AS-556-467-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-467/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01408-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012-05-21 buvo gautas pareiškėjo E. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo vietos keitimo“ ir įpareigoti atsakovą nustatyti jo tarnybos vietą VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje (grąžinti į ankstesnę tarnybos vietą).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - laikinai, iki kol išnagrinėta byla, sustabdyti VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo vietos keitimo“ galiojimą bei uždraudimą atsakovui atlikti veiksmus, t. y. į jo pareigas VSAT Vilniaus rinktinėje paskirti kitą pareigūną.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, bylos nagrinėjimo eigoje į jo tarnybos vietą Vilniaus oro uosto užkardoje gali būti perkeltas kitas pareigūnas, todėl, įsakymo panaikinimo atveju, jo grąžinimas į Vilniaus oro uosto užkardą taptų apsunkintas arba apskritai neįmanomas. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad skundžiamo įsakymo vykdymas ir faktinis jo tarnybos vietos pakeitimas bus susijęs su didelėmis finansinėmis išlaidomis, be to, žymiai išaugs kelionėje praleisto laiko sąnaudos bei sumažės jo turimo poilsio laiko trukmė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkino (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.). Teismas laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, sustabdė VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo vietos keitimo“ galiojimą.

Teismas konstatavo, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Bylos dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas teismui ginčija VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymą, kuriuo pareiškėjo darbo vieta iš VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pakeista į darbo vietą į Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardą. Teismas nurodė, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 92 str.). Taigi, teismui priėmus palankų sprendimą, t. y. panaikinus ginčijamą administracinį aktą, būtų atkurtos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai buvę iki skundžiamo įsakymo priėmimo dienos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir skundžiamu įsakymu nustatytas teises, padarė išvadą, kad perkėlus pareiškėją iš Vilniaus oro uosto užkardos dirbti į Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardą į jo buvusią darbo vietą gali būti paskirtas dirbti kitas asmuo, tokiu atveju buvusios padėties atkūrimas taptų apsunkintas arba neįmanomas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo manymu, yra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, sustabdyti VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo vietos keitimo“ galiojimą.

III. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties dalį tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jo darbo vietos pakeitimą sąlygojo tai, jog pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautoju, žinodamas ir suprasdamas, kad jo veiksmai neteisėti, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, tyčia ir sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Kadangi pareiškėjas prarado vadovybės pasitikėjimą ir jo darbo vieta darbdavio apsisprendimo teise pakeista, siekiant sumažinti galimybes korupcijai ir šio pareigūno tolimesnė tarnyba VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje sukeltų neigiamas pasekmes šios institucijos efektyviam funkcionavimui ir teisės aktų nustatytai funkcijai - tinkamai organizuoti ir vykdyti tarnybą, užtikrinant valstybės sienos apsaugą, prašo panaikinti teismo nutartį.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad iš atskirojo skundo turinio matyti, jog visi argumentai yra susiję su skundo priėmimo klausimo išsprendimu bei su paties ginčo esme (jo darbo vietos pakeitimo teisėtumu). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria buvo patenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, yra pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, sustabdyti VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo vietos keitimo“ galiojimą.

Administracinėje teisėje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą nustato ABTĮ 71 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr. LVAT 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-196/2008, LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011). Tačiau pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir skundžiamu įsakymu nustatytas teises, padarė išvadą, kad, perkėlus pareiškėją iš Vilniaus oro uosto užkardos dirbti į Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardą, į jo buvusią darbo vietą gali būti paskirtas dirbti kitas asmuo, tokiu atveju buvusios padėties atkūrimas taptų apsunkintas arba neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nėra jokio objektyvaus teisinio ar faktinio pagrindo teigti, kad teisiniu požiūriu būtų sudėtinga ar neįmanoma atkurti padėtį, buvusią iki ginčijamo akto priėmimo (ABTĮ 92 str.) bei atlikti teisės norminiuose aktuose apibrėžtus veiksmus, susijusius su pareiškėjo grąžinimu į jo ankstesnę tarnybos vietą. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog skundžiamo įsakymo vykdymas ir faktinis jo tarnybos vietos pakeitimas bus susijęs su didelėmis finansinėmis išlaidomis, be to, žymiai išaugs kelionėje praleisto laiko sąnaudos bei sumažės jo turimo poilsio laiko trukmė, nepatvirtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Jeigu skundžiamo įsakymo vykdymas pareiškėjui sukeltų neigiamų pasekmių, jis galės pasinaudoti Konstitucijos laiduojama teise į teisminę gynybą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagal pareiškėjo prašymą nenustatyta. Todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties dalis naikintina.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikinti.

Pareiškėjo E. K. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė