2023-09-27 Nr. AB-17270-3-61-3-06286-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2311-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06286-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 23S59165 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1 Pareiškėjas kilmės šalyje buvo persekiojamas ginkluotų grupuočių dėl atsisakymo jungtis prie vienos iš jų. Kilmės valstybėje ne kartą pasikėsinta į pareiškėjo gyvybę, sunaikintas jo ūkis, kuris buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

2.2 Atsakovas pareiškėjo prieglobsčio prašymą atmetė, remdamasis subjektyviomis prielaidomis ir esminės reikšmės neturinčiais neatitikimais pareiškėjo pasakojime, savo išvadomis pats prieštaraudamas nustatytiems faktams.

2.3 Atsakovas vertindamas pirmąjį pasakojimo epizodą – pareiškėjo verbavimą į vieną iš (duomenys neskelbtini) karinių grupuočių vertino tik formalią šaukimo į (duomenys neskelbtini) tvarką, visiškai ignoruodamas tai, kad, kaip pats konstatavo Sprendime, (duomenys neskelbtini) veikia daugybė kitų ginkluotų grupuočių. Tai, kad kai kurios iš karinių grupuočių naudoja daugiau ekonomines paskatas naujiems kariams pritraukti, nereiškia, jog kitos grupuotės šiam tikslui nesiima prievartos. Atsakovas kaip pareiškėjo pasakojimo nepatikimumo įrodymą nurodė ir tai, kad pareiškėjas negalėjo identifikuoti, kuri konkrečiai grupuotė siekė jį užverbuoti ir vėliau kėsinosi į jo gyvybę. Tačiau tai, jog pareiškėją užverbuoti siekę kariai turėjo oficialiai prisistatyti, kaip priklausantys kažkuriai karinei grupuotei, tėra Migracijos departamento subjektyvi prielaida. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo paminėti jokių jį verbavusios karinės grupuotės skiriamųjų ženklų, nėra esminė jau vien dėl to, kad šie įvykiai vyko treji metai iki atvykimo į Lietuvą, todėl tokias detales pareiškėjas galėjo pamiršti arba grupuotės nariai skiriamųjų ženklų galėjo ir neturėti.

2.4 Vertindamas antrąjį pareiškėjo pasakojimo epizodą – pasikėsinimą į pareiškėjo gyvybę ginklu, atsakovas vėl rėmėsi subjektyvia prielaida, kad visi (duomenys neskelbtini) veikiančių ginkluotų grupuočių nariai yra aiškiai vizualiai identifikuotini iš skiriamųjų ženklų. Ši atsakovo prielaida niekuo nepagrįsta.

2.5 Vertindamas trečiąjį pareiškėjo pasakojimo epizodą – pareiškėjo pagrobimą bei kankinimą, atsakovas prieštarauja pats sau, nes vienoje Sprendimo vietoje pareiškėjo negalėjimą identifikuoti savo užpuolikų nurodė kaip pasakojimo trūkumą, tačiau kai pareiškėjas savo užpuolikus identifikavo kito epizodo atveju, atsakovas nurodė, jog tai buvo neįmanoma. Be to, darė prielaidas apie tai, kaip pagrobėjai turėjo elgtis pareiškėjui pabėgus, t. y. jį toliau persekioti, o jiems to nepadarius, visas pareiškėjo pasakojimas tariamai praranda pagrįstumą.

2.6 Vertindamas ketvirtąjį pareiškėjo pasakojimo epizodą – pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ūkio sunaikinimą, atsakovas, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo atsakovui pateikta eksperto išvada dėl pareiškėjo patirtos žalos masto yra nepatikima ir apskritai nelaikytina eksperto išvada, ją teikdamas pareiškėjas, neva, siekia klaidinti atsakovą, todėl visas jo pasakojimas tampa nepatikimu. Atsakovas netyrė ir Sprendime nenurodė, kokie standartai taikytini tokio pobūdžio ekspertų išvadoms (duomenys neskelbtini), apie jos patikimumą spręsdamas pagal Lietuvoje taikytinus standartus. Taip pat jei atsakovui pareiškėjo pateikta eksperto išvada ir pasirodė nepatikima, atsakovas ją vertinti turėjo individualiai ir remdamasis šiuo argumentu negalėjo padaryti apibendrintos išvados, kad pareiškėjas atsisako bendradarbiauti ir siekia suklaidinti atsakovą.

2.7 Esant minėto pobūdžio tariamiems prieštaravimams pareiškėjo pasakojime bei pasakojimo detalių trūkumui, Migracijos departamentas turėjo pareigą bendradarbiauti su pareiškėju ir dėti pastangas juos pašalinti. Šių prieštaravimų negalint pašalinti, atsakovas situaciją turėjo vertinti pareiškėjo naudai, kadangi pareiškėjas dėjo visas pastangas bendradarbiauti su atsakovu ir tinkamai pagrįsti jam kilmės valstybėje kylančią individualią grėsmę.

2.8 Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Atsakovo išvada yra nepagrįsta, nes pareiškėjo pateikti duomenys pagrindžia realią ir individualią grėsmę jo sveikatai ir net gyvybei jo kilmės valstybėje.

3. Teismui 2023 m. birželio 23 d. pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjo atstovė nurodė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo patikimumą, nepagrįstai reikalavo pateikti smulkias technines detales, tokias, kaip (duomenys neskelbtini), grupuotės herbą ar vėliavą, nes tokių detalių žmonės dažniausiai negali prisiminti, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra civilis, neturintis ekspertinių žinių apie (duomenys neskelbtini).

4. Sprendimo išvada, kad pareiškėjas nesugebėjo nurodyti, pagal ką identifikavo, jog šaulys iš tos pačios grupuotės, yra visiškai nepagrįsta, nes apklausos dalyje dėl šio epizodo Migracijos departamento darbuotojas apskritai neuždavė jokių klausimų, kaip pareiškėjas identifikavo, jog į jį šovęs asmuo priklauso tam tikrai karinei grupuotei, o tik bandė išsiaiškinti, ar pareiškėjas galėjo matyti kaltininką. Tik Sprendime padaręs išvadą apie pareiškėjo regėjimo galimybes – kad 70 metrų atstumu pareiškėjas niekaip negalėjo atpažinti kaltininko – darė deklaratyvias išvadas apie pareiškėjo pasakojimo nepatikimumą. Jeigu Migracijos departamento darbuotojui kilo abejonių dėl pareiškėjo atsakymų, jis turėjo bendradarbiauti su pareiškėju ir užduoti patikslinančius klausimus, tačiau šios pareigos neįvykdė ir Sprendime darė nepagrįstas išvadas. Migracijos departamento spekuliavimas apie apšaudomo pareiškėjo galimybes atpažinti į jį pasikėsinti bandžiusį asmenį pagal atstumą ar kaltininko motyvus „užbaigti“ pradėtą pasikėsinimą ir „atsikratyti“ potencialiu liudininku, yra deklaratyvūs, paremti Migracijos departamento darbuotojo įsivaizdavimu, kaip kaltininkas turėjo elgtis.

5. Migracijos departamentas, vertindamas trečiąjį epizodą, rėmėsi deklaratyviais ir spekuliatyviais argumentais lygiai taip pat kaip ir vertindamas antrąjį. Akivaizdu, kad pareiškėją pagrobę asmenys nepasakys savo vardų ir nepateiks informacijos, iš kokios karinės grupuotės jie yra, koks jų dalinys ar kur pareiškėjas galėtų pateikti skundą dėl šio pagrobimo. Taigi pareiškėjas darė išvadas apie jį pagrobusių asmenų priklausomybę tik iš tų faktų (kaip dialektas), kurie yra jam žinomi.

6. Pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) miesto valstiečių asociacijos raštas apie medžių nukirtimą dėl užstojamo vaizdo iš esmės identifikuoja medžius nukirtusius asmenis, ir nors nėra nurodoma jų priklausomybė tam tikrai karinei grupuotei, tiek raštas, tiek pareiškėjo pateikta ekspertinė išvada patvirtina, kad jo ūkis buvo naikinamas.

7. Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo papildomos apsaugos poreikio dėl jo gyvenamojoje teritorijoje vyraujančio nusikalstamumo. Pagal kilmės valstybės informaciją, išvykę iš (duomenys neskelbtini) asmenys, po grįžimo, susiduria su kankinimais, žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu orumą elgesiu. Migracijos departamentas, darydamas išvadą, jog nėra individualių aplinkybių, kurios sąlygotų pareiškėjui kylančią grėsmę patirti netinkamą elgesį kilmės valstybėje, nevertino grįžusių į (duomenys neskelbtini) asmenų padėties. Atsakovas neįvykdė pareigos surinkti naujausią kilmės valstybės informaciją ir neatsižvelgė į Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) gaires ir kitų tarptautinių organizacijų viešai prieinamą informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovo atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais:

9.1 Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl priverstinio verbavimo neatitinka kilmės valstybės informacijos. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia, grėsė ar grės individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas. Taip pat ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų mirties bausmė, kankinimai. Atsižvelgus į tai, konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

9.2 Vertinant pareiškėjo pirmojo epizodo pasakojimą kilmės valstybės kontekste konstatuota, jog tyrimo metu buvo nustatyti neatitikimai. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad ginkluotos karinės grupuotės, esančios (duomenys neskelbtini), naudotų prievartą verbuojant naujus karius, ypač (duomenys neskelbtini), kuomet kariniai veiksmai apsiriboja pavieniais susirėmimais (duomenys neskelbtini), dėl ko naujų karių poreikis yra ženkliai sumažėjęs. Karinės grupuotės, priklausančios (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kovotojus (duomenys neskelbtini) dislokuoja iš kitų (duomenys neskelbtini) šalių, kurie yra ideologiškai ar finansiškai motyvuoti, likusią kovotojų dalį užpildant savanoriais. Kitos karinės grupuotės, kaip kad (duomenys neskelbtini) įtakos zonoje esantis (duomenys neskelbtini) ar kitos (duomenys neskelbtini) pavaldžios grupuotės neturi kliūčių rasti naujų rekrūtų, siūlydamos sudaryti gerai apmokamus kontraktus, tokiais darbo pasiūlymais ypač taikantis į jaunus ir fiziškai pajėgius (duomenys neskelbtini) piliečius, išnaudojant sudėtingą ekonominę padėtį šalyje.

9.3 Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad bent viena (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) sąjungininke esanti ginkluota grupuotė savo karinėje ar saugumo struktūroje (duomenys neskelbtini) turėtų darinius, pavadinimu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Karinės grupuotės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) sąjungininkėmis, ypač tos, kurios yra ideologiškai motyvuotos (duomenys neskelbtini) priklausančios grupuotės), siekdamos įtvirtinti savo įtaką ir matomumą (duomenys neskelbtini), naudoja grupuotę identifikuojančias vėliavas ir antsiuvus ant karinės uniformos. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimo apie šaukimą į karinę tarnybą trūkumus bei į tai, kad pasakojimas nėra suderinamas su kilmės valstybės informacija, ši pasakojimo dalis nelaikyta patikimu įrodymu.

9.4 Pareiškėjo teiginiai, kad jį pagrobę asmenys priklauso tai pačiai neatpažintai ginkluotai grupuotei, kuri grasino ir pasikėsino į pareiškėją išskirtinai pagal jų dialektą, laikytini subjektyvia nuomone, o ne nustatytu faktu. Pareiškėją tariamai pagrobę asmenys neprisistatė, aiškiai nenurodė savo priklausomybės konkrečiai karinei grupuotei. Pareiškėjo pagrobimo ir pabėgimo metu nepavyko nustatyti jokių kitų elementų, kurie leistų identifikuoti grupuotę.

9.5 Pareiškėjo pateiktas įrodymas, t. y. ekspertinė išvada, surašyta ranka ant A4 formato lapo, nors tokio pobūdžio dokumentai, tikėtina, būtų ne tik spausdintinės formos, bet ir laikantis standartizuotos formos arba bent jau tinkamai struktūruotas (atsižvelgus į tai, jog ekspertinė išvada buvo teikiama (duomenys neskelbtini). Ekspertinėje išvadoje taip pat nėra nurodoma eksperto išsilavinimo bei licencijos numerio ir licencijos galiojimo termino. Ekspertinė išvada taip pat konstatuoja faktus, kurie negali būti nustatyti moksliniu būdu arba nėra pateikiama paaiškinimo ar tyrimo metodikos, kaip buvo nustatytas tam tikras faktas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų buvo sulaikytas su kitais nelegaliais migrantais, kirtęs neteisėtai valstybės sieną, atvykstant iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas prieglobsčio iš karto Lietuvoje nepasiprašė, nurodė ketinęs vykti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo artimieji. Pareiškėjas buvo sulaikytas, vėliau apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre.

12. Teismas tai pat nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 15 d. vykusios apklausos metu nurodė, jog jo paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Privalomąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), po to buvo įtrauktas į rezervistų sąrašą. Pareiškėją 2018 m. aplankė nenustatytos karinės grupuotės nariai, kurie reikalavo pareiškėją jungtis prie karinės grupuotės, o šiam atsisakius, buvo grasinama nužudyti. Šaukime buvo nurodyta pareiškėjui atvykti į grupuotės būstinę pagal šaukime nurodytą adresą. Nuo 2018 m. prieglobsčio prašytojas buvo šaukiamas atlikti karinę tarnybą kelis kartus, tačiau visą laiką į tai nekreipė dėmesio.

Šaukimuose nebuvo nurodoma tiksli atvykimo data. Šaukimo viršuje buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Nuo pirmojo šaukimo gavimo 2018 m. praėjus 1,5 mėnesio pirmą kartą buvo pasikėsinta į pareiškėjo gyvybę. Prieglobsčio prašytojui dirbant nuosavame žemės ūkyje, asmuo, stovėjęs per 70 metrų nuo pareiškėjo, paleido dvi kultas į jo pusę – viena kulka praskriejo greta juosmens, kita kulta – ties galva. Pirmojo šūvio paleidimo metu pareiškėjas buvo atsukęs nugarą į šaulį. Po pirmojo šūvio pasislėpė už akmeninės tvoros.

Pareiškėjas atpažinęs asmenį pradėjo šaukti žinąs šaulio vardą ir pavardę. Šaulys dėvėjo karinę aprangą. Apklausos metu taip pat nurodė, kad po pirmojo pasikėsinimo praėjus 20–25 dienoms, dirbant ūkyje, viduryje dienos neatpažinti asmenys priėjo prie pareiškėjo iš nugaros, surišo rankas, uždengė galvą maišu ir nugabeno į greta esančią sodybą už miesto ribų, kuri priklauso neatpažintai ginkluotai grupuotei. Pareiškėjas neatpažino nei vieno iš jį pagrobusių asmenų bei nėra tikras, kokiai grupuotei priklausė minėti asmenys.

Tačiau, pareiškėjo teigimu, jis atpažino, kad jį pagrobę asmenys priklauso tai pačiai nenustatytai ginkluotai grupuotei iš jų kalbos (dialekto), nes kiekvienas rajonas turi savo dialektus. Pareiškėją nugabenus į sodybą, jis buvo vienintelis pagrobtas asmuo. Nuėmus maišą nuo galvos pareiškėjo buvo reikalaujama sumokėti išpirką norint atgauti laisvę. Pareiškėją pagrobę asmenys šiam nupjovė pirštą, nufotografavo ir ketino siųsti jo šeimai, kaip grasinimą, kad pradedama nuo piršto, o negavus nustatytos išpirkos bus siunčiamos kitos kūno dalys.

Iš pareiškėjo buvo reikalaujama sumokėti (duomenys neskelbtini) sumą. Pareiškėjas buvo sulaikytas 1–1,5 dienos. Pastate, kuriame buvo laikomas, buvo dar keturi asmenys, iš kurių jo prižiūrėti buvo paliktas tik vienas. Pareiškėjo rankos buvo pririštos prie kėdės, ant kurios jis sėdėjo. Tuo momentu kai patalpą, kurioje buvo pareiškėjas, paliko jį prižiūrėjęs asmuo, jis išsilaisvino ir iššoko pro lango ertmę (lango nebuvo). Šalia tos sodybos buvo medžių tankmė, kur bet kas galėtų pasislėpti, todėl jam nesunkiai pavyko pasprukti, nes rajonas buvo pažįstamas.

Sodyba, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo nutolusi apie 3 km nuo jo ūkio, todėl jam pavyko gana greitai parbėgti namo. Grįžus namo, pas pareiškėją jo gyvenamojoje vietoje niekas neapsilankė ir jo neieškojo. Praėjus mažiau nei mėnesiui nuo pareiškėjo pagrobimo, į jo turimą žemės ūkį atvyko neatpažintos ginkluotos grupuotės atstovas. Pareiškėjui buvo nurodyta nupjauti visus (duomenys neskelbtini), nes esą tarp jų slepiasi sukilėliai (pašalinus medžius bus matomas visas horizontas). Tačiau tikroji paskata nupjauti medžius buvo ekonominė nauda, nes neatpažinta ginkluota grupuotė siekė (duomenys neskelbtini) realizuoti juodojoje rinkoje.

Pareiškėjas nupirko generatorių ir projektorius, lempas ir neatpažintos grupuotės atstovams siūlė naktimis apšviesti visą ūkį, tačiau grupuotė atsisakė tokio pasiūlymo bei pagrobė generatorių, lemputes ir nupjovė visus medžius. Prieglobsčio prašytojas prieštaraudamas neatpažintos grupuotės neteisėtiems veiksmams kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismo nutarimu buvo skirtas žemės ūkio ekspertas-inžinierius, kuris apžiūrėjo pareiškėjo ūkį ir konstatavo itin didelę žalą, sukeltą (duomenys neskelbtini).

Paskutinis kontaktas su neatpažinta ginkluota grupuote buvo 2019 metų pabaigoje. Visą laiką iki 2020 metų pareiškėjas slapstėsi, su niekuo nenorėjo bendrauti. Slėpėsi namuose kartu su motina, tačiau kelis kartus taip pat buvo persikėlęs pas giminaičius ar draugus. Pareiškėjas slapstėsi (duomenys neskelbtini) mieste. Į kitą vietovę persikelti negalėjo, nes ten būtų reikėję nuomotis būstą, o nuomai pinigų jis neturėjo. Pareiškėjui pavykdavo keliauti tarp draugų ir giminaičių, nes tarp jo kaimo ir miesto nebuvo kontrolės punktų.

O vykstant į kitus miestus pavykdavo apeiti kontrolės punktus keliaujant ne pagrindiniais keliais arba sumokant kyšį, kad pasislėptų autobuse, kuris keliauja pro patikros punktą.

13. Migracijos departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, tyrimo metu surinktus duomenis bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 86, 87, 1301 straipsniais; Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Prieglobsčio tvarkos aprašas) 105.3 papunkčiu 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 23S59165 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

14. Sprendime atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo pasakojimo apie šaukimą į karinę tarnybą vidinius trūkumus bei į tai, kad pasakojimas nėra suderinamas su kilmės valstybės informacija, ši pasakojimo dalis atmetama ir nelaikoma patikimu įrodymu. Taip pat konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikyta visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteikiamas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas būtų vienos iš (duomenys neskelbtini) kariniame konflikte dalyvaujančių šalių narys. Taip pat nebuvo nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas būtų (duomenys neskelbtini) konflikto metu dalyvavęs kariniuose veiksmuose, todėl pareiškėjas priskirtinas civiliui ir atitinka civilio kriterijų. Pareiškėjas yra vidutinio amžiaus vyras, neturintis rimtų sveikatos sutrikimų ar neįgalumo. Pareiškėjas iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) nemokamai apsistodavo pas gimines ir draugus ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kitose vietovėse bei turėjo šeimos/draugų palaikymo tinklą. (Duomenys neskelbtini) miestas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui neatitikus beatodairiško smurto bei realios ir individualios grėsmės kriterijų, grėsmės gyvybei ir sveikatai bei priežastinio ryšio tarp beatodairiško smurto ir kylančios grėsmės kumuliatyviniai kriterijai nevertinti. Atsižvelgiant į tai, jog kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustačius, konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Vertindamas pareiškėjo pirmojo epizodo pasakojimą kilmės valstybės kontekste, Migracijos departamentas konstatavo, jog tyrimo metu buvo nustatyti neatitikimai. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog ginkluotos karinės grupuotės, esančios (duomenys neskelbtini), naudotų prievartą verbuojant naujus karius, ypač (duomenys neskelbtini), kuomet kariniai veiksmai apsiriboja pavieniais susirėmimais (duomenys neskelbtini), dėl ko naujų karių poreikis yra ženkliai sumažėjęs. Karinės grupuotės, priklausančios (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kovotojus (duomenys neskelbtini) dislokuoja iš (duomenys neskelbtini), kurie yra ideologiškai ar finansiškai motyvuoti, likusią kovotojų dalį užpildant savanoriais. Kitos karinės grupuotės, kaip kad (duomenys neskelbtini) neturi kliūčių rasti naujų rekrutų, siūlydamos sudaryti gerai apmokamus kontraktus, tokiais darbo pasiūlymais ypač taikantis į jaunus ir fiziškai pajėgius (duomenys neskelbtini) piliečius, išnaudojant sudėtingą ekonominę padėtį šalyje. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad bent viena (duomenys neskelbtini) sąjungininke esanti ginkluota grupuotė savo karinėje ar saugumo struktūroje (duomenys neskelbtini) turėtų darinius, pavadinimu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, jog karinės grupuotės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) sąjungininkėmis, ypač tos, kurios yra ideologiškai motyvuotos (duomenys neskelbtini), siekdamos įtvirtinti savo įtaką ir matomumą (duomenys neskelbtini), naudoja grupuotę identifikuojančias vėliavas ir antsiuvus ant karinės uniformos.

16. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam pavyko nustatyti, kad jį pagrobę asmenys priklauso tai pačiai neatpažintai ginkluotai grupuotei, kuri grasino ir pasikėsino, išskirtinai pagal jų dialektą, laikytina subjektyvia nuomone, o ne nustatytu faktu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nepavyko nustatyti ir kitų elementų, kurie leistų identifikuoti grupuotę.

17. Pareiškėjas, norėdamas patvirtinti teiginius, kad nenustatytos ginkluotos grupuotės nariai atvyko į jam priklausantį ūkį ir pareikalavo nupjauti visus ūkyje esančius (duomenys neskelbtini) pateikė ekspertinio tyrimo išvados kopiją. Įvertinus pateiktą išvadą, nustatyta, kad ekspertinė išvada surašyta ranka ant A4 formato lapo, nors tokio pobūdžio dokumentai, tikėtina, būtų ne tik spausdintinės formos, bet ir laikantis standartizuotos formos arba bent jau tinkamai struktūruotas (atsižvelgus į tai, jog ekspertinė išvada buvo teikiama (duomenys neskelbtini) generalinei prokuratūrai). Ekspertinėje išvadoje taip pat nėra nurodoma eksperto išsilavinimo bei licencijos numerio ir licencijos galiojimo termino. Ekspertinė išvada taip pat konstatuoja faktus, kurie negali būti nustatyti moksliniu būdu ir tikėtina remiasi pareiškėjo paaiškinimais („niokojama buvo nakties metu“), nėra pateikiama paaiškinimo ar tyrimo metodikos, kaip buvo nustatytas tam tikras faktas („žemė niokojama buvo palaipsniui per du pastaruosius mėnesius (iki dabar)“).

18. Atsakovui atlikus patikrinimą Google maps13 ir Mapcarta14, Openstreetmap15 (vietovių pavadinimai pateikiami originalo kalba), iš ekspertinėje išvadoje nurodytų vietovių buvo rasta tik viena vietovė – (duomenys neskelbtini), tačiau vietovė (duomenys neskelbtini) ar kelias jungiantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aplinkinėse vietovėse nebuvo rastas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ekspertinėje išvadoje du kartus paminėta, jog žemės ūkio apžiūra ir ūkiui sukeltos žalos vertinimas buvo atliktas 2018 m. sausio 19 d., bei konstatuota, jog ūkio niokojimas truko 2 mėnesius iki 2018 m. sausio 19 d. Kas, atsakovo vertinimu, reikštų, jog ūkio niokojimas buvo pradėtas maždaug 2017 metų lapkričio mėnesio viduryje/pabaigoje. Tačiau pareiškėjas daugybę kartų paminėjo, jog pirmasis persekiojimo epizodas prasidėjo 2018 metais ir iš įvardytų persekiojimo epizodų pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ūkio niokojimas yra tik ketvirtas epizodas, kiekvieną iš epizodų skiriant nuo vieno iki pusantro mėnesio ir trukus iki 2019 metų galo, kuomet pareiškėjas pradėjo aktyviai slapstytis. Net ir tuo atveju, jeigu pirmasis persekiojimo epizodas būtų prasidėjęs 2018 m. sausio 1 d., iki 4 persekiojimo epizodo pradžios mažiausiai būtų praėję apie 3-4 mėnesius (nuo 1 epizodo iki 2 epizodo – 1,5 mėn.; nuo 2 epizodo iki 3 epizodo – 20-25 dienos; nuo 3 epizodo iki 4 epizodo – maždaug 1 mėn.). Taip pat dar reikėtų pridėti laikotarpį nuo 4 epizodo pradžios iki kreipimosi į teismą ar ikiteisminio tyrimo instituciją dėl neatpažintos ginkluotos grupuotės neteisėtų tęstinių veiksmų, nes, pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) buvo nukirsti ne vienu kartu, o per kelis kartus. Taip pat reikėtų pridėti papildomai laikotarpį nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki eksperto skyrimo, ekspertizės atlikimo ir ekspertinės išvados pateikimo. Įvertinus Migracijos departamentui pateikiamos įvykių sekos chronologiją bei atsižvelgus į pareiškėjo apklausos metu nurodytas datas ir įvykių seką, pagrįstai laikytina, jog pareiškėjo pateikto dokumento turinys prieštarauja parodymams apklausos metu (t. y. 4 epizodas, pagal pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, negalėjo nei prasidėti, nei baigtis 2018 m. sausio 19 d.).

19. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsižvelgus į nustatytus prieštaravimus tarp pareiškėjo pasakojimo apklausos metu ir pateiktos eksperto išvados, nesant galimybės pašalinti nustatytų prieštaravimų, eksperto išvada pagrįstai nebuvo laikoma patikimu įrodymu.

20. Teismas taip pat pažymėjo, kad pateikta eksperto išvada, net ir tuo atveju jeigu būtų pripažinta patikima, esant prieštaravimų bendrai ir specifinei kilmės valstybės informacijai dėl kitų persekiojimo epizodų, galėtų patvirtinti nebent tik aplinkybę, jog tik apie 1/6 viso žemės ūkio buvo nuniokota, o sukelta žala yra minimali – 171 Eur. Ekspertinės išvados objektas nebuvo nustatyti žalos sukėlėjų ir jų motyvų, todėl sutiktina, kad pateikiamos informacijos prieglobsčio prašymo nagrinėjimui aktualumas būtų minimalus.

21. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad Migracijos departamentas surinko išsamią ir detalią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą individualią informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

22. Teismo įsitikinimu, kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Pagal byloje surinktą medžiagą ir pareiškėjo paaiškinimus, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų (apie galinčią kilti asmeninę grėsmę pareiškėjui jo šalyje) taip pat nepateikta.

23. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

24. Įvertinus aktualią kilmės valstybės informaciją apie saugumo ir humanitarinę situaciją (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgus į UNHCR poziciją dėl priverstinių grąžinimų į (duomenys neskelbtini), teismo įsitikinimu, atsakovas pagrįstai sprendė, kad esamomis aplinkybėmis pareiškėjas negali būti grąžinamas į kilmės šalį. Nustatytų aplinkybių visuma prilygsta humanitarinėms priežastims, dėl kurių pareiškėjui nuspręsta esant tikslinga išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jo prieglobsčio prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

26. Atsižvelgiant į tai, jog netenkinamas pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą Sprendimą, netinkintinas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III. 27. Pareiškėjas M. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S59165 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

28. Pareiškėjas nurodo, kad teismas atkartojo Migracijos departamento argumentus, visai nevertinęs pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl papildomos apsaugos: pirma, kad grįžtantys (duomenys neskelbtini) piliečiai yra sulaikomi ir patiria netinkamą elgesį, antra, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje yra paplitęs organizuotas nusikalstamumas. Teismas taip pat neatsižvelgė į papildomuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus dėl pareiškėjo pasakojimo patikimumo. Dėl šių aplinkybių teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris neatitinka ABTĮ 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies keliamų reikalavimų.

29. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą teisės aktų nustatytais terminais nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 23S59165, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui M. D. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir nuspręsta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų tyrimą, pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

32. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pareiškėjo argumentus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes į pareiškėjo argumentus neatsakyta arba atsakyta perrašant atsakovo poziciją.

33. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

34. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

35. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

36. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

38. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

40. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad buvo persekiojamas ginkluotų grupuočių dėl atsisakymo jungtis prie vienos iš jų; kilmės valstybėje ne kartą pasikėsinta į pareiškėjo gyvybę, sunaikintas jo ūkis, kuris buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

41. Pažymėtina, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė, jo nuomone, jo teiginius pagrindžiančius įrodymus, kurie buvo vertinami kartu su jo apklausų metu pateiktais paaiškinimais, jie lyginami tarpusavyje, taip pat vertinami kilmės valstybės informacijos kontekste. Prieš priimant ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą pareiškėjas buvo apklaustas laikantis nustatytų procedūrų – jam paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai, todėl skundo argumentai, neva, Migracijos departamentas nebendradarbiavo ir nesiekė išsklaidyti abejonių dėl jo pasakojimo yra deklaratyvūs.

42. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai apklausos metu, nei teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu išsakyti argumentai ir pateikti dokumentai, taip pat, nei apeliacinio skundo argumentai, nei atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį neduoda pagrindo konstatuoti galimo pareiškėjo persekiojimo kilmės šalyje, todėl pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022 ir kt.).

43. Nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas ir pateikti dokumentai yra prieštaringi, kintantys. Pavyzdžiui, 2023 m. kovo 15 d. apklausoje pareiškėjas ne kartą teigė, kad persekiojimas prasidėjo 2018 m. Šios pozicijos jis laikėsi ir atsakydamas į patikslinančius klausimus („Kuriais metais pirmą kartą atėjo jus verbuoti šita grupuotė?“, „Ir kuomet pirmą kartą jums buvo grasinta?“ ir kt.), tiek pasakodamas apie vėliau 2018 ir 2019 m. įvykius („2018 metais, kad man labai ten buvo grasinimas, kad mane nužudys“, „2018 metais, 2019 metais visi tie įvykiai, galima sakyti, kad prasidėjo nuo 2018 metų ir įvykis po įvykio <...>“, „Ir paskutinis įvykis buvo 2019 metais su ta grupuote“, „Tai nebuvo didelis laikas, kad nuo vieno įvykio iki kito įvykio.

Ten gali būti mažiau negu 1 mėnesį“, „<...> nuo 2020 metų aš jau slėpiausi visą laiką“). Pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) valstiečių asociacijos prezidento raštas apie išrautus, sudegintus, apkapotus ir iškirstus (duomenys neskelbtini) surašytas 2017 m. lapkričio 15 d., licencijuoto žemės ūkio vertintojo inžinieriaus Žemės ūkio ekspertinė išvada surašyta 2018 m. sausio 19 d. taigi skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuotas pareiškėjo pasakojimo ir pateiktų dokumentų akivaizdus prieštaravimas ir datų neatitikimas.

Pažymėtina, kad teismo posėdyje pareiškėjas į teisėjos klausimą apie persekiojimo pradžią atsakė, kad persekiojimas prasidėjo 2016 m. (2023 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 19 min.), verbuoti pradėjo nuo 2016 m., iš gyvenamosios vietos išvyko ir slapstytis pradėjo nuo 2018 m. (2023 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 24 min.). Taigi pareiškėjo pasakojimas kito, pareiškėjo pasakojimas (atsakant ir į patikslinančius klausimus) apie persekiojimo įvykių pradžią persikėlė iš 2018 m.

į 2016 m. Į šį pareiškėjo pozicijos pasikeitimą teisėjų kolegija atsižvelgia vertindama pareiškėjo pasakojimo patikimumą ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad šie netikslumai negali būti vertinami pareiškėjo nenaudai. Ši aplinkybė buvo ne vienintelė, bet viena iš įrodymų visumos, lėmusios teisėjų kolegijos įsitikinimą. Kitos svarbios aplinkybės yra susijusios ir su pareiškėjo pasakojime ir pateiktuose dokumentuose minimomis vietovėmis (Google maps, Mapcarta, Openstreetmap svetainėse buvo rasta tik viena minėta vietovė (duomenys neskelbtini), o kitų nerasta).

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti persekiotojo, pareiškėjas nurodo, kad tai buvo verbavimas į karines grupes, tačiau negali įvardinti, kuo grindžia tokį įsitikinimą (nenurodė uniformos, skiriamųjų ženklų, vėliavų klausimu nurodė (duomenys neskelbtini) vėliavą, tačiau daug kartų mini (duomenys neskelbtini) ir kitas grupuotes). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie asmenų naudotą dialektą nėra pakankamas asmenis susieti su persekiotojais dėl konvencinių priežasčių.

Kadangi 2023 m. kovo 15 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad yra atlikęs privalomą karinę tarnybą, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas neturi ekspertinių žinių atpažinti (duomenys neskelbtini) kovojusias grupes. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo išvykimo laikas nekoreliuoja su, jo teigimu, patirto persekiojimo laiku. Tiek pagal pradinį pasakojimą (prasidėjo nuo 2018 m., baigėsi 2019 m.), tiek pagal patikslintą teismo posėdyje (pradėjo persekioti 2016 m.) tarp pareiškėjo nurodytų persekiojimo veiksmų ir pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės datos (2021 m.) yra laiko atotrūkis.

Pareiškėjas 2023 m. kovo 15 d. apklausoje į klausimą „Ir kodėl jūs neišvykote pirmą kartą, kai tik gavote kvietimą prisijungti, kodėl išvykote tik 2021 m.?“ atsakė, kad neturėjo pinigų, visą laiką slėpėsi pas mamą arba pas giminaičius, draugus. Draugai gyveno ir tame pačiame miestelyje, ir kituose miesteliuose. Taip pat nurodė, kad persikelti į kitą miestą nebandė, nes ten reikėtų nuomotis būstą, o pinigų pareiškėjas neturėjo, darbo nebuvo, keliauti į didelį miestą reikštų praeiti patikrinimo punktus. Į patikslinantį klausimą, kaip judėjo tarp draugų miestelių, atsakė, kad eidavo ne per pagrindinius kelius, kuriuose patikrinimo punktų nebūdavo, pabrėžė, kad priežastys buvo ne ekonominės, o saugumo.

Kadangi pareiškėjas jau atlikęs privalomąją karo tarnybą, aktuali kilmės valstybės informacija, pateikta Sprendime, rodo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas viršija šaukiamų rezervistų amžių, tarnybos ar kitu metu neįgijo specifinių kvalifikacijų ir nedirbo specifinėje profesijoje, todėl Sprendime nurodyta, kad pagrįsta tikėti, jog pareiškėjas nebus pašauktas atlikti privalomą karinę tarnybą (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas negalėjo įvardinti, kokia grupuotė jį persekiojo, Sprendime įvertinta ne tik karinės tarnybos (duomenys neskelbtini) aspektas, bet ir neatpažintų ginkluotų grupuočių verbavimas, pasireiškęs per konkrečius pareiškėjo nurodytus epizodus.

44. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamai pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu, taip pat ir sprendžiant dėl pareiškėjo patikimumo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

45. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimo netikslumai buvo nevienkartiniai, smulkmeniški, o gausūs ir esminiai (dėl laiko, dalyvavusių asmenų identifikavimo, jų motyvų, žalos padarymo būdo, sukeltų pasekmių ir t.t.). Taip pat iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo pasakojimą apie atpažintus persekiotojus ir jų atliktus persekiojimo veiksmus, pasisakė dėl jo pateiktų įrodymų vertinimo, analizavo pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Šiuo atveju jo deklaruojama baimė grįžti nelaikyta visiškai pagrįsta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas pagrįstai nepripažintas patikimu įrodymu, o pareiškėjo pateikti įrodymai palyginus su pareiškėjo pasakojimu ir kitomis nustatytomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinti keliančiais abejonių. Nagrinėjamoje byloje nepateikta tokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas patyrė individualų persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nelaikytinas atitinkančiu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimams, padaryta visapusiškai atlikus tyrimą dėl baimės būti persekiojamu. Šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

47. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neatsakyta į pareiškėjo skundo argumentus, palaikoma tik atsakovo pozicija. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės akis, teismų praktika, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentų svorį ir reikšmę, nepritarė ir atmetė pareiškėjo poziciją, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.

48. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

49. Vertinant atsakovo sprendimą dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, pažymėtina, Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

50. Taigi papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas.

51. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl papildomos apsaugos suteikimo dėl kilmės valstybėje aukšto nusikalstamumo ir dėl gresiančių kankinimų, žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti aktualūs teisės aktai, teismų praktika, įvertinta konkreti pareiškėjo situacija, pritarta atsakovo Sprendime padarytoms išvadoms, pasisakyta dėl beatodairiško smurto situacijos, dėl „slankiojančios skalės“ principo taikymo ir įrodymų, pagrindžiančių papildomos apsaugos poreikį, nebuvimo nagrinėjamoje byloje.

Pažymėtina, kad atsakovo Sprendime išanalizuota aktuali pareiškėjo situacijai vietovė, nustatyta, kad vyksta ginkluotas konfliktas, pareiškėjas konflikte nedalyvavo, todėl gali būti priskiriamas civiliams, pateikti duomenys apie saugumo incidentų skaičių (tekstiniai duomenys, žemėlapis ir lentelė), konstatuota, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) vyksta, tačiau jis nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo konkrečioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Skunde pateikti ir apeliaciniame skunde pakartoti duomenys ir argumentai niekaip neindividualizuoja pareiškėjo situacijos, o tik pritaria atsakovo išvadoms dėl situacijos kilmės valstybėje vertinimo.

Pažymėtina, kad Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu nenustatytos individualios aplinkybės, kurios ženkliai apsunkintų asmens galimybę suvokti, vertinti ir išvengti beatodairiško smurto, todėl pareiškėjas neatitinka rimtos ir individualios grėsmės kriterijaus. Skundo ir apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia, nes pateikia tik bendrą informaciją apie kilmės valstybę, kurią išsamiai surinko ir atsakovas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui.

Įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, pateiktus paaiškinimus bei surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Beatodairiškas smurtas pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustačius, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

52. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, nors ir nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnio kriterijų tarptautinei apsaugai gauti, tačiau įvertinęs aktualią kilmės valstybės informaciją apie saugumo ir humanitarinę situaciją (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgęs į UNHCR poziciją dėl priverstinių grąžinimų į (duomenys neskelbtini), pripažino, jog esamomis aplinkybėmis pareiškėjas negali būti grąžinamas į kilmės šalį, todėl vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Dėl šios Sprendimo dalies apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, todėl teisėjų kolegija dėl jos plačiau nepasisako.

53. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis