2018-10-30 Nr. AB-19617-3-61-3-04726-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1565-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04726-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas: panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. spalio 24 d. raštą Nr. 96-3562 „Dėl parduotuvės veiklos“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 2S-5979 „Dėl nuteistojo H. D. prašymo“ bei prašė įpareigoti atsakovą pašalinti skunde nurodytus pažeidimus, nesudarant galimybės pareiškėjui įsigyti ir / ar turėti klijų popieriui, sausainių, smilkalų, razinų ir cinamono bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, pareiškėjo naudai 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nesutiko su ginčijamais raštais ir nurodė, kad atsakovo atsisakymas aprūpinti pareiškėją būtinais reikmenimis ir maisto produktais pažeidžia jo teises, sukuria kankinimams prilygstančias, žmogaus orumą žeminančias sąlygas. Lukiškių TI-K, taikydama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, įsigaliojusias nuo 2016 m. balandžio 1 d., blogina jo įkalinimo sąlygas, nors pareiškėjas nustatyto režimo nepažeidė, neturi nuobaudų ir vykdo savo, kaip nuteistojo, pareigas. Nurodė, kad pažeidžiama pareiškėjo teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnyje, įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Tokių daiktų, kurie skundžiamais aktais draudžiami, pareiškėjui negali perduoti ir artimieji. Paaiškino, kad popieriniai klijai reikalingi pagal tiesioginę jų paskirtį – pašto ženklams ant vokų užklijuoti. Sutinka, kad klijai būtų tikrinami, ar juose nėra svaiginimuisi tinkamų medžiagų. Pareiškėjas tokių medžiagų nevartoja ir neketina jų vartoti. Negaudamas klijų, negali tinkamai pasinaudoti viena iš esminių nuteistųjų teisių – siųsti korespondenciją. Taip pat nurodė, kad smilkalai, kuriais jis anksčiau naudojosi, reikalingi pareiškėjui pagal tiesioginę jų paskirtį – nepageidaujamiems kvapams kameroje neutralizuoti. Akcentavo, kad kameroje esantis klozetas yra neatskirtas nuo bendros patalpos, kameroje nėra ventiliacijos. Anksčiau pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis smilkalais. Pasak pareiškėjo, nepateisinamas smilkalų draudimas, tiesiogiai pažeidžiantis pareiškėjo orumą.

3. Dėl neleidžiamų įsigyti maisto produktų pareiškėjas nurodė, kad Taisyklių 18 priedo 1.6 punkte nurodoma, jog leidžiama įsigyti džiovintus vaisius, neišskiriant razinų ar vynuogių. Pabrėžė, kad neketina iš vynuogių gaminti alkoholio ar jo surogatų. Pasak pareiškėjo, nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl draudžiama įsigyti sausainių, kadangi leidžiama įsigyti džiovintus vaisius, chalvą ir šokoladinius saldainius. Akcentavo, kad nėra teisinio pagrindo uždrausti įsigyti cinamono, nes šis prieskonis turi gydomųjų savybių, reikalingų normaliai širdies veiklai, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, artrito riziką, gerina kitų organizmo sistemų veiklą. Kitos siūlomos alternatyvos (pipirai, bazilikai ir kt.) tokių savybių neturi. Be to, draudimas įsigyti kiaušinių yra nelogiškas ir nepateisinamas. Kamerose asmenys gali turėti elektrinius virdulius, kuriuose gali būti verdami kiaušiniai. Parduotuvėje prekiaujama veterinariškai patikrintais kiaušiniais, todėl vartojant net ir nevirtus, nėra pavojaus užsikrėsti salmonelioze ar kitomis bakterinėmis ar virusinėmis ligomis.

4. Pasak pareiškėjo, dabar galiojančios Taisyklės blogina jo padėtį, pažeidžiamas lex retro non agit principas. Jo atžvilgiu turi būti taikomos palankesnės anksčiau galiojusių Taisyklių nuostatos. Pabrėžė, kad anksčiau pareiškėjas turėjo galimybę tokius produktus įsigyti. Pareiškėjo teigimu, skunde nurodyti teisių ribojimai pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas. Pabrėžė, kad neturtinę žalą patyrė dėl sukeltų nepatogumų, susijusių su teisės į tinkamą susižinojimą su išoriniu pasauliu (nesudarant galimybės įsigyti klijų popieriui), orumą žeminantį ir kankinimams prilygstantį elgesį, nesudarant galimybių neutralizuoti kvapų (atsirandančių dėl naudojimosi neatskirtu klozetu) smilkalais, taip pat neleidimo įsigyti razinų, sausainių, cinamono, nors šie produktai jam gyvybiškai yra būtini, atsižvelgus į jo ilgalaikę iki gyvos galvos numatomą izoliaciją. Pareiškėjo teigimu, tokie pažeidimai jam sukėlė ne tik traumuojančią patirtį, bet ir sumenkino jo žmogiškąjį orumą.

5. Be to, pareiškėjas prašė spręsti klausimą dėl būtinybės kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu nustatyti, ar Taisyklės ir Taisyklių 18 priedas neprieštarauja BVK 5 straipsnio 3 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 92 straipsnio 1 daliai, 96 straipsnio 1 daliai bei kitam šiame įstatyme įtvirtintam teisiniam reguliavimui.

6. Pareiškėjas teismo posėdyje pabrėžė, kad razinos yra labai naudingos jo sveikatai, siekiant pagerinti širdies veiklą. Nurodė, kad tokie nepagrįsti atsakovo draudimai pažeidžia ne tik jo, bet ir kitų kalinčių asmenų teises. Pasak pareiškėjo, atsakovo draudimai įgyti jo prašomus produktus nelogiški ir pažeidžiantys žmogaus teises.

7. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 16–19) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Nurodė, kad Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 24 raštas yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, pagrįstas objektyvais duomenimis ir faktais, teisės aktų nuostatomis. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. galiojanti Taisyklių redakcija yra aktuali ginčui. Šių Taisyklių 76 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Šiame priede pareiškėjo prašomi įsigyti daiktai bei maisto produktai į sąrašą neįtraukti, todėl jais neleidžiama prekiauti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje. Jokių išimčių teisės aktuose nėra nustatyta. Pabrėžė, kad nuteistiesiems draudžiama įsigyti ir turėti razinų, nes jos gali būti naudojamos alkoholio ar jo surogatų gamybai. Visos aplinkybės yra išnagrinėtos ginčijamame rašte. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis gali įsigyti kitokių džiovintų vaisių, t. y. datulių, abrikosų ir slyvų. Pareiškėjas informuotas, kad cinamonas nėra įtrauktas į parduotuvės asortimentą, tačiau gali įsigyti kitokių prieskonių.

9. Atsakovas pažymėjo, kad nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą, nes nėra vienos iš būtinų sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, – institucijos neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju valstybei nekyla pareiga atlyginti pareiškėjo prašomą priteisti neturtinę žalą.

10. Atsakovas Kalėjimų departamentas, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, atsiliepime (b. l. 23–27) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

11. Nurodė, kad į 2016 m. spalio 17 d. pareiškimą Lukiškių TI-K atsakė tinkamai, paaiškino su nuteistųjų teise apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje susijusį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K ir į Kalėjimų departamentą, prašydamas pateikti informaciją, kodėl negali įsigyti tam tikrų produktų, tačiau neginčijo ir nenurodė, kad kreipėsi su prašymu įsigyti tam tikras prekes ir buvo priimtas sprendimas šių prekių pareiškėjui neleisti įsigyti. Akcentavo, kad pareiškėjas neginčijo jokio sprendimo, kuriuo jam nebūtų leista įsigyti tam tikrų prekių. Kalėjimų departamento teigimu, ginčijamas raštas nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui, tai tik informacinio pobūdžio raštas, kuriame pateikta Kalėjimų departamento pozicija. Pabrėžė, kad nėra pagrindo naikinti raštą, kuriame pateiktas teisės normų aiškinimas.

12. Taip pat nurodė, kad Kalėjimų departamentas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nesant vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Be to, iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjui galimai žala kilo dėl Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo H. D. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 24 d. raštą Nr. 96-3562 „Dėl parduotuvės veiklos“ ir Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 2S-5979 „Dėl nuteistojo H. D. prašymo“. Įpareigojo Lukiškių TI-K sudaryti pareiškėjui galimybę įsigyti prieskonių – cinamono ir džiovintų vaisių – razinų. Įpareigojo Lukiškių TI-K iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 17 d. pareiškimo dalį dėl maisto produktų – kiaušinių, sausainių ir kitų reikmenų – smilkalų bei klijų popieriui klijuoti įsigijimo. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų.

15. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 17 d. pateikė pareiškimą Lukiškių TI-K direktoriui (b. l. 21), prašydamas raštu atsakyti, kodėl negalima Lukiškių TI-K parduotuvėje nusipirkti šių pareiškėjui reikalingų produktų: kiaušinių, cinamono, razinų, smilkalų, klijų popieriui ir sausainių (b. l. 21).

16. Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 24 d. rašte Nr. 96-3562 „Dėl parduotuvės veiklos“ informavo jį, kad, vadovaujantis Taisyklių (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.) 76 punktu, nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Taisyklių 18 priedas. Paaiškino, kad į šį sąrašą nėra įtraukti popieriniai klijai, sausainiai ir smilkalai, todėl jais nėra leidžiama prekiauti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje. Nurodė, kad razinos yra draudžiamos, nes gali būti naudojamos alkoholio ir jo surogatų gamybos procese. Pažymėjo, kad parduotuvėje galima įsigyti kitokių džiovintų vaisių (datulių, abrikosų, slyvų). Taip pat nurodė, kad cinamonas nėra įtrauktas į parduotuvės asortimentą, bet galima įsigyti kitokių prieskonių (pipirų, bazilikų, džiovintų krapų ir kt.). Pažymėjo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lobby Baltic“, kuri vykdo parduotuvės veiklą Lukiškių TI-K teritorijoje, neprivalo turėti savo asortimente visų įmanomų prieskonių. Taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 18 priedu, kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems kiaušinių įsigyti neleidžiama (b. l. 20).

17. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 4 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui, nesutikdamas su Lukiškių TI-K atsakymu į jo pareiškimą (b. l. 28–29). Kalėjimų departamentas 2016 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 2S-5979 nustatė, kad Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 24 d. atsakymas yra teisingas. Patvirtintas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas apima būtiniausius maisto produktus ir kitas prekes. Prekėmis, neįtrauktomis į minėtą sąrašą, pataisos įstaigos parduotuvėse neprekiaujama. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu, Kalėjimų departamentui pavesta vykdyti suimtųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėseną ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai apibendrintą informaciją apie šios stebėsenos rezultatus. Pažymėjo, kad sąrašas gali būti peržiūrėtas ir nustačius, jog jame nurodytais maisto produktais ir kitais daiktais dauguma nuteistųjų negali užtikrinti savo minimalių poreikių, jis gali būti papildytas (b. l. 31–32).

18. Teismas vadovavosi BVK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Taisyklių 18 priede įtvirtinto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 1.6, 1.10, 1.14 punktais ir pažymėjo, kad Taisyklių 18 priede įtvirtinta, jog nuteistieji gali įsigyti ir turėti džiovintų vaisių ir prieskonių. Minėtame sąraše nėra išskirta, kokių konkrečių džiovintų vaisių ar prieskonių nuteistiesiems negalima įsigyti. Šiuo atveju Lukiškių TI-K nurodė, kad razinos yra draudžiamos, nes naudojamos alkoholio ir jo surogatų gamybos procese. Tokie Lukiškių TI-K teiginiai yra nepagrįsti. Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų (tyrimų, skundų ar kt.), kad būtent razinos naudojamos ne maistui, o alkoholio gamybai. Kadangi Sąrašo 1.6 punkte nėra išskirtas ir ribojamas razinų, kaip džiovintų vaisių, turėjimas, atsakovas Lukiškių TI-K turėjo pareiškėjui sudaryti galimybę jas įsigyti.

19. Teismas pažymėjo, kad į Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintą Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų asortimentą (toliau – ir Asortimentas) yra įtraukti džiovinti vaisiai, neišskyrus razinų (8 punktas). Lukiškių TI-K nepateikė teismui duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs nustatytą tvarką ir razinas būtų naudojęs alkoholio gamybos procese. Be to, Lukiškių TI-K teiginiai, kad pareiškėjas gali įsigyti kitų džiovintų vaisių (datulių, abrikosų ir slyvų), negali būti laikomi tinkamu pareiškėjo prašymo įsigyti razinų įgyvendinimu. Teismas konstatavo, kad ribojimas pareiškėjui įsigyti razinų yra nepagrįstas.

20. Pagal Taisyklių 18 priedo 1.10 punktą nuteistieji gali įsigyti ir turėti prieskonių (gamintojo pakuotėse). Šioje normoje nėra ribojimo įsigyti prieskonio – cinamono. Atsakovo Lukiškių TI-K teiginiai, kad pareiškėjas vietoje šio prieskonio gali įsigyti kitų prieskonių (pipirų, bazilikų, džiovintų krapų) negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo teisių įgyvendinimu. Kadangi Taisyklėse nėra ribojimo turėti cinamoną, atsakovas įpareigotinas pareiškėjui sudaryti galimybę įsigyti būtent pareiškėjo prašomą prieskonį – cinamoną. Ta aplinkybė, kad prieskonis cinamonas neįtrauktas į parduotuvės parduodamų prekių asortimentą, nesant draudimo tokį prieskonį įsigyti, negali pateisinti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, nesudarant galimybės įsigyti šio prieskonio. Teismas pažymėjo, kad cinamonas – vertingas, gydomųjų savybių turintis prieskonis, priskiriamas prie 5 naudingiausiųjų žmogaus sveikatai prieskonių (medicina-worls.com).

21. Teismas akcentavo, kad Lukiškių TI-K turi veikti pagal jam suteiktus įgaliojimus ir nagrinėdamas pareiškėjo prašymą preciziškai vadovautis Taisyklių nuostatomis. Papildomų ribojimų ir sąlygų, kurių Taisyklėse nėra nustatyta, Lukiškių TI-K negali pareiškėjui sudaryti.

22. Be to, Lukiškių TI-K dėl pareiškėjo prašymo parduotuvėje įsigyti kiaušinių, smilkalų, sausainių ir klijų popieriui nurodė, kad minėti produktai neįtraukti į Sąrašą, todėl jais neleidžiama prekiauti. Teismas atkreipė dėmesį, kad sausainiai įtraukti į Asortimentą (1 punktas). Atsakovas pareiškėjui atsakyme tokių aplinkybių nepaaiškino.

23. Teismas pažymėjo, kad Sąrašo 1.14 punkte nustatyta, jog nuteistieji gali įsigyti ir turėti kiaušinių, išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomus nuteistuosius. Šiuo atveju tik teisės normos perrašymas negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo prašymo nagrinėjimu. Teismo vertinimu, toks formalus atsakymas, nepaaiškinant priežasčių, neįvertinus individualių pareiškėjo poreikių, negali būti laikomas tinkamu pareiškimo išnagrinėjimu.

24. Lukiškių TI-K, nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl raštas, kaip individualus administracinis aktas, turi atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

25. Be to, Kalėjimų departamentas skundžiamame 2016 m. lapkričio 14 d. rašte iš esmės formaliai pritarė Lukiškių TI-K atsakyme į pareiškimą išdėstytai pozicijai, nurodė teisės aktus bei egzistuojančią galimybę papildyti Sąrašą maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis.

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundo rezoliucinėje dalyje nesuformulavo reikalavimo dėl maisto produktų – kiaušinių negalėjimo įsigyti, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą ir visą ginčo medžiagą, konstatavo, kad ginčas yra kilęs ir dėl negalėjimo įsigyti šių produktų. Todėl, siekdamas realiai ir efektyviai apginti pareiškėjo teises, byloje vertino ir jo nurodytą pažeidimą dėl minėtų maisto produktų – kiaušinių įsigijimo galimybės.

27. Teismo vertinimu, tiek Lukiškių TI-K, tiek ir Kalėjimų departamentas, gavę pareiškėjo skundus dėl negalėjimo įsigyti maisto produktų ir būtinų reikmenų, privalėjo ne formaliai išnagrinėti, o atitinkamai pagrįsti ir argumentuoti, kodėl konkretūs prašomi pareiškėjui būtini maisto produktai (kiaušiniai, sausainiai), smilkalai ar klijai popieriui negali būti parduodami. Be to, Lukiškių TI-K atitinkamai gali imtis iniciatyvos ir, įvertinusi prašomų įsigyti produktų poreikį, inicijuoti tokių daiktų įtraukimą į Sąrašą. Nepakanka nurodyti, kad pareiškėjas negali įsigyti prašomų daiktų, Lukiškių TI-K turi ne formaliai, o realiai padėti pareiškėjui įgyvendinti jo teisę įsigyti maisto produktų, jam būtinų reikmenų, o nesant tokios galimybės, privalo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti draudimo pagrindą, o nesivadovauti prielaidomis. Tokią pareiškėjo teisę garantuoja BVK 92 straipsnis.

28. Teismas konstatavo, kad tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai administracinis aktas priimamas visapusiškai neįvertinus skundo pagrindo ir aplinkybių, pažeidžia ne tik viešojo administravimo subjektui VAĮ nustatytas pareigas, bet ir gero administravimo principą, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.). Šiuo atveju Lukiškių TI-K formaliai atliko viešojo administravimo funkcijas. Taip pat ir Kalėjimų departamentas, pritaręs Lukiškių TI-K pozicijai, tinkamai netyrė ir nevertino pareiškėjo skundo. Tokie veiksmai negali būti laikomi teisėtais, o pripažįstami pažeidžiančiais pareigą tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtus individualius administracinius aktus.

29. Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas ginčijamą Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 24 d. raštą Nr. 96-3562 ir Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 2S-5979 panaikino kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Lukiškių TI-K įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl galimybės įsigyti parduotuvėje kiaušinių, smilkalų, sausainių ir klijų popieriui.

30. Teismas pažymėjo, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-107 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas, kuriuo pavedama Kalėjimų departamentui vykdyti nuteistųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėseną ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai apibendrintą informaciją apie šios stebėsenos rezultatus.

31. Byloje nėra pateiktų duomenų, kaip Kalėjimų departamentas įgyvendino pavestą funkciją vykdyti stebėseną. Šią nuostatą įrašęs pareiškėjo ginčijamame rašte, Kalėjimų departamentas teismui nepateikė duomenų, ar ėmėsi kokių konkrečių veiksmų ir, jeigu ėmėsi, tai kokių, Sąrašui papildyti, įvertinus pareiškėjo skundo turinį. Be to, neaišku, ar Lukiškių TI-K šiuo klausimu kreipėsi į Kalėjimų departamentą su atitinkamais siūlymais. Tiek Lukiškių TI-K, tiek ir Kalėjimų departamentas turi ne formaliai, o veiksmingai ginti nuteistų asmenų teises ir nesukurti jiems formalių draudimų, siekiant laikomiems asmenims jų teises, šiuo atveju BVK 92 straipsnyje įtvirtintą nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, įgyvendinti.

32. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis pats turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentą su motyvuotu prašymu į Sąrašą įtraukti maisto produktus ar kitus jam būtinus reikmenis. Tokiu atveju atsakovas turėtų spręsti būtinybę papildyti Sąrašą.

33. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad buvo pažeistas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas, atmetė kaip nepagrįstus ir konstatavo, kad pareiškėjui turi būti taikoma Taisyklių, įsigaliojusių nuo 2016 m. balandžio 1 d., redakcija. Atsakovai šio pareiškėjo nurodyto pažeidimo nepadarė ir tinkamai taikė ginčo metu galiojusių Taisyklių redakciją.

34. Dėl žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad šiuo sprendimu dėl netinkamo skundo ištyrimo panaikino Kalėjimų departamento ginčijamą raštą, taip pat panaikino ir Lukiškių TI-K raštą bei įpareigojo sudaryti galimybę pareiškėjui įsigyti razinų ir cinamono, o kitą dalį prašymo perdavė spręsti iš esmės. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, nenustatė Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, todėl negali būti tenkinamas reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento.

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas, nenustačius būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestas kaip nepagrįstas.

36. Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Taisyklių 18 priedo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą grindė abstraktaus pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, tačiau detaliai prašymo suformuluotais teisiniais argumentais nepagrindė. Teismui nekilo abejonių dėl galiojančio teisinio reglamentavimo. Be to, pažymėjo, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog Sąrašas gali būti peržiūrėtas ir, nustačius būtinybę, papildytas. Be to, atsakovas Lukiškių TI-K įpareigotas sprendimu iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pareiškimo dalį ir tinkamai jį pagrįsti.

III. 37. Atsakovas Lukiškių TI-K (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 63–68), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti išlaidas už dokumentinės medžiagos parengimą. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

37.1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančių įrodymų ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių visumą, padarė netinkamą išvadą, kuria grindė savo sprendimą. Šiuo atveju teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes Lukiškių TI-K buvo įpareigotas sudaryti sąlygas įsigyti cinamono ir razinų. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–5 punkto reikalavimų, nes nėra grindžiamas jokiais norminiais aktais. Taisyklių 18 priede nėra išskirta, kokių konkrečiai džiovintų vaisių ir prieskonių nuteistiesiems negalima įsigyti, o Lukiškių TI-K turi veikti vadovaudamasis teisiniu reguliavimu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino norminį teisės aktą – Taisykles teisėtumo požiūriu. Nei Lukiškių TI-K, nei Kalėjimų departamentas negali savarankiškai reglamentuoti pareiškėjo galimybės įsigyti tam tikrų Sąraše tiksliai neįvardintų maisto produktų tvarkos. Šiuo atveju teismas iš esmės atliko įstatymų leidžiamosios valdžios funkciją, nes vien tuo pagrindu, kad razinų ir cinamono turėjimas nėra išskirtas Sąrašo 1.6 punkte, nurodė, jog atsakovas turėjo sudaryti galimybę šių produktų įsigyti. Teismas nevertino, kad draudimu įsigyti razinų atsakovas siekia užtikrinti bausmės vykdymo režimo įgyvendinimą, nes razinos gali būti naudojamos alkoholio ir jo surogatų gamybos procese. Sąraše yra numatyta bendra nuteistųjų teisė įsigyti prieskonių, nekonkretizuojant jų rūšies, tuo tarpu teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „Lobby Baltic“, vykdanti prekybą Lukiškių TI-K teritorijoje, visų įmanomų prieskonių į savo asortimentą įtraukti objektyviai negali.

37.2. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jam padaryta neturtinė žala, taip pat nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai pasireiškė padaryta žala. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų veiksmų patirta žala, tenka pareiškėjui, kuris privalo pagrįsti ir priežastinį ryšį.

38. Pareiškėjas H. D. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 77–82) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39. Atsiliepime pažymi, kad teismas skundą išnagrinėjo neperžengdamas jo ribų. Taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, taigi ne įstatymų leidžiamosios, o įstatymų vykdomosios valdžios struktūroje veikiančio subjekto. Teismas jokios materialinės teisės normos nesukūrė, o tik rėmėsi Sąrašo 1.6 punktu, kuriame nėra konkretizuoti maisto produktai ir prieskoniai, kas savaime reiškia, kad toks Sąrašas negali būti aiškinamas siaurinamai, draudžiant įsigyti ir turėti produktus ar prieskonius, kurie nėra įvardinti kaip draudžiami. Teisinis reguliavimas pasikeitusiose Taisyklėse blogina pareiškėjo padėtį, nors jis nėra pažeidęs režimo, neturi nuobaudų, vykdo savo pareigas. Mano, jog Taisyklių nuostatos galimai prieštarauja BVK 5 straipsnio 3 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 92 straipsnio 1 daliai, 96 straipsnio 1 daliai. Pirmosios instancijos teismas taikė ir aiškino teisę remdamasis teisės normų hierarchija. Apeliacinio skundo dalis dėl valstybės civilinės atsakomybės yra nesusieta su šios konkrečios bylos specifika ir joje nėra pateikiama jokių konkrečių argumentų, kokius pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas. Pateikia argumentus, kad cinamonas yra vertingas prieskonis. Mano, jog nėra pagrindo Lukiškių TI-K priteisti prašomas išlaidas, nes įrodymai pateikti vykdant teismo nurodymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. spalio 24 d. rašto Nr. 96-3562 „Dėl parduotuvės veiklos“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 2S-5979 „Dėl nuteistojo H. D. prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą sudaryti galimybę pareiškėjui įsigyti ir / ar turėti klijų popieriui, sausainių, smilkalų, razinų ir cinamono bei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

41. Pareiškėjas teismo, be kita ko, prašė panaikinti Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 24 d. raštą Nr. 96-3562 „Dėl parduotuvės veiklos“ ir Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 2S-5979 „Dėl nuteistojo H. D. prašymo“.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų raštų turinį, sprendžia, jog jie yra aiškiai informacinio pobūdžio. Lukiškių TI-K direktorius, atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi, informavo pareiškėją raštu, kodėl Lukiškių TI-K parduotuvėje nėra galimybės įsigyti tam tikrų produktų. Kalėjimų departamentas 2016 m. lapkričio 14 d. rašte taip pat tik paaiškino su pareiškėjo kreipimusi susijusias aplinkybes.

43. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju minėtų raštų vertinimui taikytinos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 23 d.) (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), nuostatos, o ginčijamų raštų teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas tik paminėto teisinio reguliavimo kontekste.

44. VAĮ 14 straipsnio (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 47 punkte įtvirtinta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių 47.4 punktą į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma.

45. Įvertinusi ginčijamų raštų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio pareiškėjo kreipimąsi ribas, pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta į jo pareiškime išdėstytus prašymus, t. y. pateikta prašoma informacija dėl Lukiškių TI-K parduotuvės veiklos ir asortimento, o ginčijami raštai atitinka Prašymų nagrinėjimo taisyklių 47 punkto reikalavimus.

46. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 priede (2016 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1R-206 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 5 d.) patvirtinto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 1.6 punkte numatyta, jog nuteistieji gali įsigyti ir turėti džiovintų vaisių (gamintojo pakuotėse), o Sąrašo 1.10 punkte numatyta galimybė įsigyti ir turėti prieskonių (gamintojo pakuotėse). Sąraše nėra išskirta, kokių konkrečių džiovintų vaisių ar prieskonių nuteistiesiems galima įsigyti. Pareiškėjui buvo nurodyta, jog jis Lukiškių TI-K parduotuvėje gali įsigyti ne razinų, tačiau kitokių džiovintų vaisių (datulių, abrikosų, slyvų) ir, nors nėra galimybės įsigyti cinamono, galima įsigyti kitokių prieskonių (pipirų, bazilikų, džiovintų krapų ir kt.). Šiuo atveju pabrėžtina, kad pareiškėjas jokių individualių ir išskirtinių objektyviais duomenimis pagrįstų aplinkybių, kodėl jam buvo būtinas būtent cinamonas ir razinos, nenurodė.

47. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu, Kalėjimų departamentui pavesta vykdyti suimtųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėseną ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai apibendrintą informaciją apie šios stebėsenos rezultatus. Sąrašas gali būti peržiūrėtas ir nustačius, jog jame nurodytais maisto produktais ir kitais daiktais dauguma nuteistųjų negali užtikrinti savo minimalių poreikių, jis gali būti papildytas. Šiuo atveju pareiškėjas pats turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentą su motyvuotu prašymu į Sąrašą įtraukti maisto produktus ar kitus jam būtinus reikmenis.

48. Pirmosios instancijos teismas ginčijamus Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento raštus nepagrįstai vertino kaip individualius administracinius aktus, kuriuose viešojo administravimo subjektas atsisako atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių kreipėsi tik dėl to, kad jam būtų paaiškinta, kodėl tam tikri produktai nėra parduodami Lukiškių TI-K parduotuvėje. Todėl ir teismas minėtus raštus turėjo vertinti tik tokia apimtimi, t. y. ar pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta suteikiant prašomą informaciją.

49. Atsižvelgiant į tai, kad šioje nutartyje konstatuota, jog pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta, reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti skunde nurodytus pažeidimus, nesudarant galimybės pareiškėjui įsigyti ir / ar turėti klijų popieriui, sausainių, smilkalų, razinų ir cinamono, negali būti tenkinamas, nes nagrinėjamu atveju nėra atsakovo atsisakymo įvykdyti pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus.

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytų faktinių aplinkybių visumą ir tai, kad pareiškėjui ginčijamais raštais buvo tinkamai atsakyta, vertina, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo iš esmės nėra tikslinga pasisakyti.

51. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimento, vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintu Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentu (toliau – ir Asortimentas). Tačiau pažymėtina, kad Asortimente yra nustatytas būtent tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų sąrašas. Tuo tarpu pareiškėjas yra nuteistasis, kuris laikomas kalėjime, o ne tardymo izoliatoriuje, todėl Asortimento nuostatos jam netaikytinos.

52. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir netinkamai aiškino ir taikė šiai bylai aktualias materialinės teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas. Nenustačius atsakovo atstovo Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų ir nesant pagrindo panaikinti skundžiamus Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento raštus, atsakovo skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 24 d. raštas Nr. 96-3562 „Dėl parduotuvės veiklos“ ir Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 2S-5979 „Dėl nuteistojo H. D. prašymo“ ir Lukiškių TI-K įpareigotas sudaryti pareiškėjui galimybę įsigyti prieskonių – cinamono ir džiovintų vaisių – razinų ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 17 d. pareiškimo dalį dėl maisto produktų – kiaušinių, sausainių ir kitų reikmenų – smilkalų bei klijų popieriui klijuoti įsigijimo, pakeičiama ir ši pareiškėjo skundo dalis atmetama. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

53. Dėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumentų kopijų byloje pateikimu teismo pavedimu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka šiuo atveju netaikytina. Esant šioms aplinkybėms, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką prašomos išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015, 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1952-575/2017, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1112-662/2018, 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1267-602/2018).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. spalio 24 d. raštas Nr. 96-3562 „Dėl parduotuvės veiklos“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 2S-5979 „Dėl nuteistojo H. D. prašymo“ ir Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas įpareigotas sudaryti pareiškėjui galimybę įsigyti prieskonių – cinamono ir džiovintų vaisių – razinų ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 17 d. pareiškimo dalį dėl maisto produktų – kiaušinių, sausainių ir kitų reikmenų – smilkalų bei klijų popieriui klijuoti įsigijimo, pakeisti ir šią pareiškėjo H. D. skundo dalį atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė