Legislator Case Law & Legislation
2020-04-09 Nr. AB-6986-3-61-3-01428-2018-9 AI generated

2020-04-09 Nr. AB-6986-3-61-3-01428-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-04-09 Nr. AB-6986-3-61-3-01428-2018-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-04-09 Nr. AB-6986-3-61-3-01428-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-382-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01428-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jam teko mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose; sanitarinis mazgas buvo įrengtas kameroje ir atskirtas nuo gyvenamosios kameros dalies tik žema sienele, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas; kamerose neveikė ventiliacija, jose tvyrojo nemalonūs kvapai; kamerose buvo tarakonų; Lukiškių TI-K nebuvo šilto (karšto) vandens, be to, pareiškėjui ne visada būdavo sudaroma galimybė nusiprausti po dušu, o jeigu ir būdavo sudaroma tokia galimybė – praustis duše galėdavo tik 15 min. vieną kartą per savaitę; dušuose nebuvo persirengimo kabinų; kamerų langai buvo nešvarūs, nes ant jų buvo įstatytos grotos, todėl pareiškėjas negalėjo jų išvalyti; kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, todėl pareiškėjui skaudėjo akis ir galvą; kamerose nebuvo įrengtų šviesos jungiklių; maistas buvo neskanus ir nekaloringas. Be to, pareiškėjui nebuvo išduodami vaisiai; perduoti vaistų pareiškėjui negalėjo ir jo artimieji. Dėl tokių laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė gilų dvasinį sukrėtimą, neigiamų išgyvenimų, pasireiškusių baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Pareiškėjui sutriko miegas, paūmėjo (duomenys neskelbtini), dėl ko jis kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pareiškėjo skundo reikalavimams pritaikyti ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. Pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą nebuvo pažeista. Tualetas nuo likusios kameros dalies yra atskiras sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą, duše yra įrengtos pertvaros. Už kamerų tvarkymą ir valymą yra atsakingi jose laikomi asmenys. Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Suimtųjų ir nuteistųjų valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui buvo nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai atidaromi tik tada, kai maistas yra dalinamas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra šiltas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skunde nurodytą ginčo laikotarpį ir į Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d.

7. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas teismui skundą išsiuntė 2018 m. balandžio 26 d., todėl nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino reikšti reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą už ginčo laikotarpį.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jam tekusio per mažo kameros ploto, nustatė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu, išskyrus 2016 m. liepos 31 d. ir rugpjūčio 1 d. bei 28–29 d., teko nuo 3,6 kv. m iki 7,99 kv. m kameros ploto, todėl jo teisė į minimalų kameros plotą, turintį tekti vienam asmeniui, nebuvo pažeista. 2016 m. liepos 31 d. bei rugpjūčio 1 d. pareiškėjui teko 2,59 kv. m kameros ploto. Taip pat atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie tai, su keliais asmenimis pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. rugpjūčio 28–29 d., todėl teismas, kilusias abejones įvertinęs pareiškėjo naudai, padarė išvadą, kad pareiškėjui minėtomis dienomis nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamųjų patalpų ploto norma. Apibendrinęs prieš tai nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą buvo pažeista keturias paras.

9. Teismas nurodė, kad sanitarinio mazgo zonos atitvėrimas nuo gyvenamosios kameros dalies 1,5 m aukščio mūrine sienele neužtikrino pareiškėjo privatumo, todėl pripažino atitinkamus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) neteisėtais. Taip pat teismas pripažino pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimą, nes, pareiškėjo teigimu, dušo patalpose nebuvo persirengimo kabinų, o atsakovo atstovas jokių su tuo susijusių duomenų nepateikė.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo teiginius, jog kamerose buvo per mažai kėdžių, dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio sanitarinio mazgo įrengimo, karšto vandens į kameras netiekimo, atskiros oro šalinimo sistemos neįrengimo, naudojimosi dušu dažnumo (karšto vandens duše nebuvimo), nešvarių langų, parazitų ir graužikų, netinkamos kamerų ventiliacijos ir nemalonių kvapų, natūralios šviesos trūkumo, per stipraus dirbtinio apšvietimo, elektros jungiklio neįregimo, netinkamo maitinimo, vaistų neišdavimo ir uždraudimo artimiesiems jam perduoti vaistus.

11. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikė teismui pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę Lukiškių TI-K atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog per mažas kameros plotas buvo kompensuotas kitais būdais, taip pat nustatęs, jog pareiškėjo privatumas buvo pažeidžiamas visą jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį. Prieš tai nustatytos aplinkybės sudarė teismui pagrindą padaryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų pasekmių.

12. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui kameros ploto per mažai teko keturias su puse paros, į privatumo neužtikrinimo trukmę, į tai, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo trumpais laikotarpiais, o dažnai ir vienas, taip pat į tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad privatumo pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, bei į tai, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi nuo pažeidimų pradžios praėjus daugiau kaip dvejiems metams. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nenustatyta, jog dėl prieš tai aptartų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie būtų negrįžtamai paveikę jo psichinę ir fizinę sveikatą ginčo laikotarpiu; taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų mastą bei trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 500 Eur suma yra protingo dydžio jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 13. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos kalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

15. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti nustatęs, kad ginčo laikotarpiu keturias paras pareiškėjui teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose, taip pat nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu ir dušu (dušo patalpose nebuvo persirengimo kabinų).

18. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas pažeidimų (atitinkamai ir atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo), tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė visų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytais pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas pažeidimais, iš atsakovo atstovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 66–77) nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K iš viso praleido 131 parą. Šiuo laikotarpiu pareiškėjui 4 paras trūko teisės aktuose nustatyto kameros ploto. Taip pat pareiškėjas 60 parų kamerose buvo laikomas vienas, o kitas 71 parą – kartu su dar vienu ar dviem asmenimis (t. y. dviese ar trise). Sanitarinio mazgo zona nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskira ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Dušai vienas nuo kito atskirti pertvaromis.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl pareiškėjo teisės į minimalų kameros plotą pažeidimo, todėl, vengdama motyvų kartojimo, o taip pat ir atsakovo atstovui apeliaciniame skunde dėl šios aplinkybės nenurodant jokių konkrečių argumentų, dėl to atskirai nepasisako.

22. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotą pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimą, nurodo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p.; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p.; 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

23. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3408‑261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybę, jog atsakovo atstovas neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl sanitarinio mazgo įrengimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Atitinkamai pagrįstai buvo konstatuoti ir Lukiškių TI-K ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai ar neveikimas.

25. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotą pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimą tuo aspektu, jog nebuvo įrengtų persirengimo kabinų, nustatė, kad pareiškėjo privatumas prausimosi duše metu buvo užtikrintas įrengtomis pertvaromis, kurių aukštis 1,6 m, atstumas tarp pertvaros ir grindų – 0,4 m, plotis – 1,2 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V‑908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nėra numatyto reikalavimo, kad tokio paties lygio privatumas asmenims būtų užtikrinamas ir persirengimo metu, t. y. kad asmenys persirengtų atskirose privačiose kabinose. Taigi atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai šiuo aspektu buvo nustatyti nepagrįstai.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimų pobūdį ir gana ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatyti pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytą pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (4 paras pareiškėjui trūko kameros ploto, 131 parą neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, iš kurių 60 parų pareiškėjas buvo laikomas vienas, o 71 parą – su dar vienu ar dviem asmenimis; sanitarinio mazgo zona nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirta tik 1,5 m aukščio sienele), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus; ginamos vertybės pobūdį, tai, kad buvo nepagrįstai nustatyta, jog Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo privatumą naudojantis dušu, taip pat, jog nenustatyta, kad atsakovo atstovas ar jo pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažinama priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisiant 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui R. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė