8a2f04e1-b5be-47fc-aeb1-e1ca073eaa88 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-7961-911/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05584-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.4.4.;3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.               (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 3 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, Saturninai Kazbaraitytei,dalyvaujant ieškovės atstovams I. B. ir E. V., atsakovės atstovui D.

J.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ dėl baudos priteisimo, Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 289,62 Eur baudÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2014-04-02 sudarė sutartį Nr. S2-2014-136 dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis.

Teigia, kad Klaipėdos teritorinių ligoninių kasos direktoriaus 2015-02-13 įsakymu Nr. V-58 „Dėl neplaninio patikrinimo vieÅ¡ojoje įstaigoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“ bei kitais teisės aktais atliko atsakovės veiklos priežiÅ«ros procedÅ«rÄ , kurios metu buvo siekiama įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės pacientei B. G. teikiant stacionarines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. 2015-06-18 buvo parengta ekspertizės pažyma Nr. E1-15-89 ir priimtas sprendimas dėl atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų ir poveikio priemonių taikymo už nustatytus pažeidimus.

Nurodo, jog atlikus patikrinimÄ nustatyta, kad pacientės B. G. lėšomis įsigyti vaistai ir medicininės pagalbos priemonės buvo panaudoti jos gydymo stacionare metu. Teigia, kad pacientai, turintys teisę į valstybės laiduojamas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirinkę brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, sveikatos priežiÅ«ros įstaigai turi apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ir medicininės priežiÅ«ros pagalbos kainų skirtumÄ , tačiau atsakovės pacientei B.

G. nebuvo suteikta galimybė įsigyti brangesnių vaistų, apmokant sveikatos priežiÅ«ros įstaigai gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų kainų skirtumÄ . Nurodo, kad pacientė vaistus pirko vaistinėje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Naujakiemio vaistinė”, pacientė savo iniciatyva nesirinko papildomų paslaugų ar procedÅ«rų. IeÅ¡kovės teigimu, pacientei buvo pasiÅ«lyta įsigyti medicininės pagalbos priemonių ir vaistų, kurie buvo reikalingi pagrindinės ligos gydymui, o pacientės (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ytame praÅ¡yme (sutikime) nurodyti ir įsigyti vaistai bei medicininės pagalbos priemonės (Zibor, Zinacef, Dolmen, Perfalgan) buvo bÅ«tini pagrindinės ligos gydymui, todėl Å¡ių vaistų ir medicininės pagalbos priemonių, gydantis stacionare, pirkti savo lėšomis pacientė neprivalėjo.

IeÅ¡kovė nurodo, kad buvo priimtas sprendimas, kad atsakovė, teikdama stacionarines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, veikė netinkamai, todėl atsakovei buvo paskirta 289,62 Eur bauda, kadangi atsakovė pažeidė Å¡alių 2014-04-02 sudarytos sutarties 2.2, 2.9, 2.19, 2.20 punktus bei sutarties specialiųjų sÄ lygų 6.2 punktÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad ekspertizės pažyma Nr. E1-15-89 atsakovės 2015-07-28 skundu buvo apskųsta Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ 2016-10-05 nutartimi bylÄ nutraukė.

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė per raginime nustatytÄ terminÄ baudos nesumokėjo, o paskirta bauda privalo bÅ«ti sumokėta į PSDF biudžeto atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ ieÅ¡kovei.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovė I. B. nurodė, kad ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti. Teigė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2014-04-02 sudarytos sutarties Nr. S2-2014-136 5.3 punktu susitarė, kad, jeigu įstaiga nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties 2.9. punkte numatytus įsipareigojimus (laikomus esminiais sutartiniais įsipareigojimais), ji turi sumokėti 289,62 Eur (1000 Lt) dydžio baudÄ sutarties numatytais terminais į ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , o sutarties specialiųjų sÄ lygų 6.2. punktu Å¡alys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja nereikalauti, kad apdraustasis asmuo papildomai mokėtų už reikiamus vaistus ir ar medicinos pagalbos priemones operacijai atlikti, jei stacionarinė paslauga teikiama PSDF lėšomis.

Pacientė B. G. buvo gydoma atsakovės stacionare ir jos gydymo paslaugos buvo apmokėtos PSDF lėšomis, tačiau pacientė pati įsigijo vaistus, dėl kurių patyrė papildomų iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovei 289,62 Eur baudÄ . Pacientei gydymui stacionare panaudotos jos pačios nusipirktos medicininės priemonės turėjo bÅ«ti nemokamos, jos turėjo bÅ«ti įskaičiuotos į gydymo kainÄ . Tai turėjo užtikrinti ligoninė. Ligoninė pacientei galėjo pasiÅ«lyti kompensuoti kainų skirtumÄ .

Ä®statymai užtikrina LR piliečiams nemokamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ ir neiÅ¡skiria apdraustųjų su silpna sveikata. Komplikuotų pacientų priežiÅ«ra turi bÅ«ti užtikrinama nemokamai. Pacientė buvo apdrausta privalomuoju draudimu, jai priklausė nemokamos paslaugos, ji buvo gydyta stacionare, planine tvarka, todėl paslaugos turėjo bÅ«ti nemokamos. Ligoninė turi turėti tokius vaistus, kad operacija bÅ«tų atlikta, asmuo nepatirtų papildomų iÅ¡laidų, jeigu jam priklauso nemokama sveikatos priežiÅ«ra.

Atsakovas turi sumokėti baudÄ už teisės aktų pažeidimus. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovas E. V. nurodė, kad ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad jis yra vidaus ligų gydytojas. Teigia, kad už pacientės B. G. gydymÄ buvo sumokėta PSDF lėšomis, tačiau pacientė turėjo įsigyti vaistų komercinėje vaistinėje. Pacientė turėjo bÅ«ti aprÅ«pinta tais vaistais, kuriuos ji pati įsigijo, kadangi pacientės bÅ«klė to ir reikalavo.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Atsiliepime nurodo, ieÅ¡kinyje nesiremiama Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, remiamasi tik pačios ieÅ¡kovės ekspertizės pažymoje Nr. Nr. EI-15-89 pateiktais teiginiais. Teigia, kad ekspertizės pažyma Nr. EI-15-89 nėra įrodymas, įrodantis civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygas Å¡iuo konkrečiu atveju, kadangi Å¡alies teiginiai ar paaiÅ¡kinimai nėra laikomi įrodymais. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė, priimdama nagrinėti pacientės skundÄ , pažeidė privalomÄ ginčų nagrinėjimo tvarkÄ ir pacientės skundÄ nagrinėjo ne pagal savo kompetencijÄ , todėl ieÅ¡kovės pacientės skundo iÅ¡nagrinėjimas yra neteisėtas.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės pateikta ekspertizės pažyma Nr. El-15-89 taip pat negali bÅ«ti laikoma teisėta, kadangi ieÅ¡kovė neturėjo teisės spręsti paciento praÅ¡ymo ieÅ¡kovei kompensuoti jo patirtas iÅ¡laidas ir privalėjo pacientÄ teisingai informuoti kur jis turi kreiptis, norėdamas gauti kompensacijÄ už patirtas iÅ¡laidas. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2014-04-02 sutartimi S2-2014-136 Å¡alys dėl 5.1 ir 2.9 punktų laisva valia nesitarė, o atsakovei, kaip silpnesnei Å¡io santykio Å¡aliai, Å¡ios nuostatos buvo primestos, kadangi, jei atsakovė nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi sutarties, atsakovė, kaip silpnesnioji santykio Å¡alis, nebÅ«tų gavusi finansavimo už teikiamas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir įstaiga turėtų nutraukti savo veiklÄ .

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė, norėdama prisiteisti žalÄ , privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, pateikdama įrodymus, taip pat privalo pagrįsti patirtÄ realiÄ Å¾alÄ ir įrodyti priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė ir neįrodė, kad Å¡iuo atveju egzistuoja civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos, nes Å¡iuo atveju to akivaizdžiai nėra. Atsakovė taip pat nurodo, kad pacientė privačioje vaistinėje savo lėšomis įsigijo medikamentus ir kitas priemones, tačiau iÅ¡ pacientės nebuvo reikalaujama jokio papildomo mokesčio ir, kad piniginės lėšos tiesiogiai ligoninei už laiduojamas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas nebuvo mokamos.

Atsakovės teigimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, o ieÅ¡kovė neįrodė 2014-04-02 sutarties pažeidimo. Atsakovės atstovas D. J. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teigė, kad ieÅ¡kovė remiasi vien ekspertizės pažyma Nr. EI-15-89, kuri yra neteisėta. Nurodo, kad pacientė savo iniciatyva įsigijo vaistus komercinėje vaistinėje, su kuria atsakovė nėra sudariusi jokių sutarčių ir pažymi, kad pacientė su jai paskirtais vaistais sutiko pasiraÅ¡ydama sutikimÄ , o manydama, jog jos teisės pažeistos galėjo kreiptis į pacientų žalos atlyginimo komisijÄ , tačiau pacientė Å¡ių veiksmų nesiėmė.

Atsakovės atstovas teigia, jog pacientei paslaugos buvo suteiktos tinkamai, laikantis 2014-04-02 sutarties Nr. S2-2014-136 punktų. Tai yra pagal sutarties tiek 2.9. punktÄ , tiek pagal minėtos sutarties specialiųjų sÄ lygų 6.2. punktÄ pacientei paslaugos buvo suteiktos nemokamai, todėl nesant sutarties pažeidimo, ieÅ¡kinį tenkinti nėra pagrindo. Pacientė vaistus įgijo ne iÅ¡ ligoninės, todėl atsakovas neturi jai atlyginti kainų skirtumo. Pacientei buvo didelė rizika komplikacijų, todėl jai buvo reikalingi vaistai „Zibor“, „Zinacef“, „Dolmen“, „Perfalgan“.

Ligoninė turėjo prastesnės kartos vaistus, analogus, kadangi ji yra biudžetinė įstaiga ir turi skelbti vieÅ¡Ä konkursÄ vaistų įgijimui. Pacientė pageidavo įsigyti vaistus, pasirašė sutikimÄ . Pacientė pati įsigijo platesnio poveikio vaistus. Kodėl pacientės sutikime nėra nurodytos medicininės pagalbos priemonės – adatos, apklotas, negali pasakyti. Gydytojas nustatė pacientės gretutines ligas, todėl siekiant iÅ¡vengti komplikacijų, pacientė turėjo įsigyti Å¡iuos vaistus.

Naudojant ligoninės turimus vaistus, pacientei komplikacijų rizika bÅ«tų didesnė. Ligoninė vaistais neprekiauja. Pagal Farmacijos įstatymo nuostatas ligoninė negali pardavinėti vaistų. Teisės aktais nėra sureguliuoti santykiai dėl vaistų kainos skirtumo sumokėjimo. Å iuo atveju ligoninės turimi vaistai nebuvo panaudoti pacientės gydymui. Už pacientės gydymÄ ligoninei buvo ieÅ¡kovo sumokėta. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nustatyta, kad 2014-04-02 ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė sutartį Nr. S2-2014-136.

Å ia sutartimi atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sÄ lygomis teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, kurių iÅ¡laidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, o ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei apmokėti Å¡ių paslaugų iÅ¡laidas (11-28 b.l.). Å i sutartis 2014-12-08 susitarimu Nr. SU-2014-27 buvo pratęsta iki 2015 metų pirmo ketvirčio pabaigos (63 b.l.). Remiantis 2014-04-02 asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nomenklatÅ«ra Nr. APSÄ® ID-450 (29-44 b.l.), 2014-11-24 asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nomenklatÅ«ra Nr. APSÄ® ID-450 (44-49 b.l.), 2015-02-09 asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nomenklatÅ«ra Nr. APSÄ® ID-450 (50-51 b.l.) nustatyta, kad atsakovė teikia medicinines paslaugas.

Už atsakovės teikiamas paslaugas buvo skiriama PSDF biudžeto lėšų suma (52-54 b.l.). IeÅ¡kovė ir atsakovė 2014-05-13 sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr. SU-2014-08 prie 2014-04-02 sutarties Nr. S2-2014-136. Å io susitarimo pagrindu atsakovei buvo skirta papildoma lėšų suma vaistiniams preparatams įsigyti (57-58 b.l.). Klaipėdos teritorinės ligoninių kasos direktoriaus 2015-02-13 įsakymu Nr. V-58 buvo pavesta atlikti neplaninį patikrinimÄ vieÅ¡ojoje įstaigoje „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (66 b.l.).

Atlikus patikrinimÄ buvo nustatyta, kad teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas B. G., jai nebuvo suteikta galimybė įsigyti brangesnių vaistų, apmokant sveikatos priežiÅ«ros įstaigai gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirinktų vaistų skirtumÄ . Nurodyta, kad pacientės įsigyti vaistai buvo bÅ«tini jos gydymui, todėl ji juos pirkti savo lėšomis neprivalėjo (68-71 b.l.). Atsakovė ieÅ¡kovei 2015-04-14 raÅ¡te Nr. 9-1376 nurodė, kad pacientė dėl jai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų pretenzijų nereiÅ¡kė, pacientė vaistus įsigijo komercinėje vaistinėje ir atsakovė jokių pinigų iÅ¡ pacientės nėra gavusi, todėl ieÅ¡kovės pažyma yra neteisėta (72 b.l.).

Klaipėdos teritorinės ligoninių kasos direktoriaus 2015-04-24 įsakymu Nr. V-145 buvo pavesta atlikti ekspertizę ir pateikti iÅ¡vadas pagal 2015-03-19 pažymÄ Nr. K1-15-44 (73 b.l.). Atlikus ekspertizę buvo nutarta atsakovei skirti 289,62 Eur baudÄ , kadangi pacientė turėjo savo lėšomis įsigyti vaistų ir medicinines pagalbos priemones, kurie buvo bÅ«tini jos gydymui (76-81 b.l.). IeÅ¡kovė atsakovei siuntė raginimÄ sumokėti baudÄ (82 b.l.).2017-09-13 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė I.

B. nurodė, kad reikalavimÄ atsakovui kildina iÅ¡ 2014-04-02 Å¡alių sudarytos sutarties 2.2, 2.9, 2.19, 2.20 punktų bei sutarties specialiųjų sÄ lygų 6.2 punktų nevykdymo. IÅ¡ atsakovo praÅ¡oma priteisti 289,62 Eur dydžio sutartinė bauda.Å alių 2014-04-02 sudarytos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad atsakovas įsipareigoja teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas vadovautis 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, VieÅ¡ojo administravimo įstatymu, Sveikatos draudimo įstatymu, Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymu, Sveikatos sistemos įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro ir Valstybės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymais, reglamentuojančiais Å¡ių paslaugų teikimÄ ir iÅ¡laidų apmokėjimÄ .

Minėtos sutarties 2.9 punktas nustato, kad atsakovas turi užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos bÅ«tų teikiamos nemokamai ir už Å¡ias paslaugas iÅ¡ paciento nebÅ«tų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip. Sutarties 2.19 punktu atsakovas įsipareigojo per ekspertizės pažymoje nurodytÄ terminÄ Ä¯vykdyti visus ekspertizės pažymoje nurodytus ieÅ¡kovo pavedimus, o sutarties 2.20 punktu atsakovas įsipareigojo per ieÅ¡kovo nurodytÄ terminÄ sumokėti baudÄ .

Sutarties 5.3 punktas nustato, kad, jeigu atsakovas nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties 2.9 ir 2.14 punktuose numatytus įsipareigojimus (laikomus esminiais sutartiniais įsipareigojimais), jis moka 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudÄ sutarties numatytais terminais į ieÅ¡kovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . Sutarties specialiųjų sÄ lygų 6.2 punktu atsakovas įsipareigojo nereikalauti, kad apdraustasis papildomai mokėtų už reikiamus vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones (MPP) operacijai atlikti, jei stacionarinė paslauga teikiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis (11-28 b.l.).

IÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus – ieÅ¡kovo, atsakovo atstovų paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas. Byloje nustatyta, kad pacientė B. G. buvo apdrausta valstybės lėšomis, jai buvo suteiktas pas atsakovÄ planine tvarka operacinis gydymas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pacientė B. G. 2014-11-18 – 2014-12-02 buvo gydyta pas atsakovÄ ir jai (duomenys neskelbtini) atlikta (duomenys neskelbtini) (69 b.l.).

Pacientė B. G. operaciniam gydymui įsigijo savo lėšomis medikamentų – „Zibor“, Perfaldan“, Dolmen“, Micropore“, plėvelė operacinio lauko, epidÅ«rinį rinkinį, „Zinacef“ 2 vnt. - už 77,99 Eur (269,28 Lt) sumÄ (132 b.l.). Aplinkybę, jog pacientė savo lėšomis įsigijo medikamentų patvirtina jos pasiraÅ¡ytas 2014-11-18 praÅ¡ymas (sutikimas) savo lėšomis įsigyti „Zibor“, Zinacef“, Dolmen“, „Perfalgan“ ir 2015-01-12 jos pateiktas praÅ¡ymas grÄ Å¾inti pinigus, dėl jos įsigytų vaistų (96, 129 b.l.).

Atsakovas teigia, kad Å¡iuos brangiau kainuojančius medikamentus pacientė įsigijo savo noru gydančio gydytojo rekomendavimu iÅ¡ vaistinės, su kuria atsakovas nėra niekaip susijęs, todėl neturi pareigos mokėti 289,62 Eur dydžio baudÄ .              Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę gauti valstybės laiduojamÄ (nemokamÄ ) asmens sveikatos priežiÅ«rÄ turi Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje (toliau – nuolatiniai gyventojai).

Å io straipsnio 5 dalis nustato, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiÅ«ra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigose teikiama nemokamai, už Å¡ios priežiÅ«ros paslaugas iÅ¡ paciento negali bÅ«ti reikalaujama papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedÅ«ras, tai Å¡ių paslaugų, medžiagų, procedÅ«rų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedÅ«rų bazinių kainų skirtumÄ jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedÅ«ras, Å¡ių paslaugų ar procedÅ«rų kainÄ jie apmoka patys. Minėto įstatymo 47 straipsnis nustato, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiÅ«ros paslaugos apmokamos iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų, savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų. Straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiÅ«rai priskiriama apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu, nurodytų Sveikatos draudimo įstatyme, asmens sveikatos priežiÅ«ra (5 punktas).Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytÄ bet kurios rÅ«Å¡ies pensijÄ .

Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numato, kad vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose apdraustiesiems gydyti, iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, iÅ¡skyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Å iuo atveju apdraustasis privalo sveikatos priežiÅ«ros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumÄ (Å¡is skirtumas gali bÅ«ti apmokamas ir iÅ¡ papildomojo (savanoriÅ¡kojo) sveikatos draudimo ar kitų lėšų).IÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus – Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pacientė B.

G. savo iniciatyva nepasirinko brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų bei medicininių priemonių. Byloje tiek ieÅ¡kovės atstovas – vidaus ligų gydytojas E. V., tiek atsakovės atstovas nurodė, kad pacientė turėjo gretutinių ligų, kurios didino komplikacijų rizikÄ . Tai patvirtina ir byloje esantis atsakovo 2017-07-07 raÅ¡tas, kuriame nurodytos pacientės ligos (112-113 b.l.). IÅ¡ 2017-10-13 teismo posėdžio metu duotų atsakovės atstovo D. J. paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pacientei B.

G. rekomenduoti įsigyti vaistai „Zibor“, Zinacef“, Dolmen“, „Perfalgan“, dėl kurių ji 2014-11-18 pasirašė sutikimÄ juos įgyti savo lėšomis (96 b.l.), buvo bÅ«tini, kadangi Å¡iai pacientei buvo didesnė komplikacijų kilimo rizika. Atsakovės atstovas nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju, panaudojus ligoninės turimus vaistų analogus, pacientei gydymas galėjo nesibaigti sėkmingai. IÅ¡ atsakovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų matyti, kad sveikatos apsaugos ministerijos ar kitų norminių aktų, numatančių kokius medikamentus reikėtų skirti sÄ narių endoprotezavimo operacijoms, patvirtinta nėra (112 b.l.).

Teismas visiÅ¡kai sutinka su ieÅ¡kovės atstovų argumentais, jog atsakovė - ligoninė, teikdama sveikatos gydymo paslaugas bei atlikdama operacijas, turi užtikrinti reikiamų ir bÅ«tinų vaistų turėjimÄ ir tiems pacientams, kurie turi padidintÄ operacijos komplikacijų kilimo rizikÄ bei aprÅ«pinti juos tinkamais vaistais ir medicininėmis priemonėmis, kurios veiksmingai mažintų pacientui pagal jo esamÄ sveikatos bÅ«klę komplikacijų kilimo tikimybę. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančio sÄ skaitos kvito matyti, kad pacientė įsigijo ne tik vaistų - „Zibor“, Perfaldan“, Dolmen“, Micropore“, bet ir kitas medicinines priemones - plėvelę operacinio lauko, epidÅ«rinį rinkinį, „Zinacef“ (132 b.l.), kurias, teismo nuomone, nemokamai suteikti pacientei privalėjo atsakovas. 2017-10-13 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad už pacientės B.

G. gydymÄ atsakovė gavo apmokėjimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės bei nurodė, kad vaistai, kurie bÅ«tų buvę panaudoti B. G. gydymui, jeigu ji nebÅ«tų savo lėšomis nusipirkusi kitų vaistų, liko pas atsakovę ir buvo panaudoti kitų pacientų gydymui. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pacientė B. G. negavo iÅ¡ atsakovės jokio vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų piniginių lėšų skirtumo. Tai, jog atsakovė vaistus ir medicinines priemones įgyja vieÅ¡o konkurso bÅ«du, neatleidžia jos nuo pareigos turėti savo įstaigoje tokių vaistų ir medicininių priemonių, kurios atitiktų ir pacientų, turinčių didesnę nei įprastai komplikacijų kilimo tikimybę, bÅ«klę.

Å alių sudarytos 2014-04-02 sutarties specialiųjų sÄ lygų 6.2 punktu atsakovė įsipareigojo nereikalauti, kad apdraustasis papildomai mokėtų už reikiamus vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones (MPP) operacijai atlikti, jei stacionarinė paslauga teikiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis (11-28 b.l.). Sutarties 2.9 punktas nustato, kad atsakovė turi užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos bÅ«tų teikiamos nemokamai ir už Å¡ias paslaugas iÅ¡ paciento nebÅ«tų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip.

Darytina išvada, kad pacientė B. G. savo lėšomis įgydama vaistus ir medicinines priemones patyrė papildomas išlaidas, kurių jai atsakovė neatlygino, o taip pat ir nekompensavo kainų skirtumo tarp pacientės įgytų vaistų, medicininių priemonių bei atsakovės skirtų šiai pacientei panaudoti vaistų ir medicininių priemonių kainos, jeigu pacientė nebūtų įsigijusi reikiamų jai vaistų ir medicininių priemonių, kaip tai numato Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis.

Pripažintina, kad atsakovė pažeidė Å¡alių sudarytÄ 2014-04-02 sutartį. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi atsakovė laiku ir tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Å alys 2014-04-02 sutartyje susitarė dėl sutartinės atsakomybės – baudos taikymo atsakovei, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 289,62 Eur dydžio baudÄ yra teisėtas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.).

Å alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 str. 1 d.). Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti vykdyti prievolę, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sÄ lygos (CK 6.63 str. 1 d.). Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nėra pagrįstas jokiomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o remiamasi vien tik ekspertizės pažyma, kuri nėra įrodymas, įrodantis civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygas.

Teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.).

Pabrėžtina, kad Å¡ioje byloje ekspertizė nebuvo paskirta, Å¡alys tokio praÅ¡ymo nereiÅ¡kė. Byloje esanti ieÅ¡kovės suraÅ¡yta 2015-06-18 ekspertizės pažyma teismo yra vertinama ne kaip eksperto iÅ¡vada, o kaip raÅ¡ytinis įrodymas, iÅ¡ kurio matyti, jog buvo atliktas pacientei B. G. atsakovės suteiktų paslaugų patikrinimas bei atsakovei paskirta 289,62 Eur bauda vadovaujantis 2014-04-02 sutarties 2.9, 5.3 punktais (76-81 b.l.). Teismas, spręsdamas tarp Å¡alių ginÄÄ ir priimdamas dėl jo sprendimÄ , vadovaujasi byloje esančių įrodymų visuma - Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Atsakovės argumentai, jog bauda negali bÅ«ti taikoma, ji neturi teisinio pagrindo, nes už sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.3 punkto numatytus pažeidimus nėra galimybės taikyti administracinę atsakomybę kaip numatyta standartinių sÄ lygų 5.1 punkte bei LR ANK 56-58 straipsniuose, bei, kad dėl baudos taikymo Å¡alys nesitarė, pripažįstami nepagrįstais. Pabrėžtina, kad iÅ¡ atsakovės yra priteisiama ieÅ¡kovei bauda – netesybos, kuri yra taikoma ne už administracinio teisės nusižengimo padarymÄ , o už 2014-04-02 sutarties netinkamÄ vykdymÄ â€“ 2.9 punkto pažeidimÄ , dėl kurios taikymo Å¡alys susitarė sutarties 5.3 punkte (14 b.l.).Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikÅ¡mės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovė nurodo, kad palÅ«kanas praÅ¡o priteisti vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Kadangi teismas pripažįsta ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl sutartinės baudos priteisimo pagrįstu, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei yra priteisiamos praÅ¡omos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-04-21) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys turi bÅ«ti apmokamas 15 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė yra atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 83 str. 1 d. 10 p.). Kadangi ieÅ¡kinys yra tenkinamas, todėl iÅ¡ atsakovės priteisiamas 15 Eur dydžio žyminis mokestis.                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovės VÄ® „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, įmonės kodas 190468035, 289,62 Eur (du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devyni eurai 62 centai) sutartinę baudÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 289,62 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-04-21) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783981, pinigus sumokant į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                Kristina Serdiukienė