8a61b17c-c8ee-440d-863a-e2e33d6a121f · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1232-676/2020 (Proceso Nr. 2-06-3-09740-2019-3) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.10; 1.3.7.5.1; 1.3.7.7; 1.3.7.8; 1.3.9.2.2; 2.6.10.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.4 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 29 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Dinai Olševskajai, atsakovei S. G. ir jos atstovui advokato padėjėjai L.

S., uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Luminor Bank AS, veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ieÅ¡kinį atsakovei S. G., dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo teisėtu. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ teisėtu; panaikinti Klaipėdos DGK 2019-11-19 sprendimÄ darbo byloje Nr. APS-115-18926/2019; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Å¡alis darbo santykiai siejo nuo 1998-04-22 iki 2019-09-30.

IeÅ¡kovas 2019-02-19 įspėjimu apie darbo santykių nutraukimÄ informavo atsakovę, jog konsultuodamasi su Darbo taryba, ieÅ¡kovo valdyba 2019-02-19 patvirtino ieÅ¡kovo naujus: organizacijos Baltijos Å¡alyse struktÅ«rÄ , darbuotojų etatų sÄ raÅ¡Ä bei funkcijas, ko rezultate kai kurių darbuotojų, o taip pat ir atsakovės, atliekamos darbo funkcijos tapo perteklinės. Atsakovė buvo įspėta, kad tarp Å¡alių sudaryta darbo sutartis bus nutraukta 2019-09-30. IeÅ¡kovas suformavo atrankų komisijÄ , nustatė privalomus darbuotojų atrankos kriterijus ir suformuotÄ darbuotojų atrankos mechanizmÄ suderino su Darbo taryba.

IeÅ¡kovo sprendimas buvo palikti dirbti aukščiausios kompetencijos darbuotojus ir atsakovės kompetencijos lygis neatitiko nustatytų kriterijų. Kad atsakovės kvalifikacija buvo žemesnė nei kitų darbuotojų, ieÅ¡kovas teikia jo sudarytos atrankos komisijos vertinimo rezultatų lentelę, iÅ¡ kurios matyti, kad atrankos komisija vertino darbuotojų kompetencijÄ (žinias, gebėjimus, anglų kalbÄ ); vertybes ir požiÅ«rį į darbÄ ; darbo rezultatus. Atsakovei nustatytas balas pagal kiekvienÄ kriterijų buvo 3, bendras įvertinimas 9, kuris buvo mažiausias iÅ¡ visų 17 vertintų darbuotojų, todėl atsakovė negalėjo bÅ«ti palikta dirbti.

Darbuotojams buvo akcentuojama ir reikalaujama parduoti daugiau BK (būsto kreditai), GVK (gyventojų vartojimo kreditai), II PKS (pensijos), draudimo produktų, tuo tarpu atsakovės rezultatai šiose srityse buvo blogiausi. Taip pat atsakovė nenorėjo kelti kvalifikacijos ir nedirbo su Nordea sistemomis, neužmezgė nė vieno kontakto su nekilnojamo turto vystytoju/tarpininku. Atsakovės anglų kalbos žinios ieškovo netenkino, nors atsakovei buvo žinoma, kad visa ieškovo organizacija apima visas tris Baltijos šalis ir vidinė komunikacija daugiausia vyksta anglų kalba.

Darbe su klientais taip pat labai svarbios yra asmeninės savybės – iniciatyvumas, pozityvumas, potencialas, atvirumas naujovėms, noras padėti, Å¡ių savybių atsakovei taip pat nepakako. IeÅ¡kovas nediskriminavo atsakovės amžiaus pagrindu, atsakovės teiginys, kad jos atleidimo iÅ¡ darbo priežastis neva buvo jos amžius, yra deklaratyvus, nepagrįstas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė Dina OlÅ¡evskaja praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atliekant struktÅ«rinius pertvarkymus, ieÅ¡kovas nusprendė palikti dirbti tik aukščiausios kompetencijos darbuotojus, ir sprendė, jog atsakovės kompetencijos lygis neatitiko jo nustatytų kriterijų. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima objektyviai nustatyti, kad atsakovės kompetencijos lygis yra žemesnis, nei kitų dirbti paliktų darbuotojų, ir kuriais remiantis bÅ«tų galima pagrįsti pirmenybės teisės likti dirbti netaikymÄ atsakovei. Nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovo struktÅ«riniai pertvarkymai buvo realÅ«s ir pagrįsti, ir kad ieÅ¡kovas laikėsi formalių procedÅ«rinių reikalavimų, t.y. sudarė komisijÄ , į jÄ buvo įtraukti darbo tarybos nariai, buvo patvirtinti atrankos kriterijai suderinti su darbo taryba, atsakovė buvo laiku įspėta apie darbo sutarties nutraukimÄ , su ja atsiskaityta teisės aktų nustatyta tvarka.Tačiau neaiÅ¡ku kuom remiantis atsakovės kompetencija (žinios, gebėjimai, anglų kalba), atsakovės vertybės ir požiÅ«ris į darbÄ , bei jos darbo rezultatai buvo įvertinti po 3 balus, ir pagal kÄ nustatyta, kad jos kvalifikacija yra žemesnė nei kitų tos pačios specialybės darbuotojų, kurie buvo palikti dirbti, netaikant atsakovei pirmenybės teisės, nors turinčiai daugiau negu deÅ¡imties metų nepertraukiamÄ jį darbo staÅ¾Ä .

Teiginiai, kad atsakovės anglų kalbos žinios, kurių reikia darbe, ieškovo netenkino, nesuprantamas, nes tai nėra tiesiogiai susiję su atsakovės pareigomis; kad atsakovė nenorėjo kelti kvalifikacijos ir neužmezgė nė vieno kontakto su nekilnojamojo turto vystytoju/tarpininku, yra neįrodyti; kad atsakovei nepakako iniciatyvumo, pozityvumo, potencialo, atvirumo naujovėms ir noro padėti, yra nepagrįsti; kad nedirbo su Nordea sistemomis šiuo atveju nėra reikšmingas, nes atsakovė nebuvo paskirta dirbti su šia programa.

Atsakovė daugiau nei 10 metų dirbo pas ieÅ¡kovÄ , niekada neturėjo drausminių nuobaudų, pavyzdingai vykdė savo pareigas, neteisėtai atleista iÅ¡ darbo, taikant jos atžvilgiu netiesioginę diskriminacijÄ amžiaus pagrindu, taip pat įvertinant tai, kad Å¡is darbas buvo svarbi atsakovės gyvenimo dalis, o gaunamas atlyginimas pagrindinis jos pragyvenimo Å¡altinis. PraÅ¡o atleidimÄ pripažinti neteisėtų, priteisti kompensacijas bei neturtinę žalÄ .? Teismo posėdžio metu atsakovė S. G. ir jos atstovė advokato padėjėja L.

S. prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu liudytoja S. T. paaiškino, kad ji yra ieškovo Klaipėdos skyriaus vadovė. Atliekamų ieškovo struktūrinių pertvarkymų metu, sprendžiant dėl darbuotojų, kurie turėtų būti atleisti iš darbo, ji kaip vadovė ruošė ir teikė nustatyta tvarka ir patvirtintus kriterijus savo vertinimus komisijai. Atsakovė šiuo atveju buvo įvertinta kaip netinkama toliau dirbti po numatytų struktūrinių pertvarkymų įvykdymo.

Teismas k o n s t a t u o j a : Teismas civilinę bylÄ privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikÅ¡tų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalykÄ ir pagrindÄ yra iÅ¡imtinė ieÅ¡kovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Ä®rodinėjimo dalykÄ , taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo ginčų komisijos bylos įrodymus teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-681/2015). CPK XX skyriaus normos, nustatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja įrodymų vertinimo ir nenustato kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje.

Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Ä®rodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.). Ä®vertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaro iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nustatoma, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ daro neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui iÅ¡spręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalis).

Darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ir pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ iÅ¡ esmės (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas (4 dalis)(DK 231 straipsnis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ios nuostatos reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos, o iÅ¡ naujo CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotÄ arba terminuotÄ darbo sutartį prieÅ¡ terminÄ ir kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali bÅ«ti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realÅ«s ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo nereikalingumÄ .

Darbo sutartis Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kuriÄ darbuotojas galėtų bÅ«ti perkeltas jo sutikimu (DK 57 straipsnio 2 dalis). Jeigu perteklinę darbo funkcijÄ atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iÅ¡ jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, - su profesine sÄ junga.

Tokiu atveju atrankÄ vykdo ir pasiÅ«lymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kuriÄ turi bÅ«ti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi bÅ«ti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė bÅ«ti paliktiems dirbti, taikoma Å¡iems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje: kurie turi ne mažiau kaip deÅ¡imties metų nepertraukiamÄ jį darbo staÅ¾Ä toje darbovietėje, iÅ¡skyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytÄ senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visÄ senatvės pensijÄ dirbdami darbdavio įmonėje (DK 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Ä®statymas numato, kad DK 57 straipsnio 3 dalies 1 – 5 punktuose nustatyta pirmenybė teisė bÅ«ti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikacijÄ (DK 57 straipsnio 4 dalis). Darbuotojo darbo rezultatai gali bÅ«ti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raÅ¡tu buvo nurodyti jo darbo trÅ«kumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir Å¡io plano įvykdymo rezultatai nepatenkinami (DK 57 straipsnio 5 dalis).

Dėl atsakovės atleidimo. Byloje nustatyta, jog darbo santykiai Å¡alis siejo nuo 1998-04-22 iki 2019-09-30. IeÅ¡kovas įteikė atsakovei 2019-02-19 įspėjimÄ apie darbo santykių nutraukimÄ DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekam darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; taip pat atsakovė buvo informuota ieÅ¡kovo, jog visos laisvos darbo vietos pas darbdavį yra skelbiamos vieÅ¡ai nurodomame ieÅ¡kovo tinklapyje; taip pat tuo atveju, jei atsiras laisva darbo vieta organizacijoje, kuri atitiks atsakovės kompetencijÄ ir kvalifikacijÄ iki įspėjimo laikotarpio pabaigos, Å¡is įspėjimas neteks galios Å¡alims drauge susitarus dėl atitinkamų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo; atsakovė 2019-02-22 pasirašė, jog susipažino su įspėjimu.

IeÅ¡kovas pateikė Darbo tarybai 2019-02-01 konsultacinę medžiagÄ , kurioje pagrindė savo veiklos pokyčių įgyvendinimo, veiklos optimizavimo, kompetencijų perskirstymo, darbuotojų paskyrimo ir atrankos, tinkamo atleidimų valdymo pagrindimÄ , taip pat darbuotojų vertinimÄ pagal jų kompetencijÄ (žinios, gebėjimai, anglų kalba), vertybes ir požiÅ«rį į darbÄ , darbo rezultatus, atliekant darbuotojų bendrÄ Ä¯vertinimÄ bei vietos padalinio vadovo sprendimÄ dėl konkrečių darbuotojų atleidimo iÅ¡ darbo.

Darbo tarybai ieÅ¡kovas taip pat pateikė atsakovės vertinimÄ : kompetencija (žinios, gebėjimai, anglų kalba) - 3, vertybes ir požiÅ«ris į darbÄ - 3, darbo rezultatai – 3, bendras įvertinimas – 9, t.y. mažiausias įvertinimas iÅ¡ nurodytų ir vertintų visų 17 darbuotojų, nusprendžiant atsakovę atleisti iÅ¡ darbo; iÅ¡ 17 pateiktų ir vertintų darbuotojų nuspręsta atleisti 4 darbuotojus. Darbo tarybai taip pat buvo pateikti ir patvirtinti naudotų Å¡iuo atvejų darbuotojų atrankos kriterijų esmė, struktÅ«ra, Å¡ablonai, nurodant juos naudojančių subjektų ratÄ .

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog Å¡iame procese jis vadovavosi nustatyta tvarka patvirtinta Lygybės, nediskriminavimo ir įvairovės politika, kuri pas ieÅ¡kovÄ taikoma jau nuo 2017-10-01 patvirtinus jÄ ieÅ¡kovo Stebėtojų tarybai. Visi Å¡ie ieÅ¡kovo pateikti nagrinėjamoje byloje raÅ¡ytiniai įrodymai bei juose esantys duomenys, faktai neginčijami bei įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ginčijami bei/ar nuginčyti. IeÅ¡kovo 2019-02-11 įsakymu, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ketina optimizuoti ir pertvarkyti savo veiklÄ , ko pasėkoje iÅ¡ esmės keisis įmonės veiklos modelis, organizacinė struktÅ«ra bei etatų skaičius, suderinus su Darbo taryba darbuotojų atrankos kriterijus, sudaryta Darbuotojų atrankos komisija.

IeÅ¡kovo Darbuotojų atrankos komisija 2019-02-11, 2019-02-15 sprendė, kad darbuotojų atrankos kriterijai buvo taikomi tinkamai. Darbo sutartis su atsakove nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu 2019-09-30. IeÅ¡kovas atleisdamas atsakovę iÅ¡ darbo jos atleidimo iÅ¡ darbo dienai 2019-09-30 iÅ¡mokėjo atsakovei visas ieÅ¡kovo 2019-02-19 įspėjime nurodytas iÅ¡mokas, t.y. 2 mėnesių atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 2 mėnesių mėnesinio darbo užmokesčio dydžio “Luminor” iÅ¡mokÄ , premijÄ kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas; viso iÅ¡mokų 6 757,27 Eur, iÅ¡ kurių 2 774,26 Eur - 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (66,37 dienos vidurkis x iÅ¡ vidutinio mėn. dienų skaičiaus 20,9 x 2 mėn.); 2 655,34 Eur - “Luminor” iÅ¡moka (2 x 1 327,67 Eur) ir 1 327,67 Eur premija (DK 57 straipsnio 8 dalis, 127 straipsnio 6 dalis, 146 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė iki jos atleidimo iÅ¡ darbo taip pat turėjo galimybę dalyvauti grupinėse sesijose su įvairių bendrovių personalo atrankos atstovais; atsakovė turėjo galimybę sudalyvauti trijose personalinėse konsultacijose kaip ir kiti ieÅ¡kovo darbuotojai; atsakovei iki 2020-01-30 galiojo papildomas sveikatos draudimas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, o taip pat 6 mėnesius po atleidimo iÅ¡ darbo - lengvatinės ieÅ¡kovo paskolų bei lizingo sÄ lygos, tokios kaip esamiems ieÅ¡kovo darbuotojams. Byloje nustatyta jog ieÅ¡kovas atliko struktÅ«rinius pertvarkymus, atsakovės atliekama darbo funkcija tapo pertekline.

Pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis bei įrodymus Klaipėdos skyriuje dirbo 30 žmonių, iÅ¡ jų atleista 7 darbuotojai, atsakovės darbo funkcijÄ atliko 14 asmeninių bankininkų, iÅ¡ kurių 3 buvo atleisti. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog į atleistų asmenų pareigas nustatytu laikotarpiu bÅ«tų priimti nauji darbuotojai. Å io proceso metu ieÅ¡kovas nutraukė darbo sutartį su atsakove DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl ieÅ¡kovo struktÅ«rinių pertvarkymų fakto, realumo, pagrįstumo, teisėtumo ginčo laikotarpiu; taip pat nekilo ginčo dėl procedÅ«rinių reikalavimų pertvarkymų metu – t.y. kad ieÅ¡kovas įstatymų nustatyta tvarka sudarė komisijÄ bei į jÄ buvo įtraukė Darbo tarybos narius, kad buvo patvirtinti atrankos kriterijai, suderinti su darbo taryba (DK 57 straipsnio 3 dalis), kad atsakovė buvo įspėta apie darbo santykių nutraukimÄ ir tai buvo padaryta laiku ir tinkamai (DK 57 straipsnio 7 dalis), kad ieÅ¡kovas laiku, pilnai atsiskaitė su atsakove įstatymų nustatyta tvarka (DK 57 straipsnio 8 dalis, 146 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė turi daugiau kaip deÅ¡imties metų nepertraukiamÄ jį darbo pas ieÅ¡kovÄ staÅ¾Ä , taigi jai remiantis DK 57 str. 3 dalimi turėjo bÅ«ti užtikrinama pirmenybės teisė bÅ«ti paliktai dirbti. Pirmenybės teisė galėjo bÅ«ti netaikoma tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta ir įrodyta, kad IeÅ¡kovės kvalifikacija yra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių pas ieÅ¡kovÄ , kvalifikacijÄ . Å alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principai darbo ginčuose dėl teisės taikomi tiek, kiek tai nepažeidžia įstatymų ir darbo teisės normų nustatytų teisinių prezumpcijų (DK 214 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Esant darbo ginčui darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui iÅ¡spręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Atleidimo iÅ¡ darbo bylose atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ privalo įrodyti darbdavys. IeÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo buvo teisėtas ir teisės normos pritaikytos tinkamai bei pagrįstai. Ä®vertinus tai, kad atsakovei pirmenybės teisės bÅ«ti paliktai dirbti nebuvo taikoma, ieÅ¡kovas pareiga įrodyti, kad atsakovės kvalifikacija buvo žemesnė nei kitų darbuotojų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pripažino, jog atsakovei jos darbo laikotarpiu jokių nuobaudų, priekaištų dėl darbo nebuvo pareikšta, ji buvo gera darbuotoja, dirbo gerai, tiesiog kitų darbuotojų darbas buvo įvertintas geriau, tačiau negali pateikti byloje rašytinių įrodymų pagrįsti išvadai, kad atsakovės kvalifikacija buvo žemesnė nei kitų darbuotojų, kad atsakovės anglų kalbos žinios buvo prastos, vertinimo metu tai sprendė Klaipėdos padalinio vadovė.

IeÅ¡kovas įrodinėja atsakovės atleidimo bÅ«tinumÄ pateikta byloje paties ieÅ¡kovo sudaryta atrankos komisijos vertinimo rezultatų lentele, iÅ¡ kurios matosi, jog vertinta darbuotojų kompetencija (žinios, gebėjimai, anglų kalba); vertybės ir požiÅ«ris į darbÄ ; darbo rezultatai; vertinimo metu atsakovei nustatytas balas pagal kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių kriterijų buvo 3, bendras įvertinimas balas 9, kuris buvo mažiausias iÅ¡ visų 17 vertintų darbuotojų. Teismo posėdžio metu liudytoja Klaipėdos padalinio vadovė S. T. paaiÅ¡kino, kad atrankos vertinimo balai buvo skiriami remiantis tiesioginio vadovo, t.y. jos iÅ¡vadomis apie nurodytus 17 darbuotojų, tame tarpe ir atsakovę, apie atsakovės darbo rezultatus, taip pat vadovaujantis jos atliktos atsakovės darbo stebėsenos rezultatais.

Teismo posėdžių metu aiÅ¡kinantis kokiais konkrečiais įrodymais ieÅ¡kovas grindžia savo iÅ¡vadas bei vertinimus dėl atsakovės kvalifikacijos, ieÅ¡kovas neteikė jokių konkrečių įrodymų, galinčių pagrįsti nurodytÄ atsakovės vertinimÄ dėl jos kompetencijos (žinias, gebėjimus, anglų kalbÄ ), vertybes ir požiÅ«rį į darbÄ , darbo rezultatus; raÅ¡ytiniais įrodymais negalėjo pagrįsti kodėl nurodyto vertinimo metu atsakovei buvo nustatytas balas pagal kiekvienÄ iÅ¡ patvirtintų kriterijų - 3, o bendras įvertinimo balas - 9, taip pat kad atsakovės įvertinimas iÅ¡ vertintų 17 darbuotojų ieÅ¡kovo darbuotojų buvo pats mažiausias, t.y. kodėl atsakovės kompetencija, vertybės ir požiÅ«ris į darbÄ , darbo rezultatai įvertinti blogiausiai.

Atsakovė pateikė byloje Klaipėdos konsultacijų centro 2018 metų planų vykdymo suvestinę, pagal kuriÄ jos darbo rezultatai buvo geriausi lyginant su kitais tÄ pačiÄ darbo funkcijÄ atliekančiais asmenimis, t.y. jos planų įvykdymo procentas buvo 106, kai kitų nesiekė 100 procentų; ieÅ¡kovas nesutiko su Å¡iais duomenimis, tačiau tai paneigiančių įrodymų neteikė. Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, kad Å¡alims buvo suteikta pakankamai laiko tokių duomenų bei įrodymų surinkimui bei pateikimui - ieÅ¡kovas neteikė pagrįstos tiesioginio vadovo iÅ¡vados, neteikė nurodytÄ atsakovės vertinimÄ pagrindžiančių darbo rezultatų įrodymų, taip pat neteikė įrodymų apie tai kokios ieÅ¡kovės žinios ar sugebėjimai buvo mažesni nei kitų darbuotojų, kokiais įrodymais remiantis atsakovės vertybės ir požiÅ«ris į darbÄ Ä¯vertinti žemiau (blogiausiai) nei kitų darbuotojų, apsiribojo tik bendro pobÅ«džio teiginiais, kad atsakovė netiko toliau dirbti pas ieÅ¡kovÄ .

IeÅ¡kovo byloje pateikti įrodymai pagrindžia tik nustatytų dalies atleidimo procedÅ«rų laikymÄ si bei atsakovei paskirtÄ vertinimo balÄ , tačiau nepagrindžia, kad pats atsakovės vertinimas vyko objektyviai, pagrįstai, teisingai, o ne vadovaujantis subjektyviomis prielaidomis, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad ieÅ¡kovo atliktas atsakovės kompetencijos (žinių, gebėjimų, anglų kalbos), vertybių ir požiÅ«rio į darbÄ , darbo rezultatų vertinimas buvo atliktas objektyviai, pagrįstai, teisingai bei kad ieÅ¡kovo iÅ¡vados bei skirti vertinimo balai dėl atsakovės kompetencijos (žinių, gebėjimų, anglų kalbos), vertybių ir požiÅ«rio į darbÄ , darbo rezultatų yra pagrįstas, objektyvus ir teisingas.

Ä®vertinus nustatytų aplinkybių, tirtų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovės kvalifikacija buvo žemesnė nei kitų tÄ pačiÄ darbo funkcijÄ atliekančių darbuotojų, todėl konstatuoja, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai netaikė atsakovei pirmenybės teisės likti dirbti, todėl atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pripažintinas neteisėtu, todėl ieÅ¡kinys netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

IeÅ¡kovas atleisdamas atsakovę iÅ¡ darbo jos atleidimo iÅ¡ darbo dienai 2019-09-30 iÅ¡mokėjo jai visas 2019-02-19 įspėjime nurodytas iÅ¡mokas, t.y. 2 mėnesių atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 2 mėnesių mėnesinio darbo užmokesčio dydžio “Luminor” iÅ¡mokÄ , premijÄ kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas; viso iÅ¡mokų 6 757,27 Eur, iÅ¡ kurių 2 774,26 Eur - 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (66,37 dienos vidurkis x iÅ¡ vidutinio mėn. dienų skaičiaus 20,9 x 2 mėn.); 2 655,34 Eur - “Luminor” iÅ¡moka (2 x 1 327,67 Eur) ir 1 327,67 Eur premija (DK 57 straipsnio 8 dalis, 127 straipsnio 6 dalis, 146 straipsnio 2 dalis).

Dėl diskriminacijos. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Bendrosios nuostatos, skirtos asmenų lygiateisiÅ¡kumui darbo teisiniuose santykiuose užtikrinti, įtvirtintos taip pat ir DK, Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje. Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbÄ , teisingo apmokėjimo už darbÄ , darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaikÄ (vaikų), santuokinės ir Å¡eiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais (DK 2 straipsnio 1 dalis).

Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje konkretizuota, koks turėtų bÅ«ti darbdavio elgesys, įgyvendinant lygiateisiÅ¡kumo principÄ : priimant darbuotojus į darbÄ ir atleidžiant iÅ¡ jo, sprendžiant dėl darbuotojų darbo ir atlygio mokėjimo, mokymosi ir darbo vertinimo turi bÅ«ti taikomi vienodi kriterijai ir vienodos sÄ lygos (1-5 punktai), darbdavys turi imtis priemonių, kad prie darbuotojo nebÅ«tų priekabiaujama, nebÅ«tų nurodymų diskriminuoti, darbuotojui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl diskriminacijos, jis nebÅ«tų persekiojamas (6-8 punktai), užtikrinti galimybes įsidarbinti ir dirbti neįgaliems asmenims (9 punktas).

Nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidÄ , kad darbuotojas patyrė diskriminacijÄ , darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo (DK 26 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant skundus, pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus, praneÅ¡imus ar ieÅ¡kinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiÅ¡kėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidÄ dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo (Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis).

Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Atsakovė įrodinėja, jog atleidžiant iÅ¡ darbo ji buvo diskriminuojama dėl jos amžiaus darbdavio atstovei pasakius jai, jog ji bus atleista iÅ¡ darbo dėl jos amžiaus. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes neigia. RaÅ¡ytinių įrodymų, tiesiogiai nurodančių, jog atsakovė bus atleidžiama iÅ¡ darbo dėl jos amžiaus, byloje nepateikta. IeÅ¡kovo pateiktais byloje duomenimis bei įrodymais apie Klaipėdos skyriuje iki struktÅ«rinių pertvarkymų ir po jų dirbusius darbuotojus, jų pareigas ir amžių nustatyta, kad iÅ¡ 30 iki struktÅ«rinių pertvarkymų dirbusių darbuotojų 22 asmenys (73 proc.) buvo iki 40 metų amžiaus, o 8 asmenys (27 proc.) buvo virÅ¡ 40 metų amžiaus; po struktÅ«rinių pertvarkymų iÅ¡ 22 asmenų iki 40 metų amžiaus buvo atleisti 2 asmenys, t.y. 9 proc., o iÅ¡ 8 asmenų virÅ¡ 40 metų amžiaus buvo atleisti 5 asmenys, 62,5 proc.; po struktÅ«rinių pertvarkymų Klaipėdos skyriuje liko dirbti 20 asmenų iki 40 metų amžiaus, t.y. 87 proc. nuo bendro skaičiaus, bei 3 asmenys virÅ¡ 40 metų amžiaus, t.y. 13 proc. nuo bendro skaičiaus; atsakovės darbo funkcijÄ (asmeninis bankininkas) iki struktÅ«rinių pertvarkymų atliko 14 asmenų, iÅ¡ kurių 4 buvo virÅ¡ 40 metų amžiaus, iÅ¡ jų atleisti buvo 3 asmenys virÅ¡ 40 metų amžiaus.

Byloje taip pat nustatyta, jog ieÅ¡kovas ginčo metu vadovavosi nustatyta tvarka patvirtinta Lygybės, nediskriminavimo ir įvairovės politika, kuri pas ieÅ¡kovÄ taikoma jau nuo 2017-10-01 patvirtinus jÄ ieÅ¡kovo Stebėtojų tarybai; duomenų bei įrodymų, jog ieÅ¡kovas nesilaikė ar/ir galėjo nesilaikyti Å¡ios tvarkos ar jÄ galimai pažeidė/galėjo pažeisti, byloje nepateikta. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas įrodė, kad atleidžiant atsakovę iÅ¡ darbo laikėsi atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros, o atsakovė neįrodė byloje, jog atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo ginčo laikotarpiu ji buvo diskriminuojama dėl jos amžiaus darbdavio (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, jog aplinkybes apie galimÄ diskriminacijÄ atsakovę atleidžiant iÅ¡ darbo ginčo laikotarpiu atsakovė nurodė tik jÄ atleidus iÅ¡ darbo, t.y. praėjus ne vienam mėnesiui po jos įrodinėjamų aplinkybių apie buvusiÄ /galimÄ diskriminacijÄ . Dėl kompensacijų. nustačiusi, kad atsakovė buvo neteisėtai atleista iÅ¡ darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, daroma iÅ¡vada, jog yra pagrindas taikyti DK 218 straipsnio nuostatas. Nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (DK 218 straipsnio 4 dalis).

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Atsakovė dėl patirtos įtampos darbe mano, jog grįžus į darbÄ darbo sÄ lygos bÅ«tų nepalankios jos sveikatai. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė nurodė, jog atsakovės grÄ Å¾inti į anksčiau dirbtÄ darbÄ nėra galimybės dėl pas ieÅ¡kovÄ Ä¯vykusių struktÅ«rinių pertvarkymų.

Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tirtus įrodymus motyvus, daroma iÅ¡vada, jog atsakovės grÄ Å¾inti į darbÄ nėra galimybės, todėl jos teisėms ir teisėtiems interesams ginti yra taikomas įstatymo numatytas alternatyvus teisių gynimo bÅ«das (DK 218 straipsnio 4 dalis). Todėl, ieÅ¡kovo pateiktų duomenų bei įrodymų apie atsakovės vidutinį darbo užmokesčio dydį (66,37 Eur) pagrindu atsakovei priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo 11 017,42 Eur (66,37 Eur/d.d. x 166 d.d.)(neatskaičius mokesčių) kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, 2019-09-30, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 2020-05-29, ir po 66,37 Eur per darbo dienÄ (neatskaičius mokesčių) nuo 2020-05-30 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2020-09-30 (DK 218 straipsnio 4 dalis).

Atsakovė pas ieÅ¡kovÄ iÅ¡dirbo ilgiau kaip dvylika metų, todėl jai iÅ¡mokėtina Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžių kompensacija. Ä®vertinus tai, kad atsakovei jos atleidimo iÅ¡ darbo metu ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ , atsakovei priteisina iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensacinė iÅ¡moka, t.y. 5 548,53 Eur (66,37 Eur x 20,9 d.d. x 4 mėn.)(neatskaičius mokesčių)(DK 218 straipsnio 4 dalis)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė, kreipdamasi į Darbo ginčų nagrinėjimo komisijÄ 2019-10-03 praÅ¡ymu dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, neturtinės žalos atlyginimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo neprašė. Pateiktame DGK 2019-11-19 sprendime nurodyta, jog komisijos posėdžio metu atsakovė praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydį vertina jos vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį taip pat praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ .

Darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ (DK 151 straipsnis). Neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (DK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktikÄ neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atveju neturtinė žala atlyginama, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561- 684/2015).

Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaiÅ¡tingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali bÅ«ti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieÅ¡ darbuotojÄ naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, Å¡eimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkÅ«s pragyvenimo Å¡altinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

Nustatant neturtinės žalos dydį darbuotojų teisių pažeidimų bylose, be CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos reikÅ¡mingos darbo santykius apibÅ«dinančios aplinkybės, kaip kad darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. Byloje konstatuota, jog ieÅ¡kovo iÅ¡ darbo buvo atleista neteisėtai, tačiau vien Å¡is faktas negali bÅ«ti pagrindu neturtinės žalos priteisimui; teismas, konstatavęs neteisėtÄ atsakovės atleidimÄ , sprendė dėl kompensacijų atsakovei priteisimo, kas jau yra pakankama kompensacija atsakovei už jos neteisėtÄ atleidimÄ .

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog neįrodyta, kad atleidžiant atsakovę iÅ¡ darbo ginčo laikotarpiu ji buvo diskriminuojama dėl jos amžiaus darbdavio. Taip pat byloje neįrodyta, jog atleidžiant atsakovę iÅ¡ darbo ji ieÅ¡kovės buvo žeminama, kad atsakovei buvo sudarytos tokios netinkamos darbo sÄ lygos, kad ji dėl to jaustų įtampÄ , bÅ«tų emociÅ¡kai gniuždoma, o ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovės atlikti veiksmai įspėjant atsakovę dėl bÅ«simo atleidimo laikantis įstatymo numatytos įspėjimo procedÅ«ros bei atsakovės normalus darbas pas ieÅ¡kovÄ po Å¡io įspėjimo, nors atsakovei ir jaučiant bendro pobÅ«džio įtampÄ dėl artėjančio atleidimo iÅ¡ darbo byloje nustatytomis darbo sÄ lygomis ir aplinkybėmis, negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas atsakovės reikalavimo Å¡ioje dalyje tenkinimui.

Todėl, įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tirtus įrodymus, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė neįrodė reikalavimo Å¡ioje dalyje, todėl atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 980 Eur advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. IeÅ¡kinį atmetus, tenkinus iÅ¡ dalies atsakovės reikalavimus, įvertinus tai, kad iÅ¡laidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinus taip pat bylos pobÅ«dį, jos apimtį, trukmę, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 850 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Tenkinti atsakovės S. G. reikalavimus ir pripažinti, kad atsakovė S. G. buvo neteisėtai atleista ieÅ¡kovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, iÅ¡ darbo 2019 m rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pripažinti, kad darbo sutartis tarp atsakovės S. G. ir ieÅ¡kovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo datÄ laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ .

Priteisti atsakovei S. G. iÅ¡ ieÅ¡kovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 11 017,42 Eur (vienuolika tÅ«kstančių septyniolika eurų 42 centus) (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, 2019 m. rugsėjo 30 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir po 66,37 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 37 centus) per darbo dienÄ (neatskaičius mokesčių) nuo 2020 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

Priteisti atsakovei S. G. iÅ¡ ieÅ¡kovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, keturių atsakovės vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ - 5 548,53 Eur (penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 53 centus)(neatskaičius mokesčių). Kitoje dalyje atsakovės reikalavimo netenkinti. Priteisti atsakovei S. G. iÅ¡ ieÅ¡kovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 850 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Teisėjas Raimondas Dilys