92bc138e-e0d4-480b-8a85-e0f0e9782b64 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-19-370/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00136-2013-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.2; 3.3.2.3; 3.3.4.2.2; 3.3.4.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Z. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos Z.

K. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia-Sinodas, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Z. K. (toliau ir – pareiÅ¡kėja) prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

2. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė L. (buvęs pavadinimas L.) (toliau – ir ieÅ¡kovė) prašė priteisti 57 924 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ buvusio vadovo atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas). Nurodė, kad atsakovui mirus, jo teises perėmė pareiÅ¡kėja, V. K., V. K. ir L. K. Nurodė, kad 2011 m. vasario 18 d. atsakovas, atstovaudamas ieÅ¡kovei, perleido ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 600 000 Lt (173 772 Eur), numatant, kad dalį buto kainos (200 000 Lt (57 924 Eur)) pirkėjas grynaisiais perduos atsakovui iki sutarties sudarymo, o likusiÄ dalį sumokės sutartyje numatyta tvarka.

IeÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad atsakovas gautų iÅ¡ pirkėjo pinigų neįtraukė į ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ , neįnešė jų į ieÅ¡kovės kasÄ , tačiau pasisavino, padarydamas ieÅ¡kovei 57 924 Eur žalÄ . PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ieÅ¡kinį patenkino, tačiau atsakovui pateikus apeliacinį skundÄ , Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-3-330/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovui pateikus kasacinį skundÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimÄ ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022 paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ji nedalyvavo, nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimÄ .

Nurodė, kad ruoÅ¡iant kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pareiÅ¡kėjai bei bylÄ nagrinėjusiems teismams – tarp atsakovo dokumentų rasta 1994 m. birželio 10 d. darbo sutartis, sudaryta ieÅ¡kovės ir atsakovo. Darbo sutartimi atsakovas paskirtas bažnyčios administratoriumi bei įgaliotas jai atstovauti, taip pat buvo materialiai atsakingas už jo dispozicijoje esančius ieÅ¡kovės turtÄ , dokumentus bei lėšas, įskaitant ir ginčo butÄ .

Sutartis sudaryta neribotam terminui, pasibaigė 2013 m. liepos 12 d. BylÄ nagrinėjusiems teismams turėjo iÅ¡kilti klausimas dėl tokio asmens galbÅ«t padarytos žalos ir jo atsakomybės klausimų, o tam reikia nustatyti, ar žala yra kilusi iÅ¡ civilinių, ar iÅ¡ darbo santykių. BylÄ nagrinėję teismai nesprendė, ar atsakovo atsakomybei taikytinos deliktinės, sutartinės ar darbo teisės normos. Toks atribojimas turėjo bÅ«ti atliekamas, atsižvelgiant į dvilypę juridinio asmens vadovo santykio su juridiniu asmeniu teisinę prigimtį.

Naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo teismų ištirtos ir įvertintos, o tai turi esminės reikšmės įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

3. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia-Sinodas (toliau – ir trečiasis asmuo) prašė atsisakyti atnaujinti procesÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja praleido terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Atsakovui apie jo paties asmeniÅ¡kai sudarytÄ 1994 m. birželio 10 d. darbo sutartį buvo žinoma nuo darbo sutarties sudarymo momento, taip pat ir pareiÅ¡kėjai, atsakovo sutuoktinei, objektyviai turėjo bÅ«ti žinoma apie sutuoktinio darbo sutartį bei darbo santykius nuo jų atsiradimo dienos.

PareiÅ¡kėjai apie atsakovo darbo sutartį tapo žinoma ir susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-935/2020, kuria iÅ¡spręstas klausimas dėl baudžiamosios bylos dalies nutraukimo kaltinamojo (atsakovo) atžvilgiu dėl jo mirties. Minėtoje nutartyje pasisakyta apie darbo sutartį. PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, tiek pareiÅ¡kėja, tiek ir kiti atsakovo procesinių teisių perėmėjai, buvo įtraukti į Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ .

Tiek pareiškėja, tiek kiti suinteresuoti asmenys aktyviai dalyvavo teisminiame procese, naudojosi procesinėmis teisėmis, teikė rašytinius paaiškinimus, įrodymus ir kitus procesinius dokumentus. Byloje pateiktuose 2020 m. gruodžio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovo procesinių teisių perėmėjai nurodė aplinkybę apie 1996 m. prasidėjusius atsakovo darbo teisinius santykius bei pasisakė dėl Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) 2012 m. gruodžio 19 d. specialisto išvados dėl ieškovės ir trečiojo asmens ūkinės finansinės veiklos.

Vėliausia galima data, kada pareiÅ¡kėja susipažino su nagrinėjamos bylos medžiaga, o taip pat, kada pareiÅ¡kėjai tapo (turėjo tapti) žinoma apie atsakovo darbo sutartį, buvo 2020 m. gruodžio 21 d. 2012 m. gruodžio 19 d. FNTT specialisto iÅ¡vadoje, be kita ko, buvo nagrinėta atsakovo darbo sutartis. FNTT specialisto iÅ¡vada rėmėsi tiek Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėję teismai, tiek ir atsakovo procesinių teisių perėmėjai teiktuose procesiniuose dokumentuose. Be to, prie pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, kaip priedas pateikta darbo sutarties kopija, patvirtinta tos pačios FNTT specialistės 2012 m. gruodžio 18 d. data.

Tiek pareiÅ¡kėja, tiek ir kiti atsakovai buvo atstovaujami advokato, o taip pat, kad nuo pareiÅ¡kėjos įstojimo į Å¡iÄ bylÄ jau yra praėję beveik dveji metai. 2021 m. birželio 28 d. atsiliepimÄ Ä¯ kasacinį skundÄ pateikė atsakovo procesinių teisių perėmėjų atstovas advokatas Stanislovas Butkevičius, kuris taip pat atstovauja pareiÅ¡kėjai ir dėl proceso atnaujinimo. Advokatui civilinės bylos medžiaga buvo žinoma dar atsiliepimo į kasacinį skundÄ pateikimo metu. Byloje yra keturi atsakovai, o pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo teikiamas tik vienos atsakovės. PareiÅ¡kėjai tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindÄ momentÄ Ä¯rodančius duomenis.

Darbo sutartis, kaip įrodymas, nėra nei naujas, nei esminis, nei susijęs su ginču, nei atitinkantis esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamus reikalavimus. Darbo sutartis nėra susijusi su ieškove ir nagrinėjamo ginčo teisiniais santykiais. Darbo sutartis pasirašyta tuo metu, kai ieškovė dar apskritai nebuvo įsteigta, kadangi ieškovės, kaip bažnytinio juridinio asmens, registracijos data – 1998 m. sausio 26 d. Darbo sutartis yra išvestinis įrodymas, kurio pateikimas negali būti pakankamas procesui atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, priteisė iš pareiškėjos trečiajam asmeniui 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja apie atsakovo darbo sutartį sužinojo susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-935/2020, kuria iÅ¡spręstas klausimas dėl baudžiamosios bylos dalies nutraukimo kaltinamojo (atsakovo) atžvilgiu dėl jo mirties. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja, kaip atstovė pagal įstatymÄ asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, dalyvavo ir apeliaciniame procese dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-654/2020 atmetė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties. Minėtoje nutartyje pasisakoma apie darbo sutartį, be to, pareiÅ¡kėja dalyvavo 2020 m. lapkričio 4 d. teisiamajame posėdyje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-654/2020. Taigi pareiÅ¡kėja apie atsakovo darbo sutartį galėjo sužinoti (sužinojo) ne vėliau kaip 2020 m. pabaigoje, dalyvaudama baudžiamajame procese, kuriame, be kita ko, nustatyta aplinkybė apie darbo sutarties sudarymÄ .

6. Teismas nustatė, kad atsakovas mirė 2020 m. balandžio 22 d., o vykstant apeliaciniam procesui dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016, pareiÅ¡kėja, kartu su kitais atsakovo įpėdiniais, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-4-330/2020 pakeista atsakovo teisių perėmėja ir įstojo į civilinę bylÄ . Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėja, turėdama duomenis apie atsakovo darbo sutartį ne vėliau kaip nuo 2020 m. pabaigos, galėjo juos pateikti apeliacine tvarka bylÄ nagrinėjusiam Lietuvos apeliaciniam teismui, juolab kad pastarasis teismas buvo suteikęs Å¡alims galimybę pateikti savo raÅ¡ytines pozicijas dėl apeliacinio skundo.

AnalogiÅ¡ka procesinė galimybė Å¡alims taip pat buvo suteikta Lietuvos apeliaciniam teismui pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ (civilinės bylos Nr. 2A-570-567/2022). Nors pareiÅ¡kėja ir nedalyvavo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016, tačiau dalyvavo apeliaciniuose procesuose dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016. Nėra duomenų, kad Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu buvo kliūčių pareiÅ¡kėjai pateikti teismui tiek darbo sutartį, tiek su tuo susijusius argumentus dėl ginčo esmės.

7. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimas, konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė lėšų, gautų pardavus ieÅ¡kovei priklausantį butÄ , neperdavimu ieÅ¡kovei. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė nepakankamu rÅ«pestingumu ir apdairumu, o priežastinis ryÅ¡ys pasireiÅ¡kė tuo, kad ieÅ¡kovė neteko piniginių lėšų, pardavus jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Apeliacinės instancijos teismo motyvai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad spręsdami dėl atsakovo civilinės atsakomybės, bylÄ nagrinėję teismai, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, atsižvelgė į tai, kada atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikė kaip ieÅ¡kovės atstovas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kokiu teisiniu pagrindu susiklostė ieÅ¡kovės ir atsakovo atstovavimo santykiai, neturi esminės reikÅ¡mės bylÄ nagrinėjusių teismų iÅ¡vadoms dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo.

Teismas konstatavo, kad nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų procesui atnaujinti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 8. PareiÅ¡kėja Z. K. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ patenkinti ir atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 8.1. PareiÅ¡kėja nedalyvavo baudžiamosios bylos Nr. 1A-334-654/2020 nagrinėjime. Jeigu pareiÅ¡kėja fiziÅ¡kai ir buvo teismo salėje kaip atsakovo teisių perėmėja, tai nereiÅ¡kia, jog buvo susipažinusi su baudžiamÄ ja byla ir matė joje esančius įrodymus. AtsakovÄ baudžiamojoje byloje gynė jo advokatas. PareiÅ¡kėja neturi teisinio iÅ¡silavinimo, nežinojo, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas atliko savo pareigas ir su atsakovu apie tai nesikalbėjo.

Iki darbo sutarties suradimo pareiÅ¡kėja Å¡ių aplinkybių nežinojo ir negalėjo žinoti. Turėti duomenis apie darbo sutartį ir turėti pačiÄ darbo sutartį, yra skirtingi dalykai asmeniui, kuris neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir nedalyvauja nurodytose bylose. Nors teismas ir nurodo, jog pareiÅ¡kėja turėjo procesinę galimybę pateikti darbo sutartį Lietuvos apeliaciniam teismui pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2A-570-567/2022, tačiau pareiÅ¡kėja negalėjo pateikti to, ko neturi, nes tik 2022 m. rugsėjo 29 d. rasta darbo sutartis. 8.2.

Teismas rėmėsi tik hipotetine prielaida, kad pareiÅ¡kėja turėjo sužinoti apie darbo sutartį, bet Å¡ios aplinkybės nepagrindė. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį, kadangi bylÄ nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. 8.3. Teismai darbo sutarties neturėjo ir jos nevertino, tai galėjo turėti esminės įtakos dėl atsakovo civilinės atsakomybės ir galimos žalos atlyginimo, tai yra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016.

Nagrinėjant bylÄ , teismams turėjo iÅ¡kilti klausimas dėl tokio asmens galbÅ«t padarytos žalos atlyginimo ir atsakomybės, o tam reikia nustatyti, ar žala kilo iÅ¡ civilinių, ar darbo teisių santykių bei dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.37 straipsnio 1 dalies taikymo. Tai turėjo bÅ«ti teismo įvertinta aplinkybė, kaip naujai paaiÅ¡kėjusi ir esminė, o tokios aplinkybės pasitvirtinimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti priimtÄ teismo sprendimÄ . 8.4. Civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ne tik netaikytas Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK), netinkamai pritaikytos CK nuostatos dėl atsakovo materialinės atsakomybės. Tai ir buvo esminės klaidos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime.

9. IeÅ¡kovė L. ir trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia-Sinodas atsiliepimuose praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 9.1. PareiÅ¡kėja, 2022 m. rugsėjo 15 d. paduodama praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, buvo praleidusi 3 mėn. terminÄ , nenurodydama svarbių Å¡io termino atnaujinimo priežasčių. Atsakovui apie jo darbo sutartį buvo žinoma nuo darbo sutarties sudarymo momento, taip pat ir pareiÅ¡kėjai, kaip atsakovo sutuoktinei, turėjo bÅ«ti žinoma apie atsakovo darbo sutartį, apie jo darbo santykius nuo jų atsiradimo dienos.

PareiÅ¡kėjai apie atsakovo darbo sutartį tapo žinoma susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-935/2020, kuria iÅ¡spręstas klausimas dėl baudžiamosios bylos dalies nutraukimo kaltinamojo (atsakovo) atžvilgiu dėl jo mirties, kurios 3 lape pasisakoma apie darbo sutartį. PareiÅ¡kėja, kaip atsakovo atstovė pagal įstatymÄ , dalyvavo ir apeliaciniame procese dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties, dalyvavo 2020 m. lapkričio 4 d. teisiamajame posėdyje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-654/2020.

PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, tiek pareiÅ¡kėja, tiek ir kiti atsakovo procesinių teisių perėmėjai buvo įtraukti į Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ , kurios atnaujinimo siekia, bei buvo atstovaujami advokato. PareiÅ¡kėja ir kiti atsakovo procesinių teisių perėmėjai aktyviai dalyvavo procese, naudojosi procesinėmis teisėmis, teikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, įrodymus ir kitus procesinius dokumentus. 9.2. Esminiais laikytini Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria atsakovo procesinių teisių perėmėjams, taip pat ir pareiÅ¡kėjai, nustatytas terminas iki 2020 m. gruodžio 21 d. (įskaitytinai) raÅ¡tu pareikÅ¡ti teismui pozicijÄ dėl byloje pateikto apeliacinio skundo, taip pat po Å¡ios nutarties priėmimo pateikti atsakovo procesinių teisių perėmėjų 2020 m. gruodžio 21 d. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai su papildomais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Å iuose 2020 m. gruodžio 21 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose patys atsakovo procesinių teisių perėmėjai nurodė faktinę aplinkybę apie 1996 m. prasidėjusius atsakovo darbo teisinius santykius, pasisakė dėl FNTT 2012 m. gruodžio 19 d. specialisto iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens Å«kinės finansinės veiklos, prie raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, pridėjo medžiagÄ iÅ¡ Å¡ios FNTT specialisto iÅ¡vados, kurie buvo patvirtinti FNTT. Taigi, vėliausia galima data, kada pareiÅ¡kėja susipažino su nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga, taip pat, kada pareiÅ¡kėjai tapo (turėjo tapti) žinoma aplinkybė apie atsakovo darbo sutartį, buvo 2020 m. gruodžio 21 d. 9.3.

Reaguojant į atsakovo procesinių teisių perėmėjų pateiktus 2020 m. gruodžio 21 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovė antrÄ kartÄ Ä¯ bylÄ pateikė 2012 m. gruodžio 19 d. FNTT specialisto iÅ¡vados kopijÄ . Specialisto iÅ¡vados turinys byloje dalyvaujantiems asmenims ir bylÄ nagrinėjusioms teisėjų kolegijoms buvo žinomas. Å ia FNTT specialisto iÅ¡vada vadovavosi tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendime, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendime, tiek antrÄ kartÄ bylÄ nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartyje, tiek ir patys atsakovo procesinių teisių perėmėjai teiktuose procesiniuose dokumentuose.

FNTT specialisto iÅ¡vadoje, be kita ko, nagrinėta / analizuota darbo sutartis, taip pat, kaip Å¡ios iÅ¡vados priedas Nr. 3, pridėta ir darbo sutarties kopija. Pačios pareiÅ¡kėjos, kaip priedas prie 2022 m. rugsėjo 15 d. praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, buvo pateikta darbo sutarties kopija, patvirtinta tos pačios FNTT specialistės 2012 m. gruodžio 18 d. data. Akivaizdu, kad bÅ«tent tuo metu (t. y. vėliausiai 2020 m. gruodžio 21 d.) atsakovo procesinių teisių perėmėjai, taip pat ir pareiÅ¡kėja, susipažino su darbo sutartimi, jos turiniu, bei pasidarė jos kopijÄ , nuo FNTT specialistės 2012 m. gruodžio 18 d. patvirtintos kopijos. 9.4.

Tiek pareiÅ¡kėja, tiek ir kiti atsakovai buvo atstovaujami advokato. 2021 m. birželio 28 d. atsiliepimÄ Ä¯ kasacinį skundÄ pateikė atsakovo procesinių teisių perėmėjų, įskaitant pareiÅ¡kėjÄ , atstovas advokatas Stanislovas Butkevičius, kuris taip pat atstovauja pareiÅ¡kėjai ir Å¡iame ginče dėl proceso atnaujinimo, Å¡iam atstovui visa civilinės bylos medžiaga buvo žinoma dar atsiliepimo į kasacinį skundÄ pateikimo metu (t. y. vėliausiai 2021 m. birželio 28 d.). Atsakovo procesinių teisių perėmėjai (ir pareiÅ¡kėja) visas savo abejones ir argumentus bei įrodymus, turėjo teisę ir pareigÄ iÅ¡sakyti / pateikti vėliausiai po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimas ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Juolab kad Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs iÅ¡ naujo nagrinėti bylÄ , 2022 m. vasario 21 d. nutartimi tam atlikti suteikė teisę ir byloje dalyvaujantiems asmenims nustatė terminÄ iki 2022 m. vasario 28 d. pateikti teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. 9.5. Byloje yra 4 atsakovai, o pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo pateiktas tik vienos atsakovės (pareiÅ¡kėjos). PareiÅ¡kėjai teko pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindÄ momentÄ Ä¯rodančius duomenis ir dėl likusių atsakovų.

Tačiau pareiškėja įrodymų nepateikė nei savo atžvilgiu, nei kitų atsakovų atžvilgiu. 9.6. Pareiškėja atskirajame skunde neįrodinėja, kad jos nurodoma aplinkybė atitinka visus būtinuosius požymius ir apsiriboja tik tos pačios argumentacijos perrašymu iš prašymo dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja atskirajame skunde nepasisakė nei dėl pirmosios instancijos teismo argumentacijos esmės, nei dėl ieškovės ir trečiojo asmens atsiliepime nurodytų argumentų.

Darbo sutartis, kaip įrodymas, nėra nei naujas, nei esminis, nei susijęs su ginču, nei atitinkantis esminėms naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms keliamus reikalavimus. PareiÅ¡kėja nei praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde net neįrodinėjo, kad nurodomos aplinkybės apie darbo sutarties sudarymo faktÄ atitinka visus jai keliamus požymius. PraÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nebuvo pateikta motyvacija, argumentai, kokiÄ Ä¯takÄ turi darbo sutartis priimtiems teismų procesiniams sprendimams.

PareiÅ¡kėja praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo iÅ¡ esmės tik apsiribojo argumentacijos perraÅ¡ymu iÅ¡ jos 2022 m. birželio 30 d. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties peržiÅ«rėjimo, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti. Net nevertinant pareiÅ¡kėjos nurodytos darbo sutarties sÄ sajumo nebuvimo su ieÅ¡kove ir ginčo teisiniais santykiais, darbo sutartis, kaip naujas įrodymas, neatitinka naujai paaiÅ¡kėjusios ir turinčios esminę reikÅ¡mę bylos aplinkybės požymių. 1994 m. birželio 10 d. darbo sutartis pasiraÅ¡yta tuo metu, kai ieÅ¡kovė dar nebuvo įsteigta (registracijos data – 1998 m. sausio 16 d.). 9.7.

BylÄ nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės nesuponuoja iÅ¡vados, kad darbo sutartis atitinka esminėms naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms keliamus reikalavimus. Tai iÅ¡vestinis įrodymas, kurio pateikimas negali bÅ«ti pakankamas procesui atnaujinti. Darbo teisiniai santykiai negali bÅ«ti laikomi naujai paaiÅ¡kėjusia esmine aplinkybe. Aplinkybė apie darbo sutarties sudarymÄ , pareiÅ¡kėjos teisių gynimo prasme, bylai iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės neturi reikÅ¡mės. BylÄ nagrinėję teismai vertino ir atsižvelgė į tai, kad atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikė kaip ieÅ¡kovės atstovas.

Aplinkybė, kokiu teisiniu pagrindu susiklostė ieÅ¡kovės ir atsakovo atstovavimo santykiai, neturi esminės reikÅ¡mės bylÄ nagrinėjusių teismų iÅ¡vadoms dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo. PareiÅ¡kėjos nurodoma tariamai naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė jokiu aspektu neleistų abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi, net ir traktuojant, kad ieÅ¡kovę su atsakovu siejo dar ir darbo teisiniai santykiai, bylÄ dėl ginčo esmės iÅ¡nagrinėję teismai objektyviai nebÅ«tų priėmę prieÅ¡ingų sprendimų.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio proceso ribų 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti 11.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiÅ¡kėja praleido trijų mėnesių terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir teismas nenustatė svarbių Å¡io termino praleidimo priežasčių.

12. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir teigia, kad praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pateikė nepraleidusi termino, kadangi apie atsakovo darbo sutartį su ieÅ¡kove sužinojo tik 2022 m. rugsėjo 29 d.

13. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ bei teisinio apibrėžtumo principÄ , praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ ribojamas laiko atžvilgiu. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per 3 mėn. nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžiÄ , atsižvelgiama ne tik į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ , bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai, rÅ«pindamasis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindÄ momentÄ Ä¯rodančius duomenis tenka praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ teikiančiam asmeniui. TokiÄ Å¡io asmens pareigÄ suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020 33 punktas).

PraÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiÅ¡kėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2986-781/2016 nusprendė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui patenkinti visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovo 57 924 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei 724,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-3-330/2021 nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimÄ ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022 paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimÄ . Atsakovė (pareiÅ¡kėja) padavė kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties peržiÅ«rėjimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundÄ .

Paminėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje mirusysis atsakovas pakeistas jo teisių perėmėjais – V. K., pareiškėja, L. K. ir V. K.

15. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiÅ¡kėja apie atsakovo sudarytÄ darbo sutartį sužinojo (turėjo sužinoti) susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-935/2020, kuria iÅ¡spręstas klausimas dėl baudžiamosios bylos dalies nutraukimo kaltinamojo (atsakovo) atžvilgiu dėl jo mirties. Kaip matyti iÅ¡ minėtos nutarties turinio, nutarties 3 lape, be kita ko nurodyta, kad:

„Taip pat A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 1994 m. birželio 10 d. darbo sutarties pasiraÅ¡ymo, bÅ«damas paskirtas dirbti L. administratoriumi ir Å¡ios sutarties pagrindu įgaliotas atstovauti L., taip pat pagal 2009 m. birželio 20 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ 2009 metų Generalinio sinodo kanono, kuriuo L. patvirtino, kad jis, kaip ordinuotas kunigas buvo iÅ¡rinktas (duomenys neskelbtini) ir įpareigotas atstovauti visÄ L. kaip juridinį asmenį, o taip pat nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2013 m. liepos 12 d. buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, kaip asmuo galintis atstovauti L.“ Taigi minėtoje nutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad atsakovÄ su ieÅ¡kove, be kita ko, siejo darbo santykiai nuo 1994 m. birželio 10 d. darbo sutarties pasiraÅ¡ymo ir minėtos teismo nutarties formuluotės bet kuriam savo interesų gynyba suinteresuotam asmeniui bÅ«tų pakankamai aiÅ¡kiai leidusios suprasti apie ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejusius darbo santykius.

Å i nutartis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. lydraščiu iÅ¡siųsta susipažinti atsakovo artimiesiems, įskaitant pareiÅ¡kėjÄ (jos elektroninio paÅ¡to adresu).

16. PareiÅ¡kėja dalyvavo ir apeliaciniame procese dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-654/2020 atmetė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties. Minėtoje nutartyje pasisakoma apie 1994 m. birželio 10 d. darbo sutartį. Taigi, pareiÅ¡kėja neabejotinai vėliausiai 2020 m. birželio 17 d. sužinojo apie atsakovo (pareiÅ¡kėjos sutuoktinio) ir ieÅ¡kovės 1994 m. birželio 10 d. darbo sutarties pagrindu susiklosčiusius darbo teisinius santykius. Aplinkybę dėl ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejusių darbo santykių, manydama, kad Å¡i aplinkybė svarbi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pareiÅ¡kėja galėjo vėliausiai nurodyti bylÄ pakartotinai nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, kuri iÅ¡nagrinėta 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022.

17. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde teigia, kad turėti duomenis apie darbo sutartį ir turėti pačiÄ darbo sutartį, yra skirtingi dalykai asmeniui, kuris neturi teisinio iÅ¡silavinimo, ir nedalyvauja nurodytose bylose. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji negalėjo teismams pateikti to, ko neturi, nes tik 2022 m. rugsėjo 29 d. rado pačiÄ darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiÅ¡kėjos teiginiais nesutinka.

18. PareiÅ¡kėja, žinodama apie egzistuojančiÄ atsakovo ir ieÅ¡kovės darbo sutartį, net ir neturėdama Å¡ios sutarties kopijos, manydama, kad darbo sutartis ir ieÅ¡kovės bei atsakovo darbo santykiai gali turėti reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui, galėjo nurodyti darbo sutarties sudarymo ir darbo santykių egzistavimo aplinkybes teismams ir neturėdama pačios darbo sutarties kopijos, tačiau žinodama patį darbo santykių faktÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėja su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, kaip Å¡io praÅ¡ymo priedÄ , pateikė darbo sutarties kopijÄ , kuri patvirtinta FNTT specialistės 2012 m. gruodžio 18 d. data, o Å¡i darbo sutarties kopija baudžiamojoje byloje buvo pateikta kaip 2012 m. gruodžio 19 d.

FNTT specialistės iÅ¡vados priedas. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja pateikė ne originaliÄ , po civilinės bylos proceso surastÄ (galbÅ«t kitokio turinio nei esanti baudžiamojoje byloje), ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo sutartį, tačiau baudžiamojoje byloje jau aptartÄ ir įvertintÄ darbo sutarties kopijÄ .

19. Taip pat nėra aiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėja praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo teigė, kad darbo sutartį rado ruoÅ¡iant kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m kovo 31 d. nutarties, kurį atsisakyta priimti 2022 m. liepos 8 d. nutartimi, o atskirajame skunde teigia, kad darbo sutartį rado 2022 m. rugsėjo 29 d., nors praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo byloje ji pateikė 2022 m. rugsėjo 15 d. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiÅ¡kėja praleido 3 mėn. terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi praÅ¡ymas pateiktas tik 2022 m. rugsėjo 15 d.

20. Tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas paduoda praÅ¡ymÄ praleidęs nustatytÄ 3 mėn. terminÄ , jis prie praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti praÅ¡ymÄ dėl Å¡io termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). Tiek sprendžiant dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo termino pradžios, tiek dėl pagrindo šį terminÄ atnaujinti, kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 28 punktas).

21. PareiÅ¡kėja, praleidusi terminÄ , nepateikė praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ , nenurodė tokį praleidimÄ pateisinančių aplinkybių ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. IÅ¡ turimos medžiagos apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų bÅ«ti atnaujinamas teismo iniciatyva.

22. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesÄ nepriklausomai nuo to, ar praÅ¡ymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Dėl pagrindo atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu 23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad spręsdami dėl atsakovo civilinės atsakomybės, bylÄ nagrinėję teismai, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, atsižvelgė į tai, kad atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikė kaip ieÅ¡kovės atstovas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kokiu teisiniu pagrindu susiklostė ieÅ¡kovės ir atsakovo atstovavimo santykiai, neturi esminės reikÅ¡mės bylÄ nagrinėjusių teismų iÅ¡vadoms dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo.

24. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde teigia, kad, nagrinėjant bylÄ , teismams turėjo iÅ¡kilti klausimas dėl tokio asmens galbÅ«t padarytos žalos atlyginimo ir atsakomybės, o tam reikia nustatyti, ar žala kilo iÅ¡ civilinių, ar darbo teisių santykių bei dėl CK 2.37 straipsnio 1 dalies taikymo. PareiÅ¡kėjos vertinimu, tai turėjo bÅ«ti teismo įvertinta aplinkybė, kaip naujai paaiÅ¡kėjusi ir esminė, o tokios aplinkybės pasitvirtinimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti priimtÄ teismo sprendimÄ . Taip pat pareiÅ¡kėja nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ne tik netaikytas Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, bet ir DK, netinkamai pritaikytos CK nuostatos dėl atsakovo materialinės atsakomybės, o tai buvo esminės klaidos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime.

25. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje pareiškėja, kaip proceso atnaujinimo pagrindu, rėmėsi darbo santykių egzistavimu, kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ne teismo procesiniame sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl aplinkybių, susijusių su darbo santykių egzistavimu, kaip nauja aplinkybe, tačiau ne dėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodomų teisės aktų taikymo teisingumo.

26. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas. Dėl Å¡ios priežasties su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).

27. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja kelia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios proceso atnaujinimo pagrindÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka Å¡iuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu praÅ¡yme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Å¡iuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas).

28. Ne bet kokia naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesÄ pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikÅ¡mę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. PraÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimo tvarkÄ reglamentuoja CPK 370 straipsnis, kurio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės yra nuosekliai suformuotos kasacinio teismo praktikoje, iÅ¡ kurios matyti, kad toks praÅ¡ymas turi bÅ«ti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , sprendžia praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ , t. y. patikrina, ar pareiÅ¡kėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar praÅ¡ymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar praÅ¡ymÄ padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis).

Jei nenustato formalių praÅ¡ymo trÅ«kumų, teismas jį priima. Antra, priėmus praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos Å¡alys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas patikrina, ar praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės, kurio metu teismas bylÄ nagrinėja pakartotinai pagal bendrÄ sias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 23 punktas).

30. Antrajame praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimo etape (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesÄ byloje) teismas patikrina praÅ¡yme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vienÄ iÅ¡ iÅ¡vardytų CPK 366 straipsnyje proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tiesų egzistuoja, ar pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ , ir ar atnaujinimo pagrindÄ numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus.

Å iame praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etape tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindÄ patvirtinantys įrodymai. Å iame etape nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikÅ¡mė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikÅ¡tų kitame etape – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamÄ pakartotinį bylos nagrinėjimÄ , kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesÄ priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021 46 punktas).

31. Kita vertus, tai nereiÅ¡kia, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimÄ teismas negali apskritai vertinti proceso atnaujinimo pagrindÄ sudarančių pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ryÅ¡io su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais. Antrajame praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimo etape teismas patikrina pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011).

Jeigu bylos nagrinėjimÄ siekiama atnaujinti dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, tai teismas pareiÅ¡kėjo nurodytas naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes ir (ar) įrodymus preliminariai vertina su užbaigtoje byloje iÅ¡tirtomis aplinkybėmis ir joje esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, atitiktį įstatyme įtvirtintam esmingumo požymiui. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar egzistuoja reali tikimybė, kad naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, pakartotinai iÅ¡nagrinėjus atnaujintÄ bylÄ , galėtų turėti teisinę reikÅ¡mę bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui.

ProcesÄ Å¡iuo pagrindu turėtų bÅ«ti atsisakoma atnaujinti, jei aplinkybė, kuriÄ pareiÅ¡kėjas nurodo kaip esminę, pagal savo pobÅ«dį akivaizdžiai negali turėti įtakos byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu nustatęs, kad terminas nepraleistas ir kad pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė atitinka esmingumo kriterijų, teismas priima nutartį atnaujinti procesÄ (CPK 370 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).

32. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja nėra įrodžiusi aplinkybės, kad jai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos aplinkybės apie darbo sutarties sudarymÄ , ir jog Å¡i aplinkybė pareiÅ¡kėjai tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui byloje. Kaip jau minėta ankstesnėje Å¡ios nutarties dalyje, pareiÅ¡kėja apie ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo sutartį sužinojo vėliausiai 2020 m. birželio 17 d., taigi Å¡i aplinkybė bylos, kurios proceso atnaujinimo siekia pareiÅ¡kėja, nagrinėjimo metu buvo jai buvo (turėjo bÅ«ti) žinoma.

Be to, kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, kaip Å¡io praÅ¡ymo priedÄ , pateikė darbo sutarties kopijÄ , kuri patvirtinta FNTT specialistės 2012 m. gruodžio 18 d. data, t. y. dokumentÄ , kuris baudžiamojoje byloje jau aptartas ir įvertintas bei tiek baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusiems teismams, tiek ir pareiÅ¡kėjai, buvo žinomas dar civilinės bylos, kurios proceso atnaujinimo siekia pareiÅ¡kėja, nagrinėjimo metu. PareiÅ¡kėja rado ne originaliÄ , po civilinės bylos proceso surastÄ (galbÅ«t kitokio turinio nei esanti baudžiamojoje byloje), ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo sutartį, tačiau baudžiamojoje byloje jau aptartÄ ir įvertintÄ darbo sutarties kopijÄ .

Kadangi šios darbo sutarties kopijos turinys sutampa su teismų jau nagrinėtos bei pareiškėjai žinomos darbo sutarties kopijos turiniu, nėra pagrindo teigti, kad paaiškėjo nauja aplinkybė. Kitaip situacija būtų vertinama, jei pareiškėja būtų radusi darbo sutartį, kuri skiriasi nuo teismų nagrinėtos darbo sutarties savo turiniu, pavyzdžiui, atsakomybės apribojimo nuostatomis ar pan. Todėl pareiškėjos akcentuojama aplinkybė neatitinka jai, kaip naujai paaiškėjusiai aplinkybei, kasacinio teismo praktikoje keliamų reikalavimų (pareiškėjai buvo žinoma dar prieš įsiteisėjant teismo sprendimui).

33. Dėl pareiškėjos akcentuojamos darbo sutarties sudarymo aplinkybės esmingumo bylos išnagrinėjimo teisingumui pasisakytina toliau.

34. Kadangi praktikoje dažni materialinės ir civilinės vadovo atsakomybės konkurencijos atvejai, reikšmingas kasacinėje jurisprudencijoje nurodomas šių atsakomybės rūšių atribojimas: materialinės atsakomybės pagal darbo teisę esmė – darbuotojo atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (DK 254, 255 straipsniai), o civilinė atsakomybė grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Todėl sprendžiant dėl juridinio asmens vadovui taikytinos atsakomybės rūšies, būtina identifikuoti, kokias pareigas vadovas pažeidė – jam kaip valdymo organui ar darbuotojui nustatytas pareigas. Kai vadovas pažeidžia fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam kaip vadovui nustatytas pareigas, jam taikoma civilinė atsakomybė.

35. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022, kuria paliko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimÄ nepakeistÄ , kaip ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės ieÅ¡kovės atžvilgiu, procesinį sprendimÄ grindė civilinės atsakomybės institutu ir rėmėsi CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalÄ , atsiranda tik nustačius visas bÅ«tinas Å¡iai atsakomybei kilti sÄ lygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalÄ , jų priežastinį ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas: atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė 200 000 Lt (57 924 Eur), gautų pardavus ieÅ¡kovei priklausantį butÄ , neperdavimu ieÅ¡kovei; kaltė pasireiÅ¡kė atsakovo nepakankamu (ne tiek, kiek akivaizdžiai buvo bÅ«tina) rÅ«pestingumu ir apdairumu; priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo, kaip ieÅ¡kovės atstovo, turėjusio pareigÄ Ä¯neÅ¡ti į ieÅ¡kovės kasÄ 200 000 Lt (57 924 Eur), tačiau Å¡ios pareigos neįvykdžiusio, veiksmų (neveikimo) bei kilusios žalos pasireiÅ¡kė tuo, kad ieÅ¡kovė neteko 200 000 Lt (57 924 Eur), pardavus jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

36. Taigi, bylÄ nagrinėjusiems teismas nustačius, kad pagrindas atsakovui atsakyti pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus yra atsakovui kylanti civilinė atsakomybė, kadangi atsakovas pažeidė jam, kaip juridinio asmens vadovui, kylančias fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas, darbo sutarties sudarymo faktas ir materialinės darbuotojo atsakomybės taikymas neturėtų reikÅ¡mės sprendžiant dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovei, kadangi neteisėtus veiksmus (ieÅ¡kovei priklausančių lėšų neperdavimÄ ieÅ¡kovei) atsakovas atliko veikdamas kaip juridinio asmens vadovas (atstovaudamas juridiniam asmeniui sudarant ir vykdant sandorius), o ne kaip darbuotojas.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad darbo sutarties sudarymo aplinkybė neturėtų esminės reikšmės teismų procesiniams sprendimams, kurių peržiūrėjimo proceso atnaujinimo instituto pagalba siekia pareiškėja. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų 37. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines proceso atnaujinimo prašymo pateikimo ir nagrinėjimo teisės normas bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti proceso pareiškėjos nurodytu pagrindu, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Trečiasis asmuo, turėjęs byloje prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ nei pareiÅ¡kėja, nurodė, kad dėl atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ pateikimo patyrė 650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

39. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyta, kad už kitÄ dokumentÄ nei nurodytus Rekomendacijų 8.1 – 8.15 punktuose (įskaitant ir atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ ), kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 712,20 Eur (0,4 x 1 780,50 Eur).

Kadangi trečiojo asmens praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai suma (650 Eur) nevirÅ¡ija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, trečiajam asmeniui priteistina nurodyta iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai-Sinodui, juridinio asmens kodas 192100594, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 650 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėja Danguolė Martinavičienė