2021-01-27 Nr. AB-1960-3-61-3-00814-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-110-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00814-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino 2019 m. kovo 7 d. (b. l. 1–3, 12), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. vasario 12 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN) gausaus specialios paskirties būrio, priklausančio Tarnybai. Pareiškėjo teigimu, konvojaus pareigūnų elgesys buvo netinkamas, jų nurodymu asmeninius daiktus jis turėjo laikyti purve. Dėl žemo kraujo spaudimo ir psichologinės būklės jam buvo silpna, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Konvojaus automobilyje buvo patalpintas į labai mažą vienvietę kamerą, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas sėdėti iškreipta padėtimi, nors turi stuburo problemų. Be to, automobilyje nebuvo šildymo sistemos ir ventiliacijos, sėdimos vietos plastmasinės, nebuvo saugos diržų.

3. Pareiškėjo teigimu, atvykus į Marijampolės PN, jis buvo priverstas 2–3 valandas stovėti lauke ir šalti. Konvojaus pareigūnai jam neleido iš krepšio pasiimti kepurės ir pirštinių, grasino fiziniu susidorojimu, naudojo psichologinį spaudimą. Tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo priverstas laukti, kol bus nuodugniai patikrinti visi 34 atvykę asmenys. Be to, visą konvojavimo ir asmens patikros laiką jam nebuvo leidžiama pasinaudoti tualetu, nors turi problemų dėl šlapimo. Pareiškėjui taip pat nėra suprantama, kodėl jis buvo laikomas kartu su drausmės grupei priskirtais nuteistaisiais, nors jis priklauso paprastajai grupei.

4. Pareiškėjas nurodė, kad minėtos konvojavimo sąlygos buvo nežmoniškos, turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, žemino jo garbę ir orumą, dėl to jis patyrė kančias. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindė nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų teises.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime (b. l. 23–32) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Tarnyba paaiškino, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 ir 7 straipsniais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), Viešojo saugumo tarnybos vado 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 47V-179 ir, atsižvelgdama į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. vasario 5 d. raštą Nr. 1S-365 „Dėl konvojavimo organizavimo“ (reg. 2019 m. vasario 5 d.

Nr. 47GD-256), organizavo neplaninį konvojų iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN. Į neplaninio konvojaus sudėtį buvo paskirti Kauno dalinio 3-osios (konvojaus) kuopos pareigūnai. Konvojavimas buvo vykdomas dviem specialiais automobiliais – VW Craffter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiesiems) ir IVECO Eurocargo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos, skirtos konvojuojamiesiems). Konvojus organizuotas pagal Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 11 d. pateiktą paraišką Nr. 9-1604.

Neplaninis konvojus atvyko 11:10 val. į Lukiškių TI-K. Asmenų priėmimas konvojuoti vyko pagal Konvojavimo taisyklių nustatytas procedūras. Priimant asmenis konvojuoti, konvojaus viršininkas informavo juos, kad jie pereina konvojaus žinion ir įspėjo dėl jiems keliamų režimo reikalavimų. Visų priimtų 32 konvojuojamųjų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasirašytas įrašas, liudijantis, jog asmenys gali būti konvojuojami ir nenurodytos jokios išskirtinės konvojavimo sąlygos ar aplinkybės, nusiskundimų konvojuojamieji nepareiškė.

Visiems konvojuojamiesiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Įlaipinus konvojuojamuosius į specialiuosius automobilius, neplaninis konvojus išvyko 12:50 val. iš Lukiškių TI-K ir į Marijampolės PN teritoriją atvyko 14:50 val. Atlikus Konvojavimo taisyklių nustatytas procedūras, 32 konvojuojamieji buvo perduoti Marijampolės PN budėtojui ir jo vadovaujamiems įstaigos darbuotojams. Nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, konvojuoti asmenys nepareiškė konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų.

Konvojuojamieji nepareiškė skundų ar pretenzijų ir konvojuotus asmenis priimančiam įstaigos budėtojui (antspaudu patvirtintas įrašas konvojuojamųjų apskaitos žurnale „Pretenzijų nėra“). Apie minėtas faktines aplinkybes liudija įrašai konvojaus dokumentuose ir konvojaus viršininko tarnybiniame pranešime.

7. Neplaninio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, jiems išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotose transporto priemonėse įrengtos veikiančios (tinkamos) šildymo bei ventiliacijos sistemos; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.

8. Tarnyba pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų); vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose nėra atliekamas suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas – konvojuojamieji trumpalaikiai lydimi iš priėmimo punkto į perdavimo punktą, užtikrinant ginkluotą apsaugą. Sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus.

9. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Konvojavimo taisyklių 103 ir 104 punktuose reglamentuoti atskiro konvojuojamųjų laikymo konvojavimo metu pagrindai, tačiau pareiškėjo nurodyto pagrindo (atskirti paprastajai grupei priskirtus nuteistuosius nuo drausmės grupei priskirtų) tarp jų nėra. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant. Šiuo atveju duomenų, jog, pareiškėjui prašant, jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte.

10. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su jo sveikatos būkle, Tarnyba paaiškino, kad pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma, kurioje turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatos būklę. Konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą neleistinas. Konvojuojamasis taip pat pasirašo ant konvojuojamo asmens bylos pažymos, ar turi nusiskundimų ar pretenzijų. Pareiškėjas, manydamas, jog jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Be to, po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į Tarnybą su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Tačiau Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl pretenzijų konvojavimą vykdantiems pareigūnams dėl netinkamų konvojavimo sąlygų reiškimo bei pareigūnų elgesio yra hipotetinio pobūdžio, pareiškėjas nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimų atvejų, t. y. kada, kokiam pareigūnui ir dėl ko reiškė pretenzijas.

11. Tarnybos nuomone, pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 11 d. sprendimu (b. l. 93–100) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos sampratą bei žalos atlyginimą iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, Konvojavimo taisyklių nuostatomis ir kt.

14. Iš atsakovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad:

15.1 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. IR-282 patvirtino Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planą. Vadovaujantis šiuo įsakymu bei Viešojo saugumo tarnybos vado 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 47V-179, 2019 m. vasario 12 d. vykdant neplaninį konvojų maršrutu Vilnius–Marijampolė pareiškėjas kartu su dar 32 asmenimis iš Lukiškių TI-K buvo konvojuotas į Marijampolės PN.

15.2 Iš Tarnybos Kauno dalinio 2019 m. vasario 12 d. Kelionės žiniaraščio duomenų matyti, kad neplaninį konvojavimą vykdė šie pareigūnai: konvojaus viršininkas – v. t. ltn. R. L.; konvojaus viršininko padėjėjas – D. L.; konvojuotojai – M. P., D. S., A. Č., J. M., V. S., P. Ž.; konvojuotojai–vairuotojai – J. B., J. K..

15.3 Konvojavimas buvo vykdomas dviem specialiais automobiliais – VW Craffter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiesiems) ir IVECO Eurocargo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos, skirtos konvojuojamiesiems).

15. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, jog 2019 m. vasario 12 d. automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų, atsakovo atstovas konvojavimui naudojo specialiuosius automobilius, kurie yra pritaikyti žmonėms vežti. Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ventiliacijos efektyvumo ir dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolų matyti, kad minėtuose konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija atitinka nustatytus reikalavimus. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės, automobilių registracijos liudijimai patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus. Konvojaus viršininko v. t. ltn. R. L. 2019 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime informuojama, kad 2019 m. vasario 12 d. prieš pradedant konvojavimą, konvojaus pareigūnai (D. S. ir J. M.) privalomai patikrino specialiųjų automobilių VW Craffter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiesiems) ir IVECO Eurocargo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos, skirtos konvojuojamiesiems) būklę, jų tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Teismo vertinimu, minėti duomenys ir įrodymai patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos, šildymo sistemos ir apsaugos priemonių (saugos diržų ir kt.) neįrengimo kaip abstrakčius ir neįrodytus.

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl netinkamo izoliavimo konvojavimo metu, pažymėdamas, kad Konvojavimo taisyklių 103–104 punktuose, kuriuose nustatyti nuteistųjų izoliavimo konvojaus metu reikalavimai, nėra numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi būti atskirti nuo paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų. Konvojavimo taisyklių 103.6 papunktyje tik nurodyta, kad nuteistieji konvojuojami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad konvojaus pareigūnai neatsižvelgė į pareiškėjo sveikatos būklę, neleido jam pasinaudoti tualetu, atvykus į Marijampolės PN, 2–3 valandas laikė šaltomis sąlygomis, darė jam psichologinį spaudimą, analizavo Konvojavimo taisyklių 95.1, 98.2–98.3 punktų nuostatas, konvojaus viršininko v. t. ltn. R. L. 2019 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime pateiktus paaiškinimus. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. būtų reiškęs nusiskundimų dėl sveikatos būklės. Pateiktoje 2019 m. vasario 12 d. Lukiškių TI-K Asmens bylos pažymoje Nr. 0306-17 esantis gydytojo (bendruomenės slaugytojo) įrašas, patvirtinta, kad pareiškėjas atsižvelgiant į jo sveikatos būklę 2019 m. vasario 12 d. galėjo vykti etapu.

18. Teismas pažymėjo, kad iš konvojaus viršininko tarnybinio pranešimo matyti, jog konvojuojamųjų perdavimas Marijampolės PN budėtojo žinion vyko 40 min. (nuo 14.50 val. iki 15.30 val., o ne, kaip teigia pareiškėjas, 2–3 val.). Šias aplinkybes patvirtina ir esantis įrašas kelionės žurnale. Prieš išvykstant konvojuojamiesiems buvo leista pasinaudoti tualetu. Kelionė į Marijampolės PN truko 2 val., nesustojant pasikeitimo punkte. Duomenų, kad pareiškėjas konvojaus pareigūnų būtų prašęs pasinaudoti tualetu kelionės metu, o pastarieji to nebūtų leidę, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas Marijampolės PN budėtojui ar konvojaus viršininkui 2019 m. vasario 12 d. ar vėliau būtų reiškęs nusiskundimų dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio. Skunde pareiškėjas nekonkretizavo pareigūnų pavardžių, kurie su juo netinkamai elgėsi, nenurodė, kokio pobūdžio grasinimų iš jų sulaukė, kuo konkrečiai pasireiškė jam daromas psichologinis spaudimas, todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio laikė neįrodytais.

19. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nepaneigė atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms. Byloje esantys duomenys apie pareiškėjui gydytojo psichiatro paskirtą gydymą nepatvirtina, kad psichikos sveikatos problemos jam atsirado kaip netinkamo konvojavimo pasekmė. Teismas sprendė, kad, nenustačius atsakovo būtinųjų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos), nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui turi būti priteistas jo nurodomas neturtinės žalos atlyginimas.

III. 20. Pareiškėjas A. K. (A. K.) apeliaciniame skunde (b. l. 107–111) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui dėl neteisėtų atsakovo veiksmų 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti ir atsakovo bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių būtų.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas neįdėmiai (formaliai) išnagrinėjo bylą, pareiškėjo atžvilgiu buvo šališkas, nes rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis, tačiau neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl pareiškėjui konvojavimo metu nebuvo leista pasinaudoti tualetu, nors jis turi sveikatos problemų dėl prostatos ir žemo kraujo spaudimo ir daug kartų žodžiu pareigūnų prašė leisti juo pasinaudoti. Teismas taip pat neanalizavo ir nesiaiškino, kodėl 2019 m. vasario 12 d., kai pareiškėjas buvo konvojuotas iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN, neveikė ventiliacijos ir šildymo sistemos, kodėl pareiškėjas buvo laikomas kartu su drausmės grupės nuteistaisiais. Pareiškėjo argumentus dėl privalomų saugos diržų neįrengimo teismas atmetė kaip abstrakčius ir neįrodytus, nors konvojavimo metu transporto priemonėse jie nebuvo įrengti.

23. Teismas nekreipė dėmesio į tai ir neanalizavo skunde nurodytų aplinkybių, jog 2019 m. vasario 11 d. jį konvojavo neplaniniu konvojumi iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN Tarnybos Kauno dalinio konvojaus kuopos pareigūnai. Taip pat nekreipė dėmesio ir neanalizavo, dėl kokios priežasties konvojavimo metu jis buvo lydimas gausaus „ypatingos paskirties“ būrio, priklausančio Tarnybai. Teismas klaidingai traktavo konvojaus viršininko paraiškas, kad konvojus perdavė konvojuojamuosius Marijampolės PN budėtojui nuo 14.50 val. iki 15.30 val. Pareiškėjas nurodo, kad konvojus perdavė konvojuojamuosius „ypatingos paskirties“ būriui – Tarnybai, o ne Marijampolės PN darbuotojams. Pareiškėją perdavus „ypatingos paskirties“ būriui, pagal būrio nurodymus jis buvo priverstas 2–3 val. stovėti lauke ir šalti, kol bus nuodugniai patikrinti visų asmeniniai daiktai ir oficialiai bus patvirtintas asmenų perdavimas Marijampolės PN. „Ypatingos paskirties“ būrio pareigūnai veidus maskavo specialiomis kaukėmis, kad nebūtų galima atpažinti, todėl būrio subjektų veidų pareiškėjas nematė, bet įsidėmėjo agresyviausiųjų pareigūnų maskuojančios uniformos šalmų numerius 62 ir 65. Pasisukus ir prašant būrio subjektų leisti į tualetą, pareiškėjas sulaukė bauginančių grasinimų ir kelis fizinius smūgius į nugarą.

24. Pareiškėjas pažymi, kad teismo posėdyje jis žodžiu pareiškė teismui, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių vaizdo ir garso įrašų įrodymų ir Marijampolės PN (galbūt sunaikinta), kuriuose turėjo būti užfiksuoti faktiniai įrodymai, kad, pareiškėjui prašantis į tualetą, jam buvo grasinama ir naudojama fizinė jėga bei kad sulaukė grasinimų ir bauginimų asmeninių daiktų patikros metu, raginant pareiškėją greičiau susidėti daiktus.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime (b. l. 115–119) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus, ir, priimdamas motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, naujų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių skundo reikalavimą.

27. Atsakovo atstovas palaiko atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, kad neplaninio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, jų eksploatacijai išduoti reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonėms vežti ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą pasikeitimo punktuose, ir kad jam nebuvo leista pasinaudoti tualetu. Tarnyba nurodo, kad pareiškėją konvojavo tik Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnų pajėgos, nedėvinčios jokių „maskuojančios uniformos šalmų, su numeriais 62 ir 65“, Tarnybos pareigūnai nenaudojo fizinės prievartos prieš pareiškėją neplaninio konvojaus 2019 m. vasario 12 d. metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis konvojavimo sąlygomis jį 2019 m. vasario 12 d. konvojuojant iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN, atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinųjų viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos), pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad teismas neįdėmiai (formaliai) išnagrinėjo bylą, pareiškėjo atžvilgiu buvo šališkas, nes rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis, tačiau neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas.

33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas.

34. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1275-525/2020 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo atstovo byloje pateiktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nepagrįstumo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame aptarti visi pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai, kurie detaliai išanalizuoti, visapusiškai ir objektyviai bei išsamiai įvertinti, remiantis byloje pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

36. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

37. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN ir nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, nepareiškė konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, taip pat neteikė skundų ar pretenzijų konvojuotus asmenis priimančiam įstaigos budėtojui. Šią aplinkybę patvirtina 2019 m. vasario 12 d. Marijampolės pataisos namų nuteistojo asmens kratos protokolas Nr. 58/05-1206 (b. l. 22), kuriame yra pareiškėjo įrašas „Pretenzijų neturiu“, Tarnybos KD 3K sargybos viršininko v. t. ltn. R. L. 2019 m. kovo 21 d. tarnybinis pranešimas „Dėl neplaninio konvojaus“, kuriame nurodyta, kad konvojuoti asmenys nei jam, nei priimančios įstaigos budėtojui nepareiškė jokių pretenzijų ar skundų (b. l. 52). Taip pat Tarnybos į bylą pateikti įrodymai (automobilių registracijos liudijimai, techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos)) patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad konvojavimo transporto priemonės ginčo metu atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus (b. l. 50–51, 53–54). Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra reikalavimo specialiajame transporte įrengti saugos diržus. Pareiškėjas nenurodė, jog dėl saugos diržų nebuvimo konvojavimo metu jis buvo nukritęs, susižalojo ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, saugumu, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

38. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl „ypatingos paskirties“ būrio ir pareigūnų elgesio vertintini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Kaip minėta, pareiškėjas nei konvojaus viršininkui, nei konvojuotus asmenis priimančiam įstaigos budėtojui jokių pretenzijų nereiškė, byloje nenustatyta aplinkybių, kad konvojaus pareigūnai su pareiškėju būtų kaip nors netinkamai elgęsi.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog šioje byloje nenustatyta atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl, nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, negali kilti viešoji atsakomybė.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

41. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė