8a2ea83a-899c-4550-92c2-e32bda4fff4c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2016 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundÄ padavusiam M. V.,jo atstovui advokatui Sigitui MikliuÅ¡ui,Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio atstovui RamÅ«nui Katinui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi M. V. skundÄ dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio vyr. specialisto 2016 m. liepos 7 d. nutarimo, kuriuo M.

V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymÄ paskirta 289 eurų bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui, panaikinimo, n u s t a t ė : Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 bÅ«rio vyr. patrulis P. K. 2016 m. liepos 2 d. surašė M. V. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 10P-65206474-16 dėl ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, jog 2016 m. liepos 2 d., apie 15.50 val., Vilniuje, JustiniÅ¡kių – Taikos g. sankryžoje M.

V., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryÅ¾Ä , sukdamas į deÅ¡inę ir didindamas greitį, akseleruodamas privertė automobilio ratus prasisukti ir slysti automobilį Å¡onu.Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyr. specialistas R. Katinas 2016 m. liepos 7 d. nutarimu pripažino M. V. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 289 eurų baudÄ su teisės vairuoti atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui.Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M.

V. praÅ¡o panaikinti priimtÄ nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ tirti iÅ¡ naujo arba skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ . Nurodo, kad minėtas nutarimas buvo priimtas nepagrįstai, neteisingai įvertinus visas aplinkybes. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad 2016-07-02, apie 15.50 val., Vilniuje, JustiniÅ¡kių-Taikos g., vairuodamas automobilį „BMW“, įvažiavo į sankryÅ¾Ä , degant leistinam Å¡viesoforo signalui, galbÅ«t tik Å¡iek tiek virÅ¡ydamas greitį, kadangi tuo metu nežiÅ«rėjo į spidometrÄ , tačiau tikina neprivertęs automobilio ratų prasisukti ir automobilio slysti Å¡onu apie 90 laipsnių kampu.

Nepripažįsta vairavęs pavojingai ir chuliganiÅ¡kai. Nurodo į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavęs degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, aplinkui nebuvo žmonių ar kitų automobilių, kuriems galėjo kilti pavojus. Sustabdžiusiam policijos pareigÅ«nui kaip tik ir nurodė, jog virÅ¡ijo greitį, tačiau jokiu bÅ«du nesielgė chuliganiÅ¡kai, tačiau pareigÅ«nas nesutiko su jo paaiÅ¡kinimu, nurodė geriau sutikti su pažeidimu ir pasiraÅ¡yti, siekiant tokiu bÅ«du sulaukti Å¡velnesnės administracinės nuobaudos.

Tikina tuo metu buvęs susinervinęs, o taip pat neturi teisinio iÅ¡silavinimo, dėl ko sutiko pasiraÅ¡yti protokole neva su pažeidimu sutinka ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. PasiraÅ¡ydamas protokole, jis Å¡iuo atveju sutiko, jog sankryžoje virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir padarė pažeidimÄ , tačiau nesutiko su pavojingu ir chuliganiÅ¡ku vairavimu. Mano, esantis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, kadangi įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä neturėjo chuliganiÅ¡kų paskatų pažeisti KET ir sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams.

Kaip jau minėjo, įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant leistinam Å¡viesoforo signalui, aplinkui nebuvo žmonių ar kitų automobilių, kuriems galėjo kilti pavojus (tÄ gali patvirtinti kartu važiavęs A. M.).Anot skundÄ padavusio M. V., jo veiksmai galėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal to paties straipsnio 1 dalį. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje protokolas suraÅ¡ytas bei nutarimas priimtas remiantis dviejų pareigÅ«nų parodymais. Å iuo atveju byloje nėra filmuotos medžiagos ir nuobauda paskirta, remiantis tik pareigÅ«nų nuomone, jog sankryžoje jis elgėsi chuliganiÅ¡kai, t. y. subjektyviu pastarųjų įsitikinimu.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Visos Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje visos kylančios abejonės turi bÅ«ti vertinamos jo naudai. Tuo atveju, jeigu jis visgi bÅ«tų galutinai pripažintas kaltu pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, kadangi yra jaunas, nepatyręs vairuotojas, anksčiau administracine tvarka nebaustas, Å¡iuo metu mokosi ir dirba, automobilis jam reikalingas kiekvienÄ dienÄ , dėl ko mano, kad jam gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui.

Atsiliepimu Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė nurodo, kad M. V. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas teisėtai ir teisingai, dėl ko praÅ¡o palikti galioti institucijos priimtÄ nutarimÄ .Teismo posėdyje Institucijos, priėmusios nutarimÄ , atstovas R. Katinas parodė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašė skundÄ atmesti ir nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Pažymėjo, kad nagrinėjant bylÄ M. V. pripažino padaręs nurodytus veiksmus, tačiau pabrėžė, jog greitį didino, privertė automobilio ratus prasisukti ir automobilį slysti Å¡onu tik labai nežymiai.Teismo posėdyje skundÄ padavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas M.

V. skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. 2016-07-02 draugas paprašė pavežti nupirkti detalių. Prie Rygos sankryžos, Å¡alia klinikos „Kardiolita“, susitiko su pažįstamu, važiavusiu kitu automobiliu ir turėjusiu rodyti keliÄ . Jie važiavo paskui pastarojo automobilį. Priekyje važiavęs automobilis, matyt, gerai žinojo keliÄ , judėjo apvažiuodamas duobes, pakankamai atitolo. Norėdamas prisivyti ir nepamesti jo iÅ¡ akių, į JustiniÅ¡kių-Taigos gatvių sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ greitį (koks tiksliai greitis buvo, pasakyti negali, tačiau tikrai didesnis už leidžiamÄ ; iki sankryžos važiavo apie 60 km/h greičiu, prieÅ¡ sankryÅ¾Ä pradėjo lėtinti, pasukęs vėl padidino).

Sankryžoje pasuko į deÅ¡inę ir važiavo tolyn, prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ pristabdė, kol per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė pareigÅ«nų automobilį. IÅ¡ pradžių net nesuprato, dėl ko buvo sustabdytas, nes nuo tos sankryžos buvo jau nuvažiavęs apie 1 km. PareigÅ«nas patikrino dokumentus, liepė palaukti, tuomet pakvietė prie tarnybinio automobilio, padavė protokolÄ pasiraÅ¡yti. Jam paklausus, už kÄ protokolas, pasakė, jog „už tai, kaip pravažiavai sankryÅ¾Ä â€œ.

Pagalvojo, jog dėl to, kada važiavo virÅ¡ydamas greitį. Padavę protokolÄ , pareigÅ«nai jam liepė sutikti, pasiraÅ¡yti, sakė, jog tokiu atveju grės tik bauda. Jis su pareigÅ«nais susidÅ«rė pirmÄ kartÄ , todėl protokole nurodė sutinkantis ir pasirašė. SkundÄ padavęs     M. V. nesutiko su Institucijos atstovo teismo posėdžio metu iÅ¡sakytais teiginiais neva jis bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jo automobilio ratai Å¡iek tiek prasisuko ir automobilis nežymiai slydo Å¡onu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. kategoriÅ¡kai neigė, kad įvažiavus į sankryÅ¾Ä dėl virÅ¡yto leistino greičio automobilio ratai prasisuko ir automobilis slydo Å¡onu, juo labiau, sunkiai įsivaizduojama, kad automobilis galėjo pasisukti 90 laipsnių kampu. Jis neturėjo jokių chuliganiÅ¡kų paskatų, į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, joje nebuvo nei jokių kitų automobilių, nei pėsčiųjų (nebuvo jokio tarnybinio policijos pareigÅ«nų automobilio, prieÅ¡ingu atveju sunkiai suvokiama, kad matydamas pareigÅ«nus bÅ«tų taip elgęsis) (b. l. 29-34).Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A.

M. parodė esantis administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. gana artimas draugas, bendrauja apie 3 metus. TÄ dienÄ važiavo kartu su M. V., jis buvo paprašęs pastarojo pavežti pirkti detalių, važiavo paskui kitÄ automobilį, kuris rodė keliÄ iki garažų. Ä® sankryÅ¾Ä , esančiÄ netoli „Norfa“ parduotuvės, jo draugas M. V. įvažiavo gana greitai (koks buvo greitis, pasakyti negali), kadangi norėjo suspėti degant žaliam Å¡viesoforo signalui, vijosi priekyje važiavusį ir jau pakankamai nutolusį automobilį, nenorėjo pasimesti.

Girdėjo, kad „BMW“ ratai sucypė, tačiau sukdamas M. V. greičio tikrai nedidino, automobilis Å¡onu neslydo. Sankryža buvo tuščia, joje nebuvo nei automobilių, nei pėsčiųjų. Juos sustabdė toli nuo minėtos sankryžos, buvo nuvažiavę apie kilometrÄ , galvojo, jog stabdo dėl greičio virÅ¡ijimo, tačiau jokiu bÅ«du ne dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo, kadangi M. V. jokių chuliganiÅ¡kų veiksmų neatliko. Koks buvo pokalbis tarp M. V. ir pareigÅ«nų, jis negirdėjo (b. l. 29-34).Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. K. parodė, jog jam kartu su kolega kursantu tarnybiniu automobiliu patruliuojant ir stovint JustiniÅ¡kių-Taigos g. sankryžoje pamatė į sankryÅ¾Ä dideliu greičiu atvažiuojantį „BMW“ markės automobilį (iÅ¡ Taikos gatvės įsuko į JustiniÅ¡kių gatvę).

Dėmesį patraukė bÅ«tent tai, kad automobilis lėkė dideliu greičiu, į sankryÅ¾Ä galima sakyti įčiuožė slysdamas Å¡onu, galiniai ratai prasisuko (tiksliai pasakyti, koks buvo greitis negali, tačiau aiÅ¡kiai didelis; neatsimena, ar girdėjo kažkokį ratų ar kitokį garsÄ ). TÄ vaizdÄ matė gerai, stovėjo prieÅ¡ais, niekas neužstojo, skyrė apie 20 atstumas. Pamatę tokiÄ situacijÄ , nutarė automobilį sustabdyti, įjungė Å¡viesos ir garso signalus, sustabdė daugmaž už 1 km nuo sankryžos (netoli Medeinos gatvės).

Priėjus prie vairuotojo ir paklausus, kaip Å¡is važiuoja, M. V. pasiÅ«lė dėl visko pasiÅ¡nekėti per draugÄ . Akivaizdu, kad vairuotojas suprato, kÄ neteisėtai padarė, prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų siÅ«lęs Å¡nekėtis per kažkokius kitus asmenis. Atsimena, kad vairuotojo klausė, kodėl Å¡is į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo skersas. SuraÅ¡ius protokolÄ , vairuotojas jį perskaitė ir parašė savo pozicijÄ (kokiÄ tiksliai, dabar jau nebeatsimena). Jie tikrai nekalbėjo su vairuotoju apie tai, kokia bus nuobauda, negali pasakyti, ar buvo kalba apie tai, kad vairuotojui geriau prisipažinti.

KÄ , iÅ¡skyrus nurodytÄ pasiÅ«lymÄ , aiÅ¡kino vairuotojas, nebeatsimena. Liudytojas kategoriÅ¡kai patvirtino, jog M. V. vairuojamas „BMW“ markės automobilis, kuris buvo pažemintas, į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo skersas, slydo netgi daugiau nei 90 laipsnių kampu, jis įčiuožė Å¡onu. Tuo metu sankryžoje buvo kitų automobilių, tikrai ne tuščia (b. l. 29-34).Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. parodė, jog tarnybos metu kartu su kolega P. K. stovėjo sankryžoje, laukė žalio Å¡viesoforo signalo, kai iÅ¡ deÅ¡inės pamatė dideliu greičiu į sankryÅ¾Ä Ä¯lekiantį „BMW“ markės automobilį.

Automobilis didino greitį, slydo Å¡onu, cypė ratai, kas aiÅ¡kiai girdėjosi, automobilis stipriai pasisuko Å¡onu, galu slydo 90 laipsnių kampu, o gal netgi ir daugiau. Prie sankryžos stovėjo pėstieji, kurie laukė žalios spalvos signalo, važiavo kiti automobiliai, be to, Å¡alikelėje buvo priparkuota transporto priemonių. Nematė, kad „BMW“ bÅ«tu važiavęs paskui kitÄ automobilį, į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo vienas. Nutarė automobilį sustabdyti, tÄ padaryti pavyko jau nuvažiavus toliau.

Prie vairuotojo nuėjo kolega P. K., kÄ jie kalbėjo, jis (A. V.) negirdėjo. Jis su vairuotoju bendravo tik vėliau, kai pastarajam buvo įteiktas protokolas. Kai padavė protokolÄ , paklausė vairuotojo, ar jis sutinka ar ne, paprašė paraÅ¡yti pozicijÄ . Jokių nurodymų, kÄ Å¡is turėtų raÅ¡yti, nedavė. Vairuotojas su pažeidimu sutiko ir pasirašė (b. l. 39-41). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. skundas atmestinas Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .IÅ¡ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo turinio matyti, jog pastarasis nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija. Neneigia virÅ¡ijęs leistinÄ greitį, tačiau tvirtina neturėjęs jokių chuliganiÅ¡kų paskatų, į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalo, skubėjo paskui priekyje keliÄ rodžiusį asmenį, dėl ko yra įsitikinęs, kad jo veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį.Taigi Å¡ioje vietoje kaip tik ir apžvelgtina minėto įstatymo nuostata.

ATPK 1242 straipsnio        1 dalis numato atsakomybę tam, kas vairuodamas transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padaro kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį pavojingÄ situacijÄ , t. y. priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog         M.

V. veiksmai buvo kvalifikuoti neteisingai. Pirmiausia pažymėtina tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ dėl veiksmų perkvalifikavimo į to paties straipsnio 1 dalį, yra aiÅ¡kiai nenuoseklus. Kaip matyti, taikant atsakomybę už ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ alternatyvų, t. y.

1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Å iuo atveju M. V. pripažįsta padaręs vienintelį pažeidimÄ , t. y. virÅ¡ijęs greitį, kuris, jo kategoriÅ¡ku įsitikinimu, niekam nesukėlė jokio pavojaus ir nesukÅ«rė jokios pavojingos situacijos.

Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iÅ¡ esmės nepripažįsta padaręs veiksmus, numatytus ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje, nors tuo pačiu praÅ¡o taikyti bÅ«tent tokiÄ kvalifikacijÄ , t. y. jau vien dėl Å¡ios priežasties praÅ¡ymas dėl veiksmų perkvalifikavimo yra sunkiai suprantamas. Kita vertus, pagrindo taikyti kitokiÄ veiksmų kvalifikacijÄ nei konstatuotÄ skundžiamame nutarime nėra ir dėl byloje surinktų įrodymų.ATPK 1242 straipsnio 2 dalis, kurios padarymu M.

V. ir buvo pripažintas kaltu, numato atsakomybę už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį gali bÅ«ti patrauktas tik tada, kai yra nustatoma:

1) chuliganiškos paskatos;

2) tai, kad vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Vilniaus apygardos teismo 2011-03-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-330-171/2011). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Å is pažeidimas priežastiniu ryÅ¡iu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau Å¡i norma yra bendro pobÅ«džio, o kaltininko veiksmus bÅ«tina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimÄ . ApibÅ«dinant subjektyviuosius chuliganiÅ¡ko vairavimo požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia.

ChuliganiÅ¡kas vairavimas pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka ir rodomas aiÅ¡kus visuomenės negerbimas: aktyvÅ«s veiksmai - tai kÅ«no judėjimas sÄ moningai nukreiptas į tam tikrÄ tikslÄ ; Å¡iurkščiai pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiÅ¡kus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimÄ .

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ liudytojų P. K. ir A. V., kurie, siekiant patikrinti tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotas aplinkybes, buvo apklausti tiesiogiai teismo posėdyje, parodymų matyti, jog M. V. vairuojamas „BMW“ markės automobilis į JustiniÅ¡kių-Taikos g. sankryÅ¾Ä Ä¯lėkė dideliu greičiu, sukdamas į deÅ¡inę didino greitį, kaip nurodė P. K., tiesiog įčiuožė į sankryÅ¾Ä slysdamas Å¡onu, prasisuko padangos, skleisdamos atitinkamÄ garsÄ (liudytojas A. V. aiÅ¡kiai girdėjo cypiančius ratus).

Abu liudytojai kategoriÅ¡kai patvirtino matę tiek didelį greitį įvažiuojant į sankryÅ¾Ä , ratų prasisukimÄ , tiek parodė, jog automobilis stipriai slydo Å¡onu mažiausiai 90 laipsnių kampu (b. l. 29-34, 39-41). Liudytojai pažymėjo, jog vaizdÄ matė aiÅ¡kiai, stovėjo nedideliu atstumu. Taip pat iÅ¡ liudytojų parodymų matyti ir tai, kad sankryža nebuvo tuščia, stovėjo kiti automobiliai. Liudytojas P. K. parodė, jog buvo automobilis, kuris ketino sukti į kairę, dar kitos transporto priemonės, A.

V. teigimu, buvo ir pėsčiųjų, laukiančių gatvę pereiti leidžiančio Å¡viesoforo signalo, kitų važiuojančių bei Å¡alikelėje priparkuotų automobilių. Nors tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek jo atstovas akcentavo neva pareigÅ«nų parodymai dėl važiavimo greičio yra subjektyvÅ«s, o dėl gatvėje buvusių kitų eismo dalyvių - neteisingi, teismas neturi pagrindo liudytojų P. K. ir A. V. parodymais nesivadovauti bei jais nesiremti. Nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog liudytojai turi bent kokį suinteresuotumÄ M.

V. nepagrįstai apkalbėti bei tokiu bÅ«du nepagrįstai apkaltinti. Galiausiai apskritai sunkiai įsivaizduojama situacija, jog mieste, pakankamai didelėje ir judrioje sankryžoje, dienos metu (įskaitant ir savaitgalio dienÄ ) nebÅ«tų absoliučiai jokių transporto priemonių ar pėsčiųjų. M. V., dideliu greičiu įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä ir dar didindamas greitį, priversdamas automobilio ratus prasisukti bei automobilį stipriai slysti Å¡onu, veikė tyčia, vedamas chuliganiÅ¡kų paskatų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo jokio bÅ«tinumo važiuoti nesaugiu greičiu, sankryžoje dar labiau didinti greitį. Oro sÄ lygos buvo geros, vairuotojui neatsirado jokių netikėtų kliūčių, todėl automobilio slydimas Å¡onu, padangų cypimas, kilo ne dėl kažkokių objektyvių iÅ¡skirtinių aplinkybių, o buvo sukelti bÅ«tent paties M. V. netinkamo elgesio. Nubaustasis savo veiksmais ne tik be jokio pagrindo ignoravo saugų vairavimÄ tačiau tuo pačiu parodė aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ kitiems vairuotojams bei sukėlė jiems realų pavojų.

Tokių teismo išvadų nepaneigia aplinkybė, kad byloje nėra nustatyti ar apklausti konkretūs asmenys, tuo metu važiavę ar ėję minėtoje sankryžoje. Teismas šiuo atveju, kaip minėta, remiasi liudytojų P. K. ir A. V. parodymais, kurie pripažinti kaip pilnai patikimi. Nubaustojo M. V. ir jo draugo, t. y. liudytojo A. M., parodymai, jog sankryžoje nebuvo kitų eismo dalyvių, vertintini kritiškai. Kaip matyti, pastarieji nurodė nepastebėję netgi sankryžoje stovinčio policijos pareigūnų automobilio, ko nepamatyti objektyviai tikrai nebuvo įmanoma.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paminėta aplinkybė neva jis skubėjo paskui kitÄ transporto priemonę (beje, liudytojas A. V. parodė, jog M. V. vairuojamas „BMW“ markės automobilis paskui jokiÄ kitÄ transporto priemonę nevažiavo), nesudaro pagrindo M. V. veiksmus vertinti kitaip nei chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ . Tuo pačiu nurodytina, jog M. V. ir A. M. parodymai dėl ratų cypimo skiriasi – antai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tikino jokio ratų cypimo nebuvus, kai tuo tarpu liudytojas nurodė prieÅ¡ingai.Teismas negali nepažymėti ir to, jog M.

V. protokole prie asmens paaiškinimo savo ranka užrašė, jog su nurodytu pažeidimu, t. y. dėl to, kad sankryžoje sukdamas į dešinę ir didindamas greitį, akseleruodamas privertė automobilio ratus prasisukti ir slysti automobilį šonu, sutinka ir gailisi (b. l. 13-14). Skunde bei teismo posėdyje išsakyti teiginiai neva jis nėra teisininkas, neišmano tokių dalykų, dėl ko, klausydamas pareigūnų, kurie liepė geriau sutikti ir pasirašyti, taip ir pasielgė, laikytini gynybinės pozicijos dalimi.

Perskaityti protokolÄ , kurio grafoje „pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ aiÅ¡kiai, nevartojant jokių nesuprantamų terminų, trumpinių ir pan., yra nurodyta pažeidimo esmė, teisininko iÅ¡silavinimas tikrai nėra reikalingas. Sunkiai tikėtina situacija, jog vien tik dėl siekio sulaukti Å¡velnesnės administracinės nuobaudos asmuo sutiktų ir gailėtųsi dėl pažeidimo, kurio net nėra padaręs. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. K. parodė, jog vos tik priėjus prie sustabdyto „BMW“ automobilio vairuotojo ir paklausus, kaip Å¡is važiuoja, M.

V. iÅ¡ karto pasiÅ«lė dėl visko paÅ¡nekėti per draugÄ , kas visumoje tik rodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, kad buvo sustabdytas ne dėl greičio virÅ¡ijimo, o dėl kur kas Å¡iurkÅ¡tesnio pažeidimo. SkundÄ padavusio asmens pozicijos kitimas (nuo pilno pripažinimo, iki dalinio (Institucijos atstovas R. Katinas parodė, jog bylos nagrinėjimo metu M. V. pripažino atlikęs protokole nurodytus veiksmus, tačiau teigė, jog automobilis Å¡onu slydo tik labai nežymiai) ir galiausiai kategoriÅ¡kai neigiant greičio didinimÄ sankryžoje bei tuo priverčiant prasisukti ratus, o automobilį slysti Å¡onu, yra susijęs su siekiu sulaukti kuo Å¡velnesnės administracinės nuobaudos, o ne atspindi objektyvias pažeidimo aplinkybes.Taigi, įvertinus anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių M.

V. inkriminuoto pažeidimo padarymÄ .Skundžiamu nutarimu M. V., dėl kurio, kaip nurodoma nutarime, nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda bei minimaliam terminui atimta specialioji teisė vairuoti. Teismas neturi pagrindo laikyti, kad paskirta administracinė nuobauda yra netinkama ar per griežta bei jÄ Å¡velninti. Taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ , teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytÄ pažeidimÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių. SkundÄ padavęs asmuo, kuris yra jauno amžiaus, pažeidimo padarymo dienÄ turintis vos vienerių metų vairavimo staÅ¾Ä , padarė Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ . Pažeidimo pobÅ«dis neleidžia laikyti, kad nusižengta buvo dėl patirties stokos. M. V., bÅ«damas jaunas vairuotojas, privalėjo bÅ«ti juo labiau atsargus, dalyvaudamas vieÅ¡ajame eisme elgtis apdairiai, kai tuo tarpu pastarojo veiksmai buvo prieÅ¡ingi, aktyvÅ«s, tyčiniai.

Pažeidėjas kaltės nepripažįsta. Taigi nenustatyta ne tik iÅ¡imtinių, tačiau ir lengvinančių aplinkybių. Teismo įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta (formaliai toks nuobaudos dydis netgi nukrypsta nuo nuobaudos skyrimo taisyklių atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių atžvilgiu), siekiant nubausti bei auklėti nubaustÄ asmenį, kad Å¡is laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o Å¡ia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams.

Ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe, taip pat nuvykimui į mokymosi įstaigÄ , savaime nėra laikytinos ypatingomis aplinkybėmis, duodančiomis pagrindÄ taikyti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ . Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytÄ teisės pažeidimÄ , tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, todėl vieÅ¡asis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi virÅ¡enybę už asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , interesus iÅ¡vengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Galiausiai tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natÅ«rali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, iÅ¡imtine aplinkybe. IÅ¡ byloje esančios darbovietės pažymos matyti, jog M. V. eina pardavėjo pareigas (b. l. 7), kas reiÅ¡kia, jog pastarojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimui vairuotojo pažymėjimas nėra bÅ«tinas. Suprantama, jog specialiosios teisės atėmimas apsunkins darbo funkcijų vykdymÄ , galimai sukels kliūčių vykstant pas klientus, darbinius susitikimus, tačiau tokios pasekmės yra savaime suprantamos ir nelaikytinos kaip turinčios iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę.Tai pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracine nuobauda taikomi apribojimai yra laikini, o, suėjus pusei skirtosios specialiosios teisės atėmimo termino, įstatymas suteikia galimybę praÅ¡yti sutrumpinti Å¡ios nuobaudos terminÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,        283 straipsniu, 284 straipsniu, n u t a r i a : M. V. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. Katino 2016 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 10N-65527225-16, kuriuo M. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymÄ paskirta 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, panaikinimo, netenkinti.Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                         Julita Dabulskytė – Raizgienė