2020-04-09 Nr. AB-7080-3-61-3-02093-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-745-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02093-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. (V. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. RE-204 dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo (toliau – ir Sprendimas) ir atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą bei pratęsti 2017 m. rugsėjo 29 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1429 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą trims mėnesiams.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Privalomajame nurodyme nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., valstybinėje miško žemėje neteisėtai pastatyti kitos inžinerinių statinių paskirties, nesudėtingos kategorijos statiniai – dvi stoginės, ir pagalbinio ūkio paskirties, nesudėtingas pastatas – garažas su priestatais, nors šių statinių statyba valstybinėje miško žemėje negalima. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas iki 2018 m. kovo 29 d. nugriauti minėtus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 26 d. Inspekcijai pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nurodydamas, kad šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) formuoja sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., tačiau skundžiamame Sprendime atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą nurodžius, kad pareiškėjo prašymas pateiktas po Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

3. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas laiku: vyksta namų valdos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., formavimo procedūros ir šios procedūros trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, kuris išnagrinėtas 2018 m. kovo 30 d., o pareiškėjas sprendimą gavo 2018 m. balandžio 26 d., taigi neturėjo objektyvios galimybės laiku pateikti prašymo Inspekcijai.

4. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą į Inspekciją kreipėsi tik 2018 m. balandžio 26 d., t. y. jau suėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo šį terminą pratęsti.

6. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas statinius pastatė nesuformuotoje valstybinėje miškų ūkio paskirties žemėje. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalies ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, miškų ūkio paskirties žemėje, t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba, taigi statinių, kuriuos pastatė pareiškėjas, statyba apskritai yra negalima. Nors pareiškėjas ir nurodė, jog jis kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo suformavimo, tačiau šios aplinkybės, Inspekcijos nuomone, nekeičia fakto, kad pagal paskirtį ši žemė priskirtina miškų ūkio žemei, kurioje statinių statyba negalima.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į Inspekciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

9. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-1305-647/2018 pagal pareiškėjo ieškinį dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, o 2018 m. kovo 30 d. teismo sprendimą pareiškėjas gavo tik 2018 m. balandžio 26 d., nekeičia fakto, jog net ir nagrinėjant ginčą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo jis buvo galiojantis, todėl pareiškėjas turėjo pareigą jį vykdyti arba imtis kitų veiksmų, šiuo atveju – iki termino pabaigos kreiptis į Inspekciją dėl termino pratęsimo. Teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcija pagrįstai atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dėl to, kad pareiškėjo prašymas pateiktas po šio termino pabaigos.

III. 10. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

11. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas sprendime nenurodė jokio teisinio pagrindo (teisės akto ir jo normos), kuriuo būtų pagrįstas teismo teiginys, jog net ir nagrinėjant ginčą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo jis buvo galiojantis ir privalomas vykdyti. Todėl teismas savo sprendimo tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad ginčo nagrinėjimas Vilniaus regiono apylinkės teisme nėra svarbi priežastis šios bylos kontekste.

11.2. Teismas neatsižvelgė ir sprendime nenagrinėjo aplinkybės, jog T. D. 2017 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi su prašymu į NŽT su prašymu suformuoti žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir šiuo metu vyksta šio žemės sklypo formavimo procedūros.

11.3. Nesutiktina su teismo teiginiais, jog Privalomojo nurodymo terminas negali būti atnaujinamas. Privalomasis nurodymas buvo surašytas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, o savavališka statyba yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo turtinėmis teisėmis, apibrėžtomis tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tiek ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK). Civilinio proceso kodekso 78 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši nuostata leidžia atnaujinti net tuos terminus, kurie numatyti įstatyme.

12. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovas, be jo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, jį priimdamas teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, skundžiamą sprendimą pagrindė teisės aktų normomis ir nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

15. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

16. Pažymėtina, kad svarbiomis priežastimis pagal įstatymą yra laikomos tik priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

17. Pareiškėjas savo prašymo negrindė Nutarties 16 punkte nurodytomis priežastimis, nepateikė jokių duomenų, kad civilinėje byloje būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas ginčijamo individualaus administracinio akto vykdymas, dėl ko būtų teisinis pagrindas nesiimti Privalomame nurodyme nurodytų veiksmų jame nustatytais terminais, o tuo pačiu, įsiteisėjus teismo sprendimui ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būtų pagrindas konstatuoti Privalomojo nurodymo nevykdymo teisėtumą bei pratęsti terminą 3 mėnesiams. Todėl atsakovas neturėjo teisinių pagrindų tenkinti prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

18. Dėl Nutarties 11.3 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarties 15 punkte nurodytas teisinis reguliavimas yra specialusis, taikytinas ginčo teisiniams santykiams, todėl CPK nuostatos dėl teismo teisės atnaujinti praleistus terminus šiuo atveju netaikytinos. Inter alia (be kita ko) pažymėtina, kad neteisėtu pagrindu kilusios nekilnojamojo turto įgijėjų teisės nėra ginamos.

19. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja.

20. Dėl Nutarties 18 punkte teisėjų kolegijos išdėstytos pozicijos, paminėtina aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas iš tiesų gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui (EŽTT 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje García Ruiz prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 30544/96). Tačiau pareiškėjams keliant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo motyvų pakankamumo ypač svarbu, kad apeliacinės instancijos teismas pateiktų savo argumentus (EŽTT 2007 m. vasario 22 d. sprendimo byloje Tatishvili prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 1509/02; 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 49684/99). Teisė į teisingą teismą reikalauja, kad nacionalinis teismas, kuris pateikė nedidelės apimties motyvus, arba inkorporuodamas pirmosios instancijos teismo motyvus, arba kitu būdu, parodytų, jog iš tiesų išnagrinėjo esminius klausimus, kurie jam buvo pateikti, o ne nedelsdamas pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92).

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys