2020-05-20 Nr. AB-10109-3-61-3-00401-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-230-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00401-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. (K. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. S. (K. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. liepos 7 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų. Kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas, t. y. kamerų plotas buvo nuo 6,43 kv. m iki 8,1 kv. m, jose buvo laikoma po 3–4 asmenis. Išskaičiavus sanitarinio mazgo ir baldų plotą, laisvo ploto kameroje buvo apie 2,5 kv. m. Lukiškių TI-K kamerose buvo dvi kėdės, o suimtieji – keturi. Pareiškėjas buvo perkeltas 10 kartų vis į kitas kameras. Kamerose sanitariniai mazgai buvo įrengti toje pačioje patalpoje ir atskirti maža sienele, ne aukštesne nei 1,35 m, o tualetas nuo stalo nutolęs 1,50 m. Toks sanitarinio mazgo atitvėrimas neužtikrino privatumo. Pareiškėjas pasivaikščioti kiemelyje turėjo teisę tik 1 valandą per dieną, nors, vadovaujantis Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf (92)3, turėjo teisę į ne mažiau kaip 8 valandas per dieną. Lukiškių TI-K dažnai nebuvo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu dažniau kaip kartą per savaitę. Kameros neatitiko higienos sąlygų: buvo pelėsių, grybelių, drėgmės, tarakonų, graužikų, dulkių, trūko oro. Langai buvo nevalyti, ant langų esančios grotos trukdė juos išsivalyti. Neveikė ventiliacija, buvo tamsu, dėl to puvo čiužiniai, užsiveisė parazitų, nuo drėgmės rūdijo metalinės grotos. Pusrūsyje esančiose kamerose vidutinis drėgnumas viršijo 70 proc. Kamerose neužtikrinamas tinkamas apšvietimas. Žiemą kamerose temperatūra buvo nuo 10 °C iki 14 °C, o vasaros metu iki 35 °C. Be to, Lukiškių TI-K neorganizavo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo, neužtikrino maisto kiekio ir kokybės, o maisto energinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas teigė patyręs emocinių, psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, psichologinį ir nervų sistemos sutrikimą, orumo pažeminimą bei kančią, sutriko miegas, jis jautė nuolatinę depresiją.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir su pertraukomis buvo laikomas iki 2017 m. birželio 29 d. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis.

Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kameros aprūpintos kitais baldais, o gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams. Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Lukiškių TI-K kamerose langų angoje yra įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne, nei 1,5 m aukščio sienele.

Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv.

m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos šiose kamerose: nuo Nr. 1 iki 75, nuo Nr. 226A iki 244, nuo Nr. 104 iki 200, nuo Nr. 202 iki 227, nuo Nr. 356 iki 370, nuo Nr. 371 iki 385, nuo Nr. 309 iki 323, nuo Nr. 324 iki 338, nuo Nr. 340 iki 352. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose nuo Nr. 252 iki 257, nuo Nr. 386 iki 395, nuo Nr. 406 iki 417, nuo Nr. 418 iki 426. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama galimybė visą kūną nuprausti po šiltu dušu. Visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Jeigu suimtasis sutinka, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jis gali būti sutrumpinamas. Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf (92)3 nuostatų 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintas pakankamu, o 8 valandų per dieną rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte, tačiau taikoma įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinimas yra tiekiamas dienotvarkėje numatytu metu pagal nustatytas mitybos normas ir subalansuotus valgiaraščius. Nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energetinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 2 298 kcal. Suimtiesiems ir nuteistiesiems yra pateikiamas visas pagal valgiaraštį priklausantis maistas. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo K. S. skundą tenkino iš dalies, t. y., priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 015 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. birželio 29 d.

7. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo laikomas 2016 m. rugsėjo 26–29 d., 2016 m. lapkričio 14–17 d., 2017 m. sausio 2–5 d., 2017 m. vasario 6–9 d. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 29 d., 2016 m. rugpjūčio 31–rugsėjo 11 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. lapkričio 20 d., iš viso 16 dienų, buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 kv. m) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 kv. m). Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus. Teismas, aptaręs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, pripažino, kad pareiškėjas 16 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

8. Teismas nurodė, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ji turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Teismas konstatavo, kad teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau teismas atsižvelgė į EŽTT ir Lietuvos teismų suformuotą praktiką, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrina suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių ir toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas. Teismas, įvertinęs Lukiškių TI-K pateiktus duomenis apie kameras, kuriose buvo pareiškėjas, darė išvadą, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nė vienoje kameroje, kurioje buvo pareiškėjas. Be to, kamerose Nr. 258, 265, 280, 289, 292 sanitarinio mazgo patalpose nebuvo įrengtos užuolaidos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista Lukiškių TI-K 2016 m. rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 25 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. – lapkričio 13 d., 2016 m. lapkričio 18 d. – 2017 m. sausio 1 d., 2017 m. sausio 6 d. – vasario 5 d., 2017 m. vasario 10 d. –birželio 28 d., iš viso 285 dienas.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymą tardymo izoliatoriaus administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Pareiškėjas nenurodo, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti izoliavimo reikalavimai, o pareiškėjo teiginys dėl per dažno perkėlinėjimo į kitas kameras paremtas tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Pareiškėjo perkėlimai į kitas kameras itin dažnai nevyko. Pareiškėjas per sulaikymo laikotarpį, trukusį nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. birželio 28 d., buvo apgyvendintas 18 kamerų, kelis kartus buvo išvežtas į Utenos apskrities areštinę, todėl jo apgyvendinimas kitose kamerose buvo neišvengiamas. Kameroje Nr. 258 pareiškėjas praleido daugiau nei 4 mėnesius: nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. birželio 28 d. Pareiškėjas prašymų ar skundų dėl laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. liepos 7 d. nepateikė. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K, pareiškėją apgyvendindamas konkrečiose Lukiškių TI-K kamerose, jį perkeldamas, pažeidė teisės aktų reikalavimus ar viršijo teisės aktais suteiktus įgaliojimus.

10. Teismas pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nustatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Pareiškėjas dėl pasivaikščiojimo laiko į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu vykdė netinkamai, vieną valandą per parą buvo leidžiama pasivaikščioti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore teismas nenustatė.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde neginčija aplinkybės, jog jam buvo suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše po šiltu vandeniu. Pareiškėjas neįrodė, kad buvo būtina suteikti jam papildomą apsilankymą duše. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K direktorių dėl galimybės nusiprausti duše dažniau nei kartą per savaitę nesikreipė. Teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

12. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktus, konstatavo, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, pažeidimų nenustatyta, o kameroje Nr. 122 nustatytas pažeidimas laikotarpiu, kai pareiškėjas nebuvo laikomas, todėl tai nelaikytina jo kalinimo sąlygų bloginimu. Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentus dėl nepakankamos temperatūros, esamos drėgmės, pelėsių, grybelių, dulkių, natūralios šviesos ir oro trūkumo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Todėl Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių, kad išvengtų parazitų, tarakonų ir graužikų, ir neteisėtų veiksmų šiuo aspektu teismas nekonstatavo.

14. Teismas pažymėjo, kad Eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nustatyta, jog kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kadangi atsakovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl galbūt netinkamo maisto kiekio ir kokybės į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kompetentingas institucijas dėl nedirbančių vyrų maisto davinio energetinės vertės nustatymo. Teismas vertino, kad Lukiškių TI-K maistas yra skiriamas pagal valgiaraščius, kurie yra subalansuoti, tinkamos energetinės vertės, kasdien tikrinama jo kokybė.

16. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl jo teisių pažeidimo laikant jį kamerose, kuriose laikomi keturi suimtieji, o yra tik dvi kėdės, nes pareiškėjas tokiose kamerose nebuvo laikomas.

17. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 16 dienų, tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas arba buvo išvežtas į kitą įstaigą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą ar privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas, trukęs 285 dienas, lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas, įvertinęs pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatavo, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 015 Eur sumos priteisimas.

III. 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad teisės aktai nenumato pareigos atitverti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, todėl iš esmės Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nustatyti nepagrįstai. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 4 d.), ir žalos asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, todėl valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą.

Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Pareiškėjas K. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K buvo neatitinkančios teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, apeliacinis skundas nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgęs į Lietuvos ekonomines sąlygas ir kitus kriterijus priteisė jam teisingą žalos atlyginimą, nors jis ir prašė didesnės sumos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje kilo ginčas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas K. S. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. liepos 7 d., atlyginimo.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

25. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

26. Asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Įsakyme Nr. V-124) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui tekusį kamerų plotą, nepagrįstai išskaičiavo iš kameros ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą. Bylos duomenys (b. l. 29–31) patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 11 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. lapkričio 20 d. pareiškėjui teko nuo 3,67 iki 3,77 kv. m. kameros ploto. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktyje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normatyvas. Minėtais laikotarpiais pareiškėjui teko daugiau, nei 3 kv. m kameros ploto ir atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, todėl šiuo aspektu nepagrįstai konstatuotas ir Konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio kankinimą ir nežmonišką elgesį, pažeidimas.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą, įtvirtintos inter alia (be kita ko, įskaitant) Konvencijos 8 straipsnyje, naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) Lukiškių TI-K kamerose pažeidimą. Pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Atsakovo pateikti duomenys apie užuolaidų įrengimą 2017 m. Lukiškių TI-K kamerų sanitariniuose mazguose nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai nepatvirtina, kad jos buvo įrengtos kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas būtent jo laikymo jose metu. Įvertinusi pateiktus Lukiškių TI-K duomenis apie pareiškėjo laikymą įstaigoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad sąlygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjas buvo laikomas iš esmės visą jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. 285 paras. Taigi, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai byloje nustatyti, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo atmestini.

28. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

29. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, konstatuoja, jog privatumo naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, taigi tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Tačiau konstatavus, kad minimalaus kameros ploto pažeidimas buvo nustatytas nepagrįstai, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktikoje analogiškose bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

31. Teisėjų kolegija, vertindama, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju priteistinas pareiškėjui, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į tai, kad ploto pažeidimas nenustatytas, pareiškėjas dalį laiko buvo laikomas vienas, todėl šiuo laikotarpiu privatumo neužtikrinimas buvo minimalus, nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl laikymo sąlygų būtų teikęs skundus ar prašymus Lukiškių TI-K administracijai, atsižvelgdama į pažeidimo trukmę, įvertinusi kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis, šiuo atveju, yra per didelis, todėl mažintinas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 900 Eur.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje ploto pažeidimą, neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 900 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui K. S. (K. S.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė