2024-04-30 Nr. AB-7095-3-61-3-08608-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1516-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08608-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 23S154259, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 23S157146, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); 3) panaikinti Migracijos departamento sprendimą, kuriuo įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2026 m. rugsėjo 19 d. (toliau kartu – Sprendimai).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1 Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis, nes galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas. Vien pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo veiksmus pavojingais viešajai tvarkai.

2.2 Pareiškėjas kelis kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau visas paskirtas administracines baudas yra sumokėjęs. Administracinių nusižengimų bylos yra užbaigtos ir veikos, už kurių padarymą jis buvo nubaustas, prarado pavojingumą.

2.3 Migracijos departamentas netinkamai aiškino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymą. Pareiškėjui yra draudžiama vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, tačiau jam nėra uždrausta vairuoti transporto priemones Baltarusijos Respublikoje. Todėl transporto priemonės vairavimas iki pasienio ruožo negali būti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai.

2.4 Migracijos departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo ekonominius ir socialinius ryšius, todėl priėmė Sprendimus, kurie yra neproporcingi jo (pareiškėjo) padarytiems pažeidimams.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1 Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, kad priimdamas Sprendimus, vadovavosi nustatytų faktų visuma: 1) pareiškėjas 2022 m. gruodžio 15 d. buvo nubaustas už šiurkštų administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje; 2) nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje, kurį padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenų bazės (toliau – ir VSATIS) duomenimis, po to, kai pareiškėjui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jis šešis kartus vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vairuodamas Baltarusijos Respublikoje registruotą lengvąjį automobilį.

3.2 Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis tuo, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką ir padaręs administracinius nusižengimus, tarp kurių – ir šiurkštus administracinis nusižengimas, keliantys realų pavojų žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam), bei administracinio poveikio priemonės nevykdymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo polinkį nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat ignoruodamas paskirtą administracinio poveikio priemonę, pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumą. Pareiškėjo veiksmai nebuvo atsitiktiniai, todėl jis ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus.

3.3 Aplinkybė, kad pareiškėjas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas, leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvykdyti nusižengimai bei nusikaltimas, kuriuo pareiškėjas įtariamas, nebuvo netyčiniai ir neatlikti spontaniškai ar dėl nežinojimo, pareiškėjas galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes.

3.4 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. 5-S-19701 (toliau – ir Policijos departamento išvada) bei Migracijos departamento priimtuose Sprendimuose pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, grindžiamas konkrečiais faktais apie pareiškėjo įvykdytus nusižengimus.

3.5 Pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti Lietuvoje, tačiau jis vairuodamas automobilį išvyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Medininkų pasienio kontrolės punktą 3 kartus. Pareiškėjo teiginiai, kad vairavimą po patikrinimo pasienyje perimdavo kitas asmuo, kuris turi teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje, nėra patvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, todėl turi būti vertinami kritiškai.

3.6 Pareiškėjo interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas bei viešosios tvarkos laikymasis.

3.7 Uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą. Tai, kad pareiškėjas yra susimokėjęs baudas už administracinius nusižengimus, niekaip nepaneigia pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas, nustatydamas draudimo laikotarpį, įvertino, jog pareiškėjas neturi ilgalaikių šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje ir vadovavosi Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijai), 37 ir 38.1 punktais. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas. Pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų ir objektyvių duomenų, kodėl jam neturėtų būti taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką.

3.8 Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas, kuriuo jam būtų taikomas draudimas vykti į kitas Europos Sąjungos ar Šengeno zonos šalis, šiuo atveju nėra įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodęs, jog

4.1 Policijos departamentas, patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, nustatė, jog 2023 m. birželio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjui pareikštas įtarimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį. Be to, pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis pareiškėjas per metus padarė du administracinius nusižengimus, iš kurių vienas – šiurkštus. Pareiškėjas nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą ir jį apgadino. Taip pat pareiškėjas baustas ir pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, už tai, kad pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje nustatyta vietinė rinkliava, ir šios rinkliavos nesumokėjo. Šį administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Pagal VSATIS duomenis po to, kai pareiškėjui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jis šešis kartus vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vairuodamas Baltarusijos Respublikoje registruotą lengvąjį automobilį.

4.2 Policijos departamentas, atlikdamas pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimą, įformintą 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 5-S-19701, vadovavosi Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 (toliau – ir Aprašas) 13.2 ir 13.4 papunkčiuose nustatytais grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijais ir vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias aplinkybes – Lietuvos Respublikos duomenų bazėse ir registruose esančią informaciją apie pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką ir administracinius nusižengimus, bei informaciją, patvirtinančią, kad jis nevykdė paskirtos administracinio poveikio priemonės.

4.3 Pareiškėjo skundo argumentas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta Lietuvoje, ir, jo manymu, jis Baltarusijoje gali vairuoti transporto priemones, šiuo atveju neturi reikšmės. Pareiškėjas transporto priemonę vairavo vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – atvykdamas ir išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, t. y. vairavo automobilį ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat pareiškėjas yra baustas už automobilio statymo taisyklių pažeidimą, padarytą Lietuvoje.

4.4 2023 m. spalio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktu, įtariamajam pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiuoju.

4.5 Policijos departamento vertinimu, Migracijos departamento Sprendimai yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1 Pareiškėjas 2023 m. liepos 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis ketina ir toliau dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Elite Group EU“ pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

6.2 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą Nr. 23S154259, kuriuo atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas šį sprendimą priėmė vadovaudamasis Policijos departamento 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 5-S-19701.

6.3 Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. 23S157146, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Migracijos departamentas šį sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu ir Kriterijų 5, 37 ir 38.1 punktais.

7. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas Sprendimus priėmė vadovaudamasis Policijos departamento 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 5-S-19701 Migracijos departamentui pateikta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Ši išvada pateikta remiantis turima informacija apie pareiškėjo padarytus administracinės teisės pažeidimus bei pareiškėjo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimu pareiškėjas yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą ir jį apgadino) ir jam paskirta 1 200 Eur bauda bei pritaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams.

Pareiškėjui 2023 m. birželio 22 d. nutarimu paskirta 30 Eur bauda pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2023 m. kovo 29 d. pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje nustatyta vietinė rinkliava, ir šios rinkliavos nesumokėjo. 2023 m. birželio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 22 straipsnį, 178 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjui įtarimas pareikštas dėl to, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs du gyvenamojo namo langus, įsibrovė į gyvenamojo namo, priklausančio nukentėjusiajam, vidų ir pasikėsino pavogti name esantį turtą, kurio bendra vertė 700 Eur.

Nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Policijos departamentas, remdamasis VSATIS duomenimis, taip pat nustatė, kad po to, kai pareiškėjui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jis šešis kartus (2023 m. sausio 29 d.–2023 m. balandžio 25 d.) vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vairuodamas Baltarusijos Respublikoje registruotą lengvąjį automobilį. Policijos departamento vertinimu, pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų, tarp kurių – ir šiurkštus administracinis nusižengimas, padarymu kelia realų pavojų žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam).

Policijos departamentas atkreipė dėmesį, jog nepaisant to, kad pareiškėjui buvo uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau jis šio draudimo nepaisė ir ne mažiau kaip septynis kartus vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pripažino, jog jis per metus padarė du administracinius nusižengimus. Kaip matyti iš Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje proceso dalyviams susitaikius, priimto 2023 m. spalio 25 d., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23319-23 pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 25 d. laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 08.28 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia išdaužė J. Š. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) prieškambario ir virtuvės lango (dviejų dalių) stiklus bei sulaužė šių langų varčias, taip pat namo virtuvėje tyrimo metu nenustatytu būdu apgadino virtuvinį stalą ir virtuvės sieną bei tokiais savo veiksmais sugadino J. Š. priklausantį 1 644,18 Eur vertės turtą. Minėtame nutarime konstatuota, kad pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis nesunkus nusikaltimas. Taigi Policijos departamento išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės atitinka Aprašo 13.2 ir 13.4 punktuose numatytus grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei kriterijus. Ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjui pareikštas įtarimas BK 187 straipsnio 1 dalį, nutrauktas proceso dalyviams susitaikius, nepaneigia pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos fakto.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjas gyvendamas Lietuvos Respublikoje, sistemingai nesilaiko įstatymų reikalavimų, jokių išvadų nedaro, nevykdo jam pritaikytos poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas nėra kritiškas savo elgesiui, siekdamas sušvelninti savo padėtį, pateikia nepatvirtintas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, susijusias su administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Pareiškėjo paaiškinimas, jog jis nurodyto pažeidimo nepadarė, tariamai prisiimdamas kito asmens kaltę, patvirtina, kad pareiškėjas nėra linkęs paklusti įstatymų reikalavimams. Pareiškėjo piktybiškas pritaikytos poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nevykdymas, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesilaikyti įstatymų reikalavimų, pažeisti viešąją tvarką, rimtį, ar net nusikalsti.

10. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sutiko su Policijos departamento ir Migracijos Sprendimuose pateikta išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

11. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir nustatydamas trejų metų draudimo laikotarpį Taisyklių nuostatų nepažeidė. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, veikė pagal savo kompetenciją.

12. Pareiškėjas prašė panaikinti Migracijos departamento sprendimą, kuriuo įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2026 m. rugsėjo 19 d., tačiau toks sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas.

13. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir jį tenkinti, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

III. 14. Pareiškėjas D. P. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti arba pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1 Policijos departamento išvada ir Migracijos departamento Sprendimаi grįsti pasenusiais duomenimis, nes apie nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu Policijos departamentui ir Migracijos departamentui Sprendimų priėmimo metu nebuvo žinoma.

15.2 Pareiškėjas sumokėjo baudą už kito asmens, kuriam pareiškėjas leido vairuoti jo automobilį, netinkamai paliktą stovėjimo vietoje transporto priemonę. Baudos pranešimas buvo nusiųstas automobilio savininkui, t. y. pareiškėjui. Teismo sprendime nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemonės. Tačiau šis administracinio poveikio priemonės pažeidimas nėra nustatytas.

15.3 Policijos departamento išvadoje nurodomi administraciniai nusižengimai siejami tik su 2023 metais, kurie buvo netipiniai pareiškėjo atveju, kadangi jis išsiskyrė su savo žmona ir dėl psichologinių sunkumų piktnaudžiavo alkoholiu. Tačiau pareiškėjas savo iniciatyva pašalino padarytų nusižengimų padarinius, nustojo vartoti alkoholinius gėrimus. Jis nėra skolingas Lietuvos biudžetui. Tai patvirtina, kad pareiškėjas sugeba padaryti išvadas dėl savo netinkamo elgesio, nėra sisteminis pažeidėjas, kritiškai vertina ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų.

15.4 Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį nėra šiurkštūs. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas pripažino padarytus nusižengimus, gailėjosi dėl to, sumokėjo jam paskirtas baudas, atlygino nuostolius. Tokiu būdu negalima laikyti, kad pareiškėjo elgesys laikytinas pavojingu visuomenei ar viešajai tvarkai.

15.5 Pareiškėjas gyvena ir dirba Lietuvoje 4 metus. 2019 metais pradėjo dirbti Lietuvoje pagal darbo vizą. 2020 metais buvo gautas leidimas laikinai gyventi, kuris nuolat buvo tęsiamas. Pareiškėjo teikiami prašymai tęsti leidimus laikinai gyventi buvo tenkinami. Anksčiau nėra kilę abejonių dėl pareiškėjo pavojaus visuomenei, jos saugumui, ar valstybei. Šiais metais pareiškėjas įgytų teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Teismas neatsižvelgė į minėtas aplinkybes.

15.6 Pareiškėjas turi susikūręs ilgalaikius socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje. Liko neatsižvelgta, kad pareiškėjas dirba Lietuvoje darbą, kurio darbuotojų ypatingai trūksta. Pareiškėjas nėra valstybės išlaikomas asmuo, pats kuria pridėtinę vertę, moka mokesčius. Būtent šie elementai yra viešosios tvarkos ir saugios visuomenės pamatinė dalis, o ne formalus ir paviršutiniškas asmens padarytų teisės nusižengimų vertinimas. Pareiškėjas vykdo Lietuvoje ekonomiškai naudingą veiklą, laikosi Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų, prisiima atsakomybę už padarytus nusižengimus.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16.1 Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju padarius apysunkį nusikaltimą ir tai pripažino. Be to, pareiškėjas taip pat yra padaręs šiurkštų administracinį nusižengimą, baustas už kitokius pažeidimus. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis tuo, kad pareiškėjas buvo padaręs nusikalstamą veiką ir kelis administracinius nusižengimus, tarp kurių – ir šiurkštus administracinis nusižengimas, keliantis realų pavojų žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam), bei administracinio poveikio priemonės nevykdymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo polinkį nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Taigi Policijos departamentas turėjo pagrindą teikti išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai, vadovaudamasis Aprašo 13.2 ir 13.4 papunkčiais.

16.2 Kritiškai vertintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis leido kitam asmeniui vairuoti jam nuosavybės teisėmis priklausantį automobilį ir šis asmuo netinkamai paliko stovėjimo vietoje transporto priemonę. Pareiškėjas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

16.3 Sprendimai buvo priimti ne tik dėl to, kad pareiškėjas gavo administracinę baudą už netinkamai paliktą stovėjimo vietoje transporto priemonę. Sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į visus pareiškėjo veikimus in corpore, be kita ko nustačius, kad po to, kai pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis šešis kartus vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vairuodamas Baltarusijos Respublikoje registruotą lengvąjį automobilį. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl šios aplinkybės yra atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis nevairavo automobilio Lietuvos Respublikos teritorijoje iki pasienio punkto.

16.4 Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas.

16.5 Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu jis neatitinka Įstatymo reikalavimų. Priimant Sprendimus buvo vertinti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, kurie nenusveria jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Policijos departamentas nurodo, kad atlikdamas vertinimą dėl D. P. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, vadovavosi Aprašo 13.2 ir 13.4 papunkčiuose nustatytais grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijais ir vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias aplinkybes – vertinimo metu Lietuvos Respublikos duomenų bazėse ir registruose esančią informaciją apie pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką ir administracinius nusižengimus, bei informacija rodančią, kad jis nesilaikė paskirtos administracinio poveikio priemonės. 2023 m. spalio 25 d., t. y. jau po išvados pateikimo, ikiteisminis tyrimas dėl D. P. padarytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 punktu. Šiuo atveju labai svarbi aplinkybė yra ta, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad nukentėjusysis pareiškėjui atleido, o ne dėl to, kad jo elgesys nebuvo nusikalstamas ir jis neįvykdė nusikaltimo. Nusikalstamą veiką D. P. padarė, bet išvengė baudžiamosios atsakomybės tik geros nukentėjusiojo valios dėka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje ginčas kilo dėl dviejų Migracijos departamento Sprendimų, kuriais pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad pareiškėjo elgesys ir padaryti teisės pažeidimai pagrįstai įvertinti keliančiais grėsmę viešajai tvarkai.

21. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei kai kurių aplinkybių neįvertinimu.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusios, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdamos apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Nagrinėjamu atveju konstatuota užsieniečio grėsmė viešajai tvarkai – esminė aplinkybė, lėmusi Sprendimų priėmimą.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

25. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.). Aiškindamas galimos grėsmės viešajai tvarkai sąvoką analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad formuluotė „<...> „gali kelti grėsmę viešajai tvarkai“, turi būti aiškinamos plačiau, nes, visų pirma, gali apimti ir potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai <...>, nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančiųjų jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai“.

26. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

27. Gautoje patikrinti administracinėje byloje yra užsieniečio iš esmės neginčijami duomenys dėl jo padarytos nusikaltamos veikos bei administracinių nusižengimų. Užsieniečio elgesys ir padarytų teisės pažeidimų gausa rodo jo sąmoningą teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, o argumentai, kuriais jis teisina savo elgesį – ir negebėjimą kritiškai vertinti savo veiksmus. Visa tai patvirtina atsakovo Sprendimuose padarytą ir pirmosios instancijos teismo patikrintą išvadą, kad pareiškėjas kelia realią grėsmę viešajai tvarkai Lietuvos Respublikoje. Šios grėsmės neatsveria pareiškėjo kelerių metų legalus darbas Lietuvoje bei jo susikurti minimalūs ekonominiai ir socialiniai ryšiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia realią grėsmę, todėl pagrįstai pritarė atsakovo pozicijai, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytini proporcinga priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

28. Vien tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas ir tęsiamas leidimas laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad pasikeitus aplinkybėms ir jam padarius naujus pažeidimus, leidimas laikinai gyventi negali būti panaikintas. Po minėtų administracinių sprendimų priėmimo keitėsi faktinė padėtis, o tai sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą. Pažymėtina, kad Įstatymas įtvirtina institucijų nagrinėjančių ginčijamus klausimus aiškią jų pareigą priimti naujus sprendimus, jeigu pasikeičia faktinė padėtis (Įstatymo 90 str. 3 d., 4 str. 6 d.). Būtent šios įstatyme įtvirtintos procedūros ir įstatyme įtvirtinti pagrindai suteikė teisę atsakovui priimti administracinius sprendimus, kuriais yra faktiškai naikinami ankstesni sprendimai, pagal kuriuos užsienietis buvo įgijęs tam tikras teises, suteikiančias teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovo sprendimas atitinka teisėtumo principą ir nesudaro jokio pagrindo abejoti dėl galimo teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo.

29. Byloje surinktų įrodymų vertinimo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, aukščiau minėtų nuostatų laikėsi, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiu aspektu, t. y., ar pakanka duomenų teigti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

31. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kai kuriuos jo argumentus ie neįvertino kai kurių aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas turi įvertinti bylos duomenis (įrodymus), nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos duomenis ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad teismas nustatė visus bylai iš esmės reikšmingus duomenis (aplinkybes), kuriuos, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, turėjo nustatyti (surinkti), todėl ir šie apeliacinio skundo argumentai yra pripažintini nepagrįstais.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti – apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė