2022-04-28 Nr. AB-10349-4-49-3-00043-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2301-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00043-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

vertėjaujant Abdulmecit Zengin,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui A. R. K. A. B., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. K. A. B. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. K. A. B. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis A. R. K. A. B. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S978 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.

2. Skunde nurodoma:

2.1. 2022 m. vasario 14 d. Migracijos departamentas supažindino Užsienietį su Sprendimu įleisti jį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties bei apgyvendinti jį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 140 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Užsienietis nesupranta lietuvių kalbos, tačiau Sprendimo tekstas buvo išverstas minimaliai, nenurodant nei motyvų, nei Sprendimo esmės.

2.2. Sprendime yra neteisingai nurodyti faktiniai bylos duomenys, nes klausimas dėl Užsieniečio tapatybės iš esmės nėra aktualus. Užsienietis prisistatė savo vardu ir pavarde, jokių duomenų, jog tai neteisingi duomenys, atsakovas neturi ir jokių veiksmų dėl galimo šių duomenų neatitikimo tikrovei patikrinimo atsakovas neatliko. Tai, jog atsakovas per daugiau nei pusmetį neatliko jokių veiksmų, negali būti priežastimi sulaikyti Užsienietį neprotingai ir neproporcingai ilgam laikotarpiui. Byloje nėra ginčo, jog Užsienietis galėjo judėti tik itin mažoje teritorijoje (net ne visoje apgyvendinimo įstaigos teritorijoje, o tik jos dalyje). Šiuo atveju Užsienietis jau ilgą laiką yra sulaikytas ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o atsakovo priimtas Sprendimas yra pažeidžiantis visus reikalavimus, įtvirtintus tarptautinės teisės normose elgesiui prieglobsčio prašytojų atžvilgiu. Užsienietis yra apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), jo laisvė judėti yra ribojama maksimaliai. Azijos gyventojai negauna jiems įprasto maisto, o gyvenimui skirta vos keletas kvadratinių metrų. Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna šiltą maistą, gali nusiprausti, tačiau nuo judėjimo laisvės ribojimo. Šiuo atveju taikoma priemonė yra įvardijama kaip ribojanti asmenų judėjimą. Atsakovas Sprendimu patvirtino, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Užsienietis su artimųjų pagalba turi galimybę pats pilnai apsirūpinti, neužkraudamas šios naštos Lietuvos Respublikai.

2.3. Užsienietis jau ilgai gyvena sulaikymo sąlygomis, o jo prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas ne dėl jo kaltės – atsakovas itin ilgai neatliko jokių veiksmų prieglobsčio prašymo byloje, o po apklausos skubotai priėmė Sprendimą, kuris yra apskųstas. Šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 14019 straipsnyje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinant Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba kitos įstatyme numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam bent minimaliai pasirūpinti savimi. Net tokiu atveju, jei teismas vertintų, jog laikyti nepadariusį jokios nusikalstamos veikos asmenį kalėjimo sąlygomis metus laiko yra adekvati ir teisinga priemonė, spręstinas klausimas dėl tokio nubaudimo trukmės. Teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas Sprendimas, yra paremtas išimtine sąlyga – ekstremalia padėtimi dėl užsieniečių antplūdžio. Nors užsieniečiai jau pusmetį nebeplūsta į Lietuvos Respubliką, o dėl nežmoniškų sąlygų beveik pusė jų dėl to pasirinko grįžimą atgal į karo niokojamą šalį, šis ypatingas statusas, suteikiantis teisę esminiai riboti pagrindines žmogaus teises, nėra atšauktas. Akivaizdu, jog atšaukus ekstremalią padėtį išnyks pagrindas taikyti tokias priemones, bet palikus galioti Sprendimą, jis bus taikomas nepriklausomai nuo ekstremalios padėties atšaukimo iki nustatyto termino, o tam tokiu atveju nebebus teisinio pagrindo.

3. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma:

3.1. Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio skundų komisija 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo Užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Užsienietis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nesistengė atskleisti tikrų ir pagrįstų atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvų. Išvykimo iš kilmės šalies priežastis nurodė kaip egzistuojančias individualias grėsmes, nuogąstavimus ir nesklandumus – išvykimo priežastis buvo 2014 m. atakos prieš (duomenys neskelbtini), ekonominės (duomenys neskelbtini) problemos, saugumo šalyje nebuvimas.

Užsienietis taip pat ieško apsaugos Europoje, nori, kad visa (duomenys neskelbtini) likusi šeima taip pat atvyktų ir būtų priimta Europoje. Užsienietis nebendradarbiavo su pareigūnais, teikė prieštaringą, bendro pobūdžio informaciją. Siekdamas pagristi prieglobsčio prašymo motyvus, Užsienietis nepateikė jokių įrodomąją vertę turinčių įrodymų. Apklausos metu Užsienietis teikė nesisiejančią tarpusavyje informaciją, vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, kalbėjo abstrakčiai. Užsieniečio papasakota istorija galbūt sukurta tikslu gauti prieglobstį – ji yra nenuosekli ir nepagrįsta, paremta interpretacijomis apie patirtą ir galimą grėsmę jo asmeniui, o kai kuriais aspektais prieštaringa kilmės šalies informacijai, nepatikima ir klaidinanti. (duomenys neskelbtini) Užsieniečio nevedęs brolis ir ištekėjusi sesuo, taip pat 4 dėdės iš tėvo pusės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad Užsienietis gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti Užsienietį laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas yra priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsieniečio veiksmais, todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

3.2. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, o buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi Užsienietis nėra sulaikytas. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, Užsieniečio atžvilgiu priimtas Sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Užsienietis iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Migracijos departamentas, Sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečio situacijos vertinimą.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu netenkino Užsieniečio skundo.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė Komisijos sprendimą, kuriuo Užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nors Užsienietis teigė, kad Komisijos sprendimą apskundė teismui, tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO tokių duomenų apie apskųstą sprendimą nebuvo rasta. Nepaisant to, Migracijos departamentas nepateikė ir nenurodė jokių duomenų apie tai, kad Komisijos sprendimas buvo įteiktas Užsieniečiui, todėl teismas padarė išvadą, kad Komisijos sprendimas nėra įsiteisėjęs. Esant tokiai aplinkybei, Užsienietis laikytas prieglobsčio prašytuoju. Užsienietis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti Sprendimą.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas nėra suėmimas. Užsieniečio atstovės teiginiai, kad apgyvendinimo sąlygos iš esmės prilygsta sulaikymui, vertinti kaip nepagrįsti, kadangi pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nelaikytinas sulaikymu. Teismas taip pat pažymėjo, kad Užsienietis pripažino, jog jo giminaičiai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai galima teigti, kad Užsienietis gali mėginti išvykti iš Lietuvos Respublikos pas savo, kitoje šalyje, gyvenančius giminaičius. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad Užsienietis nepateikė logiško, išsamaus, argumentuoto atsakymo į teisėjo klausimą, kodėl būtent pasirinko Lietuvos Respubliką, nenurodė, iš kur sužinojo apie Lietuvos Respubliką. Ši aplinkybė patvirtina ir Migracijos departamento argumentą dėl to, kad Užsienietis nebendradarbiavo su pareigūnai – teikė klaidinančią informaciją, kuri nesutapo su kilmės valstybės duomenimis. Nors nustatyta Užsieniečio tapatybė, tačiau jis nebendravo su pareigūnais nustatant teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, apklausų metu nurodė prieštaringus duomenis, į klausimus atsakinėjo abstrakčiai, nepateikė konkrečių atsakymų, teismas nusprendė, kad Migracijos Departamentas pagrįstai apgyvendino Užsienietį laikino apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma:

8.1. Teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo ir (ar) sulaikymo taikymo pagrindų. Šioje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų prieglobsčio prašytojo nebendradarbiavimą su institucija. Teismo nurodyti motyvai dėl Užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybių nėra Įstatymo nuostatose įvardinti kaip nebendradarbiavimą pagrindžiantys duomenys, todėl ginčo kontekste nėra aktualūs. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje labai aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma užsieniečio nebendradarbiavimu. Jokių duomenų apie tai, kad užsienietis klaidintų institucijas ar pats atliktų kokius nors nesąžiningus veiksmus, byloje nėra, o jo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės taip pat negali būti vertinamos nebendradarbiavimu, nes jos neaktualios ginčui. Dėl to, jog Užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką nelegaliai, jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis negali būti baudžiamas už tai nepagrįstai ribojant jo laisvę dar ilgiau, nei tai būtų daroma nuteisus jį už neteisėtą sienos kirtimą. Šiuo atveju Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, kurios yra nežmoniškos. Byloje nėra nei vieno pagrįsto atsakovo argumento taikyti Užsieniečio atžvilgiu griežčiausią – sulaikymui prilygstančią priemonę.

8.2. Užsieniečio apgyvendinimas nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento de facto (faktiškai) laikytinas sulaikymu, todėl yra aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatanti, kad tam, jog sulaikymas nebūtų pripažintas pažeidžiančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktą, jis turi būti taikomas sąžiningai, vadovaujantis valstybės nustatytais pagrindais, sulaikymo vieta bei sąlygos turi būti tinkamos, įvertinant tai, kad tokia priemone yra taikoma ne nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, o užsieniečiams, kurie pabėgo iš savo šalies dažnai bijodami dėl pavojaus gyvybei. Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna šiltą maistą, gali nusiprausti, tačiau nuo judėjimo laisvės ribojimo. Byloje nėra ginčo, jog užsieniečiai gali judėti tik itin mažoje teritorijoje (net ne visoje apgyvendinimo įstaigos teritorijoje, o tik jos dalyje). Užsienietis jau ilgą laiką yra sulaikytas ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra jokio nei faktinio nei teisinio pagrindo, o atsakovo priimtas sprendimas yra pažeidžiantis visus reikalavimus, įtvirtintus tarptautinės teisės normose elgesiui prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.

8.3. Migracijos departamentas Sprendimu patvirtino, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, taigi, tai iš esmės reiškia, kad jis bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Užsienietis jau ilgą laiką gyvena sulaikymo sąlygomis, o jo prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas ne dėl jo kaltės Atsakovas itin ilgą laiką nėra priėmęs sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties. Akivaizdu, jog šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsieniečio teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė, teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu.

8.4. Teismo argumentas, jog Užsienietis neturi socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra apsimestinis ir formalus. Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento, t. y. jau nepateisinamai ilgą laikotarpį buvo sulaikytas ir laikomas iš esmės kalėjimo sąlygomis, tokiu būdu neleidžiant užmegzti socialinių, ekonominių ar tuo labiau šeiminių santykių. Užsienietis turi finansines galimybes su šeimos narių pagalba apsirūpinti pats, šiuos santykius užmegzti ir puoselėti, – jei tik jam nepagrįstai nebūtų suvaržyta laisvė.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymima:

9.1. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nesistengė atskleisti tikrųjų ir pagrįstų atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvų. Išvykimo iš kilmės šalies priežastis nurodė kaip egzistuojančias individualias grėsmes, nuogąstavimus ir nesklandumus – išvykimo priežastis buvo 2014 m. atakos prieš (duomenys neskelbtini), ekonominės (duomenys neskelbtini) problemos, saugumo šalyje nebuvimas. Užsienietis taip pat ieško apsaugos Europoje, nori, kad visa (duomenys neskelbtini) likusi šeima taip pat atvyktų ir būtų priimta Europoje. Užsienietis nebendradarbiavo su pareigūnais, teikė prieštaringą, bendro pobūdžio informaciją, siekdamas pagrįsti prieglobsčio prašymo motyvus, nepateikė jokių įrodomąją vertę turinčių įrodymų. Apklausos metu Užsienietis teikė nesisiejančią tarpusavyje informaciją, vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, kalbėjo abstrakčiai. Užsieniečio papasakota istorija galbūt sukurta tikslu gauti prieglobstį – nenuosekli ir nepagrįsta, paremta interpretacijomis apie patirtą ir galimą grėsmę jo asmeniui, o kai kuriais aspektais prieštaringa kilmės šalies informacijai, nepatikima ir klaidinanti. (duomenys neskelbtini) gyvena Užsieniečio nevedęs brolis ir ištekėjusi sesuo, taip pat gyvena 4 dėdės iš tėvo pusės.

9.2. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsieniečio veiksmais, todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Sprendime buvo konstatuota, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

9.3. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, o buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi jis nėra sulaikytas. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, Užsieniečio atžvilgiu priimtas Sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Priešingai nei teigiama skunde, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Užsienietis iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į(duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečio skundo netenkino, nurodęs, jog taikant Užsieniečio nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus užtikrinti tokiomis priemonėmis siekiami tikslai.

11. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 11 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Sprendimu Užsienietis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu.

12. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

13. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

14. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr.IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas turėjo taikyti Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

15. Turimų byloje duomenų pagrindu bylos nagrinėjimo metu darytina išvada, kad Užsienietis yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas.

16. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

19. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte, kurį ir taikė Migracijos Departamentas, nustatyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą, padaręs išvadą, kad Užsienietis nesistengė atskleisti tikrųjų ir pagrįstų atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvų, nebendradarbiavo su pareigūnais, nes teikė prieštaringą, bendro pobūdžio informaciją. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia atsakovo pozicija. Byloje nėra duomenų, jog Užsienietis būtų piktybiškai nebendravęs su pareigūnais. Vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad Užsienietis nebendradarbiauja. Taip pat pažymėtina, jog yra nustatyta Užsieniečio tapatybė. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju tolimesnis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas (realiai taikomas nuo 2021 m. liepos mėnesio) nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje.

21. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, jog Užsieniečio laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti nagrinėjamu atveju nėra būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Tokios nuostatos analogiškose situacijose laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2045-815/2022). Visa tai lemia tvirtinimą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas tik iš dalies. Pirmosios instancijos teismas netenkinęs Užsieniečio skundo, taip pat priėmė tik iš dalies teisėtą bei teisingą sprendimą, kuris yra keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. R. K. A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S978 dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui A. R. K. A. B. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė