2024-04-24 Nr. AB-6991-3-64-3-01286-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-232-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01286-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. T. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. spalio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-211018-00088 (toliau – ir PN1), 2021 m. spalio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-211018-00089 (toliau – ir PN2), 2021 m. spalio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-211025-00093 (toliau – ir PN3) (toliau visi kartu – ir Privalomieji nurodymai) nustatytus įvykdymo terminus iki 2023 m. gruodžio 1 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Inspekcija pateikė jam Privalomuosius nurodymus, kuriuose nustatė jų įvykdymo terminus: PN1 – iki 2022 m. balandžio 15 d., PN2 – iki 2022 m. balandžio 14 d. ir PN3 – iki 2022 m. balandžio 25 d. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalimi, Inspekcija 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. SDPN-30-220427-00014 PN1 terminą pratęsė iki 2022 m. liepos 15 d., sprendimu Nr. SDPN-30-220427-00013 pratęsė PN2 terminą iki 2022 m. liepos 14 d., sprendimu Nr. SDPN-30-220427-00015 pratęsė PN3 terminą iki 2022 m. liepos 25 d.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad iki Inspekcijos nurodytų terminų, jis dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, įvykdyti Privalomųjų nurodymų negali, t. y. dėl objektyvių ir svarbių priežasčių atlikti visų būtinų procedūrų neturi galimybės. Pareiškėjas dalį privalomų veiksmų yra atlikęs, todėl per nustatytą terminą nebuvo pasyvus ir iš esmės dalį būtinų veiksmų, siekiant pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įvykdė, t. y. buvo atlikti žemės matavimo-sklypo formavimo, topo nuotraukos suderinimo darbai, kurie vykdyti nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.; atlikti pastatų pirminiai apmatavimai, nelegalios statybos sąmatos įvertinimas, statinių ekspertizės aktų parengimas, darbai vykdyti nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. liepos 8 d. Taip pat 2022 m. liepos 9 d. sumokėtas nelegalios statybos mokestis.

4. Nurodė, kad nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių nespėta įvykdyti ir būtinas ilgesnis terminas šių darbų atlikimui: pastatų pirminių eskizų tikslinimas ir derinimas su Gamtinius ir kompleksinius draustinius prižiūrinčiomis įstaigomis, atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką, derinimo veiksmai turėtų būti atlikti iki 2022 m. gruodžio 10 d; atlikus nurodytus derinimo veiksmus, galimas pilno projekto parengimas, o tam reikės apie 3 mėnesių, todėl šis etapas gali būti realizuotas iki 2023 m. kovo 1 d.; privalomas parengto projekto ir kitos dokumentacijos derinimas su Kelmės rajono savivaldybe ir kitomis įstaigomis, kuris turėtų būti atliktas iki 2023 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjas aptartų darbų vykdymą ir derinimą yra pavedęs K. G. ir vadovaujantis jo rekomendacijomis bei veiklos patirtimi yra nustatyti būtini terminai, likusių darbų atlikimui. Kadangi likę etapai, kurių atlikimo trukmė nepriklauso nuo pareiškėjo valios, o būtini valstybinių institucijų veiksmai, atliekant duomenų derinimą, vertinant, kad pareiškėjas nebuvo pasyvus per Privalomų nurodymų vykdymo trukmę, tačiau dėl nurodytų akivaizdžių priežasčių per nustatytus terminus nespės atlikti ir užbaigti būtinų veiksmų, dėl to galutinis terminas, kuriam tikslinga pratęsti Privalomų nurodymų įvykdymo galutinius terminus yra 2023 m. gruodžio 1 d.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis neturi intereso vilkinti procedūros, tačiau vadovaujantis protingumo, teisingumo principais ir esant realiai galimybei pašalinti nustatytus pažeidimus pareiškėjo pasirinktu būdu, pareiškėjo vertinimu, nei viešas interesas, nei kitų asmenų interesai nebus pažeisti patenkinus jo prašymą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą galima pratęsti tik tuo atveju, jeigu prašymas gautas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo. Nagrinėjamu atveju, 2021 m. spalio 18 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-211018-00088 (PN1) turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. liepos 15 d., 2021 m. spalio 18 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-211018-00089 (PN2) turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. liepos 14 d., o 2021 m. spalio 25 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-211025-00093 (PN3) turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. liepos 25 d. Pareiškėjas pareiškimą teismui pateikė 2022 m. liepos 15 d., tai reiškia, jog prašymą teismui pratęsti PN2 įvykdymo terminą pareiškėjas pateikė praleidus terminą, t. y. pasibaigus PN2 įvykdymo terminui, taigi pareiškėjas prašo pratęsti jau pasibaigusį terminą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas nebetenka prasmės. Todėl Inspekcija nesutinka, jog PN2 įvykdymo terminas būtų pratęstas, kadangi prašymas paduotas pasibaigus terminui ir jį pratęsti nebėra galimybės. Taigi ši pareiškėjo prašymo dalis neturėtų būti tenkinama.

7. Pareiškėjas prašymą pratęsti PN1 ir PN3 įvykdymo terminus teismui pateikė dar nepasibaigus jų įvykdymo terminams, atsižvelgiant į tai, terminas pateikti tokio pobūdžio prašymą nėra praleistas. Pareiškėjas į bylą pateikė žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamąjį raštą, statinių projektų pradinius brėžinius, Statinio ekspertizės aktą dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo savavališkai atliktų vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų bei Statinio ekspertizės aktą dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo savavališkai atliktų pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbų. Taigi pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą bei pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus savavališkos statybos aktuose, todėl Inspekcija sutiko, kad yra pagrindas teismui spręsti klausimą dėl pareiškėjo prašymo pratęsti PN1 ir PN3 įvykdymo terminus. Byloje esant pakankamai duomenų, jog pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu vykdomos procedūros yra būtinos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalyje nurodytai dokumentacijai gauti, Inspekcija neprieštarauja, kad teismas savo nuožiūra priimtų sprendimą dėl PN1 ir PN3 įvykdymo terminų pratęsimo. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad terminas neturi būti nepagrįstai ilgas, o savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami kuo operatyviau.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Ž. T. prašymo dalį. Pratęsė pareiškėjui Ž. T. Inspekcijos 2021 m. spalio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-211025-00093 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 1 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punktais, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2021 m. rugpjūčio 13 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. BIPA-30-210813-00060, kuriame nurodoma pažeidimo esmė: Statytojas, neturėdamas privalomo parengto statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento žemės sklype, kuris patenka į Dubysos regioninio parko teritoriją, kurio paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas patenka į Dubysos hidrografinį draustinį (konservacinė funkcinio prioriteto zona)) (duomenys neskelbtini), pastatė neypatingųjų pastatų kategorijai priskiriamą pagalbinio ūkio paskirties pastatą 16,2 x 7,8 m dydžio, aukštis 2,7 m. Pastato sienos medinio karkaso, apkaltos lentomis, perdangos nėra, stogas dengtas asbestcemenčio lakštais. Taip pat statytojas šiame sklype pastatė 5,23 x 6,2 m dydžio ir 2,9 m aukščio medinio karkaso, stogas uždengtas beasbesčio lakštais pagalbinio ūkio pastatą (priskiriamą I grupės nesudėtingiesiems pastatams) bei 10,3 x 5,7 m dydžio ir 2,9 m aukščio medinio karkaso, stogas uždengtas beasbesčio lakštais pagalbinio ūkio pastatą (priskiriamą I grupės nesudėtingiesiems pastatams). Pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 1.05.01:2017 3 priedo 1 punkto 1.1 papunktis, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų aprašo lentelės 4 punktas. Šiuose sklypuose galima tik ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba ar rekonstrukcija.

10. Teismas nurodė, kad Inspekcija 2021 m. spalio 14 d. surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-211014-00090 (Versija Nr. 2) (toliau – ir SSA1) ir Nr. SSA-30-211014-00091 (toliau – ir SSA2), o 2021 m. spalio 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-211015-00093 (toliau – ir SSA3), kuriuose konstatuotas savavališkos statybos faktas.

11. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2021 m. spalio 18 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-211018-00088 pašalinti savavališkos statybos padarinius (PN1), kurio esmė: „Nugriauti neypatingųjų pastatų kategorijai priskiriamą vieno aukšto 16,2 m x 7,80 m dydžio ir 2,70 m aukščio savavališkai pastatytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (antžemines ir požemines konstrukcijas) ir sutvarkyti statybvietę.“ Minėto privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2022 m. balandžio 15 d. Inspekcija 2021 m. spalio 18 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-211018-00089 pašalinti savavališkos statybos padarinius (PN2), kurio esmė: „Nugriauti neypatingųjų pastatų kategorijai priskiriamą vieno aukšto 15,5 m x 9,5 m dydžio ir 5,4 m aukščio su 5,5 m x 3,0 m dydžio priestatu savavališkai pastatytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (antžemines ir požemines konstrukcijas) ir sutvarkyti statybvietę“. Įvykdymo terminas – 2022 m. balandžio 14 d. Taip pat Inspekcija 2021 m. spalio 25 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-211025-00093 pašalinti savavališkos statybos padarinius (PN3), kurio esmė: „Išardyti prie II grupės nesudėtingųjų statinių priskiriamo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po statybos darbų rekonstruotas į neypatingąjį statinį, adresu (duomenys neskelbtini)., iš vakarų pusės pristatytą 3,35 m ilgio, 8,06 m pločio ir 6,4 m aukščio priestatą ir prie to paties gyvenamojo namo priestato 1a1/ p, kurio išmatavimai kadastrinių matavimų bylos 1987-11-25 sudarytame pirmo aukšto plane yra 4,47 x 2,7 m, pristatytą 13 m pločio, 4,82 m ilgio ir 6,4 m aukščio medinio karkaso priestatą, kurį sudaro pirmame aukšte esanti atvira erdvė bei mansardiniame aukšte įrengtas apie 2,12 m ilgio ir apie 8,06 m pločio stogu dengtas balkonas (lodžija) (antžemines ir požemines konstrukcijas) ir sutvarkyti statybvietę.“ Įvykdymo terminas – 2022 m. balandžio 25 d.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjui pateikus prašymą, Inspekcija 2022 m. balandžio 27 d. sprendimais PN1 įvykdymo terminas pratęstas iki 2022 m. liepos 15 d., PN2 – iki 2022 m. liepos 14 d. bei PN3 – iki 2022 m. liepos 25 d. Į teismą dėl nustatytų terminų pratęsimo pareiškėjas kreipėsi 2022 m. liepos 17 d.

13. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1–2, 4 ir 5 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant dėl privalomųjų nurodymų termino pratęsimo.

14. Teismas nustatė, kad PN1 įvykdymo terminas buvo iki 2022 m. liepos 15 d., o PN2 – iki 2022 m. liepos 14 d., pareiškėjas į teismą su prašymu dėl Privalomųjų nurodymų terminų pratęsimo kreipėsi 2022 m. liepos 17 d., t. y. jau pasibaigus PN1 ir PN2 įvykdymo terminui. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju PN1 ir PN2 įvykdymo terminas negali būti pratęstas, nes jis jau yra pasibaigęs. Teismas pažymėjo, kad gali būti pratęstas tik nepasibaigęs terminas. Pasibaigęs terminas galėtų būti atnaujinamas, tačiau Priežiūros įstatymas ir teismų praktika nenustato galimybės atnaujinti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Taigi nustačius, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą jau po to, kai PN1 ir PN2 įvykdymo terminai jau buvo pasibaigę ir šie terminai nebegali būti pratęsti, teismas pareiškėjo argumentus dėl minėtų privalomųjų nurodymų pratęsimo vertino kaip teisiškai nereikšmingus ir neaktualius, todėl plačiau jų nenagrinėjo. Teismas pareiškėjo prašymo dalį dėl PN1 ir PN2 įvykdymo termino pratęsimo atmetė.

15. Spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl PN3 įvykdymo termino pratęsimo teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui pateiktame prašyme, įvardindamas priežastis, dėl kurių turėtų būti pratęstas terminas, nurodė, jog papildomas laikas reikalingas: pastatų pirminių eskizų tikslinimui ir derinimui su Gamtinius ir kompleksinius draustinius prižiūrinčiomis įstaigomis, atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką derinimo veiksmai turėtų būti atlikti iki 2022 m. gruodžio 10 d.; atlikus 1 punkte numatytus derinimo veiksmus, galimas pilno projekto parengimas, o tam reikės apie 3 mėnesių, todėl šis etapas gali būti realizuotas iki 2023 m. kovo 1 d.; privalomas parengto projekto ir kitos dokumentacijos derinimas su Kelmės rajono savivaldybe ir kitomis įstaigomis, turėtų būti atliktas iki 2023 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjas aptartų darbų vykdymą ir derinimą yra pavedęs K. G. ir vadovaujantis jo rekomendacijomis bei veiklos patirtimi yra nustatyti būtini terminai likusių darbų atlikimui.

16. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia įteisinti savavališką statybą, dėl kurios surašytas PN3. Pareiškėjas pateikė 2022 m. balandžio 28 d. žemės sklypų (taip pat ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskr.) formavimo projekto sprendinių brėžinį, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamąjį raštą, statinių projektų pradinius brėžinius, 2022 m. liepos 8 d. Statinio ekspertizės aktą Nr. 22-254 „Dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo savavališkai atliktų vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbų“. Nagrinėjamu atveju į teismą dėl PN3 termino pratęsimo pareiškėjas kreipėsi nesibaigus pratęstam reikalavimo įvykdymo terminui – 2022 m. liepos 17 d., todėl jo prašymą dėl PN3 įvykdymo termino pratęsimo tenkino ir pratęsė PN3 terminą iki 2023 m. gruodžio 1 d., nes vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbų projektui parengti ir suderinti, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrai atlikti taip pat reikalingas papildomas laikas, o šių procedūrų trukmei pareiškėjas daryti įtakos negali.

17. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turėtų būti suinteresuotas kuo skubiau įteisinti savavališką statybą ir per kuo trumpesnį laiko tarpą įgyvendinti nuo jo valios pastangų priklausančias procedūras, t. y. gauti projektinę dokumentaciją siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą bei imtis veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti.

III. 18. Pareiškėjas Ž. T. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

19. Pareiškėjas nurodo, kad prašymą per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) teikė jo atstovas. Prašymas parengtas ir keltas sistemoje 2021 m. liepos 15 d., tačiau dėl nežinomų techninių priežasčių buvo patekęs į juodraščių kategoriją ir tai tapo žinoma pareiškėjo atstovui pakartotinai prisijungus sistemoje bei nurodžius pakartotinai siųsti įkeltą prašymą, dėl to galutinė teikimo diena galėjo būti fiksuota paskutinio veiksmo, t. y. 2022 m. liepos 17 d.

20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino kelių aspektų: 2022 m. liepos 15 d. buvo penktadienis, o 2022 m. liepos 17 d. – sekmadienis, todėl prašymą įkėlus ir dėl techninių priežasčių net fiksavus jį vėliau, akivaizdu, kad terminas nebuvo praleistas, nes 16 ir 17 dienos buvo nedarbo dienos, todėl ir visi terminai keliasi į artimiausią darbo dieną.

21. Pareiškėjas teigia, kad prašymas dėl trijų nurodymų vykdymo termino teiktas kompleksiškai, nes apima tą pačią vietovę, kurioje jis su daugiavaike šeima gyvena ilgą laiką, tvarko savo ūkį ir buitį, statiniai tarpusavyje susiję, todėl tik dalinis prašymo tenkinimas iš esmės pažeidžia pareiškėjo socialinius interesus. Dėl to laikant, kad realiai prašymas pateiktas 2022 m. liepos 15 d., terminas turėjo būti pripažintas nepraleistu prašymui dėl PN1 įvykdymo termino pratęsimo paduoti, o įvertinus, kad PN2 terminas suėjo 2022 m. liepos 14 d., t. y. praleistas viena diena, atsižvelgiant į nurodytas priežastis galėjo būti atnaujintas ir pratęstas kaip praleistas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių. Be to, vienos dienos termino praleidimas, kuomet institucija tikrinimą numačiusi buvo tik 2022 m. liepos 26 d., termino pratęsimo prasme, nepažeistų nei valstybės interesų, nei galiojančios teismų praktikos.

22. Pažymi, kad teismui pripažinus, jog ginčo dalyje dėl Privalomų nurodymų, kurių terminas nebuvo atnaujintas ir pratęstas, terminas galėtų būti pratęsiamas, privalu vadovautis ir teisingumo bei proporcingumo principais, o ne vien paraidiniu įstatymo aiškinimu. Negalima teisinė situacija, jog esant akivaizdiems ir nereikalaujantiems įrodinėjimo duomenims, patvirtinantiems termino pratęsimo pagrindus bei egzistuojant pagrindams atnaujinti nežymiai praleistą terminą, bendrieji teisės principai teismui leidžia juos taikant priimti minėtą sprendimą. Kadangi sprendžiant kilusį ginčą svarbus ne tiek formalus įstatymo raidės taikymas, kiek siekiamas socialinis rezultatas, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kas yra tikslingiau – pažeidimo pašalinimas alternatyviu būdu ar formalus trūkumų šalinimas, kuris iš esmės pažeidžia itin jautrius pareiškėjo socialinius interesus, iš esmės rizikuojant jam ir jo šeimai likti be gyvenamos erdvės. Teismas šių aspektų nevertino.

23. Pareiškėjas akcentuoja, kad suinteresuotas asmuo prašė netenkinti reikalavimo tik dėl PN2 termino nepratęsimo ir sutiko, jog būtų pratęstas terminas ne tik PN3, bet ir PN1, todėl ir šia apimtimi teismas nepagrįstai buvo aktyvus ir priėmė nepalankų pareiškėjui sprendimą net ir šiuo aspektu.

24. Pareiškėjas vertina, kad teismui laikant, jog jis pateikė prašymą su trūkumais, jo galėjo apskritai nespręsti ar įpareigoti pareiškėją pateikti poziciją dėl termino atnaujinimo, kitu būdu atsisakant prašymą nagrinėti kaip tokį iš esmės. Priėmus prašymą, pareiškėjui buvo sudarytas teisinis lūkestis, kad jo prašymas bus vertinamas dėl procedūrinių aspektų ir materialiosios teisės normų taikymo, o ne dėl pagrindų, kurie riboja prašymo pateikimą ir jo nagrinėjimą iš esmės kaip tokį.

25. Nors pirmosios instancijos teismas ir tvirtina, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką precedentai turi būti išlaikomi, o ne keičiami, tačiau šiuo atveju individuali ginčo situacija ir aplinkybės neužkerta kelio teismui esamas aplinkybes vertinti kitaip ir priimti sprendimą, kuris atitiktų teisingumo ir protingumo principus, pagal visas bylos aplinkybes, kurias vertinant net formaliu aspektu matyti, jog pareiškėjas terminą praleisti galėjo daugiausiai 1 diena dėl PN2, o įvertinus, pasitaikančias EPP technines kliūtis, PN1 termino pratęsimo klausimas turi būti laikomas nepraleistu, o vertinant, kad praleistas, laikyti, jog tai įvyko dėl nuo šalies valios nepriklausančių aplinkybių.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

27. Inspekcija atsiliepime pakartoja faktines aplinkybes ir nurodo, kad privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą galima pratęsti tik tuo atveju, jeigu prašymas gautas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo. Nagrinėjamu atveju, PN1 turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. liepos 15 d., PN2 turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. liepos 14 d., o PN3 turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. liepos 25 d. Sprendime teismas nustatė, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas į teismą dėl nustatytų terminų pratęsimo kreipėsi 2022 m. liepos 17 d., t. y. jau pasibaigus PN1 ir PN2 įvykdymo terminui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su ginčui aktualių Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas nebetenka prasmės.

28. Teismas sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju PN1 ir PN2 įvykdymo terminas negali būti pratęstas, nes jis jau yra pasibaigęs. Gali būti pratęstas tik nepasibaigęs terminas. Pasibaigęs terminas galėtų būti atnaujinamas, tačiau Priežiūros įstatymas ir teismų praktika nenustato galimybės atnaujinti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Inspekcija sutinka su tokiais teismo teiginiais ir akcentuoja, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą jau pasibaigus PN1 ir PN2 įvykdymo terminams, todėl jie nebegali būti pratęsti. Terminas įvykdyti PN3 reikalavimus pareiškėjo prašymo teismui padavimo metu nebuvo pasibaigęs, taigi terminas pateikti prašymą nebuvo praleistas.

29. Teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl skundžiamo sprendimo pakeisti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Inspekcijos Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 1 d.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas prašymą pratęsti PN1 ir PN2 įvykdymo terminą teismui padavė jau pasibaigus jų įvykdymo terminui, šią prašymo dalį atmetė. Teismas, nustatęs, kad PN3 įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, o pareiškėjas pateikė įrodymus, jog ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti savavališką statybą, dėl kurios surašytas PN3, šią pareiškėjo prašymo dalį tenkino.

32. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo prašymas netenkintas, apeliaciniame skunde teigia, kad prašymą dėl PN1 ir PN2 įvykdymo termino pratęsimo paduoti nepraleido, nes prašymą teikė per EPP 2022 m. liepos 15 d., tačiau jis per klaidą atsidūrė „šiukšliadėžėje“, todėl pakartotinai prašymą teikė 2022 m. liepos 17 d. Tačiau jeigu teismas vertins, kad terminas praleistas, tai jis turėtų būti atnaujintas, nes praleistas tik viena diena.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija teismo sprendimo dalies, kurioje pratęstas PN3 įvykdymo terminas iki 2023 m. gruodžio 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisakys.

35. Teisėjų kolegija tikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo prašymas atmestas, t. y. vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymo dalį dėl PN1 ir PN2 įvykdymo terminų pratęsimo atmetė nustatęs, kad pareiškėjas prašymą teismui pratęsti PN1 ir PN2 įvykdymo terminus padavė juose nustatytiems įvykdymo terminams pasibaigus.

36. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

37. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui buvo pratęstas terminas įvykdyti PN1 iki 2022 m. liepos 15 d., o PN2 – iki 2022 m. liepos 14 d. Pareiškėjo atstovas, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, prašymą pratęsti terminą įvykdyti Privalomuosius nurodymus per EPP pateikė 2022 m. liepos 17 d., t. y. pasibaigus PN1 ir PN2 nustatytiems terminams juos įvykdyti.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad prašymas teismui per EPP buvo pateiktas 2022 m. liepos 15 d., tačiau dėl nežinomų techninių priežasčių buvo patekęs į juodraščių kategoriją. Ši aplinkybė pareiškėjo atstovui tapo žinoma tik 2022 m. liepos 17 d. pakartotinai prisijungus prie sistemos, dėl to paskutinis veiksmas EPP sistemoje fiksuotas 2022 m. liepos 17 d.

40. Teisėjų kolegija, vertindama paminėtus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pareiškėjas nurodytiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, jog 2022 m. liepos 15 d. neveikė ar veikė su trikdžiais EPP sistema ir dėl to pareiškėjo atstovas negalėjo įkelti prašymo. Todėl nurodyti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

41. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad terminas prašymui pateikti nebuvo praleistas, nes, pareiškėjo teigimu, 2022 m. liepos 15 d. buvo penktadienis, o 2022 m. liepos 16 ir 17 dienos buvo nedarbo, dėl to terminas keliasi į artimiausią darbo dieną.

42. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta procesinių veiksmų atlikimo terminų skaičiavimo taisyklė šiuo atvejui nėra taikoma. Pareiškėjas prašymu prašo pratęsti PN1 ir PN2 nustatytą terminą Privalomiesiems nurodymams įvykdyti, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti, o Priežiūros įstatymas taip pat nenustato galimybės pasibaigusį terminą atnaujinti. Taigi pareiškėjo argumentai, susiję su terminų skaičiavimu ir jų pratęsimu, nagrinėjamu atveju nepagrįsti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas kitoks terminų skaičiavimo būdas taip pat niekaip nepaneigia nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nesuponuoja kitokio jų vertinimo.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat dėsto argumentus, susijusius su jo socialiniais interesais, teigia, kad pirmosios instancijos teismas jų nevertino.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nurodyti pareiškėjo argumentai, sprendžiant dėl termino pratęsti PN1 ir PN2 įvykdymo terminą yra nereikšmingi, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino.

45. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

46. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

47. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių šioje byloje būtų būtina nukrypti nuo teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų iš esmės analogiškose bylose (šios nutarties 38 p.), kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti PN1 ir PN2 įvykdymo terminą kreipėsi tuomet, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigusio termino teismas nebegali pratęsti.

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius