92e3f7aa-06e5-4e6d-9dd6-e736e1fca2f8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-1358-535/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03931-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. P. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, laikotarpiu nuo 2020-06-10 iki 2020-10-28 buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Vilniaus PN kalėjo patalpoje Nr. 203, kurioje jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu garantuojama teisės aktuose.

Vilniaus PN duÅ¡inėje pertvaros įrengtos tik iÅ¡ Å¡ono, todėl nebuvo užtikrintas pilnas privatumas. Taip pat duÅ¡o patalpoje nebuvo kilimėlių ir lentynėlių prausimosi priemonėms susidėti. Vilniaus PN patalpose ant langų uždėtos grotos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, be to jose yra kenksmingų medžiagų. Vilniaus PN patalpose buvo blakių. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl kalinimo pažeidžiant teisės aktų nuostatas jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , dvasinį sukrėtimÄ ir t. t., dėl ko patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 20 000 Eur.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 6-12) nurodo, kad neturi galimybės pateikti tikslių duomenų kuriose bendrabučio ar kamerų tipo gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjas gyveno ginčo laikotarpiu, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami ir sisteminami. Akcentuoja, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, jokie teisės aktai nenustato reikalavimo kaupti ir sisteminti tokio pobÅ«džio duomenis pataisos namuose.

Atkreipia dėmesį į tai, kad net ir esant užimtoms visoms bendrabučio, kamerų tipo gyvenamosioms patalpoms, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, nes visų Vilniaus PN bendrabučio tipo patalpų, kamerų tipo patalpų (tame tarpe ir karantino patalpų) plotai visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 203 plotas - 34, 41 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų.

Tai reiÅ¡kia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,12 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje.

Taigi gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. BÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys.

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji.

Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės akivaizdu, kad net jei ir bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas jo gyvenamojoje patalpoje, Å¡is neatitikimas negalėtų sÄ lygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes bÅ«ti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje. Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Informuoja, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Mano, jog Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Pastebi, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. PareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s teiginiai, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų.

PareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpi sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duÅ¡e nereikÅ¡damas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai. Informuoja, jog bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa, kurioje pareiÅ¡kėjas gyveno ginčo laikotarpiu įrengta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintomis taisyklėmis (toliau - Taisyklės).

Taisyklių 11.5 punkte nustatyta, jog „Gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai“. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ .

Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu bÅ«du yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 17 punkte nustatytas reikalavimas, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, o gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nebuvo pažeisti.

Dėl ant bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų langų sumontuotų apsauginių grotų, pasisako, jog grotų įrengimas yra numatytas Taisyklėse, jų įrengimas neprieÅ¡tarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Grotos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų patekimo į įstaigÄ bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais. Pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktu Vilniaus PN yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų pėdsakus - teisės aktų nustatyta tvarka atliekamas jų naikinimas.

Pagrindinė ir svarbiausia prevencinė priemonė prieÅ¡ blakių atsiradimÄ yra Å¡vara t. y. norint iÅ¡vengti blakių atsiradimo yra bÅ«tina Å¡variai gyventi ir nuolat palaikyti tvarkÄ gyvenamosiose patalpose. Vilniaus PN administracija nuolat reikalauja iÅ¡ nuteistųjų, kad jie palaikytų tinkamÄ tvarkÄ bei Å¡varÄ gyvenamosiose patalpose, todėl už patalpų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji. Neabejoja, kad Vilniaus PN, kaip laisvės atėmimo įstaiga, privalo sudaryti nuteistiesiems saugias jų gyvenimo sÄ lygas, atitinkančias higienos normų reikalavimus, į kurių turinį patenka ir reikalavimas užtikrinti, kad patalpose nebÅ«tų graužikų ir kitų buitinių parazitų, o esant reikalui organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ).

Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sÄ lygas Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, Vilniaus PN yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų, tame tarpe, blakių ir kitų buitinių parazitų naikinimo darbus, Vilniaus PN patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius minėtų patalpų patikrinimus. Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, netinkamo kalinimo Vilniaus PN. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme nustatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Taigi, sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais atvejais. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-06-10 iki 2020-10-28 pareiÅ¡kėjas atliko jam paskirtÄ bausmę Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje Nr. 203. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 m2, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose - 3,6 m2.

Atsakovės atstovas teigia, kad duomenų, kiek konkrečioje gyvenamojoje patalpoje atskiromis dienomis laikoma nuteistųjų, neturi. Vilniaus PN taip pat nurodė, jog bendrabučių tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Pareiškėjas skunde taip pat neįvardija kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko kartu su juo, taip pat nenurodo, koks plotas teko vienam asmeniui, būnant jam bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje kartu su kitais nuteistaisiais.

Vilniaus PN atsiliepime informavo, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 203 plotas - 34, 41 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų. Tai reiÅ¡kia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,12 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Minėtas aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateiktas Bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų planas (b. l. 19). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareikėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su per mažu gyvenamųjų patalpų plotu, nėra nustatytas.

Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau - AprÅ«pinimo normos). AprÅ«pinimo normų 13 punktas reglamentuoja laisvės atėmimo vietų duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkte įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam buvo sudaryta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, tačiau tvirtino, kad buvo priverstas maudytis duÅ¡e su kitais kalinamaisiais, neužtikrinant jam privatumo, taip pat duÅ¡o patalpose nebuvo kilimėlių ir lentynėlių prausimosi reikmėms susidėti.

Pažymėtina, kad teisės aktų nuostatos nenumato duÅ¡o kabinų atskyrimo. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo, Vilniaus PN administracija, siekdama užtikrinti asmenų, besinaudojančių duÅ¡u, privatumÄ , duÅ¡o patalpoje yra įrengusi pertvaras. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotolentelių (b. l. 14, 15, 16) taip pat matyti, kad duÅ¡inėse tarp dušų yra pertvaros, kilimėliai ir lentynėlės prausimosi reikmėms sudėti. Pažymėtina, kad į duÅ¡inės patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų.

Taigi, nors teisės aktai jokių specialių papildomų reikalavimų, susijusių su pertvaromis duÅ¡e, ar atskirų kabinų įrengimu, nenustato, tačiau Vilniaus PN, kaip matyti, patys savo iniciatyva stengiasi sudaryti sÄ lygas suimtųjų ir nuteistųjų privatumui užtikrinti. Be to, duÅ¡u pareiÅ¡kėjas naudojosi tik su tos pačios lyties asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN neturėjo įstatyminės pareigos duÅ¡o patalpoje įrengti atskirų kabinų nusiprausimui, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.

Pabrėžtina, kad, tam, kad bÅ«tų konstatuotas valstybės valdžios institucijų neteisėtumas, kaip pagrindas žalos atlyginimui, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos bei nustatyti, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN savo veiksmais kaip nors bÅ«tų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, taigi nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjas neturi teisės į žalos atlyginimÄ .

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo Å¡iuo aspektu skunde nurodyti argumentai dėl privatumo ir orumo pažeidimo vertintini kaip subjektyvus aplinkybių vertinimas. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo ir jokiais duomenimis nepagrindė, kokie konkretÅ«s veiksniai (įvykiai) sÄ lygojo jo baimės dėl galimo prausimosi kartu su kitais nuteistais asmenimis, nepateikė duomenų apie buvusius įvykius, kurie tokiÄ baimę galėjo sÄ lygoti. Bylos duomenimis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodyta baimė yra subjektyvaus pobÅ«džio, neturi objektyvaus pagrindo ir negali bÅ«ti pagrindas pataisos namų įstaigos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Atitinkamai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netinkamo dušų įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Vilniaus PN grotos įrengtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, be to grotos turi kenksmingų medžiagų, o tai kenkia sveikatai. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, konkrečiai jų 13–17 punktai. Pagal Taisyklių 14.1 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti langas, kad patektų natÅ«rali dienos Å¡viesa; lango angoje įstatomos metalinės grotos; lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Teismas nenustatė, jog atsakovės atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl grotų ant langų atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad grotose yra kenksmingų medžiagų, tačiau nepateikė jo teiginius pagrindžiančio Sveikatos toksikologijos centro dokumento. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę teikti Vilniaus PN ir kitoms kompetentingoms institucijoms praneÅ¡imus (skundus) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, tačiau tokių praÅ¡ymų (skundų) byloje nėra pateikta, Å¡ių aplinkybių nenurodo ir pats pareiÅ¡kėjas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes nėra pagrindo pripažinti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus. Dėl blakių pažymėtina, kad pagrindinė ir svarbiausia prevencinė priemonė prieÅ¡ blakių atsiradimÄ yra Å¡vara, t. y. norint iÅ¡vengti blakių atsiradimo, yra bÅ«tina Å¡variai gyventi ir nuolat palaikyti tvarkÄ gyvenamosiose patalpose. Kaip atsiliepime nurodė Vilniaus PN, administracija nuolat reikalauja iÅ¡ nuteistųjų, kad jie palaikytų tinkamÄ tvarkÄ bei Å¡varÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji.

Siekiant palaikyti tinkamas sÄ lygas gyvenimui, Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, Vilniaus PN yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės taryba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų, tame tarpe, ir blakių naikinimo darbus. PareiÅ¡kėjas dėl galimų blakių sukandimų į Vilniaus PN gydytojÄ nesikreipė (b. l. 30-40), todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas.

Taigi, nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas. Kadangi Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, laikytina, kad atsakovės atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjas T. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič