2025-05-14 Nr. AB-8396-4-16-3-00215-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1984-502/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00215-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant L. V.,

vertėjaujant O. V.,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui O. S. ir jo atstovei advokatei I. Š.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio O. S. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui O. S. persvarstymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui O. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Užsienietis), taikomas sulaikymas VSAT iki 2025 m. gegužės 24 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Užsienietis ir jo atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje taikant arba netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 3. Utenos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarė teikimą tenkinti iš dalies. Teismas pakeitė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo ir taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. gegužės 24 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

4. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad:

4.1. Užsienietis 2025 m. vasario 24 d. į Centrą atvyko neturintis jokių dokumentų, leidžiančių jam būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis paaiškino, kad 2021 m. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Italijos Respubliką, ten studijavo, gyveno turėdamas vizą, vėliau išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris 2023 m. nustojo galioti ir nebuvo pratęstas. Užsienietis 2024 m. išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, ten gyveno pas draugą, 2024 m. spalio 24 d. atvyko į Lietuvos Respubliką pas merginą, su kuria susipažino socialiniuose tinkluose.

4.2. Patikrinus užsieniečio duomenis Šengeno informacinėje sistemoje nustatyta, kad užsieniečio atžvilgiu Vokietija 2024 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą dėl 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui (toliau – ir Reglamentas 2018/1860).

4.3. Utenos apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2025 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį VSAT iki 2025 m. gegužės 24 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Duomenų apie šio sprendimo apskundimą nėra.

4.4. (Duomenys neskelbtini) pilietė L. S. 2025 m. kovo 4 d. 11 val. atvyko į VSAT Centrą, pareigūnams pateikė Užsieniečio vardu išduotą (duomenys neskelbtini) pasą, galiojantį iki 2023 m. lapkričio 25 d.

4.5. VSAT 2025 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 25S78890, kuriuo nusprendė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) , uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos 6 mėn., ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 6 mėn.

4.6. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 25S91998 priėmė Užsieniečio prieglobsčio prašymą ir pradėjo nustatinėti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Šiuo metu pasikeitė užsieniečio statusas, jis įgijo prieglobsčio prašytojo statusą.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau neturi galiojančio asmens dokumento, yra prieglobsčio prašytojas. Duomenų apie teistumą ar baustumą administracine tvarka nėra (patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nieko nenustatyta). Teismas padarė išvadą, jog nors Užsienietis neturi galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau jo asmenybė yra nustatyta, jis bendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, duomenų, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai teismui nepateikta.

6. Teismas taip pat nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturintis teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi) ir nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau, esant išdėstytoms aplinkybėms, yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Teismas padarė išvadą, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) tikslai gali būti pasiekti Užsieniečiui taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo). Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Užsienietis šiai dienai dar nėra apklaustas prieglobsčio byloje (2025 m. balandžio 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S91998, kuriuo pradėjo nustatinėti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą) ir būtent šios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo prašė ir Užsienietis bei jo atstovas.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą – neskirti jokios laisvės ribojimo priemonės arba paskirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti Užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT ar Migracijos departamentui apie savo buvimo vietą.

8. Užsienietis teigia, kad tokios griežtos priemonės taikymas jo atžvilgiu yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir nėra būtinas. Užsienietis turi merginą, Lietuvos pilietę, su kuria kartu gyvena, todėl Užsienietis ir toliau gali savarankiškai gyventi adresu (duomenys neskelbtini) , Pabradė, ir laukti prieglobsčio bylos sprendimo (E. N. ir buto savininko sutikimai buvo pateikti Centrui). Užsieniečiui turint socialinių ryšių ir gyvenamąją vietą Lietuvoje, nėra poreikio taikyti laisvės ribojimo priemonę – apgyvendinimą Centre be teisės išeiti. Be to, Užsienietis nebandė išvykti iš Lietuvos, jis nėra pažeidęs apgyvendinimo Centre tvarkos, nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, bendradarbiauja su valstybės institucijomis, pats atvyko į Centrą. Užsienietis, nors neturėjo dokumento suteikiančio teisės būti Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, į savo kilmės valstybę neišvyko, nes į (duomenys neskelbtini) grįžti bijo dėl ten vykstančio karo, bijo nukentėti nuo Rusijos neprognozuojamų karinių veiksmų. Būtent dėl to, kad Užsienietis negali grįžti į kilmės valstybę, pateikė prieglobsčio prašymą, nepiktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, o prašo apsaugos dėl kilmės valstybėje vykstančio karo. Būtent dėl visų šių aplinkybių, Užsieniečio nuomone, jam taikomas laisvės suvaržymas yra neproporcingas.

9. Užsieniečiui taikoma laisvės ribojimo priemonė prilygsta sulaikymui, nors Įstatyme taikoma priemonė pavadinta alternatyvia sulaikymui priemone, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) konstatavo, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT centre, nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra sulaikymas.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 5 dalimi. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas, t. y. prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Užsienietis pažymi, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, jog sulaikymas gali būti taikomas: siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi, tuo atveju, kai taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindas (prieglobsčio motyvų išsiaiškinimas), dar turi būti nustatyta, kad yra ir 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytos aplinkybės.

11. Šiuo atveju Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, nebuvo pažeidęs paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ar laikino apgyvendinimo centre tvarkos. Užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui, taip pat nėra jokių duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, prieglobsčio prašymo metu nebuvo išvykęs neteisėtai iš Lietuvos. Todėl, nesant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Užsieniečio atžvilgiu Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas negali būti taikomas.

12. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą.

13. VSAT akcentuoja, kad Užsieniečio atžvilgiu Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo priimtas sprendimas dėl savanoriško grįžimo į kilmės valstybę, kurio jis neįvykdė, pratęsti termino neprašė, o neteisėtai išvyko ir apsigyveno Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad Užsienietis, ilgą laiką neteisėtai gyvendamas Lietuvos Respublikoje, vėliau – būdamas apgyvendintas Centre, prieglobsčio prašymą pateikė tik tada, kai jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti institucijoms įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar perdavimo kitai Europos Sąjungos šaliai. Jo veiksmai akivaizdžiai parodo, jog yra linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos migracijos įstatymų ir tvarkos.

14. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis priėmė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, Migracijos departamentas priėmė sprendimą nustatyti šalį, atsakingą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, todėl asmens judėjimo laisvės apribojimo priemonė šiuo atveju yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus. Šiuo atveju, skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojant judėjimo laisvės, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

15. VSAT teigia, kad apgyvendinus Užsienietį Priėmimo ir integracijos agentūroje, jis nėra atskirtas nuo kitų Priėmimo ir integracijos agentūros gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Taigi, esant tokios aplinkybėms, teigti, kad Užsieniečiui, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra laikytina prilyginant sulaikymui, nėra pagrindo.

16. VSAT pažymi, kad Užsienietis 2025 m. balandžio 24 d. ir 2025 m. gegužės 3 d. buvo pateikęs prašymus išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos ir abu prašymai buvo patenkinti. Taip pat VSAT akcentuoja, kad, priešingai nei teigiama skunde, byloje nėra jokių duomenų dėl Užsieniečio turimos gyvenamosios vietos. E. N. nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Pabradėje, taip pat nėra pateikusi šio buto nuomos sutarties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas VSAT Centro teikimą tenkino iš šalies ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. gegužės 24 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturintis teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, ir nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau, atsižvelgęs į kitas byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

20. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jo asmens tapatybė yra nustatyta, nebuvo pažeidęs paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ar laikino apgyvendinimo centre tvarkos. Užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui, taip pat nėra jokių duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, prieglobsčio prašymo metu nebuvo išvykęs neteisėtai iš Lietuvos. Todėl, nesant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Užsieniečio atžvilgiu Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas negali būti taikomas.

21. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

22. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų nurodytos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

24. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025).

25. Byloje nustatyta, kad Užsienietis 2025 m. vasario 24 d. į Centrą atvyko neturintis jokių dokumentų, leidžiančių jam būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis paaiškino, kad 2021 m. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Italijos Respubliką, ten studijavo, gyveno turėdamas vizą, vėliau išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris 2023 m. nustojo galioti ir nebuvo pratęstas. Užsienietis 2024 m. išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, ten gyveno pas draugą, 2024 m. spalio 24 d. atvyko į Lietuvos Respubliką pas merginą, su kuria susipažino socialiniuose tinkluose. Užsieniečio atžvilgiu Vokietija 2024 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą dėl Reglamento 2018/1860. (Duomenys neskelbtini) pilietė L. S. 2025 m. kovo 4 d. 11 val. atvyko į VSAT Centrą, pareigūnams pateikė Užsieniečio vardu išduotą (duomenys neskelbtini) pasą, galiojantį iki 2023 m. lapkričio 25 d. VSAT 2025 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 25S78890, kuriuo nusprendė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos 6 mėn., ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 6 mėn. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 25S91998 priėmė Užsieniečio prieglobsčio prašymą ir pradėjo nustatinėti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą (be kita ko, aplinkybę, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta; byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidinėja apgyvendinimo vietoje galiojančias taisykles; nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais), atsižvelgdama į tai, kad Užsienietis 2025 m. balandžio 24 d. ir 2025 m. gegužės 3 d. buvo pateikęs prašymus išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, abu prašymai buvo patenkinti, o Užsienietis, laikydamasis nustatytos tvarkos, grįžo į apgyvendinimo vietą, siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 p.).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad kai prieglobsčio prašymas dar neišnagrinėtas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad šiuo metu yra atliekami kokie nors aktyvūs veiksmai, susiję su užsieniečio prieglobsčio prašymą pagrindžiančių motyvų ir informacijos nustatymu, taip pat byloje nėra pagrindų ir įrodymų, patvirtinančių poreikį riboti asmens laisvę tam, kad būtų užtikrinta galimybė institucijoms priimti ir vykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymas gali būti nepagrįstas ir neproporcingas nenustačius objektyvių priežasčių apibrėžtos trukmės jo judėjimo laisvės suvaržymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1854-822/2023, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2436-822/2023, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1145-1047/2024, 2025 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-822/2025).

28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio O. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui O. S., paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą iki 2025 m. gegužės 24 d., bet ne ilgiau nei išnyks užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė