2018-10-03 Nr. AB-17247-3-62-3-01960-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1072-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01960-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, Pataisos namai), 37 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. liepos 24 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 11 būrio 11 sekcijoje ir 4 būrio 5 sekcijoje. 11 būrio 11 sekcijoje nebuvo ventiliacijos, todėl būdavo drėgna, išskalbti drabužiai nedžiūdavo, pradėdavo pūti; pastato konstrukcijose buvo asbesto; lova buvo surūdijusi, girgždėdavo, durdavo; dėl mažo apšvietimo pablogėjo regėjimas, nuolat skaudėdavo akis; sanitarinis mazgas – tai skylė grindyse, kas žemino jo savivertę ir orumą; buvo teikiama nekvalifikuota ir nekokybiška medicininė pagalba, neturėjo teisės būti apžiūrėtas gydytojo, aptarnaujančio asmenis, gyvenančius laisvėje. Kreipėsi su prašymu į 11 būrio auklėtoją dėl kalinimo sąlygų pagerinimo, bet tokį jo prašymą atsisakė užregistruoti. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją, buvo sužalota sveikata, būdavo irzlus, piktas, susidarydavo konfliktinės situacijos, juto stresą. Prašė liudytoju apklausti nuteistąjį E. V.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad laikosi higienos normų reikalavimų, 3 sektoriaus 11 būrio 11 gyvenamoji patalpa yra vėdinama per langus. Kauno visuomenės sveikatos centras, 2014 m. rugpjūčio 20 d. atlikęs patikrinimą, nustatė, kad 11 būrio 11 gyvenamojoje patalpoje dirbtinė apšvieta neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, tačiau toks neatitikimas buvo pašalintas, pakeičiant šviestuvus. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 11 būrio 11 gyvenamosios patalpos oro temperatūros ir santykinės drėgmės pažeidimų nenustatė. Gyvenamųjų pastatų, kuriose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje yra asbesto, tačiau asbesto dulkių pavojus sveikatai kyla tik laužant, ardant ar apdorojant asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Pataisos namuose iki 2014 m. liepos 24 d. nebuvo vykdomi jokie darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas 2014 m. liepos 24 d. buvo perkeltas iš Pataisos namų 3 sektoriaus į 2 sektorių, nes 3 sektoriuje buvo planuojama atlikti rekonstrukcijos darbus, taip pat buvo siekiama pagerinti kriminogeninę situaciją. Laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. liepos 24 d. pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų apie nusiskundimus, susisijusius su įkalinimo sąlygomis (regėjimo pablogėjimu), todėl jo teiginiai apie nekvalifikuotą sveikatos priežiūrą yra nepagrįsti. Į Psichologinę tarnybą dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Dienotvarkėje nustatytu laiku nuteistieji gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), dalyvauti bendruose renginiuose. Nuteistieji miega nerakinamuose miegamuosiuose. Minimali vienam bendrabučio tipo patalpoje kalinamam asmeniui turinti tekti gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Pareiškėjas neįrodė nei pažeidimo fakto buvimo, nei padarytos žalos, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (veikimo) ir atsiradusios žalos, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN 3 sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. liepos 24 d., išskyrus laikotarpius, kai buvo išvykęs į Kauno tardymo izoliatorių.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl asbesto, rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punktu, atsakovo atstovo paaiškinimais šiuo aspektu, taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje ginčui aktualiu laikotarpiu būtų vykdomi remonto darbai ar būtų išardyti paviršiai, kurių sudėtyje yra asbesto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nenurodžius aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, ir nepateikus asbesto dulkių pasklidimo aplinkoje galimybę patvirtinančių įrodymų, nėra teisinio pagrindo išvadai, jog pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje buvo kenksmingų asbesto dulkių, kurios galėjo turėti įtakos jo sveikatai. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, nagrinėjamus pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo vėdinimo, rėmėsi Higienos normos HN 76:2010 24 punktu, Pataisos namų Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažyma, kuri patvirtina, kad 11 būrio 11 gyvenamoji patalpa vėdinama per langus ir ventiliacines angas, Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 20 d. patikrinimo aktu, kuriame konstatuota, jog Pravieniškių PN gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliai (per langus). Iš to teismas padarė išvadą, kad patalpų vėdinimas atitiko Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus, todėl atsakovo atstovas šiuo aspektu higienos normų nepažeidė.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo ir didelės drėgmės, rėmėsi Higienos normos HN 76:2010 22 ir 26 punktais, Kauno visuomenės sveikatos centro pareiškėjui adresuotu 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu, kuriame nurodyta, kad dirbtinė apšvieta neatitiko higienos normų reikalavimų, tuo tarpu santykinė oro drėgmė reikalavimus atitiko. Pravieniškių PN-AK 2014 m. lapkričio 25 d. raštu Kauno visuomenės sveikatos centrą informavo, kad Higienos normos HN 76:2010 22 punkto pažeidimas pašalintas. Kitas patikrinimas buvo atliktas 2014 m. rugpjūčio 12 d., t. y. po pareiškėjo perkėlimo į 2 sektorių, todėl teismas negalėjo padaryti išvados, kad dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimų ir tada, kai pareiškėjas buvo apgyvendintas 3 sektoriaus 11 būrio 1 sekcijoje. Kita vertus, teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad į nuteistųjų skundus dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų yra reaguojama, atliekami patikrinimai, jei randama trūkumų – jie šalinami. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos medicininis pažymėjimas patvirtina, jog pareiškėjas dėl pablogėjusio regėjimo į atitinkamus specialistus nesikreipė, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad dėl netinkamo apšvietimo pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytą neturtinę žalą.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir kad toks įrengimas žemino jo savivertę bei orumą, rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr.622 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ 3.4 punktu, kuriame unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti. Teismas padarė išvadą, kad nėra nustatyta, jog tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint, teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai Pataisos namuose įrengiamų tualetų konstrukcijai, todėl analizuojamus pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip neturinčius teisinės reikšmės ginčo sprendimui.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundo teiginių dėl netinkamos lovos nepagrindė jokiais įrodymais, patvirtinančiais, jog dėl to jam kilo sveikatos problemų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją su atitinkamu skundu. Todėl teismas sprendė, kad šiuo aspektu Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų nėra, o pareiškėjo abstraktūs teiginiai negali būti laikomi pagrįstais ir yra atmestini.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, susijusius su nekvalifikuota ir nekokybiška medicinine pagalba, pastebėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar nesuteikimo, tinkamo ar netinkamo gydymo vertinimas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai, todėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės ir iš šių paslaugų kildinamos neturtinės žalos nevertino. Teismas akcentavo, kad tam tikri nepatogumai (neturėjimas teisės būti apžiūrėtam gydytojo, aptarnaujančio laisvėje gyvenančius asmenis) yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės pasekmė. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti nuteistieji, byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK su juo būtų elgtasi sąmoningai nežmoniškai.

13. Teismas pareiškėjo teiginius, kad jo prašymą dėl kalinimo sąlygų pagerinimo pareigūnas atsisakė užregistruoti ir galbūt dėl pateikto prašymo po kelių dienų jis buvo pervežtas į kitus pataisos namus, vertino kritiškai, nes pareiškėjas yra teikęs skundų ir kitų dokumentų, kuriuos atsakovo atstovas registravo bei persiuntė teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, iš Pravieniškių PN-AK Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijos 3 sektoriuje 2014 m. liepos 23 d. protokolo Nr. 63-2212 teismas nustatė, kad iš 3 sektoriaus į 2 sektorių buvo nutarta perkelti 9 nuteistuosius dėl planuojamų rekonstrukcijos darbų ir gerinant kriminogeninę situaciją sektoriuje.

14. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo apklausti liudytoju E. V., nes tokio prašymo tenkinimas neužtikrintų racionalaus proceso reikalavimų.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl patirtos neturtinės žalos, iš Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymos nustatė, kad dėl netinkamų sąlygų Pataisos namuose pareiškėjas į specialistus nesikreipė. Sveikatos priežiūros tarnybos medicininiame pažymėjime nurodytos pareiškėjui nustatytos diagnozės iš esmės nesiskiria nuo asmenų, kurie niekada nėra padarę jokių nusikaltimų ir gyvena laisvėje, sveikatos būklės. Todėl teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog sveikatos sutrikimus pareiškėjui sukėlė išimtinai kalinimo sąlygos, todėl vertino, kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

16. Teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pareiškėjo skunde nurodytų neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) neatliko. Pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti pripažinti netinkamų kalinimo sąlygų pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala. Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai nesivadovavo pateiktais įrodymais dėl jo patirtos neturtinės žalos (skausmą, pažeminimą, kitus nepatogumus, nežymų sveikatos sutrikdymą). Atsakovo atstovas pats pripažino, kad pastato konstrukcijoje buvo asbesto dulkių, stogo danga yra sena, todėl tam, kad pasklistų asbesto dulkės, užtenka atitinkamų oro sąlygų (lietaus, saulės) – palijus dulkės su lietaus vandeniu nuteka į pasivaikščiojimo kiemą. Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašte buvo užfiksuoti higienos normų (taip pat ir apšvietimo) pažeidimai jo gyvenamosiose patalpose.

19. Pareiškėjas nurodo, kad prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti iš atsakovo atstovo 11 būrio 1 sekcijos ir 4 būrio 5 sekcijos gyvenamųjų patalpų brėžinius su tuo metu gyvenusių asmenų skaičiumi, tačiau jų negavo. Šie duomenys reikalingi apskaičiuoti jam tekusį laisvą (neužstatytą) gyvenamųjų patalpų plotą.

20. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su visu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo argumentais, kuriais buvo atmestas jo skundas, nes tai buvo padaryta nemotyvuotai.

21. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, todėl turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios, kaip teigiama, pareiškėją kalinant Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

24. Skunde pareiškėjas teigė, kad 11-o būrio 11-oje sekcijoje nebuvo ventiliacijos, todėl būdavo drėgna, išskalbti drabužiai nedžiūdavo, pradėdavo pūti; pastato konstrukcijose buvo asbesto; lova buvo surūdijusi, girgždėdavo, durdavo; dėl silpnos šviesos pablogėjo regėjimas, nuolat skaudėdavo akis; sanitariniai mazgai buvo tiesiog skylė, tai žemindavo savivertę ir orumą; buvo teikiama nekvalifikuota ir nekokybiška medicininė pagalba, neturėjo teisės būti apžiūrėtas gydytojo, aptarnaujančio asmenis gyvenančius laisvėje; jo prašymas dėl kalinimo sąlygų pagerinimo nebuvo užregistruotas. Dėl šių, pareiškėjo teigimu, netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.

25. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pažeidimų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad prašė pirmosios instancijos teismo iš atsakovo atstovo išreikalauti 11 būrio 1 sekcijos ir 4 būrio 5 sekcijos gyvenamųjų patalpų brėžinius su tuo metu gyvenusių asmenų skaičiumi, tačiau jų negavo. Šie duomenys jam buvo reikalingi apskaičiuoti jam tekusį laisvą (neužstatytą) gyvenamųjų patalpų plotą. Teisėju kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo bei jų teisinio vertinimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra nurodytos skunde. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skundu, pažymi, kad pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negrindė aplinkybe dėl jam teisės aktais neužtikrintos ploto normos. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl pareiškėjui nepateiktų duomenų apie su juo gyvenusių asmenų skaičių yra nepagrįstas ir atmestinas.

28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovo atstovas pripažino, kad pastato konstrukcijoje yra asbesto. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Tačiau pareiškėjas nenurodė, kad stogo lakštai, kuriuose buvo asbesto, būtų laužomi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad sudarant nesaugią aplinką kalėti buvo keliamas pavojus pareiškėjo sveikatai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl asbesto atmestini.

29. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl Kauno visuomenės sveikatos centro nustatytų pažeidimų, pagrįstumą nustatyta, kad Kauno visuomenės sveikatos centras 2014 m. rugpjūčio 12 d. atliko patikrinimą pagal pareiškėjo prašymą dėl 3-iojo sektoriaus, 11-o būrio, 1-os sekcijos patalpų higieninės būklės oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio, natūralaus bei dirbtinio apšvietimo ir gaunamo maisto energetinės vertės ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. 2-3196-7(4.11) (b. l. 8-9) užfiksavo Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimo pažeidimą, t. y. dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų (nustatyta 84 lx, turi būti 200 lx), su nustatytais pažeidimais supažindinti atsakingi asmenys ir įpareigoti juos pašalinti pagal nustatytus terminus. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Pravieniškių PN 2014 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. S-31563 Kauno visuomenės sveikatos centrą informavo, kad Higienos normos HN 76:2010 22 punkto pažeidimas pašalintas, pakeisti keturi 60 W šviestuvai į keturis 100 W šviestuvus (b. l. 62). Patikrinimas atliktas 2014 m. rugpjūčio 12 d., t. y. po 2014 m. liepos 24 d. pareiškėjo perkėlimo į 2 sektorių (b. l. 71). Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju negalima vienareikšmiškai teigti, jog dirbtinė apšvieta pareiškėjo buvimo 3 sektoriaus 11 būrio 11 sekcijos patalpose (nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. liepos 24 d.) neatitiko Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimų. Akcentuotina, kad pareiškėjas prašymą dėl higienos normų reikalavimų nesilaikymo 3 sektoriaus 11 būrio 11 sekcijos patalpose Kauno visuomenės sveikatos centrui pateikė tik 2014 m. liepos 25 d., t. y. jau būdamas perkeltas į 2 sektorių. Byloje nėra duomenų, kad per visą buvimo 3 sektoriaus 11 būrio 11 sekcijoje laiką iki pat perkėlimo pareiškėjas teiktų pretenzijas dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, todėl pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams atmestini kaip neįrodyti.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad iš skundžiamo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų ir pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo, išskyrus aukščiau aptartus, konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų.

32. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo į bylą pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais jo patirtą neturtinę žalą, atkreipia dėmesį, kad konkrečiu atveju nėra nustatyti Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytų įrodymų vertinimas nėra aktualus.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai ir bylos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris priimtas teisingai taikius materialiosios ir procesinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė