyti duomenų nekilnojamojo turto registre, nes toks taisymas pažeidė pareiškėjo teises. Teismas nurodė, kad Registro duomenys buvo taisomi vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, o ne to paties straipsnio 2 dalimi, t. y. buvo ištaisyta ne techninė klaida, o duomenys buvo ištaisyti tuo pagrindu, kad jie neatitiko dokumentų, kurių pagrindu ir buvo įrašyti.

25. Teismo vertinimu, nepagrįstu buvo pareiškėjo teiginiai, kad ginčijamais veiksmais (kitaip vertinant DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 527) atsakovas viršijo savo įgaliojimus ir pakeitė savo priimtą sprendimą. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčijamais sprendimais kitaip vertino registravimo procesą ir keitė savo priimtą sprendimą dėl sudarytos panaudos sutarties fakto įregistravimo, kadangi, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, iki 1998 m. Sausio 1 d. Valstybinio žemės kadastro duomenų registre sukaupti duomenys (ginčo atveju – faktas apie sudarytą panaudos sutartį) buvo tik perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą jų nerevizuojant ir netikrinant anksčiau padarytų įrašų teisingumo.

26. Atmesdamas kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą pateikti DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 kopiją, teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl šio sprendimo kopijos pateikimo nebuvo minėtose įstatymo nuostatose nurodytas asmuo, turintis teisę gauti dokumentų, kurių pagrindu įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės, kopijas. Teismas konstatavo, jog skundžiamas atsakovo sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui prašomo dokumento kopiją yra teisėtas bei pagrįstas, kartu pažymėdamas , jog prašomo dokumento kopiją pareiškėjas jau turi, todėl neaišku, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukeltų tokio reikalavimo tenkinimas.

27. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas darė išvadą, kad visi skundžiami VĮ Registrų centro Kauno filialo, taip pat VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai yra teisėti, pagrįsti galiojančiais teisės aktais, todėl juos naikinti nebuvo pagrindo. Atmetęs reikalavimus panaikinti skundžiamus aktus, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 28. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliantas prašo taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar teritorinis registratorius atliko netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų, neatitinkančių dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, taisymą (NTRĮ 33 str. 1 d.), ar juridinio fakto (apie žemės sklypo panaudą) išregistravimą (NTRĮ 16 str. 2 d.).

30. Pareiškėjo teigimu, DŽDT vykdomojo komiteto 1973 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 527 turinys ir 1994 m. rugsėjo 13 d. pažymos turinys leidžia daryti išvadą, jog pirmą kartą ginčo žemės sklypą 1994 m. rugsėjo 13 d. registruojant Valstybinio žemės kadastro duomenų registre registratoriaus funkcijas atlikusiam Kauno miesto valdybos žemėtvarkos skyriui nekilo jokių abejonių, kad po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo specializuotos autotransporto įmonės teisių perėmėja yra Kauno m. valstybinė įmonė „Švara“, o DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 527 yra teisėtas žemės sklypo suteikimo panaudai pagrindas. Iš sprendimo turinio matyti, kad juo žemės sklypas suteiktas neatlygintinai, o tai visiškai atitinka panaudos teisinius santykius. Minėtas sprendimas yra galiojantis, nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Kaip keitėsi Kauno miesto savivaldybės valstybinės įmonės „Švara“ teisinis statusas 1991–2000 metais, yra nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. gegužės 30 d. išraše su istorija. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra specializuotos autotransporto įmonės teisių perėmėja.

32. Apeliantas akcentuoja, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmus, vertinant DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 turinį, t.y. paneigiant istorinių įrašų tiek pirminiame Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre, tiek Nekilnojamojo turto registre pagrįstumą, nei jis buvo traktuotas (vertintas) įrašant ginčo duomenis į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo aiškinimo ir taikymo prasme. Tačiau teismas negalėjo vadovautis NTRĮ 33 straipsniu, nes įrašai, kurie buvo ištaisyti, buvo padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-725/2009).

33. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (atsakovas) panaikindamas įrašą apie juridinį faktą – žemės sklypo panaudą, atliko ne netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų, neatitinkančių dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, taisymą (NTRĮ 33 str. 1 d.), o juridinio fakto – žemės sklypo panaudos išregistravimą (NTRĮ 16 str. 2 d.), nors tokio veiksmo atlikimui nebuvo pateikti įstatymų nustatyti dokumentai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.

34. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškinosi ir vertino, ar yra pasiektas tikslas, t.y. įrengtos sportinės aikštelės, kurio įgyvendinimui specializuotai autotransporto įmonei DŽDT vykdomojo komiteto 1973 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 527 buvo suteiktas apie 4 ha žemės sklypas. Šios aplinkybės nepatenka į administracinio ginčo ribas.

35. Pirmosios instancijos teismo argumentai atmetant pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui DŽDT vykdomojo komiteto 1973 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 527 kopiją yra nepagrįsti, nes šio dokumento pagrindu buvo įregistruota pareiškėjo panaudos teisė (teisė teisėtai neatlygintinai naudotis ir valdyti) į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini). Tai, jog jau iškėlus bylą teisme ir teismui pareikalavus atsakovas teismui pateikė prašomą sprendimą, nereiškia, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą jį pateikti pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių. Patenkinus šį pareiškėjo reikalavimą jis sukeltų teisines pasekmes, nes būtų konstatuota, kad atsakovas pagal pareiškėjo prašymą, o ne teismo pareikalavimu bylos nagrinėjimo eigoje, privalėjo pareiškėjui pateikti prašomą dokumentą.

36. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

37. Atsakovas nurodo, kad nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad atsakovas faktiškai atliko ne netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų, neatitinkančių dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, taisymą (NTRĮ 33 str. 1 d.), o juridinio fakto – žemės sklypo panaudos išregistravimą (NTRĮ 16 str. 2 d.), kadangi VĮ Kauno filialo 2017 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. (3.1.6.)KAS-1212 „Dėl duomenų patikslinimo“ (juo NŽT Kauno misto skyrius informuotas apie klaidingų duomenų ištaisymą) vienareikšmiškai patvirtina faktą, jog 2017 m. rugsėjo 21 d. duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo ištaisyti. Atsakovas privalo užtikrinti, kad minėtame registre įrašyti duomenys privalo atitikti dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

38. Atsakovas pažymi, kad apelianto cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl techninio pobūdžio klaidų taisymo nekilnojamojo turto registre negalima vadovautis sprendžiant ginčus dėl klaidų taisymo nekilnojamojo turto registre, jei įrašai nekilnojamojo turto registre neatitinka dokumento, kurio pagrindu tie duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju ginčo žemės sklypo patikėtinis (daiktinės teisės turėtojas) patvirtino, kad žemės sklypas niekam nėra perduotas panaudos teise, dokumentas, kurio pagrindu panaudos teisė buvo registruota pareiškėjui, tokio juridinio fakto buvimo nepatvirtina, todėl visiškai pagrįstai 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo ištaisytas klaidingas registro įrašas, t. y. išregistruotas juridinis faktas apie sudarytą panaudos sutartį.

39. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su ankstesnių registratoriaus funkcijas atlikusių subjektų veiksmais ir pareiškėjo, kaip Kauno miesto valstybinės įmonės „Švara“ teisių perėmėju, atsakovas nurodė, jog kad 1973 metais Lietuvoje žemės sklypai, kaip nekilnojamojo turto objektai, nebuvo civilinėje apyvartoje. Atsižvelgiant į tai, teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, jog DŽDT vykdomojo komiteto 1973 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 527 turinys nepatvirtina panaudos teisių suteikimo pareiškėjui.

40. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad registro tvarkytojas, taisydamas duomenis apie ginčo žemės sklypą nekilnojamojo turto registre atliko registravimo proceso vertinimą, nes tuometinis VĮ Registrų centro Kauno filialas neregistravo juridinio fakto apie sudarytą ginčo sklypo panaudos sutartį, o duomenys apie įregistruotą juridinį faktą akivaizdžiai neatitiko DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 turinio, t. y. egzistavo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga klaidingų duomenų taisymui nekilnojamojo turto registre.

41. Šioje ginčo situacijoje yra labai svarbi faktinė aplinkybė ta, kad pareiškėjas neturi bei nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo sklypas panaudos pagrindais jam buvo suteiktas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių reikšmingų teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo. Atsisakydamas pateikti pareiškėjui prašomo DŽDT vykdomojo komiteto 1973 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 527 kopiją, atsakovas vadovavosi NTRĮ 42 straipsnio 5 dalimi ir nenustatė, kad pareiškėjas yra tinkamas subjektas, kuriam minėta informacija gali būti pateikta.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, atsižvelgė į teismų praktiką, teismo sprendimas motyvuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl VĮ Registrų centro veiksmų, atsisakant pareiškėjui pateikti dokumentus, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas, bei dėl teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinti juridinį faktą apie sudarytą panaudos sutartį registravimo panaikinimo.

44. Pareiškėjas atsakovui pateikė 2018 m. liepos 7 d. prašymą, kuriuo prašė pateikti DŽDT vykdomojo komiteto 1973 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 527 kopiją ir paaiškinti, kodėl šis dokumentas nebėra valstybinio žemės sklypo panaudos teisinių santykių pagrindas (I t., b. l. 50).

45. VĮ Registrų centro Kauno filialas, atsakydamas į šį pareiškėjo prašymą, 2018 m. liepos 19 d. rašte Nr. (3.1.6.)KAS-914 „Dėl informacijos pateikimo“, nurodė, kad pareiškėjas nėra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytas asmuo, todėl negali išduoti jam prašomo dokumento kopijos. Be to, pareiškėją informavo, jog DŽDT vykdomojo komiteto 1973 m. lapkričio 30 d. sprendime nėra duomenų apie tai, kad žemės sklypas panaudos teise suteikiamas pareiškėjui, todėl juridinį faktą apie sudarytą panaudos sutartį iš nekilnojamojo turto registro išregistravo kaip klaidingą. Atsakovas šiame rašte nurodė, kad šis atsakymas laikytinas atitinkamu teritoriniu registratoriaus sprendimu, kuris gali būti skundžiamas Centriniam registratoriui (I t., b. l. 51-53).

46. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos motyvuotu prašymu teikiamos tik: 1) jo savininkams; 2) daiktinių teisių turėtojams; 3) asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; 4) teismams ir teisėtvarkos institucijoms; 5) advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms; 6) notarams; 7) antstoliams; 8) mokesčių administratoriams.

47. Prašymo pateikimo metu jokios pareiškėjo daiktinės teisės į minėtą žemės sklypą nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotos, taip pat pareiškėjas nepriskirtinas subjektams, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalies nuostatas turi teisę gauti dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijas. Taigi atsakovas pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui DŽDT vykdomojo komiteto 1973 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 527 kopiją. Be to, atsakovas išsamiai, nurodydamas faktus bei teisės normas, paaiškino dėl ko iš nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas juridinis faktas apie panaudos sutarties sudarymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti atsakovo 2018 m. liepos 19 d. raštą Nr. (3.1.6.)KAS-914.

48. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis teisminės gynybos reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-108-822/2018). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2214/2011; 2020 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1933-756/2020).

49. Pareiškėjas minėtą atsakovo raštą apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. cspr1-258 paliko galioti nepakeistą VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą, įformintą 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. (3.1.6.)KAS-914 (I t., b. l. 55-62).

50. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

51. Aiškinant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, šioje įstatymo nuostatoje nurodomiems teritorinio registratoriaus sprendimas yra priskirtini tik tie teritorinio registratoriaus sprendimai, kurie yra susiję su nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimu nekilnojamojo turto registre. Taigi tik tokio pobūdžio sprendimų apskundimui yra taikytina Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

52. Tačiau nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, būdamas viešojo administravimo subjektu, atlieka ir kitą veiklą, kurią privalo vykdyti visi viešojo administravimo subjektai. Atsakovui vykdant kitą veiklą, tiesiogiai nesusijusią su nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkymu, priimti teisės aktai ir veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

53. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. liepos 19 d. raštas Nr. (3.1.6.)KAS-914 nėra teritorinio registratoriaus sprendimas, kurio apskundimui taikytina Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl Centrinio registratoriaus komisija nebuvo kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundą bei priimti ginčijamą sprendimą. Dėl to Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. cspr1-258 yra niekinis, t. y. nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Net šio sprendimo panaikinimas neturės jokios įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms, t. y. objektyviai nebus apginta jokia pareiškėjo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo (neturi reikalavimo teisės) ginčyti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. cspr1-258, o tai yra pagrindas šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.

54. Nepanaikinus VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo, įforminto 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. (3.1.6.)KAS-914, negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti DŽDT vykdomojo komiteto 1973 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 527 kopiją.

55. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, kuriuo buvo išregistruotas juridinis faktas apie panaudos sutarties sudarymą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis tokio pobūdžio teritorinio registratoriaus sprendimų ginčijimui nustato išankstinį ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka, t. y., prieš kreipiantis į administracinį teismą, teritorinio registratoriaus sprendimai turi būti skundžiami Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

56. Pareiškėjas, teisme ginčydamas minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nepasinaudojo. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Centrinį registratorių dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. liepos 19 d. rašto Nr. (3.1.6.)KAS-914, negali būti pripažinta, jog pareiškėjas pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ginčijant teritorinio registratoriaus sprendimą dėl juridinio fakto išregistravimo, nes, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, paduoto Centriniam registratoriui, turinio, teritorinio registratoriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, kuriuo buvo išregistruotas juridinis faktas apie panaudos sutarties sudarymą, nebuvo šio pareiškėjo skundo dalykas.

57. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

58. Nors jau yra pasibaigęs terminas paduoti skundą dėl minėto teritorinio registratoriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, tačiau tai nėra kliūtis pareiškėjui pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kadangi šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas.

59. ABTĮ 105 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

60. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą paliekamas nenagrinėtas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas šis reikalavimas, panaikinama.

61. Nenuginčijus šio teritorinio registratoriaus sprendimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą atstatyti nekilnojamojo turto registre iki 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo priėmimo buvusį įrašą apie juridinį faktą dėl sudarytos panaudos sutarties.

62. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą buvo atmestas kaip nepagrįstas, panaikinama ir šis skundo reikalavimas paliekamas nenagrinėtas, o kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

63. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

64. Nors dalis skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama, tačiau šioje dalyje pareiškėjo skundą palikus nenagrinėtą, nėra jokio pagrindo spręsti, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai bei pripažinti jam teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo panaikinimo ir šią skundo dalį palikti nenagrinėtą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė