92bec39a-ee34-4562-b4db-3c19fa5b26bd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1971-577/2022 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01781-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.7.1; (S) 2.1.2.4.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės B. K. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys - notarė D. A. ir notaras Č. T.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė B. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti 2011 m. kovo 7 d. A. Č. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Trakų r. 2-ojo notarų biuro notarės D.

A. (notarinio registro Nr. DA-878), negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.80 straipsnio, 1.89 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies, 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais. IeÅ¡kinį grindė Å¡iais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis: 1.1. IeÅ¡kovės tėvas A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė priėmusi palikimÄ sužinojo, kad 2011 m. kovo 7 d. A. Č. sudarė testamentÄ , kuriuo jam priklausantį turtÄ , tai yra, teisę į žemės sklypÄ ir žemės sklypo dalį, turėtÄ , (duomenys neskelbtini), ir/arba žemės sklypÄ , žemės sklypo dalį, kurios bendras plotas 2 (du) ha, turėtÄ (duomenys neskelbtini)., skyrė A.

P.. Pagal šį testamentÄ notaras ketina iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ A. P. dėl 13037/25937 dalių 2,5937 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) paveldėjimo. Å is sklypas registruotas A. Č. vardu 2014 m. gruodžio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau ir – NŽT) sprendimo Nr. 51S-167 pagrindu. 1.2. IeÅ¡kovės teigimu, 2011 m. kovo 7 d. A. Č. sudarytas testamentas negali bÅ«ti vykdomas, kadangi jo turinys nesuprantamas.

Jame nurodytas paliekamas turtas yra neapibrėžtas, nekonkretus ir neegzistuojantis. Testatoriaus valia yra neaiÅ¡ki, o notaro ketinimas jį vykdyti pažeidžia ieÅ¡kovės interesus. IeÅ¡kovė nurodė, kad A. Č. nuosavybės teises į žemės sklypus įgijo pagal 2002 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus iÅ¡vadÄ â€žDėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 509, kurioje buvo pripažinta, kad jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,35 ha žemės iÅ¡ J.

Č. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mieste) valdyto 16,05 ha žemės sklypo. Teisę atkuri nuosavybės teise testatorius realizavo pats, todėl teisė į nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ pagal Å¡iÄ iÅ¡vadÄ nėra paveldėjimo dalykas. Nuosavybės teisės į žemę A. Č. buvo atkurtos per kelis etapus, keliais NŽT sprendimais, tačiau 2 ha žemės sklypo nėra ir nebuvo. Nėra aiÅ¡ku, kokį žemės sklypÄ (jo dalį), kurio plotas 2 ha, jo neva turėtÄ (duomenys neskelbtini), testatorius turėjo mintyje sudarydamas testamentÄ .

Testamente nurodomas 2 ha ploto žemės sklypas (dalis) neatitinka ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentuose nurodomo J. Č. valdyto žemės sklypo ploto dydžio, A. Č. tenkančio J. Č. valdyto žemės sklypo dalies dydžio ir atskirais etapais atkurtų žemės sklypų plotų dydžių, be to, vienas iÅ¡ sklypų yra realizuotas ir nėra galimybės paneigti, kad testatoriaus valia po jo mirties buvo atsakovui perduoti bÅ«tent šį žemės sklypÄ . Testamentas neatitinka turinio suprantamumo reikalavimo, todėl prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis, 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir turi bÅ«ti panaikintas. 1.3.

Atsakovas yra matininkas, dirbantis įmonėje, kuri atliko kelių testatoriaus žemės sklypų kadastrinius matavimus. Testatorius paliko turtÄ nepažįstamam žmogui, tokiu bÅ«du sudarydamas akivaizdžiai žalingÄ ir ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį. A. Č. po testamento sudarymo vienÄ sklypÄ jau buvo realizavęs, taip pat, buvo įdėjęs skelbimÄ ir dėl kitų sklypų pardavimo, kas rodo, kad jo tikroji valia buvo realizuoti žemės sklypus ir gauti už juos ekvivalentÄ pinigais. Dalies turto palikimas jokiais artimais ryÅ¡iais nesusijusiam asmeniui neatitiko tikrosios jo valios testamento sudarymo metu.

Tai, ieÅ¡kovės teigimu, leidžia abejoti, ar sudarydamas testamentÄ jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Testatorius silpnai matė, turėjo klausos problemų, sunkiai skaitė, todėl galėjo nesuprasti testamento esmės. 1.4. A. Č. galėjo bÅ«ti priklausomas nuo matininko, kad pastarasis tinkamai suformuotų kadastro bylas. IeÅ¡kovė nurodė, jog tikėtina, kad atsakovas, kaip matininkas, galėjo sudaryti sÄ lygas atsirasti situacijai, kuri vertė A. Č. sudaryti sandorį (testamentÄ ) jam labai nenaudingomis sÄ lygomis, atsakovui įtikinant A.

Č., kad toks vienašalis sandoris reikalingas, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija duotų užduotį formuoti žemės sklypus ir būtų paruoštos kadastrines bylos.

2. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nes ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinyje nurodytus sandorio negaliojimo pagrindus. Argumentas, kad testamente nurodytas žemės sklypas nėra apibrėžtas individualiais požymiais taip pat nepagrįstas, nes nurodyti sklypo požymiai yra pakankami testamentu paliekamam turtui identifikuoti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atliko A. Č. kelių sklypų kadastrinius matavimus. KeletÄ kartų yra jį pavežęs. A. Č. jam sudarė malonaus žmogaus įspÅ«dį. Apie tai, kad A. Č. jo naudai sudarė testamentÄ jis sužinojo iÅ¡ notaro Č. T. jau po testatoriaus mirties. Kokį sklypÄ paliko jam testatorius ir kur tas sklypas yra jis nežino ir nesidomėjo.

3. Trečiasis asmuo notarė D. A. nurodė, kad ginčijamo testamento sudarymo metu testatorius negalėjo žinoti kiek ir kokių žemės sklypų jam bus suteikta, tačiau iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ palikti A. P. 2 ha žemės sklypÄ ar tokio paties dydžio sklypo dalį. Taip pat nurodė, kad testatoriui buvo atkurtos nuosavybės teisės suteikiant 12 sklypų. Kadangi 2 ha ploto sklypas nebuvo suformuotas, paveldėjimo teisės liudijimas turėtų bÅ«ti iÅ¡duotas testamentu nurodytÄ plotÄ proporcingai iÅ¡dalinant visuose sklypuose, o vėliau įpėdiniai galėtų sudaryti turto pasidalijimo sutartį.

4. Trečiasis asmuo notaras Č. T. pozicijos dėl ginčo esmės nepareiÅ¡kė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pripažino 2011 m. kovo 7 d. A. Č. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Trakų r. 2-ojo notarų biuro notarės D. A. (notarinio registro Nr. DA-878), negaliojančiu, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2 533 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės ir pateikti medicininiai dokumentai neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad testatoriaus silpna klausa ir regėjimas trukdė jam suvokti testamento, kaip sandorio, esmę ir prasmę bei testamento pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad po testamento sudarymo A. Č. pardavinėjo ir pardavė žemės sklypus, t. y. sudarė sudėtingesnius sandorius negu testamentas. Nesant įrodymų, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, šį sandorio negaliojimo pagrindÄ teismas atmetė.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ir jos atstovas nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdyje negalėjo nurodyti kuriuo iÅ¡ CK 1.91 straipsnyje nurodytų pagrindų ginčija sandorį, Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje apsiribojo prielaidomis ir samprotavimais. Teismas pažymėjo, kad matininkas, teikiantis paslaugÄ užsakovui, neturi ir negali turėti jam tokios įtakos, kad asmuo be jam nenaudingo sandorio sudarymo neturėtų kitos iÅ¡eities savo problemai iÅ¡spręsti. IeÅ¡kovei nenurodžius įrodymais pagrįstų aplinkybių, duodančių teismui pagrindÄ svarstyti bent vienÄ iÅ¡ CK 1.91 straipsnyje numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, šį sandorio negaliojimo pagrindÄ teismas atmetė.

8. Ä®vertinęs tai, kad testamentas sudarytas nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procese, kuomet testatorius dar nebuvo atgavęs visos žemės, iÅ¡analizavęs testamento tekstÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad testatorius Å¡iuo testamentu atsakovui paliko teisę atkurti nuosavybės teises į J. Č., (duomenys neskelbtini) kaime turėtÄ , žemę, o jei nuosavybės teisės jo mirties dienÄ bus atkurtos – palieka 2 ha žemės kaip atskirÄ sklypÄ , arba 2 ha ploto dalį kitame sklype.

9. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus 2002 m. gegužės 13 d. iÅ¡vados Nr. 509 dėl žemės miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn teismas nustatė, kad A. Č. turi teisę atkuri nuosavybės teises į 5,35 ha žemės iÅ¡ J. Č. (duomenys neskelbtini)kaime ((duomenys neskelbtini) mieste) turėtos 16,05 ha žemės. Taip pat nustatė, kad testatorius teisę atkurti nuosavybės teises į J. Č. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime turėtÄ Å¾emę realizavo pats ir turtinės teisės, kaip paveldėjimo objekto, jo mirties dienÄ nebebuvo.

Atkuriant nuosavybės teises testatoriui 2 ha ploto žemės sklypas nebuvo suformuotas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad lieka paveldėti 2 ha dalį iÅ¡ bet kurio (bet kurių) testatoriui priklausančio (-čių) sklypų, suteiktų atkuriant nuosavybės teises į J. Č. turėtÄ Å¾emę, tačiau atkreipė dėmesį, jog Å¡iuo pagrindu įgytos žemės testatorius turėjo ir prieÅ¡ testamento sudarymÄ , kuri Å¡iuo metu priklauso testatoriui (sklypai, įgyti 2005 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 2.11-42-2184).

Teismo vertinimu, neaišku ar testamentu paliekama žemė įgyta po testamento sudarymo ar 2 ha dalis gali būti nustatyta ir iki testamento sudarymo turėtuose sklypuose. Įvertinęs tai, kad testatoriui atkuriant nuosavybės teises į J. Č. žemę buvo suteikta daug sklypų ir nei vieno 2 ha ploto, teismas sprendė, jog iš testamento turinio negalima nustatyti tikrosios testatoriaus valios dėl paliekamos dalies, todėl jį laikė neaiškiu ir dėl to negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

10. Atsakovo atstovo baigiamojoje kalboje iÅ¡sakytus teiginius dėl netinkamo atsakovo teismas atmetė kaip iÅ¡sakytus pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 253 straipsnio draudimÄ remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė ir kaip neturinčius teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovu ir atsakovu gali bÅ«ti asmuo, turintis materialinį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir kurio civilinėms teisės ir pareigoms teismo sprendimas turės įtakos. Pripažinus testamentÄ negaliojančiu testamentinis įpėdinis netenka teisės paveldėti pagal testamentÄ , o notaras jokių civilinių teisinių pasekmių neįgyja ir nepraranda. Teismas sprendė, kad Å¡ioje byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis nustatyta teisingai.

11. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje patyrė 2 420 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 113 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Patenkinęs ieÅ¡kinį, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ atsakovo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 12. Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. (apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta skundžiamo sprendimo data - 2022-12-12) sprendimÄ ir perduoti civilinį ginÄÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 12.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas klaidingai taikė procesinės teisės ir materialinės teisės normas. 12.2. Ginčijamas testamentas yra vienašalis sandoris, kurį gali sudaryti tik pats testatorius. Šiame procese atsakovas nedalyvavo, jokios valios neišreiškė ir negalėjo pažeisti ieškovės teisių ar teisėtų interesų. Kadangi ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu turi įtakos atsakovo civilinėms teisėms ir pareigoms, šioje byloje atsakovas turėjo teisę dalyvauti kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, o ne kaip atsakovas.

IeÅ¡kovė ginčijo testamento atitikimÄ Ä¯statymui, teigė, kad turinys nesuprantamas, todėl, apelianto įsitikinimu, atsakovais turėjo bÅ«ti notaras tvirtinęs oficialų testamentÄ , t. y. Trakų r. 2-ojo notarų biuro notarė D. A., ir notaras, kuris testamento turinį iÅ¡aiÅ¡kino t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Č. T.. Net ir sutikus su ieÅ¡kinio reikalavimu ar sudarius taikos sutartį, testamentas nebÅ«tų laikomas negaliojančiu. IeÅ¡kovė pasirinko netinkamÄ atsakovÄ , todėl teismas turėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei spręsti klausimÄ dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama klausimÄ , o to nepadaręs pažeidė CPK 7, 45 straipsniuose, 230 straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Teismas galėjo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės tik ieÅ¡kovui iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo. Tinkamo atsakovo (-ų), turinčio pareigÄ atsakyti pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ , įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kaip numatyta CPK 329 straipsnio 1 dalyje. 12.3. Teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja teiginiams. Teismas pripažino teisę testatoriui (palikti) ne tik turimÄ turtÄ , bet ir turtines teises ar ateityje jo vardu įregistruojamÄ turtÄ , t. y. neabejojo testatoriaus teise ir teisėtumu palikti atsakovui turtines teises - teisę į žemės sklypÄ ir dalį, turėtÄ (duomenys neskelbtini), ir/arba žemės sklypÄ , žemės sklypo dalį, kurios bendras plotas 2 (du) ha, turėtÄ (duomenys neskelbtini). 12.4.

Testatoriaus valia aiÅ¡ki ir suprantama, kad paliekamas nekilnojamasis turtas, kuris yra konkrečioje gyvenamojoje vietovėje ir jo dalis – ne daugiau kaip 2 (du) ha. Testatorius negalėjo žinoti tikslios žemės sklypo dalies grÄ Å¾inimo ar suformuojamų sklypų dydžių. Po testatoriaus mirties liko žemės sklypas, kuris galimai buvo įgytas nuosavybės teise iki testatoriaus mirties. 12.5. Keliamas ginčas, kad paveldimas ne tas objektas, kuris numatytas testamente, tačiau dėl to testamentas negali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu dėl jo turinio nesuprantamumo. 12.6.

Teismas negali paneigti testatoriaus valios vien tuo pagrindu, kad jo manymu neaiÅ¡ku, ar testamentu paliekama žemė įgyta po testamento sudarymo ar 2 ha dalis gali bÅ«ti nustatyta ir iki testamento sudarymo turėtuose sklypuose. Teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ testamento turinio negalima nustatyti tikrosios testatoriaus valios dėl paliekamos dalies ir todėl jis laikytinas neaiÅ¡kiu bei negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra objektyviai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. 12.7. TestamentÄ tvirtino notarė, bÅ«dama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų, privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu ir testamento tekstas suprantamas.

IÅ¡ notarės paaiÅ¡kinimų bei testamento sudarymo aplinkybių matyti, kad jai nekilo jokių abejonių dėl A. Č. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę bei juos valdyti. Testatoriaus mirties dienÄ buvo likęs žemės sklypas (duomenys neskelbtini), todėl notarui Č. T. nekilo abejonių, kad Å¡io likusio turto po testatoriaus mirties įpėdinis yra atsakovas. 12.8. IeÅ¡kovė dėl testamento nesuprantamo turinio nepateikė nei vieno įrodymo. Teismo iÅ¡vada, kad testamento turinys yra nesuprantamas, yra nesÄ Å¾ininga ir neteisinga.

Toks teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas ir ieÅ¡kinys atmestas, kaip nepagrįstas. 12.9. IeÅ¡kinys buvo patenkintas tik vienu pagrindu, t. y., kad testamentas yra nesuprantamas. Dėl ieÅ¡kinio pagrindo, nustatyto CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ieÅ¡kovė pateikė mažiausiai įrodymų, todėl priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos rengiant procesinius dokumentus, nesÄ Å¾ininga ir nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su testamento sudarymu ir jo galimu neatitikimu įstatymų reikalavimams nėra susijęs, visa bylinėjimosi ieÅ¡kovės suma, kuriÄ patyrė ieÅ¡kovė kitais pagrindais turėtų bÅ«ti nepriteisiama.

Apeliantas pažymi, kad tik dėl ieÅ¡kovės ir jos atstovo veiksmų bylos nagrinėjimas buvo atidedamas, todėl priteista bylinėjimosi suma yra nesÄ Å¾ininga ir turėtu bÅ«ti mažinama dvigubai.

13. IeÅ¡kovė B. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o atsakovo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo panaikinimo ir perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. IeÅ¡kovės nuomone, proceso Å¡alys buvo pasirinktos tinkamai. Notarai D. A. ir Č. T. neturi teisinio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi, todėl jie Å¡ioje byloje gali dalyvauti tik kaip tretieji asmenys, nepareiÅ¡kę savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Pripažinus testamentÄ negaliojančiu testamentinis įpėdinis netenka teisės paveldėti pagal testamentÄ , o notaras jokių civilinių teisinių pasekmių neįgyja ir nepraranda. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis nustatyta teisingai. 13.2. IeÅ¡kovė pritaria teismo argumentams, kad atkuriant nuosavybės teises testatoriui, 2 ha ploto žemės sklypas nebuvo suformuotas. Žemė yra nekilnojamasis turtas, kurį identifikuoja kadastro duomenys, todėl darant patvarkymÄ ir dėl žemės sklypo kuris bus įgytas ateityje, turi bÅ«ti nurodomi kuo tikslesni paliekamÄ turtÄ identifikuojantys duomenys.

Å iuo atveju įvertinus tai, kad testatoriui atkuriant nuosavybės teises į J. Č. žemę buvo suteikta daug sklypų ir nei vieno 2 ha ploto, iÅ¡ testamento turinio negalima nustatyti tikrosios testatoriaus valios dėl paliekamos dalies, todėl jis laikytinas neaiÅ¡kiu ir dėl to negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. 13.3. Testatorius teisę atkurti nuosavybės teises į J. Č. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime turėtÄ Å¾emę realizavo pats ir turtinės teisės, kaip paveldėjimo objekto, jo mirties dienÄ nebebuvo, o testatoriui atkuriant nuosavybės teises į J.

Č. žemę buvo suteikta daug sklypų ir nei vieno 2 ha ploto. Iš testamento turinio negalima nustatyti tikrosios testatoriaus valios dėl paliekamos turto dalies, todėl jis laikytinas neaiškiu ir dėl to negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

14. Trečiasis asmuo notarė D. A. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad atsakovas A. P. 2011 m. kovo 7 d. dalyvavo, t. y. kartu atvyko su testatoriumi A. Č. į Trakų rajono 2-Ä jį notaro biurÄ . PaaiÅ¡kino, jog į klausimÄ , kodėl 2 ha žemės, kuri dar nėra atstatyta, palieka svetimam žmogui (A. P.), testatorius atsakė, kad su juo taip susitarė, kadangi A. P. padeda sutvarkyti žemės atstatymo dokumentus, todėl Å¡iÄ dalį nuo atstatomos, turėtos žemės palieka jam.

Testatorius aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad palieka du hektarus turėtos, ne turimos žemės. Pasak trečiojo asmens, kitaip žemės konkretizuoti neįmanoma, nes natÅ«roje jos dar nebuvo. Testatorius negalėjo žinoti, kaip žemė bus atstatoma, t. y. kokio dydžio sklypais, negalėjo žinoti, koks bus taikomas atstatymo koeficientas, kokia bus žemės nustatyta grÄ Å¾inimo vertė, negalėjo žinoti, ar žemės natÅ«roje padidės ar sumažės. Mano, jog nagrinėjant bylÄ svarbu paskaičiuoti, kiek tenka grÄ Å¾intos žemės pagal grÄ Å¾inimo ekvivalentÄ .

IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad tai sudaro ne 2 ha; grÄ Å¾inus žemę brangesnėje vietovėje, žemės kiekis proporcingai sumažėja. Pasak notarės, nėra pagrindo keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ , Å¡alis. k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Byloje nustatyta, kad A. Č. 2011 m. kovo 7 d. sudarė testamentÄ (notarinio registro Nr. DA-878), kuriame padarė tokį patvarkymÄ : „Man priklausantį turtÄ , t. y. teisę į žemės sklypÄ ir žemės sklypo dalį, turėtÄ (duomenys neskelbtini), ir/arba žemės sklypÄ , žemės sklypo dalį, kurios bendras plotas 2 (du) ha, turėtÄ (duomenys neskelbtini), skiriu A. P. [...]“. TestamentÄ patvirtino Trakų rajono 2-oijo notarų biuro notarė D. A.. A. Č. (duomenys neskelbtini). mirė.

Jo dukra B. K. priėmė palikimÄ . Sužinojusi apie savo tėvo A. Č. 2011 m. kovo 7 d. sudarytÄ testamentÄ , ieÅ¡kovė B. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Å¡io testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio, 1.89 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies, 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino, ginčo testamentÄ pripažino negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ .

Dėl atsakovo procesinės padėties (tinkamo atsakovo) 18. Apelianto įsitikinimu, ieÅ¡kovė pasirinko netinkamÄ atsakovÄ , nes testamento sudarymo procese atsakovas nedalyvavo, jokios valios neiÅ¡reiÅ¡kė ir negalėjo pažeisti ieÅ¡kovės teisių ar teisėtų interesų. IeÅ¡kovei ginčijant testamento atitikimÄ Ä¯statymo reikalavimams, teigiant, kad jo turinys nesuprantamas, mano, kad atsakovu turėjo bÅ«ti notaras, tvirtinęs oficialų testamentÄ , taip pat notaras, kuris testamento turinį iÅ¡aiÅ¡kino.

19. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog testamentas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriame iÅ¡reiÅ¡kiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Mirus testatoriui atsiranda palikimas, kurį įstatyme nustatyta tvarka paveldi testamente nurodyti įpėdiniai. Tokiu bÅ«du įstatyminiai įpėdiniai (iÅ¡skyrus CK 5.20 straipsnyje numatytÄ teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį atvejį) netenka paveldėjimo teisių, nes pagal įstatymÄ paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Testatorius taip pat gali palikti savo turtÄ dalimis keliems įpėdiniams pagal testamentÄ . Pirmiau nurodyti tarp įpėdinių susiklostantys materialiniai teisiniai santykiai lemia ir jų procesinę padėtį, kai tarp įpėdinių kyla ginčas dėl palikimo, kuris teisme sprendžiamas ieÅ¡kinio (ginčo) teisenos tvarka. Vienas tokių ginčų yra testamento pripažinimas negaliojančiu. 20. [...] Teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis turi kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 straipsnio 1 dalis).

Negaliojančiu gali bÅ«ti pripažintas tiek asmeninis, tiek ir oficialusis testamentas. Nors oficialųjį testamentÄ tvirtina notaras, tačiau jis, kitaip nei įpėdinis pagal testamentÄ , nėra testamento pagrindu susiklosčiusių paveldėjimo santykių subjektas ir neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl testamento galiojimo. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Notaro materialinis teisinis suinteresuotumas ginčijant testamentÄ yra dėl galimo žalos atlyginimo, susijęs tik su jo tinkamu funkcijų įgyvendinimu atliekant notarinį veiksmÄ (Notariato įstatymo 16 straipsnis), todėl bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu notaro procesinė padėtis yra trečiojo asmens. O įpėdinis pagal testamentÄ turi tiesioginį teisinį interesÄ testamentÄ iÅ¡saugoti, pagal prigimtį ginčas dėl testamento galiojimo yra ginčas tarp jį inicijavusio įpėdinio ir įpėdinio pagal testamentÄ .

Tokia pastarojo padėtis materialiniuose teisiniuose santykiuose lemia ir įpėdinio pagal testamentÄ kaip atsakovo padėtį teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo argumentai dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties atitinka pacituotus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus. Teismas teisingai nurodė, kad pripažinus testamentÄ negaliojančiu testamentinis įpėdinis netenka teisės paveldėti pagal testamentÄ , o notaras jokių civilinių (materialinių) teisinių pasekmių neįgyja bei nepraranda, ir kad Å¡ioje byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis nustatyta teisingai. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismas turėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei spręsti klausimÄ dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama klausimÄ , ir kad to nepadaręs pažeidė CPK 7, 45 straipsniuose, 230 straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu 22. Pagal CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas, negalioja.

23. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ testamentÄ laikė neaiÅ¡kiu ir dėl to negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Apelianto nuomone, Å¡i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja teismo sprendime iÅ¡dėstytiems teiginiams, kadangi teismas pripažino, kad sudarant testamentÄ testatoriaus valia nėra ribojama reikalavimu testamentu palikti tik turimÄ turtÄ , bet ir turtines teises ar ateityje jo vardu įregistruojamÄ turtÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti Å¡iai atsakovo pozicijai. Tai, kad testatorius turi teisę palikti ne tik testamento sudarymo metu turimÄ turtÄ , niekaip (savaime) nereiÅ¡kia, kad testamente paliekamas turtas apibrėžtas suprantamai. Sutiktina su skundžiamame sprendime esančiu pastebėjimu, kad darant patvarkymÄ dėl žemės sklypo, kuris bus įgytas ateityje, turi bÅ«ti nurodomi kuo tikslesni paliekamÄ turtÄ identifikuojantys duomenys.

24. Apeliantas teigia, kad testatoriaus valia visiÅ¡kai aiÅ¡ki ir suprantama, kad paliekamas nekilnojamasis turtas, kuris yra konkrečioje gyvenamojoje vietovėje ir jo paliekama dalis - nedaugiau, kaip 2 (du) ha. Tačiau toks apelianto aiÅ¡kinimas laikytinas subjektyviu testamento turinio vertinimu (interpretavimu), iÅ¡ esmės nesiejant su konkrečiomis testamento formuluotėmis bei testamento sudarymo metu buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis (dokumentais) ir pan. Nors ir sutiktina, kad testatorius, palikdamas teisę į atkuriamÄ Å¾emės sklypÄ (jo dalį) gali nežinoti tikslių suformuotų grÄ Å¾inamos žemės sklypų dydžių, apelianto teiginys, kad palikta ne daugiau kaip du hektarai, netiksli. Testamente, bÅ«tent toje dalyje, kurioje apibÅ«dinamas paliekamas sklypas (jo dalis), t. y. ne teisė į žemės sklypÄ , nurodyta „kurios bendras plotas 2 (du) ha)“.

25. Pasisakydamas dėl teismo motyvų, jog nėra aiÅ¡ku, ar testamentu paliekama žemė įgyta po testamento sudarymo, ar 2 ha dalis gali bÅ«ti nustatyta ir iki testamento sudarymo turėtuose sklypuose, apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad po testatoriaus mirties liko žemės sklypas, kuris galimai buvo įgytas nuosavybės teise iki testatoriaus mirties, taip pat pažymėjo, jog žemės grÄ Å¾inimo procesas vyksta įvairiais bÅ«dais, t. y. kai turėtas žemės sklypas grÄ Å¾inamas natÅ«ra iÅ¡ karto visas ar dalimis, skirtingu laiku suformuojant kelis sklypus, taip pat grÄ Å¾inama kompensuojant natÅ«ra, kai suteikimas žemės sklypas kitoje vietoje.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ie argumentai niekaip nepaaiÅ¡kina (neatskleidžia) ginčo testamento turinio, kurie paneigtų teismo nustatytus neaiÅ¡kumus. Apeliantas nenurodo, kuo grindžia testamento turinio aiÅ¡kinimÄ , juolab, pats apeliaciniame skunde tvirtina testamento sudarymo procese nedalyvavęs. Jokių faktinių tuo metu buvusių aplinkybių, kurios galėjo nulemti testamento turinį (jį paaiÅ¡kinti), taip pat neatskleidė. Atkreiptinas dėmesys, jog apelianto ir notarės D. A. pozicija dėl to, ar testamentinis įpėdinis dalyvavo sudarant testamentÄ skiriasi. Tai sudaro pagrindÄ abejoti ir nesivadovauti atsakovo paaiÅ¡kinimais, siekiant nustatyti testatoriaus valios (testamento) turinį.

27. Apeliantas faktiÅ¡kai nepasisakė dėl teismo nustatytos aplinkybės, kad testatoriui atkuriant nuosavybės teises į J. Č. žemę buvo suteikta daug sklypų, kad Å¡iuo pagrindu įgytos žemės testatorius turėjo ir prieÅ¡ testamento sudarymÄ . Akivaizdu, kad Å¡i aplinkybė itin reikÅ¡minga, siekiant nustatyti (aiÅ¡kinti) testatoriaus valiÄ dėl paliekamo turto.

28. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog testatoriaus mirties dienÄ buvo likęs žemės sklypas (duomenys neskelbtini), todėl notarui Č. T. nekilo abejonių, kad Å¡io likusio turto po testatoriaus mirties įpėdinis yra apeliantas. Visų pirma, apeliantas nenurodo, koks dokumentas (įrodymas) patvirtina tokiÄ notaro Č. T. pozicijÄ . Kita vertus, teiginiai apie konkretų sklypÄ , neatsižvelgiant į tai, kad testamente jis neindividualizuotas, neatsižvelgiant į tai, kad po testamento sudarymo dalis įgytų sklypų buvo parduota, dalis (duomenys neskelbtini) kaime buvusios žemės įgyta (grÄ Å¾inta) iki testamento sudarymo ir Å¡iuo metu registruota testatoriaus vardu, tik patvirtina tai, kad testamentÄ galima aiÅ¡kinti įvairiai, ir jis nėra aiÅ¡kus. Palikėjo artimieji apie testamentÄ teigia nežinoję. Kaip minėta, apeliantas taip pat nurodo, kad apie testamento sudarymÄ sužinojo tik iÅ¡ notaro Č. T.. Tai apsunkina galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ palikėjo valiÄ .

29. Teiginys, kad notarei, tvirtinusiai testamentÄ , abejonių dėl testatoriaus valios ir palikto objekto nekilo, taip pat savaime nereiÅ¡kia sudarytas testamentas yra aiÅ¡kus. Notarė D. A. atsiliepime į apeliacinį skundÄ akcentuoja testatoriaus teiginį dėl paliekamos „turėtos“ žemės, tačiau ir iki testamento sudarymo atstatyta žemė anksčiau „turėta“ tuo pačiu adresu. Notarė net nepaaiÅ¡kino, ar jai buvo žinomi (atskleisti) duomenys (dokumentai), kad dalį žemės, turėtos tuo pačiu adresu, testatorius jau buvo įgijęs. Kita vertus, notarės D.

A. atsiliepime į apeliacinį skundÄ cituojami testatoriaus atsakymai į jos testamento sudarymo metu užduotus klausimus kelia abejonių. Mažai tikėtina, kad galima atsiminti pažodinį daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imt metų pateiktÄ kliento atsakymÄ , juolab iÅ¡ 2022 m.  kovo 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ turinio matyti, kad apklausta liudytoja D. A. nurodė testamento patvirtinimo aplinkybių neprisimenanti.

30. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , nustatant reikÅ¡mingas aplinkybes dėl testamente iÅ¡reikÅ¡tos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienaÅ¡alis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti bÅ«tina tik vienos Å¡alies (testatoriaus) valia. Dėl Å¡ios priežasties testamente iÅ¡reikÅ¡tos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) taikytinos ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja testamento, kaip vienaÅ¡alio sandorio, kuriuo iÅ¡reikÅ¡ta tik testatoriaus valia, esmei.

Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimÄ (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente iÅ¡reikÅ¡tos testatoriaus valios turinio, Å¡i turi bÅ«ti nustatoma vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, turi bÅ«ti remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiÅ¡kinimu, bÅ«tina aiÅ¡kintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes (mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys).

Jeigu abejojama dėl sÄ vokų, kurios gali turėti kelias reikÅ¡mes, Å¡ioms sÄ vokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalykÄ , reikÅ¡mė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011; 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-916/2017, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018).

31. Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentÄ , turi tiksliai atitikti testamente iÅ¡dėstytÄ testatoriaus valiÄ . Dėl to notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ , turi bÅ«ti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, iÅ¡reikÅ¡tos testamente, aiÅ¡kiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Paprastai dėl to nekyla problemų, kai testamento turinys yra nuoseklus, nedviprasmiÅ¡kas, neprieÅ¡taringas, testamentas suraÅ¡ytas, vartojant standartinę teisinę terminijÄ ir sÄ vokas, apibrėžtas teisės normų.

Pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar iÅ¡nyko, jei iÅ¡ testamento turinio testatoriaus valia aiÅ¡ki, neturi reikÅ¡mės, taigi tokie netikslumai nėra kliÅ«tis iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ dėl testamento neaiÅ¡kumo. Tačiau galimi ir tokie atvejai, kai testamento turinį galima aiÅ¡kinti įvairiai (skirtingai), arba jo turinio esminės dalys prieÅ¡tarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitÄ ar iÅ¡ viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios (nesuprantamas testamentas – CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018 32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai), todėl sutiktina su skundžiamo sprendimo išvada, kad iš testamento turinio negalima nustatyti tikrosios testatoriaus valios dėl paliekamos dalies.

33. Kadangi teismas testamentÄ negaliojančiu pripažino tik CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. CK 1.89 straipsnio (numatančio sandorio, sudaryto savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti asmens, negaliojimÄ ) pagrindu reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kad notarei nekilo jokių abejonių dėl A. Č. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę bei juos valdyti, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

34. Apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovė dėl testamento nesuprantamo turinio nepateikė nei vieno įrodymo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje (patikslintame) iÅ¡dėstė argumentus dėl testamento turinio, jo neaiÅ¡kumo, nurodė įrodymus, kuriais rėmėsi (TestamentÄ , Apskrities virÅ¡ininko bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimus ir kt.). Ä®statymas nenumato konkrečių įrodinėjimo priemonių, siekiant testamentÄ pripažinti negaliojančiu dėl jo nesuprantamumo, o apeliantas trÅ«kstamų įrodymų nedetalizavo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 35. Apeliantas nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei visas jos patirtas 2 533 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas grindžia tuo, jog teismas patenkino ieÅ¡kinį tik vienu iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytų testamento negaliojimo pagrindų, o pagrįsdama ieÅ¡kinio pagrindÄ , nustatytÄ CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ieÅ¡kovė pateikė mažiausiai raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir kitų įrodymų. Taip pat nurodė, jog su testamento sudarymu ir jo galimu neatitikimu įstatymams atsakovas nėra susijęs. Pažymėjo ir tai, kad tik dėl ieÅ¡kovės ir jos atstovo veiksmų bylos nagrinėjimas buvo atidedamas, todėl priteista bylinėjimosi suma yra nesÄ Å¾ininga ir turėtų bÅ«ti mažinama dvigubai.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atitinka įstatymo nuostatas, o paminėti apeliacinio skundo nesudaro pagrindo mažinti priteistÄ sumÄ .

37. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi Å¡alis laimėjusiai bylÄ Å¡aliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), t. y. įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

38. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu siekė, kad ginčijamas testamentas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu, byloje reiÅ¡kė vienÄ reikalavimÄ , kuris ir buvo patenkintas. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, todėl aplinkybė, kad atsakovas nesusijęs su testamento sudarymu ir jo neatitikimu įstatymo reikalavimams, taip pat nesudaro pagrindo mažinti priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Teiginio, kad dėl ieÅ¡kovės ir jos atstovo veiksmų bylos nagrinėjimas buvo atidedamas, apeliantas nesusiejo su ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų padidėjimu, t. y. neįrodė, kad bÅ«tent teismo posėdžių atidėjimas buvo bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis ir todėl turėtų bÅ«ti mažinamos.

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

40. IeÅ¡kovė 2022 m. spalio 11 d., t.y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienÄ , pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kartu praÅ¡ydama priimti teikiamus Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2022 m. kovo 30 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį; priimant sprendimÄ Å¡ioje byloje atsižvelgti į nuolat keičiamÄ trečiojo asmens notarės D. A. pozicijÄ ir įvertinti jos paaiÅ¡kinimų patikimumÄ , nesivadovauti Å¡iais paaiÅ¡kinimais.

41. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintÄ Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ , pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundÄ padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama.

42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

43. Atsižvelgdamas į Å¡ias nuostatas, į tai, kad 2022 m. kovo 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 0113720021 buvo pateiktas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis priimta po skundžiamo sprendimo priėmimo ir pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinama, į tai, kad raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai bei papildomas dokumentas pateiktas bylos nagrinėjimo dienÄ , todėl jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieÅ¡kovės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei papildomai teikiamus įrodymus.

44. Apibendrinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Rosita Patackienė