2024-05-06 Nr. CB-2982-2-31-3-00277-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1706

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00277-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 22 d. paduotu suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinis skundas paduotas dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutarties palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą, kuriuo teismas pareiškėjo Z. A. pareiškimą tenkino iš dalies ir nustatė faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, garažą, kiemo rūsį, ūkinius pastatus, šulinį (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismas 2024 m. sausio 22 d. nutartimi taip pat priteisė valstybei iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti Inspekcijos atskirąjį skundą, t. y. panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šią bylą išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė yra kolegiškuose santykiuose su to paties teismo ir to paties Civilinių bylų skyriaus teisėju Aleksandru Rusaku, kuris yra pareiškėjui šioje byloje atstovaujančios advokatės Daivos Rusakienės sutuoktinis. Todėl yra pagrindas nusišalinti nuo šios bylos visam Šiaulių apygardos teismui. Tačiau tai nebuvo padaryta, todėl šią bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (skundo 2 psl.).

2. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs su pareiškėjo atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą 1988 m. Raudonųjų linijų, sklypų ribų ir pastatų ašių nužymėjimo aktą (toliau – nužymėjimo aktas), jo netyrė, nevertino kitų byloje esančių dokumentų kontekste, rėmėsi pareiškėjo atsiliepime pateiktu šio dokumento vertinimu, neįžvelgdamas, kad ši informacija prieštarauja byloje esantiems duomenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-456/2017). Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo įstatyminių reikalavimų ir dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Ta aplinkybė, kad nužymėjimo akte pažymėti ne tik projektuojamas gyvenamasis namas (pažymėtas Nr. 1), projektuojamas ūkinis pastatas (pažymėtas Nr. 2) bet ir projektuojamas sandėlis (pažymėtas Nr. 6), rodo, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos vyko pagal patvirtintus tipinius projektus, jų statybai buvo suteiktas žemės sklypas. Tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta dėl nužymėjimo akte Nr. 6 pažymėto sandėlio, kuris nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas kaip kiemo rūsys, ir šios aplinkybės teismas niekaip nevertino (skundo 3 psl.).

3. CPK 441 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas specialus bendrųjų nuostatų atžvilgiu bylinėjimosi išlaidų ypatingosios teisenos bylose reguliavimas: dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatingosios teisenos bylose, teismas visų pirma turi įvertinti, ar ir koks materialusis teisinis ryšys sieja dalyvaujančius byloje asmenis su bylos dalyku, t. y. ar ir kokią įtaką teismo sprendimas turės jų interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2022).

Inspekcija nei viename procesiniame dokumente neišreiškė prieštaravimo tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų patenkintas, tačiau prašė, kad būtų užtikrintas tam tikras įrodinėjimo standartas – būtų nustatyti visi teisės aktuose bei suformuotoje teismų praktikoje nurodytų pagrindai pareiškimo tenkinimui. Todėl nėra jokio pagrindo išvadoms, kad pareiškėjo ir Inspekcijos suinteresuotumas bylos baigtimi arba interesai šioje byloje yra priešingi. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenagrinėjo Inspekcijos, kaip proceso šalies procesinio elgesio, nevertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nevertino, ar yra pagrindas išlaidas padalinti tarp šalių, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Inspekcija nėra šios bylos iniciatorė, į bylą buvo įtraukta ne savo iniciatyva, neprieštaravo pareiškėjo pareiškimui, o aktyviai gynė viešąjį interesą, kadangi statiniai pastatyti valstybinėje žemėje.

Inspekcijos, kaip proceso šalies elgesys šioje byloje yra tinkamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-64-421/2022, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).

Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti, ar yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, paliekant šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (skundo 4, 5 psl.).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė