2025-05-07 Nr. AB-8042-3-62-3-02146-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-26-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02146-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. liepos 28 d. raštą Nr. S2-1708 (toliau – ir Raštas) bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 22 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. gegužės 4 d. jis buvo perduotas iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atvykęs į Vilniaus kalėjimą, iš karto informavo pareigūnus apie savo sveikatos būklę ir vartojamus preparatus, kuriuos Švedijos pareigūnai perdavė Lietuvos pareigūnams. Pareiškėjas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. birželio 19 d. vaistai jam buvo skiriami nenuosekliai, jis būdavo paliktas be jokių vaistų, taip pat nurodė, jog du kartus buvo apalpęs. Pasak pareiškėjo, Vilniaus kalėjimo pareigūnas komentavo, kad jam bus suteikta būtinoji medicininė pagalba tik tuo atveju, kai jis apalps ir bus rastas kameroje merdintis. Pareiškėjas akcentavo, kad daug kartų apie tai informavo Lietuvos kalėjimų tarnybos medicinos skyrių ir prašė nevėluoti su jam reikalingų vaistų paskyrimu.

3. Atsakovo atstovas Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad sprendimą dėl konkrečiam pacientui reikalingų medicininės diagnostikos ir gydymo procedūrų poreikio pagal savo kompetenciją priima asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę, amžių, nustatytą diagnozę, ligos stadiją, anksčiau taikytą gydymą bei vadovaudamasis atitinkamų norminių aktų reikalavimais. Nurodė, kad gydytojas parenka bei skiria pacientui reikalingus atlikti tyrimus, ambulatorinį arba stacionarinį gydymą, tam tikras procedūras, o gydytojo konsultacija pagal išankstinę registraciją suteikiama ne vėliau kaip per 7 kalendorines arba per 5 darbo dienas. Taip pat pažymėjo, kad pacientas gali būti pervežtas į Tarnybos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį skyrių arba į viešąją sveikatos priežiūros įstaigą. Atsakovo atstovas akcentavo, jog gydytojo konsultacija privalo būti suteikta pacientui per 24 valandas nuo laisvės atėmimo vietų įstaigoje esančio asmens kreipimosi į pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių ūmios ligos arba paūmėjusios lėtinės ligos atveju, kai pasireiškia karščiavimas ir vidutinio stiprumo skausmas, taip pat tuo atveju, kai paros laikotarpiu, pacientui esant ramybės būsenoje, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas bei tais atvejais, kai patiriamos įvairios kilmės traumos ir sužeidimai.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Rašte pareiškėjui išaiškino asmens sveikatos paslaugų arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems suteikimo tvarką, bei nurodė, jog sveikatos priežiūros specialistai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi taisyklėmis, pagal kurias asmeniui pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu pasirašytinai pateikiama informacija apie nustatytą pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus paslaugų teikimo tvarką.

6. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kad skubią pagalbą pacientui gydytojas teikia nedelsiant pagal savo kompetenciją ir nustatytas indikacijas organizuodamas paciento pervežimą į sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį skyrių arba į viešąją sveikatos priežiūros įstaigą. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, jog medikamentinis gydymas skiriamas konkrečiam gydymo kursui, o vaistų suvartojimo kontrolė bei registracija pas gydytoją dėl gydymo tęsimo ar korekcijos yra paciento atsakomybė.

II. 7. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 25 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo atstovo Rašto panaikinimo ir atmetė skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.

8. Pasisakydamas dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laisvės atėmimo vietų įstaigose, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog Vilniaus kalėjime jam nebuvo suteiktos reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Įvertinęs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 5 d.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-1914/1R-427 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas akcentavo, kad administraciniuose teismuose nagrinėjami skundai tuo aspektu, ar buvo iš kalinimo įstaigos administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, užtikrinta nuteistajam galimybė pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis pagal nustatytą tvarką.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius medicininius dokumentus matyti, jog pareiškėjas periodiškai lankėsi pas asmens sveikatos priežiūros specialistus, šeimos gydytojus, o konsultacijų metu buvo įvertinta jo sveikatos būklė. Teismas taip pat akcentavo, kad, kaip nurodyta Tarnybos ginčijamame Rašte, esant medicininėms indikacijoms, pareiškėjui skiriamas medikamentinis gydymas bei organizuojamos gydytojų specialistų konsultacijos ir diagnostinių tyrimų atlikimas dėl tolimesnės gydymo taktikos. Be kita ko, gydymas skiriamas konkrečiam gydymo kursui ir vaistų suvartojimo kontrolė bei registracija pas gydytoją dėl gydymo tęsimo ar korekcijos yra pačio paciento atsakomybė.

10. Vadovaudamasis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-135 „Dėl pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8–11 punktais, teismas pažymėjo, kad asmeniui, atvykusiam į laisvės atėmimo vietą, pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu yra pasirašytinai pateikiama susipažinti informacija apie Tarnybos pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus nustatytą paslaugų teikimo tvarką, taip pat išaiškinama, jog pacientas pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus gydytojo konsultacijai siunčiamas pagal išankstinę registraciją. Teismas vertino, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas su minėta Tarnybos pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus nustatyta paslaugų teikimo tvarka buvo supažindintas pasirašytinai, todėl sprendė, kad jis privalo žinoti, jog gydytojo konsultacija pagal išankstinę registraciją suteikiama ne vėliau kaip per 7 kalendorines arba per 5 darbo dienas. Be to, teismas akcentavo, jog skubi pagalba suteikiama Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka (toliau – Tvarkos ir masto aprašas).

11. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjui reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje (Vilniaus kalėjime), o tai atitinka BVK 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą. Teismas vertino, kad byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos patvirtina, jog ginčo laikotarpiu jam buvo skiriami vaistai, kurie periodiškai paruošiami ir atiduodami, be to, pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijose neužfiksuota nusiskundimų dėl vaistų prieinamumo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistasis, esant sveikatos pablogėjimui, turėjo galimybę kreiptis į budintį pareigūną, kuris organizuoja nuteistojo patekimą pas sveikatos priežiūros specialistą, o pastarasis, objektyviai įvertinęs paciento sveikatos būklę, turi pareigą spręsti dėl šeimos gydytojo konsultacijos tikslingumo ir, esant medicininėms indikacijoms, organizuoti paciento patekimą pas šeimos gydytoją, kuris spręstų sveikatos pablogėjimo klausimus.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai jam paaiškino, jog iškvies jam greitąją medicinos pagalbą tik tuo atveju jei jis nualps, vertino, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, jog teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis deklaratyviu pareiškėjo skundo teiginiu ir konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl nurodytos aplinkybės. Vadovaudamasis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo našta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo pasakyta, kad greitoji medicinos pagalba bus iškviesta tik tuo atveju jei jis nualps, tenka atsakovo atstovui, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo nurodytas argumentas yra nekonkretus, nedetalizuotas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, dėl to pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės. Teismas akcentavo, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu, būnant Vilniaus kalėjime, buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o galbūt neigiamos pasekmės galėjo kilti dėl paties pareiškėjo veiksmų. Kadangi pareiškėjas niekaip nedetalizavo teiginio, kad sveikatos priežiūros paslaugos jam nebuvo teikiamos, teismas sprendė, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu kalinimo įstaiga neveikė taip, kaip turėjo veikti.

14. Teismas, pasisakydamas dėl Tarnybos rašto teisėtumo, pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Tarnyba gavo ir išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. liepos 10 d. skundą bei 2023 m. liepos 13 d. skundą (adresuotą Lietuvos Respublikos Prezidentui ir persiųstą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. liepos 24 d. raštu Nr. (1.23 Mr) 7R-2945 „Dėl skundo persiuntimo“). Abiejuose skunduose pareiškėjas teigė, kad Vilniaus kalėjime jam nebuvo suteiktos reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau teismas vertino, kad iš pridedamų medicininių dokumentų kopijų matyti, jog pareiškėjas periodiškai lankėsi pas asmens sveikatos priežiūros specialistus, šeimos gydytojo konsultacijų metu buvo objektyviai įvertinama jo sveikatos būklė, esant medicininėms indikacijoms, taip pat buvo skiriamas tam tikras medikamentinis gydymas bei organizuojamos gydytojų specialistų konsultacijos ir diagnostinių tyrimų atlikimas dėl tolimesnės gydymo taktikos.

15. Teismas sprendė, kad Tarnyba, atsakydama pareiškėjui į minėtus skundus, informavo apie asmens sveikatos paslaugų arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems suteikimo tvarką, bei pažymėjo, jog Tarnybos pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus sveikatos priežiūros specialistai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi Aprašu, pagal kurį asmeniui pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu pasirašytinai yra pateikiama informacija apie nustatytą pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus paslaugų teikimo tvarką. Teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog vadovaujantis Tvarkos ir masto aprašu, skubią pagalbą pacientui gydytojas teikia nedelsiant, pagal savo kompetenciją ir nustatytas indikacijas organizuodamas paciento pervežimą į Tarnybos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį skyrių arba į viešąją sveikatos priežiūros įstaigą. Taip pat pareiškėjui buvo išaiškinta, jog medikamentinis gydymas skiriamas konkrečiam gydymo kursui, o vaistų suvartojimo kontrolė bei registracija pas gydytoją dėl gydymo tęsimo ar korekcijos yra paciento atsakomybė.

16. Teismas pažymėjo, kad atstovo atstovas nurodė, jog Tarnybos Raštas yra informacinio pobūdžio, jame pateikiamas struktūrinių padalinių veiksmų įvertinimas, išaiškinamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo tvarką laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bei paciento teises ir pareigas, tačiau jokių patvarkymų arba įpareigojimų, skirtų konkrečiai nuteistajam, nėra, taip pat Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Įvertinęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad skundžiamu Raštu pareiškėjas buvo tik informuotas apie asmens sveikatos paslaugų arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems suteikimo tvarką. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nurodo, jog Rašto priėmimas sukėlė neturtinės žalos atsiradimą. Teismas vertino, kad Raštu nėra sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjui, taip pat nėra sukuriamos teisės ir / ar pareigos. Todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Tarnybai suteikus informaciją pareiškėjui pagal pateiktą skundą, jam kilo neturtinė žala.

17. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Raštas jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukelia, jam yra suteikiama informacija ir nurodoma, kokiais teisės aktais vadovavosi Tarnybos darbuotojai. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, jog skundžiamame Rašte pareiškėjui yra išaiškinamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo tvarką laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bei paciento teises ir pareigas. Ginčijamu Raštu pareiškėjui nėra sukuriamos teisinės pasekmės, taip pat nėra sukuriamos teisės ir / ar pareigos, be to, net ir panaikinus Raštą, pareiškėjo teisių apimtis nepasikeistų. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Raštas laikytinas informacinio pobūdžio, nesukuriantis pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, todėl nutraukė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos Raštą.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Tarnybos, pareiškėjui 22 000 Eur neturtinės žalos. Pareiškėjas taip pat prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio.

19. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, mano, jog buvo netinkamai aiškinami faktai, todėl priimtas nepagrįstas sprendimas.

20. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, susijusias su jo sveikatos būkle ir vartojamais vaistais, skundo, teikto pirmosios instancijos teismui argumentus ir papildomai pažymi, kad visada registravosi pas gydytojus, tačiau dėl biurokratizmo, pareigūnų ir medicininio personalo neveikimo, jis buvo paliktas be reikalingų vaistų.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl jam nesuteiktų reikalingų medicininių preparatų jis patyrė fizines kančias, išgyveno pareigūnų pažeminimą. Tvirtino, kad jo emocinė būklė yra labai prasta, nes dėl nurodytų kankinimų suprastėjo miegas, o liga paūmėjo.

22. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, mano, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas.

24. Atsakovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamu Raštu pareiškėjas buvo tik informuotas apie asmens sveikatos paslaugų arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems suteikimo tvarką, o pats skundžiamas Raštas pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog net ir panaikinus skundžiamą Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio.

25. Atsakovo atstovas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio nuostatas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi jame yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

26. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Vilniaus kalėjime jam nebuvo suteiktos reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlyginimo bei Tarnybos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatęs, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o nustatęs, kad ginčijamas Tarnybos Raštas laikytinas informacinio pobūdžio, nesukuriantis pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, nutraukė jo skundo dalį dėl Tarnybos Rašto panaikinimo.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

31. Teisėjų kolegija, ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas teisės normų, reguliuojančių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą, kontekste įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo sveikatos būkle ir jam teiktomis reikalingomis sveikatos priežiūros paslaugomis, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

32. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo galima suprasti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktų ir įrodymų vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016). Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

33. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, laikydamasis tokio pobūdžio bylose nustatytų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo argumentus dėl nesuteiktų reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Vilniaus kalėjime, bei pagrįstai nutraukė pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos Rašto panaikinimo, o skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Iš skundžiamo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darė išvadas, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl jam kilo neigiamos pasekmės, o galbūt neigiamos pasekmės galėjo kilti dėl paties pareiškėjo veiksmų, be to, kadangi pareiškėjas niekaip nedetalizavo teiginio, kad sveikatos priežiūros paslaugos jam nebuvo teikiamos, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu kalinimo įstaiga neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat ginčijamas Tarnybos Raštas yra informacinio pobūdžio, pareiškėjui nesukuriantis jokių teisių ar pareigų.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis visada registravosi pas gydytojus, tačiau dėl biurokratizmo, pareigūnų ir medicininio personalo neveikimo buvo paliktas be reikalingų vaistų, jog dėl nesuteiktų reikalingų medicininių preparatų jis patyrė fizines kančias, išgyveno pareigūnų pažeminimą, taip pat kad jo emocinė būklė yra labai prasta, nes dėl nurodytų kankinimų suprastėjo miegas, liga paūmėjo, tačiau konkrečiai nenurodo, kokias teisės taikymo ir (ar) aiškinimo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste pažymėtina, jog teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti kompetentingos valstybės institucijos (šiuo nagrinėjamu atveju – Tarnybos) duomenų legitimumu. Akcentuotina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde minėtų teiginių niekaip nepagrindė, nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

35. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundo dalis nutraukiama, o kita skundo dalis atmetama. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti skunde išvardinti pareiškėjo argumentai dėl nesuteiktų reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų ginčo laikotarpiu, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas ar kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, kad teismas neteisingai įvertino bylos duomenis bei padarė nepagrįstas išvadas dėl bylos aplinkybių skundžiamame sprendime.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dėl jo padėties, nes yra įkalintas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, taip pat apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų) (ABTĮ 36 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jo apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė