2023-06-14 Nr. AB-12316-3-61-3-00086-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1723-662-2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00086-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 10.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. (S. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. K., atstovaujama atstovo pagal įstatymą S. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S162735 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad paskelbus programą Lietuvos pilietybę turintiems vaikams, pareiškėjai buvo išduotas pažymėjimas dėl teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau 2022 m. gruodžio 13 d. atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą.

3. Pareiškėjos tėvas savo dukrų (T. bei V.) vardu dėl pilietybės atkūrimo kreipėsi dar 2021 m. rugpjūčio mėnesį, prašymuose nurodė, jog „mano pilietybės valstybės teisėje pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės procedūros atitinka protingumo kriterijus – Ne“. Po prašymų pateikimo buvo gautas laiškas iš Migracijos departamento Kauno padalinio, nurodant, kad „į klausimą „Mano pilietybės valstybės teisėje pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros“ – turite atsakyti/pažymėti „Nustatytos“ 4. Į klausimą „Mano pilietybės valstybės teisėje pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros atitinka protingumo kriterijus“ – turite atsakyti/pažymėti „Taip“. Prašome būtinai pakoreguoti minėtus punktus“. Pareiškėjos tėvui atsakius, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės jo vaikai atsisakyti negali, ir, atitinkamai, nepataisius prašymų, kaip nurodė atsakovas, prašymai buvo atmesti. 2021 m. lapkričio mėnesį buvo pateiktas prašymas dėl pareiškėjos pilietybės atkūrimo. Kartu su prašymu pridėta ir (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos raštas, kuriame nurodoma, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo gimimu ir ši gali būti panaikinta tik vienam iš pareiškėjos tėvų panaikinus savo (duomenys neskelbtini) pilietybę, t. y. nenumatyta procedūra vaikui atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės atskirai nuo tėvų. Pareiškėja, įvertinusi tai, kad (duomenys neskelbtini) numatyta pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų, pateikė notaro patvirtintą pareiškimą, kuriuo ji atsisako (duomenys neskelbtini) pilietybės. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio mėn. informavo pareiškėją dėl bylos sustabdymo, nurodydamas, kad yra reikalinga pateikti dokumentus dėl pilietybės atsisakymo.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio mėn. Migracijos departamentui vėl pateiktas raštas (su vertimu), kuriame nurodoma, jog pareiškėja negali atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, kadangi (duomenys neskelbtini) įstatymuose numatyta pilietybės atsisakymo sąlyga, kad vaikas pilietybės gali atsisakyti tik tuo atveju, kai vienas iš tėvų yra ne (duomenys neskelbtini) pilietis ir tai, pareiškėjos manymu, neatitinka protingumo kriterijų. Migracijos departamentas 2022 m. spalio mėn. informavo pareiškėją dėl bylos sustabdymo, nurodydamas, kad yra reikalinga pateikti dokumentus dėl pilietybės atsisakymo, atsakovui buvo vėl pateiktas raštas (su vertimu), kuriame nurodoma, kad pareiškėja negali atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, kadangi (duomenys neskelbtini) įstatymuose numatyta pilietybės atsisakymo sąlyga, reikalaujanti kartu su vaiku pilietybę keisti ir vienam iš tėvų, todėl Migracijos departamentas tokią sąlygą turėtų vertinti kaip neatitinkančią protingumo kriterijų.

5. Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja nurodė, kad jis priimtas įvertinus, kad pareiškėja per vienus metus nuo rašto išsiuntimo dienos nepateikė prašomų dokumentų ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, atsakovas nusprendė nutraukti pareiškėjos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą. Pareiškėja vadovavosi Įstatymo 37 ir 38 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinto Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 27 punktu ir pabrėžė, kad atsakovas, esant prie prašymo pridėtam notaro patvirtintam pareiškimui, kad vaikas atsisako kitos valstybės pilietybės, turėjo patikrinti, ar valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje iš tikrųjų nenustatyta pilietybės atsisakymo / netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų, o jeigu jos nustatytas – įvertinti šių procedūrų atitiktį protingumo kriterijams.

6. Pareiškėjos vertinimu, skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Atsakovas ginčijame Sprendime nepateikė jokio vertinimo, kokiais pagrindais vertinta, jog (duomenys neskelbtini) teisinis reguliavimas dėl pilietybės atsisakymo atitinka protingumo kriterijus, nors kartu su prašymu dėl pilietybės atkūrimo pareiškėja kelis kartus teikė rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, kuriuose aiškiai nurodoma, kad jai (duomenys neskelbtini) pilietybę panaikinti galima tik vienam iš tėvų jos atsisakius, kas, įvertinus, jog pareiškėjos tėvai tokių veiksmų neatlieka – atima iš jos savarankišką teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Įvertinus, kad asmens teisė į pilietybę pagal nacionalinę (duomenys neskelbtini) teisę siejama išimtinai su trečiųjų asmenų valia bei veiksmais (būtent su tėvų valia dėl jų pilietybės atsisakymo), pareiškėjai jau turint teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, darytina išvada, kad toks reglamentavimas neatitinka proporcingumo kriterijaus ir atima iš pareiškėjos teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nors ji atsisakė kitos valstybės pilietybės. Iš esmės susiklostė tokia situacija, kad, nepaisant pareiškėjos aktyviai vykdytų Įstatyme numatytų pareigų ir prašymo dėl pilietybės atkūrimo sąlygų tenkinimo, atsakovas sąmoningai nepasisakė dėl jos pateiktų dokumentų atitikties įstatymo reikalavimams, nevertino, ar procedūra atitinka protingumo kriterijus.

7. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Įstatyme ir Apraše nėra pateiktas sąvokos dėl procedūros atitikties protingumo kriterijams apibrėžimas. Atsakovas pareiškėjai viename iš siųstų raštų nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo procedūra nepilnamečiams vaikams yra įgyvendinama, ji laikoma atitinkanti protingumo kriterijus. Taigi, šiuo atveju susiklosto ydinga situacija, jog nepaisant to, kad pareiškėjai jau išduotas pažymėjimas dėl teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir ji pateikė pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo, kuris patvirtintas notaro, vaikui, ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, negalint atsisakyti jau turimos kitos valstybės pilietybės, nes teisė atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės ir atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę iš esmės tampa neegzistuojanti, kadangi (duomenys neskelbtini) įstatymai numato teisę atsisakyti vaikui pilietybės tik tuo atveju, jei vienas iš tėvų yra ne (duomenys neskelbtini) pilietis (pareiškėjos atveju abu tėvai minėtos valstybės piliečiai). Tokia situacija, negali būti pripažįstama kaip suderinama su protingumo kriterijais, nes vaiko pilietybės atkūrimo klausimas tampa priklausomas nuo trečiųjų asmenų (tėvų) pilietybės. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nekelia sąlygos, kad Lietuvos Respublikos piliečiu nepilnametis vaikas gali tapti tik tuo atveju jeigu vienas iš tėvų įgyja, tampa Lietuvos Respublikos piliečiu.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, turi būti pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) teisėje nustatyta procedūra, leidžianti panaikinti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietybę, kai tuo pačiu metu vienam iš tėvų yra panaikinama (duomenys neskelbtini) pilietybė su rašytiniu kito tėvo sutikimu, ir tai, kad ši procedūra atitinka protingumo kriterijus, pareiškėjos atveju notaro patvirtintas pareiškėjos tėvų pareiškimas, kad ji atsisako (duomenys neskelbtini) pilietybės, negali būti pateiktas.

10. Sprendime Migracijos departamentas nusprendė nutraukti pareiškėjos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, kadangi pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymą. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 10K-25722 konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) teisinis reglamentavimas dėl pilietybės atsisakymo atitinka protingumo kriterijus, šio rašto pareiškėja neskundžia. Migracijos departamento vertinimu, (duomenys neskelbtini) teisinis reguliavimas dėl pilietybės atsisakymo atitinka protingumo reikalavimus. Šiuo metu pareiškėja negali atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės ne dėl (duomenys neskelbtini) teisinio reguliavimo, bet dėl jos tėvų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjos motinai 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas išdavė pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, kuri užtikrina, kad pareiškėjos motinai atsisakius (duomenys neskelbtini) pilietybės jai galėtų būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, todėl galima pagrįstai manyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) teisinį reguliavimą, pareiškėjos motina gali atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, tačiau jos neatsisako dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių. Ir pareiškėja, ir jos mama buvo informuotos, kad turi pateikti dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo per 1 metus, pareiškėjos mamai išduota pažyma (patvirtinimas), kad jai atsisakius (duomenys neskelbtini) pilietybės, galėtų būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, tačiau jos mama neatsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės, kas, tikėtina, patvirtina, kad tai yra šeimos, pareiškėjos valia neatsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės.

11. Atsakovo įsitikinimu, įvertinus Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Įstatymo nuostatas, kad dviguba pilietybė leidžiama tik įstatyme nustatytais atvejais, akivaizdu, kad kitos valstybės pilietybės atisakymo procedūros atitikimo protingumo principui vertinimas iš esmės ir yra susijęs su įmanomumo atisakyti kitos valstybės pilietybės vertinimu. Taip pat vadovaujantis (duomenys neskelbtini) civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punktu ir (duomenys neskelbtini) įstatymo „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės“ 12 straipsnio 1 dalies a punktu, pareiškėja sulaukusi pilnametystės (18 metų) galėtų atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės pareiškėjos tėvams neatsisakant (duomenys neskelbtini) pilietybės. Taigi, (duomenys neskelbtini) teisinis reguliavimas neatima iš pareiškėjos teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą ir atitinka protingumo kriterijus.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad:

13.1. Pareiškėjos atstovas pagal įstatymą S. K. 2021 m. spalio 2 d. pareiškėjos vardu Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS (toliau – ir MIGRIS) užpildė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pareiškėjai.

13.2. S. K. 2022 m. spalio 10 d. per MIGRIS buvo informuotas, kad pareiškėjai Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik netekus užsienio valstybės pilietybės. Kadangi (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo procedūra yra įgyvendinama, ji laikoma kaip atitinkanti protingumo kriterijus. S. K. buvo paprašytas pateikti papildomus dokumentus Migracijos departamentui ir informuotas, kad per vienerius metus jų nepateikus, pareiškėjos prašymo nagrinėjimas bus nutrauktas.

13.3. Migracijos departamentas 2022 m. spalio 26 d. gavo S. K. prašymą sutekti jo vaikams Lietuvos Respublikos pilietybę, kuriame jis teigė, kad jo vaikai neturi teisės atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės.

13.4. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 10K-25722 atsakė į 2022 m. spalio 26 d. S. K. prašymą, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo procedūra jo vaikams yra įgyvendinama (2002 m. gegužės 31 d. Federalinio įstatymo Nr. 62-FZ 9 straipsnyje yra numatyti vaiko pilietybės įgijimo, keitimo ir nutraukimo teisiniai pagrindai, S. K. nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakyti galėtų tuo pat metu, kai (duomenys neskelbtini) pilietybės netektų vienas iš jų tėvų), taip pat nurodė, kad pareiškėjo vaikų motinai 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas išdavė pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, kurioje nurodyta, kad ji galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę tik atsisakiusi (duomenys neskelbtini) pilietybės ir šią pažymą pateikti kompetentingai (duomenys neskelbtini) institucijai, kad galėtų pradėti (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūrą.

13.5. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. per vienerius metus nepateikė prašomų dokumentų dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 2022 m. gruodžio 13 d. Sprendimu nusprendė nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą.

14. Teismas vadovavosi Įstatymu ir Aprašu nuostatomis, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai Sprendimu nusprendė nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą. Buvo pažymėta, kad pareiškėjos atstovas buvo informuotas, jog turi pateikti dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo per 1 metus, tačiau to jis nepadarė. Be to, jam buvo nurodyta, kad tik pareiškėjos mamai atsisakius (duomenys neskelbtini) pilietybės galėtų būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, tačiau pareiškėjos mama jos neatsisakė ir pasiliko (duomenys neskelbtini) pilietybę. Teismo vertinimu, byloje nėra pateiktų dokumentų, išduotų kompetentingos (duomenys neskelbtini) institucijos, ar bet kokios kitos rašytinės informacijos, patvirtinančių faktą, jog pareiškėjos mama atsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymas yra įmanomas, tik tiek, kad nepilnamečio vaiko (pareiškėjos) atveju jis susijęs su jo tėvų (teisėtų atstovų) valia. Šiuo atveju, pareiškėjos mamos sprendimas neatsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės bei dokumentų nepateikimas laiku atsakovui būtent ir nulėmė Migracijos departamento Sprendimą – nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą.

15. Dėl skundo argumentų, kad (duomenys neskelbtini) nustatyta vaiko pilietybės netekimo procedūra neatitinka protingumo kriterijų, teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos atstovo S. K. vaikui (pareiškėjai) kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonei, Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta, jeigu ji neturėtų kitos valstybės – (duomenys neskelbtini) – pilietybės. Be to, Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 10K-25722 pareiškėjos atstovą informavo, jog pateiktame 2022 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos vyriausiosios valdybos (duomenys neskelbtini) laiške nurodyta, kad 2002 m. gegužės 31 d. Federalinio įstatymo (duomenys neskelbtini) straipsnyje yra numatyti vaiko pilietybės įgijimo, keitimo ir nutraukimo teisiniai pagrindai, t. y. kad pareiškėjos atstovo nepilnamečiai vaikai atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės galėtų tuo pat metu, kai (duomenys neskelbtini) pilietybės netektų vienas iš pareiškėjo atstovo nepilnamečių vaikų tėvų. Taip pat atsakovas nurodė, jog pareiškėjos atstovo vaikų motinai V. K. 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas išdavė pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kurioje nurodyta, kad ji galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, tik atsisakiusi (duomenys neskelbtini) pilietybės ir šią pažymą pateikti kompetentingai (duomenys neskelbtini) institucijai, kad galėtų pradėti (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūrą. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad tokia situacija negali būti pripažįstama kaip suderinama su protingumo kriterijais, nes vaiko pilietybės atkūrimo klausimas tampa priklausomas nuo trečiųjų asmenų (tėvų) pilietybės, tačiau prieš tai nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtino, jog įstatymo leidėjas nustato ne tik tam tikras sąlygas, kada Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama, bet aiškiai ir nedviprasmiškai sureguliuoja teisinius santykius tarp valstybės ir asmens, kuris gimė ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

16. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjos situaciją tinkamai ir aiškiai pateikė pareiškėjos atstovui S. K. išaiškinimą, ką jis turi pateikti, siekiant kad jo dukrai būtų suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Nebuvo nustatyta jokių viešojo administravimo subjektų neveikimo, nebendradarbiavimo su pareiškėjos atstovu veiksmų. Teismas pažymėjo, kad į visus pareiškėjos atstovo pateiktus raštu argumentus buvo atsižvelgta ir atsakyta, pareiškėjos atstovui nebuvo ribojama teisė teikti paaiškinimus, teikti įrodymus nurodomoms aplinkybėms pagrįsti.

17. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjai (pareiškėjos atstovui) per vienerius metus nepateikus prašomos informacijos, atsakovas Įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu Sprendimu pagrįstai nusprendė nutraukti pareiškėjos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą.

18. Buvo atkreiptas dėmesys, kad ginčijamu Sprendimu nutrauktas pareiškėjos prašymo nagrinėjimas, tačiau nebuvo nuspręsta dėl jos prašymo tenkinimo ar netenkinimo, t. y. nėra priimtas galutinis procedūros sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (neatkūrimo) pagal Įstatymo 32 straipsnio 2 punktą. Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas Įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjai vėl kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikiant visus reikalingus duomenis (dokumentus), kaip tai numato Įstatymo 37 straipsnio 3 dalis.

19. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei galiojančiomis teisės normomis, o remiantis skunde nurodytais argumentais jį naikinti ir grąžinti pareiškėjos prašymą nagrinėti atsakovui iš naujo nebuvo teisinio pagrindo. Atmetęs skundą, teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti dėl prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų.

III. 20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja su prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo susijusias faktines aplinkybes, teisinius argumentus, kad skundžiamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuris turi atitikti VAĮ nustatytus reikalavimus. Pabrėžiama, kad atsakovas Sprendime nevertino, kokiais pagrindais nuspręsta, jog (duomenys neskelbtini) teisės aktuose nustatyta procedūra dėl pilietybės atsisakymo atitinka protingumo kriterijus. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) nustatyta minėta procedūra protingumo kriterijų neatitinka, iš esmės paneigia pareiškėjos teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Viename iš atsakovo raštų pateikta pozicija, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo procedūra nepilnamečiams vaikams yra įgyvendinama, ji laikoma kaip atitinkanti protingumo kriterijus, yra nepagrįsta. Vien aplinkybė, kad atitinkama procedūra egzistuoja, nereiškia, kad ji įgyvendinama, t. y. atitinka protingumo kriterijus. Šiuo atveju, abiem pareiškėjos tėvam esant (duomenys neskelbtini) piliečiais, (duomenys neskelbtini) įstatymai nenumato vaikui galimybės atsisakyti pilietybės. Tokia situacija negali būti pripažįstama kaip suderinama su protingumo kriterijais, nes vaiko pilietybės atkūrimo klausimas tampa priklausomas nuo trečiųjų asmenų (tėvų) pilietybės.

22. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų apskritai nepasisakė, apsiribodamas Migracijos departamento motyvais, jog tai, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymas yra įmanomas, t. y. kad nepilnamečio vaiko (pareiškėjos) atveju jis susijęs su jo tėvų (teisėtų atstovų) valia. Teismas nevertino (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo procedūros atitikties protingumo reikalavimams, kaip tą numato Aprašas ir Įstatymas, akcentuojant, kad toks aiškinimas iš esmės paneigia pareiškėjos savarankišką teisę į pilietybės įgijimą ir pagrindžia (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūros neatitikimą protingumo kriterijams (priklausomumas nuo trečiųjų asmenų). Taip pat pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjos motina neatsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės, nors bylos nagrinėjimo dalykas yra pareiškėjos savarankiškos teisės į pilietybę įgyvendinimas, o ne jos motinos pasirinkimas dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo.

23. Akcentuojama, kad: 1) Lietuvos Respublikos teisės aktai nekelia sąlygos, kad Lietuvos Respublikos piliečiu nepilnametis vaikas gali tapti tik tuo atveju, jeigu vienas iš tėvų įgyja, tampa Lietuvos Respublikos piliečiu; 2) vaikui, ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių negalint atsisakyti jau turimos kitos valstybės pilietybės, teisė atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, taip pat teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę iš esmės tampa neegzistuojanti, kadangi (duomenys neskelbtini) įstatymai numato teisę atsisakyti vaikui pilietybės tik tuo atveju, jei vienas iš tėvų yra ne (duomenys neskelbtini) pilietis, o tokia procedūra negali būti pripažintina kaip atitinkanti protingumo kriterijus.

24. Pareiškėjos įsitikinimu, šie esminę reikšmę turintys argumentai, patvirtinantys atsakovo priimto sprendimo nepagrįstumą, teismo sprendime apskritai nevertinti (nutylėti), kas turėjo esminės reikšmės nepagrįsto sprendimo priėmimui, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas pabrėžia, kad išskyrus nustatytas išimtis, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Įvertinus Konstitucijos ir Pilietybės įstatymo nuostatas, kad dviguba pilietybė leidžiama tik įstatyme nustatytais atvejais, akivaizdu, kad kitos valstybės pilietybės atisakymo procedūros atitikimo protingumo principui vertinimas iš esmės ir yra susijęs su įmanomumo atisakyti kitos valstybės pilietybės vertinimu.

27. Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punktu ir (duomenys neskelbtini) įstatymo „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės“ 12 straipsnio 1 dalies a punktu, pareiškėja sulaukusi pilnametystės (18 metų) galėtų atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės pareiškėjos tėvams neatsisakant (duomenys neskelbtini) pilietybės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad (duomenys neskelbtini) teisinis reguliavimas neatima iš pareiškėjos teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą ir atitinka protingumo kriterijus.

28. Atsakovas laikosi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymas yra įmanomas, tik tiek, kad nepilnamečio vaiko atveju jis susijęs su jo tėvų (teisėtų atstovų) valia. Analogiškų principų laikomasi ir Pilietybės įstatyme – vaiko pilietybės priklausomumo ryšys nuo tėvų pilietybės atskleidžiamas Pilietybės įstatymo 27 ir 28 straipsniuose, nepilnamečio vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės klausimo sprendimas tėvų valia – Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje. Pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalį vaikų, nesukakusių 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai. Atsižvelgiant į tai, kad Pilietybės įstatyme įtvirtintas principas, kad tėvai priima sprendimus dėl nepilnamečių vaikų pilietybės klausimo, toks principas negali būti laikomas neatitinkančiu protingumo kriterijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 22S162735, kuriuo nutrauktas S. K. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo dukrai S. K. nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

30. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjos S. K. skundą atmetė. Įvertinęs ginčo santykių teisinį reguliavimą ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjai (pareiškėjos atstovui) per vienerius metus nepateikus prašomos informacijos, atsakovas Įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu Sprendimu pagrįstai nusprendė nutraukti pareiškėjos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą.

31. Pareiškėja su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jos skundą patenkinti ir panaikinti ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo. Nurodo, jog esminę reikšmę turintys argumentai, patvirtinantys atsakovo priimto sprendimo nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismo sprendime apskritai nevertinti (nutylėti), kas turėjo esminės reikšmės nepagrįsto sprendimo priėmimui, todėl ginčijamas teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

32. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

33. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

34. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinto Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo nuostatos.

35. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą (šis dokumentas grąžinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms įstaigoms); 3) vardo ar pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo asmeniui; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės; 5) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinto Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo 27 punkte nustatyta, jog Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymus dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės, o tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų ir prie prašymo dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės yra pridėtas notaro patvirtintas pareiškimas, kad vaikas atsisako kitos valstybės pilietybės, – patikrinęs, ar valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje iš tikrųjų nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų ir įvertinęs šių procedūrų atitiktį protingumo kriterijams, taip pat išnagrinėjęs pranešimus ar dokumentus apie įgytą kitos valstybės pilietybę ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka Migracijos departamento sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šių prašymų, pranešimų ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo konsulinėje įstaigoje ar Migracijos departamente dienos priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.

37. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad nuspręsta nutraukti pareiškėjos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, nes asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ar dokumentų. Kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėja, skunde pirmosios instancijos teismui motyvavo, taip pat ir atsakovui administracinės procedūros metu kartu su prašymu dėl pilietybės atkūrimo kelis kartus teikė rašytinius paaiškinimus bei įrodymus ir prašė įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) reglamentuota pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir Aprašo 27 punkto prasmėmis. Be kita ko, pareiškėja pateikė notaro patvirtintą pareiškimą, kad vaikas atsisako kitos valstybės pilietybės. Šis aspektas Migracijos departamento Sprendime visai neanalizuotas ir dėl jo nepasisakyta. Iš esmės šis klausimas pirmosios instancijos teismo taip pat nenagrinėtas ir nevertintas (atkartoti Migracijos departamento atsiliepimo argumentai). Vien ta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymas nustatytas įstatymu ir gali būti įgyvendinamas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji kartu besąlygiškai atitinka ir protingumo kriterijus (Įstatyme išskiriamas kaip savarankiškas vertinimo pagrindas). Atitinkamai tokiu nelaikytinas ir Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. 10K-25722 „Dėl atsakymo pateikimo“. Pastebėtina, kad išsamesnius motyvus, jog (duomenys neskelbtini) nustatyta pilietybės panaikinimo procedūra atitinka protingumo kriterijus, atsakovas pateikė tik atsiliepime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

38. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

39. Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021).

40. Taigi, įvertinusi ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo turinį aptarto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas nėra tinkamai išnagrinėtas ir ginčijamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisėje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str.), valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, be kita ko, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022).

42. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas. Panaikinus šį Sprendimą, yra pagrindas pakartotinai įpareigoti atsakovą pareiškėjos 2021 m. lapkričio 5 d. prašymą nagrinėti iš naujo, nes administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų.

43. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu LVAT, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

44. Pareiškėja nurodo, jog patyrė 320 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 450 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Teismui pateiktos sąskaitos faktūros už teisines paslaugas ir banko mokėjimai.

45. Pareiškėjos prašoma išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų dydžių, todėl prašymas tenkinamas ir 770 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina pareiškėjai.

46. Pareiškėja taip pat sumokėjo 34 Eur žyminio mokesčio (23 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą ir 11 Eur už apeliacinio skundo padavimą), kuris taip pat priteistinas pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai priteistina jos pateiktais dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 804 Eur (320 + 450 +34) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos S. K. (S. K.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos S. K. (S. K.) skundą tenkinti. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S162735 panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjos S. K. (S. K.) 2021 m. lapkričio 5 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjai S. K. (S. K.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 804 Eur (aštuonis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

part_47fc79026d1a432bb8c0e0b7397b9d7c_end