2024-09-24 Nr. AB-13552-3-61-3-08908-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-375-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08908-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos skundą dėl sprendimo panaikinimo bei garbės ir orumo gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus su patikslintu skundu, prašydami: 1) pripažinti, kad skundžiamas atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir Centras) 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. PA-2 „Dėl viešojo objekto pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) žemina velionio partizanų vado J. K. ((duomenys neskelbtini)), jo šeimos ir palikuonių, konkrečiai sūnėno J. M. J. garbę ir orumą, taip pat žemina ir žeidžia J. K. ((duomenys neskelbtini)) istorinį atminimą, atitinkamai žemina ir žeidžia kitų rezistencinių kovų dalyvių, jų šeimų narių ir palikuonių, kuriuos kaip narius vienija Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, garbę ir orumą; 2) panaikinti Sprendimą.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. PA-2 „Dėl viešojo objekto pakeitimo“ panaikinimo. Ta pačia nutartimi teismas taip pat nustatė pareiškėjams terminą iki 2024 m. balandžio 19 d. pašalinti teismo nutartyje nurodytus patikslinto skundo dalies trūkumus. Teismas nurodė, kad pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimas – pripažinti, jog Sprendimas žemina pareiškėjų garbę ir orumą – yra netinkamas, t. y. šis reikalavimas skunde nėra aiškiai suformuluotas, pareiškėjai nėra aiškiai suformulavę nei vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje nurodytų teisių gynimo būdų. Teismas nurodė, kad patikslinto skundo reikalavimas dėl pareiškėjų garbės ir orumo gynimo turi būti patikslintas, suformuluojant tinkamą reikalavimą arba pareiškėjai iš viso turėtų atsisakyti šio reikalavimo, kuris iš esmės yra civilinio pobūdžio.

Pareiškėjai, vykdydami teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį, pateikė patikslintą skundą, prašydami: 1) Pripažinti, kad atsakovas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paviešindamas Sprendime ir jame nurodytoje 2023 m. birželio 29 d. pažymoje Nr. 1 su jos priedais esančius ginčo teiginius, o būtent tai, kad „(duomenys neskelbtini)“, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, ir šie tikrovės neatitinkantys duomenys žemina velionio J. K. (K.) ((duomenys neskelbtini)) garbę ir orumą, tuo pačiu žemina ir jo sūnėno, pareiškėjo J. M. J., kitų jo šeimos narių ir artimųjų, bendražygių Lietuvos laisvės ir rezistencijos kovose ir jų šeimos narių, kuriems atstovauja pareiškėjų organizacijos, garbę ir orumą; 2) Vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi įpareigoti atsakovą savo interneto svetainėje paskelbti tokio turinio paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimą: „(duomenys neskelbtini)“, neatitinka tikrovės, žemina velionio J. K. (K.) bei jo artimųjų ir bendražygių garbę ir orumą“.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos patikslintą skundą dėl garbės ir orumo gynimo.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog garbės ir orumo gynimas, paskleidus žeminančius, tikrovės neatitinkančius duomenis, reglamentuojamas CK, ginčai dėl garbės ir orumo yra civilinio pobūdžio, jie nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, todėl pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimą dėl garbės ir orumo gynimo atsisakė priimti, kaip neteismingą administraciniams teismams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija), spręsdama šios bylos rūšinio teismingumo klausimą, 2024 m. kovo 28 d. nutartyje konstatavo, kad reikalavimas dėl garbės ir orumo gynimo yra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau šio ginčo atskirai neišskyrė, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai būtent su Sprendime nurodyta informacija siejo savo asmens garbės ir orumo pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismui 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi nustačius pareiškėjams terminą reikalavimo dėl garbės ir orumo gynimo trūkumams pašalinti, pareiškėjai pateiktame patikslintame skunde išplėtė savo reikalavimą dėl garbės ir orumo gynimo, jie savo teisių pažeidimą iš esmės jau sieja su 2023 m. birželio 29 d. pažymoje Nr. 1 ir jos prieduose esančia (paskleista) informacija. Todėl teismas vertino, kad reikalavimas dėl garbės ir orumo gynimo jau nėra neatsiejamai susijęs tik su skundžiamu Sprendimu ir turi būti nagrinėjamas atskirai bendrosios kompetencijos teisme, kuris ir yra kompetentingas spręsti ginčus dėl garbės ir orumo gynimo.

III. Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutartį.

Pareiškėjai pažymi, kad bandymai pradėti šią bylą nesėkmingai tęsiasi nuo 2023 m. spalio mėnesio, nepaisant to, kad vieną kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) jau išaiškino, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, o Specialioji teisėjų kolegija išaiškino, kad ir civilinis reikalavimas nagrinėtinas toje pačioje administracinėje byloje. Pareiškėjai tai vertina, kaip trukdymą jiems naudotis teise į teisminę gynybą, teisminės gynybos prieinamumo principo pažeidimą.

Pareiškėjų teigimu, Specialioji teisėjų kolegija jau išaiškino, kad byla visa apimtimi nagrinėtina administraciniame teisme, nepaisant to, kad papildomai pareikštas reikalavimas ir dėl garbės ir orumo gynimo, nes dominuoja administracinis teisinis santykis.

Pareiškėjų vertinimu, vien tai, kad administracinėje byloje, kurioje dominuoja administracinis santykis, papildomai keliami ir civiliniai reikalavimai, nereiškia, kad civiliniai reikalavimai negali ar neturi būti nagrinėjami toje pačioje administracinėje byloje. Priešingas aiškinimas reikštų, kad šalys dėl to paties ginčo turėtų pradėti du savarankiškus teismo procesus, tikėtina, turinčius prejudicinį ryšį, taigi vieną iš jų tektų stabdyti laukiant kito baigties. Tokiu būdu būtų apkrautas dviejų skirtingų teismų darbas, reikšmingai didinamos procesinės išlaidos. Toks elgesys neatitinka proceso ekonomiškumo principo, nes greičiau, paprasčiau ir teisingiau abu ginčus, susijusius su vienu ir tuo pačiu administraciniu atsakovo aktu, būtų galima išnagrinėti vienoje ir toje pačioje byloje, o ne dirbtinai skaidant ją į dvi ar daugiau.

Pareiškėjų manymu, pirmosios instancijos teismas pats sau prieštarauja, kadangi 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi nurodęs pašalinti skundo trūkumą – patikslinti civilinį reikalavimą ir pasirinkti vieną iš CK 2.24 straipsnyje numatytų gynybos būdų, atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą, nurodydamas, kad civiliniai teisiniai reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjų įsitikinimu, Sprendimu buvo sukeltos dvejopos, t. y. administracinės teisinės ir civilinės teisinės pasekmės, todėl ir reikalavimai reiškiami ir turi būti nagrinėjami vienoje byloje.

Atsižvelgdami į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas LVAT ir Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimų, sudaro nepagrįstas kliūtis nagrinėti aiškius ir konkrečius pareiškėjų reikalavimus dėl garbės ir orumo gynimo, pareiškėjai kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį konstatavus, kad ji nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tikslindami skundą pareiškėjai išplėtė reikalavimą, savo teisių pažeidimą susiedami su 2023 m. birželio 29 d. pažyma Nr. 1 ir jos prieduose esančia (paskleista) informacija, todėl vertino, kad šis reikalavimas jau nėra neatsiejamai susijęs tik su skundžiamu Sprendimu ir turi būti nagrinėjamas atskirai bendrosios kompetencijos teisme, kuris ir yra kompetentingas spręsti ginčus dėl garbės ir orumo gynimo.

Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vilkina administracinės bylos iškėlimą ir trukdo pareiškėjams naudotis teise į teisminę gynybą, tuo pažeisdamas teisminės gynybos prieinamumo principą. Pareiškėjų teigimu, Specialioji teisėjų kolegija jau išaiškino, kad byla visa apimtimi nagrinėtina administraciniame teisme, nepaisant to, kad papildomai pareikštas reikalavimas ir dėl garbės ir orumo gynimo, nes dominuoja administracinis teisinis santykis. Atsižvelgdami į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas LVAT ir Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimų, sudaro nepagrįstas kliūtis nagrinėti aiškius ir konkrečius pareiškėjų reikalavimus dėl garbės ir orumo gynimo, pareiškėjai kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisminį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju, tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.). Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, LVAT pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. (ABTĮ 22 str. 3 d.). Pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama (ABTĮ 22 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti, kad skundžiamas atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. PA-2 „Dėl viešojo objekto pakeitimo“ žemina velionio partizanų vado J. K. ((duomenys neskelbtini)), jo šeimos ir palikuonių, konkrečiai sūnėno J. M. J. garbę ir orumą, taip pat žemina ir žeidžia J. K. ((duomenys neskelbtini)) istorinį atminimą, atitinkamai žemina ir žeidžia kitų rezistencinių kovų dalyvių, jų šeimų narių ir palikuonių, kuriuos kaip narius vienija Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, garbę ir orumą; 2) panaikinti Sprendimą.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami nustatyti, ar šioje byloje keliamas ginčas priklauso bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija 2024 m. kovo 28 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjų skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, o reikalavimas dėl pripažinimo, kad Sprendimas žemina nurodytų asmenų garbę ir orumą, yra susijęs su CK 2.24 straipsnyje nustatytomis asmens garbės ir orumo gynimo priemonėmis – teise reikalauti paskleistų duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paneigimo ir teise reikalauti tokių duomenų paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Specialioji kolegija atkreipė dėmesį, kad šis reikalavimas skunde nėra aiškiai suformuluotas – pareiškėjai nėra aiškiai suformulavę nei vieno iš CK 2.24 straipsnyje nurodytų teisių gynimo būdų. Nepaisant to, įvertinusi skundo turinį ir formuluojamą reikalavimą, Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad šis skunde keliamas reikalavimas iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio. Kita vertus, pripažinta, kad nagrinėjamu atveju minėtas reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su keliamu ginču dėl viešojo administravimo subjekto priimto Sprendimo teisėtumo, nes būtent su Sprendime nurodyta informacija siejamas ir asmens garbės ir orumo pažeidimas, todėl nėra teisinio pagrindo skundo reikalavimą, susijusį su garbės ir orumo gynimu, išskirti į atskirą bylą ir perduoti jį nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo atveju tikslinga, kad skundas kompleksiškai būtų nagrinėjamas administraciniame teisme. Specialioji teisėjų kolegija tokią išvadą darė, atsižvelgdama į pareiškėjų siekį savo ir kitų asmenų teises ginti pirmiausia panaikinant administracinį aktą, kuriame galbūt pateikti tikrovės neatitinkantys ir garbę bei orumą žeminantys teiginiai.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. PA-2 „Dėl viešojo objekto pakeitimo“ panaikinimo ir nustatė pareiškėjams terminą reikalavimo dėl garbės ir orumo gynimo trūkumams pašalinti, įpareigodama pareiškėjus pasirinkti vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje nurodytų teisių gynimo būdų arba atsisakyti šio reikalavimo.

Pareiškėjai, tikslindami skundo dalį dėl garbės ir orumo gynimo, pareiškė tokius reikalavimus: 1) Pripažinti, kad atsakovas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, paviešindamas Sprendime ir jame nurodytoje 2023 m. birželio 29 d. pažymoje Nr. 1 su jos priedais esančius ginčo teiginius, o būtent tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir kad „(duomenys neskelbtini)“, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, ir šie tikrovės neatitinkantys duomenys žemina velionio J. K. (K.) ((duomenys neskelbtini)) garbę ir orumą, tuo pačiu žemina ir jo sūnėno, pareiškėjo J. M. J., kitų jo šeimos narių ir artimųjų, bendražygių Lietuvos laisvės ir rezistencijos kovose ir jų šeimos narių, kuriems atstovauja pareiškėjų organizacijos, garbę ir orumą; 2) Vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi įpareigoti atsakovą savo interneto svetainėje paskelbti tokio turinio paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimą: „(duomenys neskelbtini)“.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų reikalavimą dėl garbės ir orumo gynimo konstatavęs, kad pareiškėjai ženkliai išplėtė reikalavimą, kadangi jie savo teisių pažeidimą iš esmės jau sieja su 2023 m. birželio 29 d. pažymoje Nr. 1 ir jos prieduose esančia (paskleista) informacija, todėl šis reikalavimas jau nėra neatsiejamai susijęs tik su skundžiamu Sprendimu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta. Kaip jau minėta, šioje byloje 2024 m. kovo 28 d. priimta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi jau buvo išspręstas bylos rūšinio teismingumo klausimas. Specialioji teisėjų kolegija, pripažinusi, kad pareiškėjų skundo reikalavimas dėl garbės ir orumo gynimo yra civilinio teisinio pobūdžio, darė išvadą, kad šis reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su keliamu ginču dėl viešojo administravimo subjekto priimto Sprendimo teisėtumo, nes būtent su Sprendime nurodyta informacija siejamas ir asmens garbės ir orumo pažeidimas, todėl nėra teisinio pagrindo skundo reikalavimą, susijusį su garbės ir orumo gynimu, išskirti į atskirą bylą ir perduoti jį nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo atveju tikslinga, kad skundas kompleksiškai būtų nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad tikslindami skundą pareiškėjai nurodė ir Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos 2023 m. birželio 29 d. išvadoje Nr. 1 nurodytus duomenis, kurie, pareiškėjų teigimu, neatitinka tikrovės, žemina velionio J. K. (K.) bei jo artimųjų ir bendražygių garbę ir orumą ir prašė šiuos duomenis paneigti, nepaneigia Specialiosios teisėjų kolegijos išvados, kad reikalavimas dėl garbės ir orumo gynimo yra neatsiejamai susijęs su keliamu ginču dėl viešojo administravimo subjekto priimto Sprendimo teisėtumo. Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 29 d. išvada Nr. 1 yra minima Sprendime, t. y. nurodoma kaip Sprendimo pagrindas, o tai reiškia, kad vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neabejotinai bus vertinami ir duomenys, kurie sudaro Sprendimo pagrindą.

Atsižvelgdama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos patikslinto skundo reikalavimą dėl garbės ir orumo gynimo kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.

Pareiškėjų atskirajame skunde iškeltas abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo teisėjų kolegija laiko nepagrįstomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjai pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjančio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėjus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų 2024 m. balandžio 19 d. pateikto patikslinto skundo reikalavimą dėl garbės ir orumo gynimo, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartis naikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti Regionų administraciniam teismui iš naujo spręsti pareiškėjų 2024 m. balandžio 19 d. patikslinto skundo dalies dėl garbės ir orumo gynimo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius