8a2ec00d-4a02-4ac1-a093-a8bf9b3e6dcd · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-2492-1021/2021 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00366-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 2 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Jonas Abraitis raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys M.

L., G. N.. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. L. (toliau - pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės Z. L. mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo sutuoktinė Z. L., kuri turėjo teisę paveldėti jos motinai J. Z. priklausantį turtÄ , nes dar 2015 m. vasario 13 d. padavė pareiÅ¡kimÄ notarui ir užsivedė paveldėjimo bylÄ po jos mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas nebuvo.

Todėl ir paveldimas turtas - statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) kuriuose iki mirties gyveno jo sutuoktinė Z. L. ir kuriuose po jos mirties jis likęs gyventi, iki Å¡iol yra registruoti sutuoktinės motinos J. Z. vardu. Kadangi jis yra Z. L. sutuoktinis, tai turintis teisę paveldėti jos turtÄ bei turtines teises. Kad paveldėti sutuoktinei Z. L. priklausantį turtÄ bei turtines teises, jis per tris mėnesius nuo jos mirties turėjęs kreiptis pas notarÄ dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadaręs, kadangi neturėdamas teisinių žinių nežinojęs galiojančių įstatymų dėl paveldėjimo.

Kaip matyti iÅ¡ prie Å¡io pareiÅ¡kimo pridedamo VÄ® Registrų centras paieÅ¡kos pagal fizinį asmenį iÅ¡raÅ¡o, jo sutuoktinė savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturėjo, todėl jis buvo įsitikinęs, kad ir paveldėti nėra kÄ . Apie tai, kad jis turintis teisę paveldėti ne tik turtÄ , bet ir turtines teises (paveldėjimo teisę) jam tiesiog nebuvo žinoma. Jam pradėjus domėtis kaip jis galėtų paveldėti statinius, esančius (duomenys neskelbtini) kuriuose su sutuoktine gyvenę, remontavę, tvarkę ir kuriuos paveldėti ji turėjo teisę, paaiÅ¡kėjo, kad jis negalintis gauti paveldėjimo teisės liudijimo į jos motinai priklausiusį turtÄ , nes praleidęs įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ paduoti pareiÅ¡kimui notarui dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės Z.

L. mirties. Å iuo metu notaras priimti iÅ¡ jo tokio pareiÅ¡kimo jau nebegali, nes jau yra praėjęs trijų mėnesių terminas nuo jos mirties. Å iuo metu, norėdamas susitvarkyti sutuoktinei priklausančio turto bei turtinių teisių paveldėjimo dokumentus, jis turintis kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad jis priėmęs palikimÄ po savo sutuoktinės Z. L. mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Po sutuoktinės Z. L. mirties jis likęs gyventi name ((duomenys neskelbtini)), kurį ji turėjo teisę paveldėti, todėl jam liko ir visi jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai ir kt.

Jis prižiÅ«rintis bei tvarkantis šį namÄ , mokantis komunalinius mokesčius už jį, naudojasi prie namo esančiu Å«kiniu pastatu, t. y. disponuojantis ir valdantis turtÄ , kurį turėjo teisę paveldėti jo sutuoktinė Z. L.. Tokiu bÅ«du jis priėmęs palikimÄ po savo sutuoktinės Z. L. mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti (b. l. 1-2). Suinteresuoti asmenys M. L. ir G. N. (buvusi L.) pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , kuriame sutiko su pareiÅ¡kimu (b. l. 23,24). Teismas k o n s t a t u o j a:

Ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktÄ tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu bÅ«du gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , nėra galima, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra teisėtas.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai). Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad Z. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 3); santuokos liudijimu nustatyta, kad ji buvo pareiškėjo žmona (b. l.4).

Mirties liudijimais nustatyta, kad J. Z. mitė (duomenys neskelbtini) J. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). VÄ® ,,Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad J. Z. priėmė palikimÄ po J. Z. mirties (b. l. 7-8). VÄ® ,,Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡ais nustatyta, kad Z. J. jokio turto neturi, o J. Z. turi nuosavybę- statinius adresu (duomenys neskelbtini), Z. L. nuosavybės neturi (b. l. 9-13). Å iais raÅ¡ytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad po pareiÅ¡kėjos žmonos Z. L. mirties atsirado palikimas, J.

Z. vardu registruotas nekilnojamas turtas, kurį kaip palikimÄ buvo priėmusi mirusioji Z. L.. Notaro liudijimu nustatyta, kad dėl mirusiosios palikimo priėmimo po jos mirties į notaro biurÄ niekas nesikreipė (b. l.4). Po savo žmonos mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę paveldėti jos turtÄ . Jis palikimÄ galėjo paveldėti trims bÅ«dais – faktiniu valdymu, pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimÄ turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarÄ , jeigu paveldi pagal testamentÄ ar įstatymÄ , ar palikimÄ priimdama faktiniu valdymu per tÄ patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.).

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad žmonos mirties metu jis su ja gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kur esantis nekilnojamas turtas buvo registruotas jo žmonos motinos J. Z. vardu, kurios palikimÄ buvo priėmusi jo žmona; jam po žmonos mirties liko visi jos asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, jis mokėjo mokesčius, naudojosi pastatais. Å ie visi duomenys rodo, kad jis žmonos palikimu rÅ«pinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo mirties. Byloje jokio ginčo dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja.

Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiÅ¡kėjo teiginiais, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas po savo žmonos mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiÅ¡kėjas faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ palikimÄ , atsiradusį po savo žmonos mirties. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai). Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybei nepriteistinos, nes jos sumoje 3,58 Eur nevirÅ¡ija minimaliÄ 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nauja redakcija nuo 2020-01-13). Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

FaktÄ nustatyti turto paveldėjimo tikslu. SprendimÄ per tris dienas nuo jo priėmimo iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus. Teisėjas Jonas Abraitis