Legislator Case Law & Legislation
8a8650f6-5c8e-4fa5-b420-e80d548b9e55 AI generated

8a8650f6-5c8e-4fa5-b420-e80d548b9e55 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 8a8650f6-5c8e-4fa5-b420-e80d548b9e55
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. rugsėjo 19 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Stasio Lemežio ir A. V.,sekretoriaujant Agnijai LukaÅ¡evič,dalyvaujant nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) atstovui advokatui R. G.,nuteistajam P. M.,nuteistojo gynėjui advokatui A. Molevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Legislator headnote

AI generated

8a8650f6-5c8e-4fa5-b420-e80d548b9e55 · Vilniaus apygardos teismas: ir, Å¡iam atbulam pargriuvus ant žemės, koja iÅ¡ virÅ¡aus spyrė pastarajam į galvos sritį, tuo nežymiai sutrikdydamas A. L. sveikatÄ , todėl teisingai Å¡iuos jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Apelianto teiginį, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, o atsitrenkė į A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Jolanta ČepukėnienėPranešėja Jolanta Čepukėnienė                                                                            Baudž. byla Nr. 1A-416-487/2012          Teisėjas L. Zinkevičius                                                                Teisminio proceso kategorija:1-44-3-00001-2012-8                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.4., 1.1.8.2., 1.2.26.2.1. .

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. rugsėjo 19 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Stasio Lemežio ir A. V.,sekretoriaujant Agnijai LukaÅ¡evič,dalyvaujant nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) atstovui advokatui R. G.,nuteistajam P. M.,nuteistojo gynėjui advokatui A. Molevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nustatyta, jog įpareigojimÄ nuteistasis privalo įvykdyti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.IÅ¡ P. M. A. L. priteista 2000 Lt neturtinės žalos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: P. M. nuteistas už tai, kad, muÅ¡damas žmogų, nežymiai sutrikdė sveikatÄ , o bÅ«tent: 2011 m. balandžio 24 d. apie 23 val., Slyvų g. 1, Å iaulių k., Å irvintų r. nukentėjusiojo A. L. kieme žodinio konflikto tarp N. L., P. M., A.

J. ir A. K. metu pastÅ«mė A. L. ir Å¡is atbulas pargriuvo ant žemės. Tuomet P. M. koja iÅ¡ virÅ¡aus spyrė A. L. į galvÄ . Å iais veiksmais P. M. nežymiai sutrikdė A. L. sveikatÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. praÅ¡o panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti LR BPK 327 str. 1 p. pagrindu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas, priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nuosprendį.

Teigia, jog byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis suvokė, jog dalyvauja nusikalstamoje veikloje, sÄ moningai norėjo taip veikti ir siekė savo veiksmų pasekmių, t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d. Anot apelianto, apylinkės teismo teiginys, jog kaktoje esantis sumuÅ¡imas nukentėjusiojo kaktoje galėjo atsirasti nuo 2011-04-24 iki 2011-04-27, nepatvirtina aplinkybės, kad Å¡is sužalojimas ant A. L. kÅ«no atsirado po fizinio kontakto su P. M., bÅ«tent, 2011-04-24.

Pažymi, kad pirminės medicininės A. L. apžiūros metu jam kaktos sumušimas nebuvo konstatuotas, šis sužalojimas pastarajam nustatytas tik 2011-04-27. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino medicininius dokumentus ir nepagrįstai konstatavo, jog A. L. minėti sužalojimai buvo padaryti P. M. veiksmais 2011-04-24. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojai, kurių parodymais teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi, apklausiami nurodė skirtingus smūgiavimo į A.

L. galvÄ bÅ«dus, o bÅ«tent: vieni teigė, kad smÅ«giuota buvo iÅ¡ virÅ¡aus, kiti –iÅ¡ deÅ¡inės, dar kiti - jog smÅ«giuota tiesiai. Apeliantas nurodo, kad, net jei ir bÅ«tų smÅ«giuota koja į senyvo amžiaus nukentėjusiojo galvÄ , tai bÅ«tų sukėlę žymiai sunkesnes pasekmes – sunkesnio pobÅ«džio sužalojimus. Pažymi, kad tarp A. L. ir P. M. tiesioginio konflikto nebuvo, kai nukentėjusysis bandė atitraukti nuteistÄ jį, P. M. tik nustÅ«mė nukentėjusįjį ir bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ konflikto su kitais asmenimis zonos.

Po A. L. nugriovimo tarp jo ir P. M. konfliktas toliau nesitęsė. Nurodo, jog jis neturėjo motyvų ar priežasčių imtis kokių nors smurtinių veiksmų prieÅ¡ A. L., pastarasis nebuvo tiesioginis konflikto dalyvis.Nuteistasis teigia, kad nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis A. L., liudytojai V. L. ir D. J., kurių parodymams buvo suteiktas prioritetas, yra giminaičiai ar nukentėjusiojo aplinkos žmonės, todėl jie suinteresuoti bylos baigtimi.Apeliantas pažymi, kad teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų A.

K. ir D. T. parodymais, nors jie nebuvo apklausti teismo posėdyje, taip pat jų parodymai nebuvo pagarsinti, nagrinėjant bylÄ teisme. Todėl teismas negalėjo jais vadovautis, vertinant ir nustatant tam tikras bylos aplinkybes.Nuteistojo nuomone, pirmos instancijos teismas, priteisdamas A. L. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, netinkamai taikė Civilinio bei baudžiamojo proceso kodeksų normas, taip pat nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Pabrėžia, kad nusikalstamos veikos pobÅ«dis bei jo pasekmės nėra sunkios, nukentėjusiajam nebuvo sukelta kančių ar didesnių iÅ¡gyvenimų, todėl, anot apelianto, 2000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra neproporcingai didelė.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis ir jo gynėjas – atmesti.P. M. apeliacinis skundas netenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga, vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl P. M. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Dėl P. M. veikos kvalifikavimo pagal LR BK 140 str. 1 d.              Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 straipsnį iÅ¡kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Å ių veikų pobÅ«dis, jų padarymo bÅ«das, padariniai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmÄ (LR BK 140 straipsnio 1 dalis), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (LR BK 140 straipsnio 2 dalis) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumÄ , numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamÄ fizinį skausmÄ â€“ ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam.

Tuo tarpu kaltininkas, muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs (BK 140 straipsnio 1 dalis, taip pat ir Å¡io straipsnio 2 dalis, jei taip nukentėjęs asmuo yra mažametis), tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sÄ moningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas iÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, jais remdamasis padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis P. M. pastÅ«mė A.

L. ir, Å¡iam atbulam pargriuvus ant žemės, koja iÅ¡ virÅ¡aus spyrė pastarajam į galvos sritį, tuo nežymiai sutrikdydamas A. L. sveikatÄ , todėl teisingai Å¡iuos jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Apelianto teiginį, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, o atsitrenkė į A.

L. netyčia, norėdamas pasiÅ¡alinti iÅ¡ konflikto vietos, nukentėjusiajam nugriuvus, jam koja į galvÄ nespyrė, paneigia baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kuriuos pirmos instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir pripažino įrodymais: nukentėjusiojo A. L., liudytojų D. J., V. L., I. Ž. parodymai, specialisto iÅ¡vada, medicininiai dokumentai, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ apibendrinta ikiteisminio tyrimo Nr. 95-1-127-11 medžiaga, kurie patvirtina P. M. kaltę dėl Å¡io nusikaltimo padarymo.

Nukentėjusysis A. L. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2011 m. balandžio 24 d. vėlai vakare namuose žiÅ«rėjo televizorių, o, iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ , išėjo į kiemÄ pažiÅ«rėti, kas vyksta. Kieme jis pamatė, jog P. M. ir Zagreckas muÅ¡a jo žentÄ A. J.. Nukentėjusysis P. M. patraukė ir pasakė, kÄ jie čia daro. Tada P. M. A. L. pastÅ«mė ir jis nugriuvo prie maÅ¡inos. Po to P. M. jam spyrė vienÄ smÅ«gį koja į galvÄ iÅ¡ priekio, kur buvo neseniai padaryta operacija ir nukentėjusysis prarado sÄ monę.

Dėl sužalojimo jis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę ir gydomas savaitę.Liudytoja V. L. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2011 m. balandžio 24 d. vakare į jos kiemÄ atėjo P. M. su draugais. Išėjusi į laukÄ , ji pamatė, kad jie aiÅ¡kinasi su jos sÅ«numi. Po kiek laiko į kiemÄ išėjo A. J. bei aiÅ¡kinosi su P. M. ir kitais dviem vyriÅ¡kiais. Ä® laukÄ taip pat išėjo jos vyras A. L., kuriam stovint prie maÅ¡inos, atbėgo P. M. ir pastÅ«mė nukentėjusįjį.

Nuo pastÅ«mimo A. L. atbulas nugriuvo prie maÅ¡inos, o P. M. jam gulinčiam iÅ¡ virÅ¡aus koja spyrė į veido sritį. A. L. po smÅ«gio pradėjo alsuoti, o P. M. pabėgo. Buvo iÅ¡kviesta greitosios medicinos pagalbos medikai ir A. L. iÅ¡vežtas į gydymo įstaigÄ . Liudytoja I. Ž. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad vėlai vakare per Velykas į kiemÄ atėjo 3 vyrai, kurių vienas buvo P. M.. Jie kvietė iÅ¡eiti pasikalbėti jos sugyventinį A. J., kuris tuo metu miegojo. Vyrai pradėjo prie jos kabinėtis, todėl ji nuėjo į vidų.

Po kiek laiko išėjusi, pamatė A. L. gulintį ant žemės, o prie jo buvo žmona V. L.. Buvo tamsu ir vaizdÄ užstojo maÅ¡ina. Ji nematė, kas trenkė A. L.. Konflikto metu kieme buvo V. L., A. L., ji ir P. M. su dviem draugais. A. L. bÅ«klė buvo pasikeitusi, matėsi sužalojimai, jis nelabai galėjo kalbėti, o po paros bÅ«klė dar labiau pablogėjo.Liudytoja D. J. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad vėlų Velykų vakarÄ pas jÄ Ä¯ kambarį atėjo sesuo ir pasakė, kad kvies policijÄ , nes atėjo į kiemÄ vyriÅ¡kiai ir kabinėjasi.

Kai ji iÅ¡eidinėjo, tėvas A. L. avėsi batus ir ėjo į laukÄ . Liudytoja pamatė, kad, išėjęs į laukÄ , tėvas norėjo pakalbėti su besiaiÅ¡kinančiais vyriÅ¡kiais, tačiau tuo metu P. M. jį pastÅ«mė abiem rankoms į krÅ«tinę ir A. L. nugriuvo. Jam nugriuvus, P. M., iÅ¡eidamas iÅ¡ kiemo, nukentėjusiajam spyrė koja į galvos sritį iÅ¡ virÅ¡aus. Tėvas nieko negalėjo pasakyti, jam prie smilkinio buvo nubrozdinimas. IÅ¡ paciento, patyrusio galvos traumÄ , apžiÅ«ros PKS protokolo Nr. 16598 matyti, kad apžiÅ«ros pradžia - 2011 m. balandžio 25 d. 0.58 val., grafoje sužalojimų pobÅ«dis, apžiÅ«ros duomenys -atžymėta „aiÅ¡kių nėra“ (ikiteisminio tyrimo Nr. 95-1-127-11 medžiaga b.l.11).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 3311/11(01) matyti, kad nukentėjusiojo A.

L. sveikatos sužalojimo mastÄ tyrusiam ekspertui J. P. buvo pateikti medicininiai dokumentai, tame tarpe Vilniaus Greitosios Pagalbos Universitetinės ligoninės ligos istorija Nr. 2011/1053, kurioje buvo užfiksuotas faktas, jog A. L. 2011-04-24 patyrė traumÄ , 2011 m. balandžio 27 d. 21.10 val. atlikus paciento apžiÅ«rÄ , be kita ko nurodyta - kaktoje stebimas sumuÅ¡imas. (ikiteisminio tyrimo Nr. 95-1-127-11 medžiaga b.l.13-17). Darant prielaidÄ , kad 2011 m. balandžio 27 d. 21.10 val. Vilniaus Greitosios Pagalbos Universitetinės ligoninės ligos istorijoje Nr. 2011/10531 nurodytas „Kaktoje stebimas sumuÅ¡imas“‘ – buvo nustatytas, ligonio kaktoje pamačius kraujosruvÄ ir (ar) nubrozdinimÄ , - tai bÅ«tų vertinama, kaip sužalojimas padarytas mechaniniu poveikiu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, iki jos nustatymo 2011 m. balandžio 27 d. 21.10 val. (tiksliai pasakyti negalima, nes neaiÅ¡kus menamų sužalojimų morfologiniai ypatumai – neparaÅ¡yti medicininiuose dokumentuose) ir bÅ«tų vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nors apeliantas teigia, kad iÅ¡ karto po įvykio medikai, apžiÅ«rėję nukentėjusįjį, nenustatė sužalojimų, kurie galėjo atsirasti nuo nuteistojo P. M. fizinio kontakto su nukentėjusiuoju A. L. ir tai matyti iÅ¡ paciento, patyrusio galvos traumÄ , apžiÅ«ros protokolo, kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančia specialisto iÅ¡vada. Ekspertas J. P. iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiajam A. L. sveikatos sužalojimo masto padarė, remdamasis pateiktais medicininiais dokumentais, kuriuose be kita ko užfiksuota, kad po 2011-04-24 sumuÅ¡imo fakto A.

L. kaktoje stebimas sumuÅ¡imas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nors jo iÅ¡vada yra tikimybinio pobÅ«džio, kolegijos vertinimu, tai sÄ lygoja iÅ¡vadoje nurodyta aplinkybė, jog tiksliau negalima pasisakyti, nes neapraÅ¡yti sužalojimo morfologiniai požymiai. Medicininiuose dokumentuose pažymėtas 2011-04-24 nukentėjusiojo sužalojimo faktas ir užfiksuotas kaktoje esantis sumuÅ¡imas atitinka baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatytÄ aplinkybę, kad nuteistasis nukentėjusiajam įvykio 2011-04-24 metu sudavė koja smÅ«gį į galvos sritį.

Nenustatyta, kad A. L. minėtas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kitu laiku ar kitokiomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo abejoti, jog A. L. sveikatÄ nežymiai sutrikdė P. M. savo veiksmais.Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas rėmėsi ir vertino teismo posėdyje neiÅ¡tirtus įrodymus, o bÅ«tent liudytojų A. K. ir D. T. parodymus, nepagrįsta. Kaip matyti iÅ¡ 2012-06 25 d. teisiamojo posėdžio protokolo, pirmos instancijos teismas, tirdamas raÅ¡ytinę baudžiamosios bylos medžiagÄ , perskaitė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame yra apibendrinta ikiteisminio tyrimo Nr. 95-1-127-11 medžiaga, tame tarpe liudytojų A.

K., D. T. apklausos protokolai, taip pat perskaitė ikiteisminio tyrimo Nr. 95-1-127-11 medžiagÄ .Apelianto teiginys dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, remiantis vienais įrodymais ir atmetant kitus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje nėra tokių duomenų, kuriais remiantis pirmos instancijos teismas galėjo suabejoti nukentėjusiojo A.

L., liudytojų D. J., V. L., I. Ž. parodymais, jie iÅ¡ esmės sutampa tarpusavyje, yra patvirtinti objektyviais bylos įrodymais - specialisto iÅ¡vada apie A. L. sveikatos sužalojimo mastÄ . Pirmos instancijos teismas, analizuodamas jų parodymus, jų teisingumÄ vertino ir per kitÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , tuo aspektu pažymėdamas, kad teisme apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir įsiteisėję nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame apibendrinta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.95-1-127-11.

Duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis A. L. liudytojams D. J., V. L., I. Ž. bÅ«tų daręs kokį nors poveikį ir tokiu bÅ«du įtakojęs jų parodymų turinį, negauta. Taip pat nėra ir duomenų, kurie patvirtintų, kad Å¡ie liudytojai yra suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį nusikaltimo padarymu. Netikėti jų parodymais ir juos atmesti vien todėl, kad jie - pats nukentėjusysis, jo giminaičiai ar jo aplinkos žmonės, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Gi nuteistojo P. M. parodymai, kad jis A. L. tyčia nestÅ«mė bei smÅ«gio į galvÄ nesudavė, prieÅ¡tarauja aukščiau aptartų įrodymų visetui, taip pat ir teismo posėdyje apklaustos nuteistojo motinos L. M. parodymams, kuri be kita ko parodė, kad Velykų vakarÄ ji buvo nukentėjusiojo kieme ir A. L., kuris stovėjo kieme pasakė, ko jis čia maiÅ¡osi po operacijos. Tada D. L. su strypu puolė P. M., o Danguolė iÅ¡bėgo su peiliu. Tai pamatęs Paulius bėgo ir atbulas užkliuvo už A.

L. ir ji su Laucevičiumi nugriuvo. P. M. A. L. jokių smÅ«gių nesudavė. P. M. padėjo jai atsikelti, o F. Z. įnešė A. L. į kambarį. Tokių aplinkybių, kurias nurodė L. M., nepatvirtino kiti įvykio vietoje buvę asmenys, be to, jie nurodė, kad L. M. į įvykio vietÄ atėjo po konflikto ir negalėjo nieko matyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos L. M. parodymais, juos, o taip pat paties nuteistojo parodymus apie įvykio aplinkybes įvertindamas, kaip nuteistojo siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus ir motinos norÄ padėti savo sÅ«nui.Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog liudytojai nurodė skirtingus smÅ«giavimo koja į nukentėjusiojo galvÄ bÅ«dus, todėl teismas turėjo laikyti jų parodymus nenuosekliais ir prieÅ¡taraujančiais, nepagrįstas.

Liudytojų nurodyta smÅ«giavimo koja kryptis iÅ¡ esmės nesiskiria, nuteistojo veiksmai truko trumpÄ laikÄ , buvo netikėti, sukėlė nukentėjusiojo, prieÅ¡ trumpÄ laikÄ turėjusio galvos operacijÄ , bÅ«klės pablogėjimÄ , kas sÄ lygojo bÅ«tinybę asmenims, buvusiems Å¡alia, imtis skubių priemonių, todėl jų skirtingais žodžiais apibÅ«dinta nuteistojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu seka nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl jų duotų parodymų nenuoseklumo.Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis neabejotinai patvirtina, jog P. M. padarė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

                                           Dėl neturtinės žalos              Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik LR CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.             Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo A. L. patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į turinčias reikÅ¡mę Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes, nenukrypdamas nuo LR CK 6.250 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat vadovavosi LR CK 6.282 straipsnio nuostatomis bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismo iÅ¡vados yra grindžiamos realiomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. tuo, kokius sveikatos sužalojimo padarinius patyrė nukentėjusysis, o tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Å iuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti apylinkės teismo iÅ¡vadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju 2000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtÄ sveikatos sutrikdymÄ , pažeminimÄ artimų asmenų (taip pat ir Å¡eimos narių) akivaizdoje, taip pat nenukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.             Kolegijos nuomone, naikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendį dėl P. M. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo P. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama. Kolegijos pirmininkė                                                                                            Jolanta Čepukėnienė Teisėjai                                                                                                        Stasys Lemežis                                                                                                                      Algimantas Valantinas