Legislator Case Law & Legislation
8a7b1430-e875-4cd1-bc7d-5c07536bc5cb AI generated

8a7b1430-e875-4cd1-bc7d-5c07536bc5cb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 8a7b1430-e875-4cd1-bc7d-5c07536bc5cb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-1128-603/2013                        Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01316-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 30.8. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos E. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - valstybės įmonė „Registrų centras“, Lietuvos Dailės muziejus, R.

Legislator headnote

AI generated

8a7b1430-e875-4cd1-bc7d-5c07536bc5cb · Vilniaus apygardos teismas: Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo Lietuvos Dailės muziejus prašė teismo priimti sprendimÄ savo nuožiÅ«ra.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu netenkino pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1954 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 171 A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-1128-603/2013                        Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01316-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 30.8. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos E. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - valstybės įmonė „Registrų centras“, Lietuvos Dailės muziejus, R.

Z., A. G., D. M., Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja E. K. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡ydama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja sÄ Å¾iningai, nepertraukiamai ir atvirai valdė ir naudojosi patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), jas valdė teisėtai ir jokie kiti asmenys neturi už jÄ daugiau teisių.

Nurodė, jog 1954 m. gegužės 14 d. Vilniaus Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 171 pareiÅ¡kėjos tėvui A. G. buvo leista savo lėšomis pastatyti antrÄ aukÅ¡tÄ virÅ¡ skalbyklos, kurių adresas tuo metu buvo KaÅ¡tonų g. 7, Vilniaus mieste. Patalpos virÅ¡ tuo metu buvusios skalbyklos buvo pastatytos ir įrengtos pareiÅ¡kėjos tėvo A. G. lėšomis, inventorizuotos 1961 m. rugsėjo 10 d. Å iomis patalpomis iki pat mirties 1989 m. naudojosi A. G., ten buvo jo kÅ«rybinės dirbtuvės ir iki Å¡iol ten yra saugomi jo sukurti paveikslai.

Dėl turto paveldėjimo 1985 m. gruodžio 24 d. buvo suraÅ¡ytas ir patvirtintas testamentas. Vykdydama testamentÄ , pareiÅ¡kėja po tėvo mirties nuo 1989 m. sÄ Å¾iningai ir atvirai valdė patalpas, atliko jų remontÄ , prižiÅ«rėjo patalpas ir saugojo paveikslus. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ suinteresuoti asmenys R. Z. ir A. G. prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad suinteresuotų asmenų R. Z. ir A. G. tėvas A. G., o po jo mirties – pareiÅ¡kėja daugiau kaip 60 metų valdė ir naudojosi kaip savomis A.

G. lėšomis pastatytomis patalpomis.Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog adresu KaÅ¡tonų g. 5-14, Vilniuje, yra du nekilnojamieji daiktai: kÅ«rybinės dirbtuvės ir, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. M. Aplinkybė, kad vieÅ¡uose registruose kÅ«rybinės dirbtuvės nėra įregistruotos nepatvirtina fakto, kad patalpos neturi savininko.

PareiÅ¡kėja turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad pastato adresas (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini), kad bÅ«tų aiÅ¡ku, jog 1954 m. gegužės 14 d. Vilniaus Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 171 pareiÅ¡kėjos tėvui A. G. buvo leista savo lėšomis pastatyti ginčo patalpas – kÅ«rybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini).Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė jo netenkinti.

Nurodė, kad archyvinėje kadastro ir registro duomenų byloje Nr. 13/7412 yra užfiksuoti patalpos – kÅ«rybinių dirbtuvių, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, tačiau Å¡is nekilnojamojo turto objektas bei daiktinės teisės į jį neįregistruotos, patalpos teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas. IÅ¡ 1954 m. gegužės 14 d. Vilniaus Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 171 matyti, kad nors pareiÅ¡kėjos tėvas užstatė antrÄ jį aukÅ¡tÄ savo lėšomis, tačiau statyboms panaudotos lėšos buvo padengtos, atleidžiant A.

G. nuo nuomos mokesčio. Todėl darytina iÅ¡vada, kad minėtos patalpos tapo valstybės nuosavybe.Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, kad byloje esantys dokumentai nepatvirtina, kad A. G. turėjo teisę statyti ar pastatė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), antrÄ aukÅ¡tÄ . IÅ¡ 1954 m. gegužės 14 d. Vilniaus Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 171 turinio matyti, kad A. G. ginčo patalpas valdė nuomos teise, t.y. jam buvo suteikta teisė užstatyti patalpas ir jos buvo iÅ¡nuomotos A.

G., atleidžiant statytojÄ nuo nuomos mokesčio, kol bus padengtos patirtos iÅ¡laidos. Aplinkybė, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad jie nėra valstybės nuosavybė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisių ilgÄ laikÄ neįgyvendina.

Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo Lietuvos Dailės muziejus prašė teismo priimti sprendimÄ savo nuožiÅ«ra.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu netenkino pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1954 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 171 A.

G. leista užstatyti skalbyklos (duomenys neskelbtini) antrÄ jį aukÅ¡tÄ , atleidžiant nuo nuomos mokesčio, kol bus padengtos patirtos iÅ¡laidos. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 83,88 kv. metrai, tame tarpe negyvenamosios patalpos - kÅ«rybinės dirbtuvės, kurių plotas 44,98 kv. metrai, patalpų unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savininkas nenurodytas. Pastato inventoriniuose dokumentuose, formoje Nr. 2 nurodyta, kad pastatas KaÅ¡tonų g. 5 priskirtinas valstybės fondui, pastatas yra dviejų aukÅ¡tų, pastatytas iki 1940 metų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo patalpos pareiÅ¡kėjos tėvui buvo suteiktos nuomos sutarties pagrindu, t.y. buvo priimtas sprendimas leisti užstatyti antrÄ jį aukÅ¡tÄ , atleidžiant nuo nuomos mokesčio, už patalpų įrengimÄ ir pritaikymÄ kÅ«rybinėms dirbtuvėms neskaičiuojant nuomos mokesčio. Ginčo statinys buvo pastatytas iki 1940 m. kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir nebuvo perduotas (parduotas, privatizuotas ir t.t.) privačių asmenų nuosavybėn, todėl toks statinys vertintinas kaip priklausantis valstybei, o valstybei priklausantį turtÄ Â draudžiama pripažinti įgytu nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jo ilgalaikio valdymo.Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teises į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įsyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

Nurodė, kad 1954 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 171 priėmimo metu privati nuosavybė į nekilnojamuosius daiktus faktiškai neegzistavo, todėl buvo numatyta, kad pastatytos ir įrengtos kūrybinės dirbtuvės turėtų būti perduotos valstybės nuosavybėn, jų įrengimo kaštus kompensuojant pareiškėjos tėvo mokėtinomis sumomis už valstybės teiktinas komunalines paslaugas ir resursus, pavyzdžiui, vandenį, kurie tuo metu buvo įvardinami kaip nuomos mokestis.

Ginčo patalpas pareiÅ¡kėjos tėvas pastatė ir teisės aktų nustatyta tvarka inventorizavo dar 1961 m. rugsėjo 10 d. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu pripažįstamas ne bet kokie teisinės registracijos neturintys nekilnojamieji daiktai, o tik tokie, kurie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektai. 1954 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto sprendime Nr. 171 nurodyti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti - kÅ«rybinės dirbtuvės nebuvo perimtos valstybės, jų nuomos sutartis nebuvo sudaryta, patalpoms įrengti patirtos iÅ¡laidos nebuvo teisingai atlygintos.

Ginčo patalpos negali bÅ«ti pripažintos vieÅ¡osios nuosavybės objektu, kadangi jos buvo sukurtos privačiomis lėšomis ir privačioms reikmėms tenkinti.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ prašė pareiÅ¡kėjos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpos yra valstybės nuosavybė.

Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t.y., esantis tame pačiame pastate kaip ir ginčo patalpos, įstatymų nustatyta tvarka privatizuotas 1992 metais. Apeliantė nepasinaudojo įstatymų nustatyta tvarka privatizuoti ginčo patalpų, todėl jos liko valstybės nuosavybė. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė prašė pareiÅ¡kėjos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo patalpų valdymas yra kilęs iÅ¡ prievolinių teisinių santykių, todėl toks daikto valdymas negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ka daiktine teise, t.y. pagrindu nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti. A. G., įgijęs užstatymo teisę, buvo atliestas nuo nuomos mokesčio iki to laiko, kol bus padengtos patirtos iÅ¡laidos.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ suinteresuoti asmenys Lietuvos Dailės muziejus, D. M., R. Z., A. G. nepateikė. Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis), todėl Å¡i byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktu, vienas iÅ¡ nuosavybės teisių įgijimo pagrindų – įgyjamoji senatis, kai fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).Ä®gyjamosios senaties institutas riboja tam tikrų daiktų įgijimÄ .

Vadovaujantis CK 4.69 straipsnio 3 dalimi, įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybė į 1) valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pastarųjų daiktų valdytojas negali teisėtai valdyti kaip savo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog civiliniame kodekse suformuluota nuostata, draudžianti įgyti valstybei ir savivaldybei priklausančius daiktus, yra imperatyvi. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme numatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektais, turi bÅ«ti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iÅ¡ vieÅ¡osios į privačiÄ teisinį reguliavimÄ .

AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, <...> vieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. <...> Sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja nurodė nesanti pageidaujamų įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn įgyti ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė ir nepripažįsta, jog kiti asmenys turi daugiau teisių nei ji į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Savo teises į ginčo patalpas pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ faktinio, atviro, sÄ Å¾iningo naudojimosi, prasidėjusio dar 1961 m., pareiÅ¡kėjos tėvui patalpas įrengus asmeninėmis lėšomis ir inventorizavus teisės aktų nustatyta tvarka bei tokio valdymo neužginčijus tretiesiems asmenims. Tačiau apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad ginčo patalpos įrengtos pareiÅ¡kėjos tėvo asmeninėmis lėšomis ir visÄ laikÄ naudojamos pareiÅ¡kėjos Å¡eimos, tokiam faktiniam valdymui niekas neprieÅ¡taravo visÄ naudojimosi daiktu laikotarpį, nepakanka pareiÅ¡kėjos reikalavimui patenkinti, nes pareiÅ¡kėjos praÅ¡omu pagrindu nuosavybė negali bÅ«ti įgyjama dėl to, kad ginčo daiktas nuosavybės teise priklauso valstybei (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).PrieÅ¡ingai nei proceso metu įrodinėjo pareiÅ¡kėja, dviprasmybės pareiÅ¡kėjos tėvo turtiniuose santykiuose ginčo patalpų atžvilgiu nebuvo:

A. G. 1954 m. balandžio 9 d. pareiÅ¡kime Vilniaus miesto Butų Å«kio Valdybai prašė leisti ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), skalbyklos savo medžiagomis ir lėšomis įsirengti dailininko dirbtuvę <...>; po darbų užbaigimo – darbus įkainuoti ir iÅ¡skaityti iÅ¡ buto nuomos arba atstatytÄ antrÄ aukÅ¡tÄ perduoti jam ilgalaikei nuomai (b.l. 9). 1954 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 171 A. G. leista užstatyti skalbyklai, esančiai (duomenys neskelbtini), antrÄ jį aukÅ¡tÄ , atleidžiant nuo nuomos mokesčio, kol bus padengtos patirtos iÅ¡laidos (b.l. 7).

Kaip matyti, pareiÅ¡kėjos tėvui nebuvo leista įgyti ginčo patalpas nuosavybėn ir atlikti jų teisinę registracijÄ savo vardu. Byloje esanti 1973 m. kovo 20 d. kadastro duomenų forma 2 tvirtina, kad pastato valdytoja yra 25-ojo butų Å«kio tarnyba, o pats pastatas priklauso valstybės fondui. IÅ¡ iÅ¡dėstyto akivaizdu, kad įrengtos patalpos tapo vieÅ¡osios nuosavybės objektu, o A. G. ginčo patalpų valdymas buvo grindžiamas prievoline subjektine nuomos teise, nors pareiÅ¡kėjos tėvas santykiuose su trečiaisiais asmenimis laikytas valdytoju, kuris, be kita ko, negalėjo nepripažinti to fakto, kad jo valdomo daikto savininkas yra kitas asmuo - valstybė.

Tokio valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad Å¡iuo atveju valdymo teisė yra ne savarankiÅ¡ka, o iÅ¡vestinė, t.y. valdytojas Å¡iÄ teisę įgijo pagal sandorį iÅ¡ kito asmens, kuris turi savarankiÅ¡kÄ daiktinę teisę į tÄ daiktÄ , toks daikto valdymas negali peraugti į nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Nors pareiÅ¡kėja apeliuoja į tai, kad valstybė kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis nesirÅ«pino, jų nerekonstravo, tačiau kaip minėta, įstatymas draudžia atimti nuosavybę iÅ¡ ja nesinaudojančio, nesaugančio ir nesirÅ«pinančio savininko bei pripažinti jÄ tam, kuris daiktÄ valdo kaip savo, jeigu daikto savininkas - valstybė.

Byloje konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), vieÅ¡osios nuosavybės objektu, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi nenagrinėtini skundo argumentai, susiję su CK 4.68, 4. 70 ir 4.71 straipsniuose iÅ¡vardintų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų viseto egzistavimu. Teisėjų kolegija nepasisako ir dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiÅ¡kėjos tėvui ginčo patalpų įrengimo iÅ¡laidos nebuvo teisingai atlygintos, kadangi Å¡ių aplinkybių aiÅ¡kinimasis nėra ginčo objektas pagal byloje pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ .Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas nenukrypdamas nuo įgyjamosios senatiesinstituto prigimties, paisydamas imperatyviųjų jo normų ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų Å¡ios kategorijos bylose, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ keisti arba panaikinti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                             Loreta Lipnickienė TeisėjaiDanutė Kutrienė Andžej Maciejevski