92c4eead-e921-44ae-937f-e0dbada1af89 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 05 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Deimantei Å inkÅ«naitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos J. K. atstovui advokato padėjėjui Marek PaÅ¡kevič, suinteresuoto asmens L. Z. atstovei advokatei Jevgenijai Savčenko, žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio - palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys: L. Z. ir valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė:

1. pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J. K. po savo motinos P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė pradedama jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tikslu įregistruoti nuosavybės teise į nekilnojamÄ jį turtÄ .

2. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjos tėvas V. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau tekste - Butas). Kadangi V. Z. buvo pripažintas neveiksniu, tai Vilniau miesto 1 apylinkės teismo 2007-04-27 nutartimi pareiÅ¡kėja buvo paskirta savo tėvo globėja ir turto administratore. Ji persikėlė gyventi į minėtÄ butÄ , kadangi jai reikėjo prižiÅ«rėti savo tėvus, padėti jiems buityje, suteikti tėvui higienines paslaugas.

PareiÅ¡kėja buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Bute nuo 2008-07-01. Å iame bute pareiÅ¡kėja gyveno nuo 2008 metu, ten liko gyventi po savo tėvo mirties ir gyvena iki Å¡iol. Mano, kad po savo tėvo mirties butas atiteko jai, kaip pirmos eilės įpėdinei, kadangi ji prižiÅ«rėjo savo tėvÄ iki mirties. Po jo mirties mokėjo visus komunalinius mokesčius ir moka iki Å¡iol, Å¡i butÄ prižiÅ«ri, tvarko, kaip savÄ . 3. 2017-03-07 buvo gautas raÅ¡tas iÅ¡ Vilniaus m. 29-ojo notarų biuro, kuriame nurodoma, kad notarų biure yra vedama V.

Z., mirusio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla. RaÅ¡te nurodyta, kad paveldėjimo byla buvo pradėta pagal jo žmonos P. M. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pagal testamentÄ , kuris vėliau buvo pripažintas negaliojančiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu, priimtu c. b. Nr. 2A-2174-553/2012. Taip pat Å¡iame raÅ¡te pažymėta, kad į Vilniaus m. 29-ajį notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo kreipėsi ir mirusiojo sÅ«nus (pareiÅ¡kėjos brolis L.

Z., kuris vėliau nuo palikimo atsisakė pateikęs notarui pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad jis nėra V. Z. įpėdinis. Notaro raÅ¡te nurodoma, kad visas mirusiojo V. Z. turtas 1992-04-29 testamentu, pripažintu galiojančiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu c. b. Nr. 2-19530-433/2013, yra paliktas mirusiojo vaikaitei (pareiÅ¡kėjos dukrai) D. K.. Tačiau D. K. nepateikė Vilniaus m. 29 notaro biurui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ir notaro biure nėra duomenų, kad ji buvo kreipusi dėl palikimo priėmimo.

D. Å . (K.) mirė (duomenys neskelbtini) nepateikusi notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, t. y. neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti palikimÄ , todėl jos naudai suraÅ¡ytas galiojantis testamentas jokių teisinių pasekmių Å¡ioje situacijoje visiÅ¡kai nesukėlė. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad nei mirusiojo V. Z. žmona P. M., nei mirusiojo sÅ«nus L. Z., nei mirusiojo vaikaitė D. Å . (K.) palikimo nėra priėmusios ir nebuvo iÅ¡reiÅ¡kę valios jį priimti nei pagal įstatymÄ nei pagal testamentÄ .

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja J. K. liko vienintelė pirmos eilės įpėdinė, kuri šį palikimÄ priėmė pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, dėl ko ji ir buvo įsitikinusi, jog butas po jos tėvo mirties atiteko jai.

4. PareiÅ¡kėja kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J. K., po savo tėvo V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė pradedant jį faktiÅ¡kai valdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-28694-592/2018, nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėja J. K. po savo tėvo V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė pradedama jį faktiÅ¡kai valdyti. Po Å¡io teismo sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad V. Z. anÅ«kė D. K., neįgyvendino savo, kaip įpėdinės teisių, atsirado tokia teisinė situacija, jog visi paveldėjimo santykiai grįžo į pirminę padėtį, t. y. į V. Z. mirties dienÄ ir po V. Z. mirties jau atsirado trys įpėdiniai:

1) V. Z. dukra (pareiÅ¡kėja) J. K., kuri priėmė palikimÄ pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti;

2) V. Z. sunÅ«s L. Z., kuris dar 2008 m. lapkričio 5 d. pateikė notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo;

3) V. Z. žmona P. M., kuri paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais vienÄ ketvirtadalį palikimo (CK 5.13 straipsnis).

5. PareiÅ¡kėjos brolis L. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties, palikimÄ priėmė jo žmona ir suinteresuotas asmuo Å¡ioje byloje - L. Z.. Kaip matyti iÅ¡ Buto iÅ¡raÅ¡o 3/8 dalis Buto atitenka pareiÅ¡kėjai J. K.; 3/8 dalis atitenka suinteresuotas asmeniui L. Z. ir 1/4 dalis liko registruota mirusiojo V. Z. vardu, kadangi jo žmona P. M. savo privalomosios palikimo dalies neįregistravo, nes tuo metu ji, dėl buvusios teisinės situacijos, nelaikė savęs įpėdine.

6. P. M. mirė (duomenys neskelbtini) ir po jos mirties jokie asmenys nėra priėmę palikimo, t. y. nesikreipė per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ Ä¯ notarų biurÄ .

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 sprendime buvo įrodyta raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais bei buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad pareiÅ¡kėja J. K. po savo tėvo V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties gyveno Bute, valdė visÄ butÄ kaip savÄ , mokėjo ir moka iki Å¡iol komunalinius mokesčius, butÄ prižiÅ«rėjo ir jo rÅ«pinosi. Å is teismo sprendimas buvo priimtas 2018-12-03. P. M. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. po jos mirties pareiÅ¡kėja gyveno ir gyvena iki Å¡iol Å¡iame bute (tuo pačiu ir 1/4 dalyje priklausančioje P. M.), valdo, naudoja ir disponuoja juo kaip savu, todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja ir po savo motinos P. M. mirties priėmė palikimÄ pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, nors pati P. M. dėl tam tikrų aplinkybių ir nebuvo įregistravusi savo daiktinių teisių.

8. Aplinkybės, kad pareiškėja J. K. valdė, naudojosi ir disponavo visu Butu tame tarpe ir 1/4 dalimi priklausančia pareiškėjos motinai P. M., buvo nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 03 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28694-592/2018, todėl papildomai šių aplinkybių šioje civilinėje byloje įrodinėti nereikia.

9. Å is juridinis faktas reikalingas įregistruoti daiktines teises į P. M. priklausančiÄ Buto 1/4 dalį ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

10. Suinteresuotas asmuo L. Z. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu.

11. Nurodė, jog iÅ¡dėstyti pareiÅ¡kime faktai neatitinka tikrovės. Palikimas priimamas po V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. V. Z. įpėdiniai yra jo vaikai: pareiÅ¡kėja J. K., ir sÅ«nus L. Z., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po L. Z. mirties jo palikimÄ priėmė jo žmona L. Z..

12. Dabar likusiÄ dalį turto, po V. Z. mirties, priima jo sÅ«naus įpėdinė L. Z.. L. Z. kartu su pareiÅ¡kėja J. K. privalo priimti likusiÄ po V. Z. mirties palikimo dalį lygiomis dalimis.

13. L. Z. praÅ¡o atmesti J. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

14. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra pagal galiojančius teisės aktus. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados Teismas konstatuoja :

15. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

16. AiÅ¡kindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

17. Nagrinėjant bylÄ prie Å¡ios bylos buvo prijungta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-28694-592/2018.

18. Teismas nustatė, jog V. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., p. 5).

19. P. M. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., p. 11).

20. D. Š. (mergautinė pavardė – K.; prijungtos bylos 1 t., p. 10, 12) mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., p. 10).

21. L. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., p. 8-9).

22. V. Z. (duomenys neskelbtini) susituokė su P. M. (1 t., p. 12).

23. PareiÅ¡kėja J. Z. yra V. Z. ir P. M. dukra (1 t., p. 13), kurios pavardė po santuokos pasikeitė į K. (1 t., p. 14-15). Taigi, pareiÅ¡kėja yra P. M. įpėdinė pagal įstatymÄ .

24. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., p. 18-19) matyti, kad Ginčo Butas nuosavybės teise priklauso: L. Z. 3/8 dalys, J. K. 3/8 dalys ir V. Z. ¼ dalis.

25. PareiÅ¡kėja nuo 2008 m. liepos 01 d. yra įregistravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Bute (1 t., p. 20-21).

26. IÅ¡ 2017 m. kovo 07 d. notarės raÅ¡to Nr. S-44 (1 t., p. 23-24) matyti, kad visas V. Z. turtas 1992 m. balandžio 29 d. testamentu paliktas V. Z. vaikaitei D. K., tačiau ji nėra pateikusi pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ir notaro biure nėra duomenų, kad D. K. buvo kreipusis dėl palikimo priėmimo. Taigi D. K. iki savo mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir nėra duomenų, kad bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ priimti palikimÄ .

27. Iš Testamentų registrų išrašo (1 t., p. 42-43) matyti, kad L. Z. 2016 m. lapkričio 29 d. atsisakė P. M. palikimo.

28. PareiÅ¡kėjos teigimu - visas mirusiojo V. Z. turtas 1992 m. balandžio 29 d. testamentu, pripažintu galiojančiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19530-433/2013, yra paliktas mirusiojo vaikaitei (pareiÅ¡kėjos dukrai) D. K.. Tačiau D. K. (Å .) nepateikė Vilniaus m. 29 notaro biurui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ir notaro biure nėra duomenų, kad ji buvo kreipusi dėl palikimo priėmimo. D. Å . (K.) mirė (duomenys neskelbtini) nepateikusi notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, t. y. neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti palikimÄ , todėl jos naudai suraÅ¡ytas galiojantis testamentas jokių teisinių pasekmių nesukėlė.

Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad nei mirusiojo V. Z. žmona P. M., nei mirusiojo sÅ«nus L. Z., nei mirusiojo vaikaitė D. Å . (K.) palikimo nėra priėmę ir nebuvo iÅ¡reiÅ¡kę valios jį priimti nei pagal įstatymÄ nei pagal testamentÄ . Buto 1/4 dalis liko registruota mirusiojo V. Z. vardu, kadangi jo žmona P. M. savo privalomosios palikimo dalies neįregistravo, nes tuo metu ji, dėl buvusios teisinės situacijos, nelaikė savęs įpėdine. PareiÅ¡kėjos teigimu, P. M. turėtų priklausyti 1/4 V.

Z. Buto dalis, todėl pareiÅ¡kėjai pradėjus šį turtÄ valdyti ir naudotis kaip savÄ , nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ pradėdama valdyti palikėjos 1/4 Buto dalį. PareiÅ¡kėjos teigimu, nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ji paveldėjo P. M. turtÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti, ji galėtų iÅ¡ pradžių įregistruoti P. M. teises į 1/4 dalį ginčo Buto, vėliau galėtų įregistruoti savo teises į 1/4 dalį ginčo Buto.

Su šiais pareiškėjos teiginiais nesutiktina.

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

30. Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y.

Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimÄ paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

32. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

33. Taigi, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant minėtas teisės normas darytina iÅ¡vada, jog įpėdinis, norėdamas paveldėti palikėjo turtÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti turi pateikti įrodymus, jog jis pradėjo faktiÅ¡kai valdyti bÅ«tent palikėjo turtÄ (CPK 178 straipsnis). Nesant įrodymų, kad turtas yra palikėjo nuosavybė, negalima nustatyti ar įpėdinis jį priėmė pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti.

34. PareiÅ¡kėjos teigimu P. M. yra V. Z. turto paveldėtoja, nes D. Å . iki mirties nepriėmė palikimo ir neiÅ¡reiÅ¡kė noro paveldėti. Su Å¡iais teiginiais nesutiktina. D. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad bÅ«tų pripažintas galiojančiu testamentas, kuriuo V. Z. palikimÄ paliko D. Å . ir teismas jos ieÅ¡kinį patenkino. Taigi, D. Å . ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama paveldėti V. Z. turtÄ . Duomenų, jog ji V. Z. turtÄ bÅ«tų paveldėjusi byloje nėra. Tačiau byloje nėra ir duomenų, jog D. Å . nepaveldėjus V. Z. turto pagal testamentÄ , jį bÅ«tų paveldėjusi P. M.. Tokių duomenų nėra ir notaro pateiktoje paveldėjimo byloje.

35. Nesutiktina su pareiÅ¡kėjos teiginiais, jog nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja paveldėjo P. M. turtÄ , bÅ«tų pagrindas įregistruoti P. M. nuosavybės teises į V. Z. turtÄ , o vėliau – įregistruoti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teises. PareiÅ¡kėjos nurodoma aplinkybė, jog D. Å . neiÅ¡reiÅ¡kus valios priimti turto, tÄ turtÄ galėjo paveldėti P. M., nes buvo padavusi pareiÅ¡kimÄ notarui dėl turto paveldėjimo, gali bÅ«ti pagrindu kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. M. priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, arba pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba ginti savo teises kitais pagrindais, jei P. M. paveldėjo V.

Z. turtÄ kitais pagrindais. Kitais žodžiais tariant, pareiÅ¡kėja, kaip paveldėtoja, negali paveldėti palikėjos P. M. turto pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, kurio dar nebuvo paveldėjusi turto palikėja. PareiÅ¡kėjos nurodoma aplinkybė, jog palikėja turėjo teisę priimti palikimÄ ir savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė notarui, gali bÅ«ti pagrindu pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ dėl palikėjos turtinių teisių gynimo, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėja priėmė P. M. palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti ir to pagrindu įforminti palikėjos P. M. nuosavybės teises į jos paveldėtÄ V.

Z. palikimÄ .

36. Taigi, pareiÅ¡kėja neįrodė, jog faktiniu valdymu priėmė P. M. palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, nes tokio P. M. palikimo turto byloje nebuvo nustatyta, todėl pareiÅ¡kimas atmestinas. Vadovaudamasis CPK 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: atmesti pareiÅ¡kėjos J. K. pareiÅ¡kimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vaidas Pajeda