2016-05-04 Nr. AB-9762-3-65-3-00136-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-525-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00136-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. R. dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjos S. S. (toliau – ir pareiškėja) atstovas advokatas Rimgaudas Černius elektroninių ryšių priemonėmis pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Ignalinos ir Visagino skyriaus 2016 m. kovo 7 d. išvadą Nr. 229 (toliau – ir Išvada); 2) nurodyti, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai ir kadastro bylų rengimo darbai turi būti atliekami / tęsiami, nustatant šių žemės sklypų tarpusavio ribą pagal taškų 9-12 koordinates, nurodytas matininko Š. P. 2016 m. kovo 29 d. parengtame šių žemės sklypų plano fragmente; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių derinti pagal teismo patvirtintus sprendinius parengtas žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas ir atliktus kadastrinius matavimus.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi skundą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas iš skundo turinio ir prie jo pridėtos skundžiamos Išvados nustatė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vyriausioji specialistė, patikrinusi pareiškėjai priklausančio žemės sklypo parengtus kadastrinių matavimų duomenis, nustatė, kad žemės sklypo, kurio plotas 8,5303 ha, riba 3-4 neatitinka teritorijų planavimo dokumento, t. y. Linkmenų k. v., Linkmenų sen., Ignalinos r. žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 10-08-135, bei gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir su šiuo planu persidengia. Taip pat nustatė, kad teritorijų planavimo dokumente ši linija tiesi, o atlikus kadastrinius matavimus, daro lūžį, atsiranda papildomas taškas (Nr. 9). Riba 5-7 neatitinka teritorijų planavimo dokumento bei gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, tarp jų lieka maždaug 40 metrų tarpas. Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus.

Teismas pažymėjo, kad ginčijama Išvada iš esmės nepritariama pareiškėjos (jos pasamdyto matininko) nustatytoms jos sklypo riboms, plotui, t. y. kadastriniams duomenims. Išvadoje aiškiai nustatytas įpareigojimas pareiškėjai jos žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylos rengimo darbus tęsti, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais.

Spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1030-261/2015. Pažymėjo, kad byla buvo inicijuota pareiškėjos ir yra panašaus pobūdžio, todėl rėmėsi minėtoje nutartyje suformuluota nuostata, kad atsižvelgiant į ginčijamos Išvados pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį (veiksmų koordinavimas dėl kadastro bylos sudarymo, rekomendacijų, nurodymų teikimas dėl kadastro duomenų surinkimo ir pan.), Išvados apskundimui yra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Tokiu atveju NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.). 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis teismas išaiškino, jog aptarto pobūdžio Išvada iš karto negali būti ginčijama teisme ir sutiko su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-890-492/2015 pateiktu išaiškinimu, jog panašiu atveju atlikta NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus procedūra, surašant Išvadą, nėra tapati kadastro duomenų bylos tikrinimui, numatytam Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d.

įsakymu Nr. 1P-98 (2012 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-2 redakcija), todėl ji neskundžiama paminėtų Taisyklių nustatyta tvarka, tačiau minėta Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nukrypti nuo jau suformuotos teismo praktikos dėl teisės aiškinimo, vertindamas iš esmės analogišką faktinę situaciją. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Išvados panaikinimo teismas atsisakė priimti, pareiškėjai nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad ji turi teisę kreiptis bylos išankstinio nagrinėjimo tvarka į NŽT vadovą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas – nurodyti, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai ir kadastro bylų rengimo darbai turi būti atliekami / tęsiami, nustatant šių žemės sklypų tarpusavio ribą pagal taškų 9-12 koordinates, nurodytas matininko Š. P. 2016 m. kovo 29 d. parengtame šių žemės sklypų plano fragmente, nelaikomas savarankišku materialiu skundo reikalavimu, tokio pobūdžio reikalavimas nepriskiriamas administracinio teismo kompetencijai. Todėl teismas jį atsisakė priimti nagrinėti, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Be to, pažymėjo, kad tokio pobūdžio reikalavimas, kaip ir reikalavimas įpareigoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių derinti pagal teismo patvirtintus sprendinius parengtas žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas ir atliktus kadastrinius matavimus yra išvestiniai iš pirmojo skundo reikalavimo, todėl atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą, atsisakoma priimti išvestinius reikalavimus (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

III. Pareiškėjos S. S. atstovas advokatas Rimgaudas Černius elektroninių ryšių priemonėmis padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą. Nurodo, kad teismų praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, yra suformuota būtent pareiškėjos skundų pagrindu ir dėl ginčų toje pačioje situacijoje – dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) tarpusavio ribos nustatymo. Joje nurodoma, kad tais atvejais, kai atliekami Kadastrų nuostatuose numatyti veiksmai, jų apskundimui nėra numatyta (nėra taikoma) jokia išankstinė apskundimo tvarka, įskaitant ir tuos atvejus, kai surašoma Kadastro nuostatuose numatyta išvada.

Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs tose bylose ginčijamos kitos išvados pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį (veiksmų koordinavimas dėl kadastro bylos sudarymo, rekomendacijų, nurodymų teikimas dėl kadastro duomenų surinkimo ir pan.), sprendė, kad tokiais specifiniais atvejais taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. Nurodo, kad tik konstatavus, kad yra susiklosčiusių teisinių santykių specifika, lemianti Kadastrų nuostatų netaikymą ar papildomų teisės normų, numatančių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, taikymą, galima spręsti, kad pareiškėja turi pirmiau pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Skundžiamojoje nutartyje tokia specifika nėra nurodyta, o naujai susiklosčiusi teisinė situacija (pateiktu skundu ginčijama kita išvada negu buvo ginčijama skundais, kurių priėmimo klausimas buvo sprendžiamas 2015 m. suformuota teismų praktika) lemia būtent priešingą išvadą – kad turi būti taikomi tik Kadastrų nuostatai, kuriuose nėra numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pabrėžia, kad būtent tokia ABTĮ nustatyta Išvados ginčijimo tvarka, nurodyta ir pačioje Išvadoje. Pažymi, kad situacijos naujumas pasireiškia tuo, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka jau buvo pasinaudota, visos įmanomos rekomendacijos buvo gautos ir NŽT 2016 m. sausio 22 d. raštu (pateiktas su skundu) pripažino, jog tolimesnis klausimų sprendimas, privatiems asmenims – aktualių žemės sklypų savininkams nesutarus, galimas tik teismo sprendimu.

Skundo pateikimas rodo, kad toks sutarimas nebuvo rastas, tad bet koks tolimesnis veiksmų atlikimas administracine tvarka bus paprasčiausias klausimo sprendimo vilkinimas.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos taikymo, nepagrįstumą, rodo to paties Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-1035-283/2016 (dėl jos pateiktas pareiškėjos atskirasis skundas administracinėje byloje Nr. eAS-479-438/2016), kurioje nežiūrint minėtos teismų praktikos, teismas padarė išvadą, kad dėl tų pačių Skyriaus veiksmų – jo sprendimo, išdėstyto 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 3955-30-(14.39.45), 2015 m. kovo 20 d. išvados Nr. 142 ir 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 39SK-(14.39.110)-276 – pareiškėja turėjo inicijuoti ne ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o administracinės bylos iškėlimą teisme, paduodant jam skundą pagal Kadastro nuostatus.

Pareiškėjos teigimu, išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad teismai tas pačias aplinkybes ir tą pačią teismų praktiką aiškina skirtingai ir ne asmens, kuris kreipiasi į teismą su skundu, naudai, tokiu būdu kiekvieną kartą užkirsdami kelią jam pasinaudoti veiksminga teismine jo teisių gynyba, sukurdami teisiškai nepateisinamą situaciją, todėl keliamas klausimas yra aktualus ir vieningos teismų praktikos formavimo ir jos laikymosi užtikrinimo prasme.

Nesutinka su teismo išvada dėl reikalavimo įpareigoti Skyrių derinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, parengtas pagal skundu nurodytus duomenis, prilyginimo išvestiniam, ir nurodo, kad ši teismo padaryta išvada yra deklaratyvi ir nepagrįsta. Skunde pateikiamos aplinkybės rodo, kad Skyrius Išvada nenustatė jokių principų, kaip dviejų aktualių žemės sklypų riba turi būti nustatoma konkrečioje situacijoje ir davė tik bendrą deklaratyvią teisės aktuose įtvirtintą nuorodą, kad tos ribos duomenys turi būti nustatomi pagal teritorijų planavimo dokumentus. Taigi, net ir nepanaikinus tokios Išvados, aktualus yra klausimas, kokie tos ribos duomenys turi būti taikomi konkrečioje situacijoje. Pažymi, kad šiam klausimui išspręsti pareiškėja ir pateikė savo konkretų licencijuoto matininko parengtą žemės sklypų ribų planą ir būtent susidariusi situacija lemia, kad šis reikalavimas turi savarankiško reikalavimo statusą, jis yra lygiai tiek pat pagrindinis, kiek ir kitas reikalavimas, jo pareiškimo būtinumą lemia tai, kad viešojo administravimo subjektas neturi kompetencijos (tiek faktine, tiek formalia prasme) jį spręsti (ką ir pats pripažino). Pareiškėjos manymu, Išvados panaikinimas ar nepanaikinimas savaime nedaro nepagrįstu pareiškėjos reikalavimo dėl konkrečių aktualių žemės sklypų tarpusavio ribos nustatymo duomenų, savaime nesukuria teisinės pareigos spręsti aktualios žemės sklypų ribos duomenų nustatymo klausimą, nėra pagrindas atmesti ar tenkinti tokį reikalavimą, tai nėra nurodoma ir pačiame skunde. Teismo sprendimas panaikinti ar nepanaikinti Išvadą ginčo iš esmės neišsprendžia.

Paaiškina, kad skundo reikalavimuose būtent ir nurodoma, jog pareiškėja prašo išspręsti klausimą iš esmės – nurodyti duomenis, pagal kuriuos turi būti nustatoma žemės sklypų tarpusavio riba, nes visos galimybės tai padaryti administracine tvarka išnaudotos. Būtent šis konkrečių ribos duomenų klausimas yra esminis ir dėl to jis negali būti nei pagalbiniu, nei papildomu, tokio skirstymo nenumato ir ABTĮ. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1030-261/2015.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka bei nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 ir 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos ginčijama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2016 m. kovo 7 d. išvada Nr. 229 „Apie parengtą žemės sklypo planą“ iš esmės nepritariama pareiškėjos (jos pasamdyto matininko) nustatytoms jos sklypo riboms, plotui, t. y. kadastriniams duomenims. Išvadoje aiškiai nustatytas įpareigojimas pareiškėjai jos žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylos rengimo darbus tęsti, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Todėl, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1030-261/2015, panašaus pobūdžio inicijuotoje pačios pareiškėjos, suformuluota nuostata, kad atsižvelgiant į ginčijamos Išvados pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį (veiksmų koordinavimas dėl kadastro bylos sudarymo, rekomendacijų, nurodymų teikimas dėl kadastro duomenų surinkimo ir pan.), Išvados apskundimui yra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, sprendė, jog pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2016 m. kovo 7 d. išvadą Nr. 229 atsisakytina priimti nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Dėl kitų pareiškėjos skundo reikalavimų pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antrasis reikalavimas nelaikomas savarankišku materialiu skundo reikalavimu, tokio pobūdžio reikalavimas nepriskiriamas administracinio teismo kompetencijai, todėl teismas jį atsisakė priimti nagrinėti, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Be to, pažymėjo, kad tokio pobūdžio reikalavimas, kaip ir trečiasis skundo reikalavimas įpareigoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių derinti pagal teismo patvirtintus sprendinius parengtas žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas ir atliktus kadastrinius matavimus, yra išvestiniai iš pirmojo skundo reikalavimo, todėl atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą, atsisakyta priimti išvestinius reikalavimus (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Įvertinus tiek šios bylos faktines aplinkybes, tiek kitų pareiškėjos inicijuotų bylų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eAS-1030-261/2015, Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-1035-283/2016 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eAS-479-438/2016)) medžiagą, matyti, jog pareiškėjos atžvilgiu priimta skundžiama Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2016 m. kovo 7 d. išvada Nr. 229 yra analogiška Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2015 m. kovo 20 d. išvadai Nr. 142, dėl kurios apskundimo tvarkos pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-1030-261/2015 priimtoje 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartyje.

Priešingai, nei nurodo pareiškėja, nagrinėjamu atveju nėra jokios naujai susiklosčiusios teisinės situacijos, net jei pateiktu skundu ginčijama kita Išvada negu buvo ginčijama skundais, kurių priėmimo klausimas buvo sprendžiamas 2015 m. suformuota teismų praktika. 2016 m. kovo 7 d. išvadoje Nr. 229, kaip minėta, nustatyta, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo plotas (8,5303 ha) (jo riba 3-4) pagal parengtus kadastrinių matavimų duomenis neatitinka teritorijų planavimo dokumento, t. y. Linkmenų k. v., Linkmenų sen., Ignalinos r.

žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 10-08-135, bei gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir su šiuo planu persidengia, o riba 5-7 neatitinka teritorijų planavimo dokumento bei gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, tačiau kaimyninių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Tos pačios aplinkybės buvo nustatytos ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2015 m. kovo 20 d. išvadoje Nr. 142, t. y. kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (8,5304 ha) riba neatitinka vietovėje esančios padėties pagal teritorijų planavimo dokumentuose, t. y.

Linkmenų k. v., Linkmenų sen., Ignalinos r. žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 10-08-135, nustatytas ribas ir kad pareiškėjos žemės sklypo riba nesutampa ir persidengia su kaimyninio žemės sklypo ribomis ir taip pažeidžiamos gretimo sklypo ribos ir plotas, be to, išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami sutapatinus ribas su gretimo sklypo paženklinta riba. Dėl šios išvados Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1030-261/2015 nurodė, kad, atsižvelgiant į ginčijamos (2015 m. kovo 20 d.) išvados pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį (veiksmų koordinavimas dėl kadastro bylos sudarymo, rekomendacijų, nurodymų teikimas dėl kadastro duomenų surinkimo ir pan.), jos apskundimui yra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo nukrypti nuo jau suformuotos minėtos praktikos dėl teisės aiškinimo, vertinant iš esmės analogišką faktinę situaciją, todėl ir šiuo atveju skundžiamai Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2016 m. kovo 7 d. išvadai Nr. 229, kuri priimta atlikus iš esmės analogiškus veiksmus ir priėmus iš esmės analogišką sprendimą, pagal Žemės reformos įstatymą (18 str. 3 ir 4 d.) taikytina privaloma išankstinė apskundimo ne teisme tvarka.

Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2016 m. kovo 7 d. išvadą Nr. 229 pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl to, kad nagrinėjamo atvejo situacija nėra iš esmės pasikeitusi (nauja), pasisakyta ir pareiškėjos nurodytame Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. sausio 22 d. rašte Nr. 1SS-226-(10.5), kuriame pažymėta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2015 m. kovo 20 d. išvadoje Nr. 142 buvo nurodyta pareiškėjos žemės sklypo kadastrinius matavimus tęsti sutapatinus pareiškėjos žemės sklypo ribas su kaimyninių (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypų ribomis, kurios buvo nustatytos 2014 m. vasario 21 d.

UAB „Geo Planum“ atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus (ir kurie galiausiai Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 39SK-(14.39.110.)-276 buvo suderinti ir patikslinti). Nacionalinė žemės tarnyba minėtame 2016 m. sausio 22 d. rašte iš esmės nurodė, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis (sklypo ribas bei plotą) o vėliau ir pagal juos parengtą planą bei kadastrinių matavimų bylą suderinti nėra galimybės dėl 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 39SK-(14.39.110.)-276 patvirtintų kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių duomenų.

Šio sprendimo Nacionalinė žemės tarnyba pati administracine tvarka nei pakeisti, nei panaikinti negali, kol nėra gautas to kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko prašymas ar sutikimas. Tokiu būdu, kol nėra pakeistas ar panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2015 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. 39SK-(14.39.110.)-276, nėra ir pasikeitusi situacija dėl pareiškėjos žemės sklypo ribų neatitikties kaimyninio žemės sklypo riboms, kas iš esmės neleidžia patvirtinti ar suderinti pareiškėjos žemės sklypo ribų ir ploto jos pageidaujamu būdu.

Šis NŽT 2016 m. sausio 22 d. raštas priimtas iš esmės pareiškėjai apskundus daugybę kitų NŽT Skyriaus sprendimų ir raštų, sekusių dėl pareiškėjos skundų ir kreipimųsi dėl 2015 m. kovo 20 d. išvados Nr. 142, be to, jame pateikti ir galimi esamos problemos sprendimo būdai – pareiškėjos ir gretimų žemės sklypų savininkų bendras susitarimas. Atsižvelgiant į visa tai, atmestini pareiškėjos argumentai, kad situacijos naujumas šiuo atveju pasireiškia tuo, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka jau buvo pasinaudota, visos įmanomos rekomendacijos buvo gautos ir NŽT 2016 m. sausio 22 d. raštu pripažino, kad tolimesnis klausimų sprendimas, privatiems asmenims – aktualių žemės sklypų savininkams nesutarus, galimas tik teismo sprendimu.

Jei šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. sausio 22 d. rašte nurodo negalinti savarankiškai panaikinti ar pakeisti NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 39SK-(14.39.110.)-276 bei apskritai nėra kompetentinga ginčo atveju priimti pareiškėją tenkinantį sprendimą (arba, kaip nurodo pareiškėja, sutarimas su kaimyninių sklypų savininkais nebuvo rastas), tai šiuo atveju pareiškėjos teisinių interesų gynimą labiausiai atitiktų būtent Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. sausio 22 d. rašto Nr. 1SS-226-(10.5) ar NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 39SK-(14.39.110.)-276 apskundimas, ką pareiškėja jau ir padarė, pateikdama skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-1035-283/2016).

Išdėstytų argumentų pagrindu pasisakytina ir dėl kitų dviejų pareiškėjos skundo reikalavimų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino išvestiniais iš pirmojo bei taip pat atsisakė priimti. Kaip minėta, nustatyti pareiškėjos žemės sklypo kadastrinius duomenis jos pageidaujamu būdu trukdo minėti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai dėl kaimyninių žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo (patvirtinimo, suderinimo). Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2016 m. kovo 7 d. išvadoje Nr. 229, kuri skundžiama ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nurodžius, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tęsiami atsižvelgiant į kaimyninių žemės sklypų patvirtintų kadastrinių matavimų duomenis, bei atsisakius priimti pareiškėjos skundo dalį dėl šios išvados, kadangi nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), likusi pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimų nustatyti pareiškėjos žemės sklypo kadastrinius duomenis jos pageidaujamu būdu taip pat atsisakytina priimti tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), tačiau ne ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti pareiškėjos skundą pagrindo keistina, nurodant, kad visą pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, pareiškėjai nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Atsižvelgus į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis tik iš dalies keičiama patikslinant skundo atsisakymo pagrindą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos S. S. atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį pakeisti iš dalies.

Atsisakyti priimti pareiškėjos skundą pareiškėjai nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė