8a9a6711-709a-4e4a-b231-ca0dd12e18d3 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                        Administracinė byla Nr. ATP-241-116/2013                                                                        Teisminio proceso Nr.  4-36-3-00295-2013-8                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                       39.2; 45.4.3; 79.1.  (S)                                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 29 d.    Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – ir Å iaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS KPG) apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo K.

J. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1000 (vieno tÅ«kstančio) litų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :            K. J. nubausta už tai, kad 2013 m. kovo 17 d. 00.45 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo M.

J. priklausantį automobilį „BMW 525“, valst.  Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas 0,73 promilių girtumas (pritaikius 5 proc. paklaidÄ , jos girtumas – 0,69 promilių), t. y. nubausta už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Å iaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS KPG praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ : paskirti K. J. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

           Skunde apeliantas pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad K. J. charakterizuojama gerai, administracine tvarka nebausta, dirba, prižiÅ«ri neįgalų tėvÄ ir ligotÄ mamÄ , vairavo automobilį dėl svarbių priežasčių – norėjo iÅ¡vengti muÅ¡tynių ir pagelbėti sergančiam tėvui, nustatytas girtumas nedaug virÅ¡ijo leistinÄ alkoholio normÄ , be to, kyla abejonių dėl girtumo nustatymo aplinkybių.

Teigia, kad teismas, taikydamas K. J. ATPK 301 straipsnio nuostatas, nenurodė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių.            Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS KPG nuomone, teismas netinkamai vadovavosi  ATPK 301 straipsnyje numatytais teisingumo bei protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Teismas, vykdydamas teisingumÄ ir atstovaudamas valstybę, kuri vykdo daug programų, susijusių su eismo saugumu, vertindamas pažeidimo aplinkybes nepakankamai teisingai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo pobÅ«dį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis Å¡is teisės pažeidimas buvo padarytas.

           Skunde pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N-1560/2010), nagrinėdamas bylas dėl pernelyg Å¡velnios nuobaudos paskyrimo, ne kartÄ yra konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Apelianto teigimu, tokių aplinkybių teismas  K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatė. Pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų.

Taigi, įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , siekiant užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį ar jo Å¡eimos interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.            Apelianto nuomone, ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei, ir už jos padarymÄ turi bÅ«ti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje.

Kitu atveju, Å iaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS KPG įsitikinimu, nebus pasiekti  ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir, žinant administracinių nuobaudų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes, kuriama nebaudžiamumo už atliktÄ neteisėtÄ veikÄ iliuzija.         Skunde taip pat pažymima, kad Raseinių rajono apylinkės teisme duoti ir  nutarime iÅ¡dėstyti P. K. ir K. J. parodymai nesutampa: P. K. paaiÅ¡kino, kad jam kartu su  K. J. bÅ«nant pas jos draugus (duomenys neskelbtini) kaime, K. paskambino jos mama ir pasakė, kad blogai jos tėvui, ir dėl to jie nutarė važiuoti namo, apie kompanijoje kilusius barnius P. K. neužsiminė.

K. J. paaiÅ¡kino, kad automobilį vairavo siekdama iÅ¡vengti muÅ¡tynių bÅ«nant pas draugus, nurodė, kad atstumas iki namų – apie 400 metrų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tokį atstumÄ buvo galima nueiti ir pėsčiomis, tačiau kodėl K. J. to nepadarė, ji nepaaiÅ¡kino. Mano, kad paaiÅ¡kinimų nesutapimai ir teigimas, kad pareigÅ«nai nustatinėdami girtumÄ , alkoholio matuokliui nepakeitė naujo antgalio, tėra K. J. siekis suklaidinti teismÄ norint iÅ¡vengti nuobaudos. Pažymi, kad vairuotojas, sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, Å¡eimos turtinei padėčiai.                Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo ar pernelyg Å¡velnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. SkundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas K.

J. nuobaudÄ už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , nepagrįstai taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad K. J. už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , pritaikius ATPK 301 straipsnį, paskirta nuobauda – 1000 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokį savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad K. J. administracine tvarka nebausta, seniÅ«nijos ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, gyvena viena, pas tėvus, M. J. ir L. V. patvirtino, kad jiems žala nepadaryta, K. J. tėvas yra neįgalus, ir ji prižiÅ«ri savo abu senyvo amžiaus sergančius tėvus, pati K.

J. serga lėtiniu kasos uždegimu, be to, ji važinėja į darbÄ , todėl, netekusi vairuotojo pažymėjimo, netektų pragyvenimo Å¡altinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtų pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytų aplinkybių nepakanka, kad K. J. bÅ«tų taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Nors bylos duomenys patvirtina, kad K. J. charakterizuojama teigiamai, anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta, serga lėtiniu kasos uždegimu, Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinės ir nėra pagrindas taikyti pastarajai ATPK 301 straipsnį.

Tai, kad K. J. darbovietė yra (duomenys neskelbtini) rajone (31 b. l.), nepatvirtina, jog jos veikla yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, ir, kaip nurodė apylinkės teismas, kad netekusi vairuotojo pažymėjimo, ji netektų pragyvenimo šaltinio. Atkreipiamas dėmesys, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateiktos charakteristikos matyti, jog K. J. dirba šioje bendrovėje sandėlio darbuotoja, tačiau tai, kad pastarajai darbinėms funkcijoms atlikti būtų reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nenurodyta.

Kartu pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, yra ne kartÄ pažymėjęs, jog net ir tada, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, tai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006). Tokios aplinkybės, kaip rÅ«pinimasis tėvais, taip pat neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl ATPK 301 straipsnio taikymo.

Be to, nors bylos duomenys patvirtina, kad K. J. tėvas yra neįgalus, jam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (21, 22, 23, 24 b. l.), jokie įrodymai nepatvirtina, kad K. J. viena prižiūri savo tėvus. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad K. J. mama turi sveikatos problemų ir jai reikalinga kito asmens priežiūra. Be to, iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad K. J. turi pilnametį brolį ir nėra jokių duomenų, kad pastarasis neturėtų galimybės esant reikalui pasirūpinti savo tėvais.

Pastebėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažymose vienÄ kartÄ nurodyta, kad K. J. „gyvena viena pas tėvus“ (25 b. l.), o kitÄ kartÄ nurodyta, kad  K. J. prižiÅ«ri savo tėvus, „juos lanko ir vežioja pas gydytojus, perka maistÄ , vaistus ir kt.“ (29 b. l.). Taigi, lieka neaiÅ¡ku, ar K. J. gyvena kartu su tėvais, ar vis dėlto atskirai nuo jų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei K. J. gyventų kartu su savo tėvais, tai nebÅ«tų pakankamas pagrindas taikyti jai ATPK 301 straipsnio nuostatas dėl jau iÅ¡dėstytų priežasčių.

SkundÄ nagrinėjantis teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad K. J. ir pastarosios draugo, liudytojo P. K. parodymai nurodant priežastį, dėl kurios pastarųjų teigimu, K. J. buvo bÅ«tina neblaiviai vairuoti automobilį, nesutampa. K. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji iÅ¡gėrusi 1 ar 2 stiklines sidro sėdo už automobilio vairo todėl, kad draugų kompanijoje kilo konfliktas, ir ji norėjo iÅ¡vengti muÅ¡tynių, o P. K. nurodė, kad tÄ kartÄ draugų kompanijoje jokių incidentų nebuvo, K.

J. išgėrusi alkoholinio kokteilio vairavo automobilį todėl, kad paskambinusi jos mama pasakė, jog pablogėjo K. J. tėvo sveikata (33–34 b. l.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir esant tiek K. J., tiek P. K. nurodytoms aplinkybėms, K. J., būdami neblaivi, neturėjo jokios teisės vairuoti automobilį. Pastebėtina ir tai, kad  K. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo tos vietos, kur ji su draugu buvo, iki jos namų – tik 400 m, o duomenų, kad pastaroji nebūtų turėjusi galimybės savo namus pasiekti kitu būdu, o ne pati neblaivi vairuodama automobilį, nėra.

Apeliantas savo skunde teisingai pažymėjo, kad vairuotojas, sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti pasekmes, galinčias kilti tiek jam, tiek kitiems asmenims. Taigi, tai, kad K. J. pablogino savo ir artimųjų padėtį, yra jos pačios  netinkamo elgesio – įstatymo normų nesilaikymo – rezultatas. Taip pat pažymima, kad K. J. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Tuo labiau, kad bylos duomenys liudija, jog neblaivi vairuodama automobilį K. J. jo nesuvaldė, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Ir tik laimingo atsitiktinumo dėka ji ir kartu važiavęs keleivis nepatyrė rimtų sužalojimų. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad vien tik simbolinės, pažeidėjos pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nesuprantamas pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentas, jog nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl K. J. girtumo nustatymo aplinkybių. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tik teismo posėdžio metu K. J. ir liudytojas P. K. nurodė, jog policijos pareigÅ«nai davė K.

J. pÅ«sti į alkoholio kiekio matuoklį nepakeitę jo antgalio, todėl gali bÅ«ti, kad pastarajai buvo netiksliai nustatytas girtumas. Pastebėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole K. J. alkoholio matuoklio parodymų neginčijo, paaiÅ¡kino, kad vairavo automobilį iÅ¡gėrusi sidro, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė (4–5 b. l.). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo motyvas, kad dėl nepakeisto alkoholio matuoklio antgalio jis galėjo rodyti didesnę alkoholio koncentracijÄ , vertintinas kaip niekuo nepagrįsta prielaida.

Be to, teismas, turėdamas abejonių dėl alkoholio kiekio nustatymo aplinkybių, galėjo Å¡ias abejones paÅ¡alinti į teismo posėdį pakvietęs ir apklausęs administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusį ir asmens blaivumo testÄ atlikusį pareigÅ«nus, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, to nepadarė.            Įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad  K. J. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra aiÅ¡kiai per Å¡velni, neatitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas.

Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ , kaip praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, nes skundžiamas nutarimas yra ydingas tik dėl netinkamo ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo, ir apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra kliūčių paskirti K. J. administracinę nuobaudÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat į tai, jog nustatyta viena K.

J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti K. J. paskiriant minimaliÄ ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â€“ 1000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 straipsnio 2 dalimi, 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, n u t a r i a : Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4   d. nutarimÄ pakeisti.

K. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ paskirti 1000 (vieno tÅ«kstančio) litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                 Vaclovas Iždonas