2024-04-30 Nr. AB-7090-3-62-3-00840-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-74-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00840-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (B.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. (B.) skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo 2023 m. kovo 13 d. raštą Nr. SN-23-486 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo raštas); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. kovo 28 d. raštą Nr. 2S-745 „Dėl trumpalaikės išvykos“ (toliau – ir Lietuvos kalėjimų tarnybos raštas); 3) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo; 4) priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, kurią atlieka Pravieniškių 2-ojo kalėjimo lengvojoje grupėje. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2008 m. lapkričio 14 d. Pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo direktorių, prašydamas suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus, kuris 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. SN-23-486 „Dėl prašymo“ netenkino pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo raštą apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri 2023 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2S-74 „Dėl trumpalaikės išvykos“ taip pat netenkino pareiškėjo skundo. Pareiškėjo prašymas trumpalaikei išvykai netenkintas motyvuojant tuo, jog teisės aktai nenumato trumpalaikių išvykų į namus suteikimo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

3. Pareiškėjas nurodė, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo raštas nesuteikti jam trumpalaikės išvykos į namus, yra nepagrįstas. Pravieniškių 2-asis kalėjimas, vertindamas pareiškėjo prašymą buvo šališkas ir nepagrįstai nevertino galimybės pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką, pritaikius jam prevencines – stebėjimo priemones. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 15 metų, yra priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei ir neturi galiojančių nuobaudų. Pareiškėjo elgesys pasitaisė ir jis neketina siekti savo tikslų nusikalstamu būdu. Pareiškėjas, be kita ko, vykdo resocializacijos planą ir jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Teisės aktų nuostatos dėl praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos draudžiančios visą gyvenimą pareiškėjui išeiti už kalėjimo ribų, yra diskriminacinio pobūdžio ir didina atskirtį tarp pareiškėjo ir visuomenės, be to, pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, kadangi jiems sudaroma, o pareiškėjui ne, galimybė trumpalaikei išvykai į namus, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos, sukėlė jam kančias, dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją.

4. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas yra nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu iki gyvos galvos ir laisvės atėmimo bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo lengvojoje grupėje. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 68 straipsnio 5 dalį trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, todėl Kalėjimų tarnyba pritaikius nurodytą teisės normą nepažeidė nustatytos tvarkos. Nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjo skunde minimi išgyvenimai, emocinė būsena nėra susijusi su Kalėjimų tarnybos neteisėtu (ne) veikimu pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas savo veiksmais arba neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Kalėjimų tarnyba atliko veiksmus, kuriais būtų siekusi pažeminti ar psichologiškai sugniuždyti pareiškėją. Pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, nepagrįsdamas priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų / neveikimo ir tariamai atsiradusių padarinių, kurių pagrindu grindžia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas, be kita ko, nepagrindė prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. B. skundą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, kurią atlieka Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d. prašymu kreipėsi į Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo direktorių, prašydamas suteikti jam trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo direktoriaus 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. SN-23-486 „Dėl prašymo“ pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikės išvykos suteikimo netenkintas, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, kuris 2023 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2S-745 „Dėl trumpalaikės išvykos“ netenkino pareiškėjo skundo, kadangi pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

9. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad BVK 68 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo numatomi atvejai, kada trumpalaikė išvyka nuteistiesiems nesuteikiama, yra imperatyvaus pobūdžio. Pataisos įstaigai nėra suteikta teisė rinktis (ne) suteikti teisę į trumpalaikę išvyką nuteistajam, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Teismas vertino, jog tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas vertybes. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, ir nėra pagrindo jų naikinti. Teismas sprendė, jog skundžiami sprendimai yra pakankamai motyvuoti, juose nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės bei jų priėmimo teisiniai pagrindai. Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės esą jis neturi drausminių nuobaudų, jo elgesys pasitaisė, jis yra priskirtas lengvajai grupei, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika patvirtina teigiamą pareiškėjui paskirtos bausmės poveikį, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus aktus, kurie priimti siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijos ginamas vertybes.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, gali būti patenkintas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, sprendė, jog nėra pagrindo atsakovo atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip ir kitus pareiškėjo skundo reikalavimus, atmetė.

III. 12. Iš pareiškėjo M. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo patenkinti jo skundo reikalavimus, motyvuodamas tuo, jog teismas neįsigilino į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir faktus.

13. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą įvertinęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Atsakovo atstovas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodamas pridūrė, kad pareiškėjas nepagrindė to fakto, kad jis žalą patyrė dėl Kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. kovo 13 d. ir Kalėjimų tarnybos 2023 m. kovo 28 d. raštų teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovo atstovą atlikti veiksmus ir priteisti iš jo pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir konstatavęs, kad skundžiami raštai, kuriais atsisakyta suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus, yra pagrįsti ir teisėti bei nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, atmetė pareiškėjo skundą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

19. Viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš paminėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

20. BVK 68 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama šiems nuteistiesiems: 1) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; 2) pavojingiems recidyvistams; 3) ribotai pakaltinamiems; 4) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta oro lašeliniu būdu; 5) kurie trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu padarė teisės pažeidimų ir nėra praėję vieni metai nuo drausminės arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, skirtos už šiuos pažeidimus, įvykdymo dienos. Taip pat BVK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo direktorių, prašydamas suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus vadovaujantis BVK 68 straipsniu. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas, atsakydamas į pareiškėjo 2023 m. kovo 6 d. prašymą, 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. SN-23-486 „Dėl prašymo” netenkino jo prašymo ir nesuteikė trumpalaikės išvykos į namus motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas yra nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (aplinkybę, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę patvirtina į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. liepos 3 d. pažyma apie atliekamą bausmę Nr. SV-23-32118). Pareiškėjas, nesutikdamas su Pravieniškių 2-ojo kalėjimo raštu, jį apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri 2023 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2S-745 „Dėl trumpalaikės išvykos“ taip pat netenkino pareiškėjo prašymo, atsižvelgdama į tai, kad teisės aktai nenumato trumpalaikių išvykų į namus suteikimo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, bei pripažindama Pravieniškių 2-ojo kalėjimo raštą, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus, pagrįstu ir teisėtu.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinusi aptartą ginčui aktualų teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad atsakovai neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindų patenkinti pareiškėjo prašymą ir suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus vadovaujantis BVK 68 straipsniu. Paminėtoje imperatyvioje teisės normoje aiškiai numatyta, kad trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Pravieniškių 2-ajam kalėjimui nėra suteikta diskrecijos teisė rinktis (ne) suteikti teisę į trumpalaikę išvyką nuteistajam, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, todėl skundžiami sprendimai, kuriais atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą ir suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus (kaip nurodo pareiškėjas, aplankyti artimuosius, atostogoms), yra pagrįsti ir teisėti.

23. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes jam nesuteikiama galimybė trumpalaikei išvykai į namus, ir, kad nustatytas teisinis reguliavimas yra diskriminacinio pobūdžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju konkrečiai neįvardijo nuostatų, kurias galbūt pažeidžia aukščiau aptartas teisinis reguliavimas (BVK 67-68 straipsniai), taip pat nenurodė konkrečių ir pagrįstų teisinių argumentų, kaip išvykos aplankyti artimuosius nesuteikimas diskriminuoja pareiškėją.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nustatytas teisinis reguliavimas ir ginčijami Pravieniškių 2-ojo kalėjimo raštas bei Kalėjimų tarnybos raštas nėra diskriminuojantys pareiškėją, nes neleidžia jam trumpalaikės išvykos aplankyti artimuosius, atostogoms. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime išaiškino, jog diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus.

Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas. Iš esmės diskriminacijos sampratą analogiškai aiškina ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) (žr., pvz., EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06)).

Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo abejoti ginčui aktualaus teisinio reguliavimo teisėtumu, ypač atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių priešingų bei padarytas išvadas paneigiančių argumentų bei nenurodė / nepateikė teismui konkrečių pavydžių, patvirtinančių, kad nuteistieji būdami vienodoje situacijoje galėjo būti traktuojami skirtingai. Be to, esant imperatyviam teisiniam reguliavimui, pareiškėjo specifiniam teisiniam statusui ir objektyviai pateisinamam pagrindui netenkinti pareiškėjo prašymo trumpalaikei išvykai į namus (anot pareiškėjo aplankyti artimuosius, atostogoms), nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu.

Kaip jau paminėta, tam tikrais atvejais atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus, ir tai nėra laikoma diskriminacinio pobūdžio veiksmais. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-583-552/2023.

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nesutiko (nepritarė) su tam tikrais pareiškėjo argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pripažinus, jog atsakovų skundžiami raštai yra pagrįsti ir teisėti, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovo atstovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, t. y. įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir priteisti neturtinę žalą, kadangi nenustatytos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų aplinkybių, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. (B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis