AS-552-487-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-487/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00591-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. B. ir M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. B. ir M. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai E. B. ir M. J. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami nustatyti, kad: 1) 192,41 kv. m. valstybinės žemės sklypas, esantis tarp E. B. ir M. J. namų valdos (Vaižganto g. 17A, Kaune) žemės sklypo vakarinės ribos ir Vaižganto g., kuriame randasi pagal 1961 m. birželio 16 d. sklypo planą M:500 suprojektuoti, natūroje suformuoti ir iki šiol naudojami privažiuojamasis kelias ir pėsčiųjų takai į E. B. ir M. J. namų valdą, yra naudojamas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas; 2) rengiant šio žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 4.1 punktą, suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti.

Kadangi pareiškėjų skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi (b. l. 50–51) iki 2012 m. birželio 7 d. buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjai skundo reikalavimą formuluoja, prašydami nustatyti tam tikras aplinkybes, o toks skundo reikalavimas suformuluotas netinkamai ir iš esmės neišspręstų ginčo santykių. Teismo vertinimu, iš prie skundo pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 28 d. rašto Nr. 1SS-(8.5)-566 matyti, kad pareiškėjai siekia nupirkti valstybinės žemės plotą, esantį greta žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0182:97), statiniams eksploatuoti. Tačiau atsakovas minėtu raštu išreiškė savo sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo. Teismas pažymėjo, kad šis sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjams, ir jis teisme gali būti ginčijamas kaip savarankiškas administracinis sprendimas. Todėl pareiškėjams pasiūlė patikslinti skundo reikalavimą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašant panaikinti teisines pasekmes sukeliantį sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Taip pat siūlė pareiškėjams patikslinti skundo aplinkybes, nurodant, kuo pasireiškė ginčijamo akto neteisėtumas, kokius įstatymus ir pareiškėjų teises ginčijamas aktas pažeidė, taip pat nurodyti aplinkybę, kada gavo ginčijamą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Taip pat teismas įpareigojo pareiškėjus nurodyti atsakovu byloje instituciją, įstaigą, bet ne jos skyrių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 48 straipsnio 2 dalis).

2012 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos administraciniam teisme buvo gautas patikslintas pareiškėjų skundas, surašytas 2012 m. gegužės 30 d. (b. l. 53–65).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjų E. B. ir M. J. skundą laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

Teismas nurodė, kad nors 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjams patikslinti skundo reikalavimą, prašant panaikinti teisines pasekmes sukeliantį sprendimą, tačiau pareiškėjai nesuformulavo reikalavimo panaikinti minėtą aktą, sukeliantį jiems teisines pasekmes, nepatikslino skundo aplinkybių, nenurodė kuo pasireiškė ginčijamo akto neteisėtumas, kokius įstatymus ir pareiškėjų teises ginčijamas aktas pažeidė, teigė, kad nepraleisti skundo padavimo terminai. Taip pat pareiškėjai skunde nepatikslino atsakovo, kurio veiksmai ar neveikimas yra skundžiamas.

Teismas, vertindamas 2012 m. gegužės 31 d. pateikto skundo turinį, pripažino, kad pareiškėjai 2012 m. gegužės 24 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų šioje nutartyje nustatytu terminu nepašalino.

III. Pareiškėjai dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir pavesti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo pareiškėjų 2012 m. gegužės 30 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad laisvos valstybinės žemės fondas - laisva valstybinė žemė arba kitos paskirties žemė suteikta naudotis – naudojamoji valstybinė žemė yra žemės valdymo teisinės kategorijos, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymais bei Vyriausybės nutarimais ir jos naudojamos tokia tvarka, kaip išsamiai išdėstyta pareiškėjų patikslintame skunde. Tačiau tai nėra aplinkybės, kaip teigiama teismo nutartyje. Pažymi, kad priešingai nei nurodė teismas, Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-1025 ir 2012 m. kovo 28 d. raštu Nr.155-(8.5)-566 sutiko parduoti 192,41 kv. m. žemės sklypą (kuris yra įsiterpęs žemės sklypas, esantis tarp pareiškėjų namų valdos žemės sklypo vakarinės ribos ir Vaižganto gatvės), kuriame randasi transporto komunikacijos (privažiuojamasis kelias ir pėsčiųjų takai). Todėl nėra ginčo dėl sutikimo (leidimo) parduoti – pirkti nurodytąjį žemės sklypą.

Pareiškėjai pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatė, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 23 d. sprendimas Nr.8SD-(14.8.7.)- 1025 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 155-(8.5)-566 gali būti skundžiami Kauno apygardos administraciniam teismui ir atsakovu gali būti traukiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad byloje atsakovu turėjo būti nurodyta Nacionalinė žemės tarnyba. Pažymi, kad šiuo atveju teisminis ginčas yra dėl 192,41 kv. m. žemės sklypo valdymo, t. y. ar šis žemės sklypas priklauso laisvos valstybinės žemės fondui ir yra priskirtinas laisvai valstybinei žemei, ar šiam žemės sklypui suteikta kita paskirtis – naudoti transporto komunikacijoms (privažiuojamajam keliui ir pėsčiųjų takams), t. y. naudojamas valstybinės žemės sklypas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis, kuria teismas nutarė laikyti pareiškėjų skundą nepaduotu, nes nustatė, kad nebuvo pašalinti teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnyje inter alia numatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad termino skundo trūkumams pašalinti nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011).

Pareiškėjai pirminiu skundu prašė nustatyti, kad: 1) 192,41 kv. m. valstybinės žemės sklypas, kuriame yra iki šiol naudojami privažiuojamasis kelias ir pėsčiųjų takai į E. B. ir M. J. namų valdą, yra naudojamas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas; 2) rengiant šio žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai skundu prašo nustatyti tam tikras aplinkybes, tačiau toks skundo reikalavimas suformuluotas netinkamai ir pasiūlė patikslinti skundo reikalavimą, t. y. prašyti panaikinti teisines pasekmes sukeliantį sprendimą. Atsižvelgdama į tai bei įvertinusi pareiškėjų pirminio skundo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šis pareiškėjų skundas neatitinka skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir pagrįstai 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Įvertinusi šios nutarties turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas ABTĮ 10 straipsnyje jam įtvirtintas pareigas, išsamiai ir pakankamai detaliai įvardijo skundo trūkumus, nurodė, kad ginčo teisme dalyku gali būti tik teisines pasekmes sukeliantis aktas, išaiškino pareiškėjų teisę apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 28 d. raštą, prašant jį panaikinti, įpareigojo patikslinti skundo aplinkybes, nurodant, kuo pasireiškė ginčijamo akto neteisėtumas.

Tačiau patikslintame skunde pareiškėjai tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų ir jų nepagrindė – pareiškėjai vis tiek nurodė, kad prašo nustatyti tam tikras aplinkybes (192,41 kv. m. žemės sklypo naudojimo teisinį režimą ir teisės normą, kuria remiantis turėtų būti rengiamas šio žemės sklypo planas) t. y. pateikė iš esmės analogišką reikalavimą, kuris buvo suformuluotas pirminiame skunde teismui. Iš šio skundo patikslinimo taip pat nėra aišku, ar pareiškėjai nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 28 d. atsisakymu jiems leisti pirkti lengvatinėmis sąlygomis žemės plotą, esantį greta pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ar nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos Kauno žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 23 d. rašte išreikštu sutikimu rengti 192,41 kv. m. žemės sklypo planą ir po to jį prijungti prie pareiškėjų naudojamo žemės sklypo, ar tik mano, kad žemės sklypo planas turėtų būti rengiamas kitokia tvarka, nei siūlo žemėtvarkos institucijos. Kiekvienu iš šių atveju skirtųsi tiek skundo reikalavimai, tiek ginčo šalys, tiek įrodinėtinos aplinkybės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjams tiksliai nesuformulavus reikalavimo (neprašant panaikinti konkrečiai įvardijamo (nurodant datą, numerį, jį priėmusios institucijos pavadinimą) sprendimo arba neprašant įpareigoti konkrečią instituciją atlikti konkrečius veiksmus), nėra galimybių tinkamai pradėti administracinės bylos teiseną. Pats administracinis teismas to padaryti negali.

Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas laikyti pareiškėjų skundą nepaduotu ir tuo pagrindu, kad jie nepatikslino atsakovo, laikytinas nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (tretieji suinteresuoti asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Taigi, šį pareiškėjų skundo trūkumą pirmosios instancijos teismas galėtų pašalinti pats, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi ir nutartyje priimti skundą nurodydamas byloje tinkamus atsakovus.

Įvertinusi pirmosios instancijos teisme 2012 m. gegužės 31 d. gauto patikslinto skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai, kliudę nagrinėti ginčą administraciniame teisme, pašalinti nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškėjų skundą nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjams. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjų atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į administracinį teismą pakartotinai, pakankamai aiškiai suformulavus ginčo dalyką. Tuo tikslu pareiškėjai galėtų kreiptis į privačius kompetentingus teisininkus arba, jei pareiškėjai atitinka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo kriterijus – į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų E. B. ir M. J. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė