2018-04-26 Nr. AB-8465-3-61-3-01168-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-296-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01168-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui antstoliui Mindaugui Dabkui, dėl žalos atlyginimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2017 m. kovo 2 d. raštą Nr. (10.11)1-1278; 2) įpareigoti Valdybą pateikti pareiškėjui Valdybos priimtus sprendimus, kurių pagrindu antstolis Mindaugas Dabkus vykdo priverstinius išieškojimus iš pareiškėjo turto ir pajamų; 3) priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, netenkino pareiškėjo A. B. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2018 m. sausio 5 d., todėl apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo galėjo būti paduotas iki 2018 m. vasario 5 d. Pareiškėjas teismui apeliacinį skundą pateikė 2018 m. kovo 12 d., t. y. praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad minėtas sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2018 m. sausio 5 d., pareiškėjas 2018 m. sausio 7 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo, į kurį atsakydamas teismas 2018 m. sausio 15 d. raštu pareiškėjui paaiškino, jog teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimu skundas atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas apie teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą vėliausiai galėjo sužinoti 2018 m. sausio 15 d.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog dėl neįgalumo jis nemoka naudotis kompiuteriu, o ypač Lietuvos elektroninių paslaugų portalu (toliau – ir EPP), yra nepagrįsta, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog visi pareiškėjo teismui siųsti dokumentai surašyti kompiuteriu ir siunčiami iš pareiškėjo naudojamo elektroninio pašto adreso arba elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog dėl neįgalumo jam nėra teikiama antrinė teisinė pagalba, nes pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad po skundžiamo teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo priėmimo jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri atsisakė jam teikti antrinę teisinę pagalbą.

Teismo vertinimu, pareiškėjas terminą paduoti apeliacinį skundą praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, bet dėl pačio laisva valia pasirinkto elgesio modelio – pasyviai dalyvauti savo galimai pažeistų teisių gynimo procese.

III. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl iškilusios grėsmės Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame tiriant jo skundus ir pareiškimus gali daryti įtaką dirbanti E. P., kuri, siekdama pakenkti advokato A. B. profesinei veiklai, 2008 metais kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, reikalaudama pradėti ikiteisminį tyrimą, akivaizdžiai žinodama, kad nėra nusikaltimo sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl to, jog yra neįgalus, o valstybė dėl neįgalumo atsisako teikti jam teisinę pagalbą. Teigia, kad negali ir nemoka naudotis kompiuteriu, o aplinkybę, jog skundžiamą sprendimą gavo tik 2018 m. kovo 9 d., patvirtina E. G. ir E. S.. Pažymi, kad E. S. yra atsakingas už asociacijos narių korespondencijos įteikimą ir kontroliuojantis teisėjos E. P. etiką bei vedantis priežiūrą dėl galimų jos nusikalstamų veikų.

Pareiškėjo teigimu, teismas jam palankiu ir priimtinu būdu teismo sprendimo neįteikė, kas įtakojo termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime nesutiko su pareiškėjo atskiruoju skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime nesutiko su pareiškėjo atskiruoju skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepimą grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, netenkino pareiškėjo A. B. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pastebėtina, jog ABTĮ konkrečiai nenumato, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2018 m. sausio 5 d., todėl apeliacinį skundą pareiškėjas galėjo paduoti iki 2018 m. vasario 5 d. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti pirmosios instancijos teismui elektroninių ryšių priemonėmis padavė 2018 m. kovo 12 d., t. y. praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios, sutrukdžiusios nustatytu terminu paduoti apeliacinį skundą, todėl prašymo netenkino ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas, atskirajame skunde nesutikdamas su teismo nutartimi teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog jis yra neįgalus, nesinaudoja kompiuteriu, o valstybė dėl neįgalumo atsisako teikti jam antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo įvardytos priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys objektyviai lėmusios termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą.

Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2018 m. sausio 5 d., t. y. laikantis ABTĮ nustatytų terminų ir tvarkos (III t., b. l. 37). Pareiškėjas 2018 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu teismui pateikė papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjo elektroninį laišką, 2018 m. sausio 15 d. raštu informavo pareiškėją, kad teismas 2018 m. sausio 5 d. sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstas (III t., b. l. 37–42). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 2 d. iki kovo 8 d. el. paštu siuntė pirmosios instancijos teismui reikalavimus pateikti teismo sprendimą, į kuriuos atsakydamas pirmosios instancijos teismas kartu su atsakymu per EPP sistemą ar paštu išsiuntė teismo sprendimo kopiją (III t., b. l. 43–57). Pažymėtina, kad pareiškėjas yra aktyvavęs savo paskyrą EPP sistemoje, jo paskutinis prisijungimas prie minėtos sistemos 2018 m. balandžio 15 d., o visus procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui jis teikė el. paštu arba per EPP sistemą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis nesinaudoja ar negali naudotis kompiuteriu, o teismo sprendimas jam įteiktas netinkamai, pagal paties pareiškėjo pasirinktą procesinių dokumentų gavimo būdą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimas Nr. 2.2(NTP-2)-17-T-545-3254 patvirtina, jog pareiškėjui nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. suteikta antrinė teisinė pagalba, kas sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl valstybės teisinės pagalbos nesuteikimo dėl neįgalumo (III t., b. l. 72-73). Pažymėtina, kad iš byloje pateikto neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog pareiškėjui nustatytas terminuotas 50 proc. darbingumo lygis, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neapribojo pareiškėjo galimybės pačiam ar per įgaliotus atstovus nustatytu terminu paduoti apeliacinį skundą teismui.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo turinį, ištyrusi prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog šiuo atveju apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, terminas praleistas ženkliai, apeliacinio skundo termino praleidimą nulėmė paties pareiškėjo nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė