N-575-368-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-368/2012

Teisminio proceso Nr.4-63-3-00417-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 50.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarimo E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas 2010 m. rugsėjo 4 d. surašė E. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2010 m. kovo 10 d. savavališkai nutraukė elektros energijos tiekimą S. L. įmonės nuomojamoms patalpoms (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taip pažeisdamas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 54.3 punkto bei X skyriaus reikalavimus. Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau - Komisija) 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį E. P. atžvilgiu nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu pažymėjus, jog neįrodyta asmens tyčia.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo S. L. skundą, 2011 m. sausio 14 d. nutarimu jį tenkino, t. y. Komisijos nutarimą panaikino, pripažino E. P. kaltu pagal ATPK 188 straipsnį ir skyrė už tai įspėjimą. Teismas nustatė, jog 2002 m. gegužės 14 d. savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi S. L. individuali įmonė iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos išsinuomojo negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įmonė su bendrovės „VST“ Klaipėdos miesto skyriumi energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudariusi nebuvo, o elektros energija šiai įmonei tiekiama per UAB „Edelbera“ įvadą, kuriai už suvartotą elektros energiją nukentėjusiojo įmonė mokėjo mokesčius.

E. P., UAB „Edelbera“ savininkas, 2010 m. kovo 10 d. nutraukė elektros energijos tiekimą nukentėjusiojo S. L. įmonės nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Teismas nurodė, jog Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 54.3 punkte įtvirtinta vartotojo, valdančio lokalų elektros tinklą, pareiga eksploatuoti savo lokalų elektros tinklą taip, kad nepažeistų kitų asmenų, kurių elektros įrenginiai ar elektros imtuvai yra prijungti prie vartotojo lokalaus elektros tinklo, teisių ir teisėtų interesų.

Tokie asmenys – subabonentai privalo vartotojui sumokėti už jiems perduotą elektros energiją bei padengti vartotojo pagrįstas ir būtinas išlaidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimą subabonentams lokaliu elektros tinklu. Vartotojas turi teisę nutraukti arba apriboti subabonentų elektros įrenginių aprūpinimą elektros energija tada, kai šie asmenys nevykdo savo prievolės atsiskaityti už jiems perduotą elektros energiją bei padengti vartotojo pagrįstas ir būtinas išlaidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimą šiems asmenims, taip pat nutraukti arba apriboti elektros energijos perdavimą kitais atvejais, nurodytais šių Taisyklių X skyriuje.

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo 2010 m. birželio 14 d. sprendimu konstatuota, jog S. L. skundas dėl neteisėto elektros energijos nutraukimo patalpose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pasitvirtino, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nustatyta, jog E. P. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, požymių. Teismas pažymėjo, jog šis sprendimas Komisijai turėjo būti žinomas, tačiau nebuvo vertintas. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog nagrinėjant bylą Komisijoje iš esmės vadovautasi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. P. advokato paaiškinimais, kad jo veiksmai netyčiniai, tačiau tai paneigia teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai ir kiti surinkti įrodymai.

Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė G. P. parodė, jog pagal kontrolinio skaitiklio, esančio S. L. įmonės patalpose, parodymus galima daryti išvadą, jog ši įmonė mokėjo už suvartotą elektros energiją UAB „Edelbera“, ką patvirtino ir liudytoja apklausta UAB „Edelbera“ darbuotoja D. J., kuri nurodė, kad įmonės savininkas E. P. tvarkė elektros instaliaciją ir S. L. pasiūlė sumokėti dalį išlaidų, o šiam nesutikus kilo konfliktas ir S. L. įmonei bei kitiems subnuomininkams buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas per UAB „Edelbera“ įvadą.

Teismas pabrėžė, jog E. P. negalėjo nežinoti, kad S. L. yra prisijungęs prie jo linijos, nes liudytoja D. J. patvirtino, jog S. L. už jo sunaudotą elektros energiją atsiskaitydavo grynais pinigais, pats S. L. paaiškino, kad žodiniu susitarimu tarp E. P. ir jo elektros energija per UAB „Elbera“ naudojasi daug metų ir ginčo nebuvo iki kol E. P. nereikalavo sumokėti 1000 Lt. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, E. P. nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, jog E. P. veiksmai atjungiant elektros energiją buvo atlikti tyčia ir savavališkai.

Teismas nurodė, jog byloje surinkta pakankamai duomenų padaryti neabejotiną išvadą, kad E. P. padarė ATPK 188 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtinybės nurodyti naujas esmines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius nėra, todėl, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, negrąžina administracinio teisės pažeidimo medžiagos institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusiai nutarimą, o pats priima naują nutarimą. Įvertinus tai, kad E. P. administracine tvarka nėra baustas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtinas įspėjimas.

III. Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimu, E. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog savo kaltę dėl pažeidimo neigia. Pabrėžia, jog teismas savavaldžiavimą grindė iš esmės vien tik liudytojos D. J. parodymais, tačiau ji aplinkybių apie tai, kad jis neva žinojo apie S. L. įmonės naudojimąsi elektros energija, negalėjo žinoti, nes tik nuo 2010 m. kovo 15 d. dirba jo įmonėje. Kita vertus, S. L. įmonė galėjo sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį, kas pašalintų bet kokias abejones, tačiau tokia sutartis sudaryta tik 2010 m. balandžio 23 d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo jį tenkinti.

Nukentėjusysis S. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti palaikydamas apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

E. P. nesutinka su apygardos administracinio teismo nutarimu teigdamas, jog teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. P. kaltė, padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kas šiuo atveju ir atlikta. E. P. tyčia nustatyta ne vien tik D. J. parodymais (b. l. 83), bet ir S. L. paaiškinimais, jog žodinis susitarimas dėl elektros energijos tiekimo sudarytas dar 2004 m., už sunaudotą elektros energiją mokėjo grynais pinigais pagal kontrolinio skaitiklio parodymus, o konfliktas kilo po to, kai iš jo buvo pareikalauta pinigų dėl naujos instaliacijos E. P. patalpoje, be to, jis buvo įspėtas dar prieš dvi savaites prieš elektros atjungimą (b. l. 55 – 56, 68), taip pat liudytojos G. P., Klaipėdos miesto savivaldybės Turto skyriaus vedėjos, parodymais apie tai, kad UAB „Edelbera“ vykusiame pasitarime dėl elektros energijos atjungimo nurodė, kad tai padaryta dėl skolų (b. l. 67). Pažymėtina ir tai, jog Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2010 m. birželio 14 d. išnagrinėjęs S. L. prašymą dėl 2010 m. kovo 10 d. įvykusio elektros energijos tiekimo nutraukimo konstatavo, jog skundas pasitvirtino, t. y. UAB „Edelbera“, nutraukdama elektros energijos tiekimą S. L. individualios įmonės nuomojamoms negyvenamoms patalpoms, pažeidė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 54.3 punkto bei X skyriaus reikalavimus (b. l. 20 – 21). Byloje duomenų, jog UAB „Edelbera“ ar E. P. tokį sprendimą būtų apskundęs nėra. Be to, raštu pasiaiškindamas dėl pažeidimo E. P. pripažino, jog elektrą atjungė, kai pastebėjęs didelius elektros energijos nuotėkius iškvietė specialistus, ko pasekoje išaiškėjo, kad S. L. individuali įmonė yra nelegaliai prisijungusi prie jo įmonės elektros energijos instaliacijos (b. l. 18). Pažymėtina, jog ši versija teisme nepasitvirtino, jai paremti jokie įrodymai iš esmės neteikti. Taigi, visa tai, kas nustatyta, leidžia apelianto teiginius apie tai, jog jis veikė netyčia, atmesti kaip nepagrįstus. Pastarojo tvirtinimas, jog jokių trukdžių S. L. įmonei sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį nebuvo, tačiau ji sudaryta tik 2010 m. balandžio 23 d., pasakytina, kad tokia aplinkybė jokios teisinės reikšmės šioje byloje neturi. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. P. veiksmai atjungiant elektros energiją buvo atlikti tyčia ir savavališkai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas