2020-07-15 Nr. AB-13577-3-62-3-02834-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2323-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02834-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 49-4370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2S-3749 „Dėl R. G. skundo išnagrinėjimo“.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2018 m. rugpjūčio 23 d. kartu su kitais bausmę atliekančiais nuteistaisiais Alytaus PN veikiančioje parduotuvėje pirko maisto produktus ir kitas prekes. Prie parduotuvės susidariusioje eilėje priešais pareiškėją stovėjo J. A. (J. A.), kuris turėjo skubiai pasinaudoti tualetu, todėl paprašė už jo stovėjusio pareiškėjo paimti jo pagal sąrašą pageidaujamas prekes ir parnešti jas į Alytaus PN lokalinį sektorių. Pro kontrolės praleidimo punktą Nr. 6 (toliau – punktas Nr. 6) praeinantį R. G. pareigūnai sustabdė ir paprašė parodyti pirkimo kvitą. Kadangi pirkimo kvitą pareiškėjas išmetė, pareigūnai jam ir J. A. priklausančias prekes paėmė. Nuėjęs į Alytaus PN lokalinį sektorių, pareiškėjas J. A. pasakė, kad pareigūnai paėmė visas prekes ir reikalavo pirkimo kvito. R. G. pirkimo kvito neieškojo, o nuteistasis J. A. nuėjo į parduotuvę, paėmė savo pirkimo kvitą bei jį pateikė punkto Nr. 6 pareigūnui. Pareiškėjas ir J. A. pateikė paaiškinimus apie įvykį, o 2018 m. spalio 18 d. R. G. buvo pakviestas į Alytaus PN Drausmės komisijos posėdį. Nutarimu už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimą pareiškėjui buvo skirta nuobauda, jį 10 parų perkeliant į kamerų tipo patalpą. R. G. teigimu, nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, kadangi nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas įgijo svetimą turtą. Nurodo, kad nuteistojo J. A. maisto produktus į lokalinį sektorių nešė be jokio atlygio, jokios naudos ir siekė juos grąžinti minėtam asmeniui. R. G. akcentavo, kad Kalėjimų departamentas neįsigilino į jo skundą ir nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

3. Vaizdo ryšio priemonėmis vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas R. G. bei jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

4. Atsakovas Alytaus pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad R. G. yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei ir bausmę atliko Alytaus PN 8 lokalinio sektoriaus 18 būrio 180 brigadoje. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. punkto Nr. 6 pareigūnai sulaikė pareiškėją, kuris į lokalinį sektorių nešėsi keturis krepšius su prekėmis. Pareigūnams įtarus, kad R. G. gali neštis ne savo lėšomis įsigytus produktus, buvo nurodyta pateikti pirkimo kvitą. Pareiškėjas iš pradžių tai padaryti atsisakė, o vėliau pareiškė, kad kvitą atneš ir nuėjo į Alytaus PN 8 lokalinį sektorių, iš kurio sugrįžo kartu su J. A.. Šis asmuo punkto Nr. 6 pareigūnams paaiškino, kad prekės priklauso jam, tačiau pirkimo kvito neturėjo, nurodė, kad apsipirkęs parduotuvėje, buvo priverstas skubiai pasinaudoti tualetu, todėl prekes paliko prie parduotuvės. Dėl šio įvykio įstaigoje buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu buvo išanalizuoti R. G. ir J. A. paaiškinimai, pirkimo kvitai ir kiti įrodymai. Alytaus PN vertino, jog pagal surinktus duomenis buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą, kadangi paėmė kito nuteistojo įsigytus keturis krepšius prekių. Atsakovas nurodė, kad vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis ir atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei į pareiškėjui anksčiau paskirtas nuobaudas. Alytaus PN pabrėžė, kad nuteistieji yra įsakmiai įpareigoti vykdyti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintus reikalavimus, o jų nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti nuteistajam nuobaudą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. skundas, kuriame jis ginčijo Alytaus PN direktorius 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 49-4370 skirtą nuobaudą – 10 parų perkelti į kamerų tipo patalpą. Išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą, Kalėjimų departamentas padarė išvadą, kad Nutarimu nuobauda R. G. buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Trečiasis suinteresuotas asmuo konstatavo, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas buvo tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje medžiagoje, nuobauda buvo skirta neviršijant įgaliojimų ir tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalimi, nėra pagrindo ją panaikinti. Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad R. G. yra asmuo, turintis specifinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl pareiškėjo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pabrėžė, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems bausmės atlikimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas jiems skirti nuobaudą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad Alytaus PN direktorius 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 49-4370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 4 punkto pažeidimą R. G., atliekančiam bausmę 180 brigadoje, skyrė nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpą 10 parų. Pareiškėjui Nutarimą apskundus Kalėjimų departamentui, ši įstaiga 2018 m. lapkričio 21 d. sprendime Nr. 2S-3749 „Dėl R. G. skundo išnagrinėjimo“ padarė išvadą, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai.

10. Teismas pažymėjo, kad bendrosios taisyklės, kurių skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems privaloma laikytis, yra išdėstytos Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Be to, nuobaudų skyrimą reguliuojančios normos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 203–207 punktuose. Šių taisyklių 205 punktas nustato, kad kiekvienas nuteistasis, prieš baudžiamas, turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad R. G. skiriant nuobaudą, procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos: pareiškėjui buvo suteikta teisė raštu pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto pažeidimo, pataisos įstaiga dėl galbūt padaryto pažeidimo atliko tyrimą ir 2018 m. spalio 12 d. surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 7.20-185-69 „Dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų“.

11. Aptaręs Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 12 straipsnio 3 dalies, 112 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas bei išanalizavęs Alytaus PN pateiktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, spręsdamas dėl R. G. kaltės, pažeidus Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 4 punkto reikalavimus, vertino 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuteistųjų R. G. ir J. A. raštu pateiktus paaiškinimus, Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų N. B., S. L. ir A. A. 2018 m. rugpjūčio 23 d. parengtą pranešimą Nr. 739-6271, pirkimo kvitus.

12. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas turto perleidimas reiškia atlygintiną ar neatlygintiną jo perdavimą kito asmens naudai.

13. Atsižvelgęs į Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą Nr. 739-6271, R. G. ir J. A. paaiškinimus, teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. 10.55 val. Alytaus PN punkte Nr. 6 buvo sulaikytas R. G., kuris grįžo iš parduotuvės ir nešėsi keturis krepšius su įvairiomis prekėmis, tačiau neturėjo prekių pirkimo kvito. Prekių kvitų duomenimis, pareiškėjas be savo įsigytų prekių, t. y. 3,55 Eur vertės vaflių ir sausainių, su savimi turėjo ir 39,77 Eur vertės prekių, kurias už savo lėšas, kaip buvo nustatyta atlikto tyrimo metu, uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ parduotuvėje įsigijo J. A.. Teismas pažymėjo, kad R. G. skunde ir teismo posėdyje nepripažino, jog J. A. jam nuosavybės teise perdavė įsigytas prekes, ir teigė, jog pareiškėjas J. A. prekes turėjo tik nunešti į lokalinį sektorių, nes minėtas asmuo turėjo skubiai pasinaudoti tualetu. Teismas R. G. paaiškinimus, kad jam nebuvo perleistos J. A. įsigytos prekės ir kad jas į 8 lokalinį sektorių pareiškėjas turėjo tik parnešti J. A. prašant, nes pats J. A. to padaryti negalėjo dėl netikėtai iškilusios priežasties, vertino kritiškai, visų pirma, atsižvelgęs į tai, kad jų nepatvirtina kiti byloje nustatyti duomenys.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje esančių pirkimo kvitų duomenys patvirtina, jog J. A. už įsigytas prekes pagal kvitą Nr. 42074 sumokėjo 2018 m. rugpjūčio 23 d. 10.45 val., o R. G. už savo prekes pagal kvitą Nr. 42076 sumokėjo 10.47 val. Ne iš eilės einantys prekių įsigijimo kvitų numeriai teismui sudarė pagrindą netikėti pareiškėjo paaiškinimais, jog parduotuvėje susidariusioje eilėje prieš jį stovėjo J. A., todėl būtent J. A. kreipėsi į pareiškėją ir prašė parnešti jo prekes.

15. Teismas sprendė, kad R. G. skirtingu laiku teikti paaiškinimai nėra nuoseklūs. 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime jis nurodė, kad J. A. paprašė, jog jo pirktus maisto produktus pareiškėjas parneštų į būrį, kadangi buvo priverstas skubiai pasinaudoti tualetu, o teismui paduotame 2018 m. lapkričio 24 d. skunde pareiškėjas nurodė, kad parduotuvėje prieš jį stovėjęs J. A. pasirašęs, už kokią sumą nori įsigyti prekių, pradėjo jas rinktis, tačiau buvo priverstas skubiai pasinaudoti tualetu ir už jo stovėjusio pareiškėjo paprašė, kad šis paimtų pagal sąrašą pageidaujamas įsigyti prekes ir jas nuneštų į lokalinį sektorių. Nustatęs, kad R. G. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, teismas juos vertino kaip abejotinus ir nepatikimus įrodymus, todėl jais nesirėmė.

16. Teismas pažymėjo, kad Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešime Nr. 739-6271 nurodyta, jog punkto Nr. 6 pareigūnams paprašius parodyti pirkimo kvitą, R. G. iš pradžių tai padaryti atsisakė ir pareiškė, kad neturi pareigos atsiskaityti pareigūnams apie apsipirkimą parduotuvėje, o vėliau paaiškino, kad prekių įsigijimo kvito neturi. Išanalizavęs nurodytą pareigūnų pranešimą ir kitus duomenis, teismas padarė išvadą, kad sulaikymo momentu R. G. punkte Nr. 6 dirbusiems Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistams nepateikė paaiškinimų, kad jis į 8 lokalinį sektorių neša ne tik savo, bet ir J. A. įsigytas prekes, ir kad J. A. prekes neša jo prašymu; nenurodė, dėl kokių priežasčių pats J. A. negalėjo parsinešti savo įsigytų prekių. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog egzistavo objektyvios kliūtys pačiam J. A. nusipirktas prekes parsinešti į savo gyvenamąją patalpą. Bylos medžiaga patvirtina, o ir pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad tualetas yra įrengtas toje pačioje teritorijoje kaip ir parduotuvė (iki punkto Nr. 6), todėl pareiškėjo aiškinimas, jog dėl J. A. poreikio pasinaudoti tualetu buvo iškilusi būtinybė šio asmens prekes nešti per punktą Nr. 6 ir pristatyti į jo gyvenamąją vietą, yra nelogiškas. Nei pareiškėjas, nei J. A. savo paaiškinimuose nenurodė jokių priežasčių, kurios galėjo sukliudyti jiems apie iškilusį poreikį pasaugoti ar nunešti prekes informuoti prie parduotuvės budėjusį pareigūną. Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešime Nr. 739-6271 pateiktais duomenimis apie iš karto po įvykio pateiktus pareiškėjo ir J. A. paaiškinimus, vertinti juos kaip neobjektyvius ir dėl to jais nesiremti.

17. Teismas sprendė, kad Alytaus PN tyrimo metu nustatyti duomenys patvirtino, jog R. G. į lokalinį sektorių kaip savo turtą nešėsi iš J. A. įgytas prekes, kurias minėtas asmuo buvo įsigijęs už savo asmenines lėšas ir kurias perleido pareiškėjui. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę, kvalifikuojant nuteistojo įvykdytą veiką, atsakomybė kyla nepriklausomai nuo būdo, kuriuo iš kito nuteistojo buvo įgytas turtas. Teismas sprendė, kad Nutarimu nuobauda R. G. buvo paskirta teisėtai, nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad R. G. skiriant nuobaudą, Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, jog skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, kad skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, nebuvo pažeistos ir konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimą. Teismas taip pat nenustatė pagrindo panaikinti Kalėjimų departamento 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 2S-3749 „Dėl R. G. skundo išnagrinėjimo“, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo priėmė pareiškėjo skundą išnagrinėjęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

III. 18. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti Alytaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 49-4370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir pripažinti, kad pareiškėjui nuobauda – 10 parų perkelti į kamerų tipo patalpą – buvo paskirta neteisėtai. R. G. taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas už valstybės teikiamą antrinę teisinę pagalbą.

19. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas neteisingai įvertino Nutarime nurodytas aplinkybes. Mano, kad teismas buvo šališkas.

20. R. G. akcentuoja, kad skunde teismui nurodė, jog prieš jį stovėjo nuteistasis J. A., kuris pareiškėjo paprašė prekes atnešti į lokalinį sektorių, kadangi jam reikėjo nueiti į tualetą. Kadangi J. A. stovėjo prieš R. G., o ne po jo, pareiškėjas nesupranta, kas suteikė pagrindą teismui netikėti jo parodymais. Nurodo, kad J. A. iš eilėje stovėjusių asmenų labiau pažinojo pareiškėją, todėl jo ir paprašė padaryti paslaugą. R. G. pažymi, kad įsigijo prekes, kurios buvo nurodytos J. A. sąraše, palaukė, kol ateis jo eilė (tarp jų eilėje stovėjo keli pirkėjai), apsipirko, ėjo į lokalinį sektorių ir pakeliui buvo sulaikytas pareigūnų. Pareiškėjas nesupranta, dėl ko teismas jo paaiškinimuose rado nenuoseklumą.

21. R. G. sutinka, kad J. A. pareiškėjo paprašė parnešti jo pirktas ir jam priklausančias prekes. J. A. pasirašė, už kokią sumą nori įsigyti prekių, ir palikęs R. G. paimti jo norimų įsigyti prekių, nuskubėjo į tualetą. Atkreipia dėmesį, kad jeigu J. A. nebūtų pasirašęs žurnale, už kokią sumą nori įsigyti prekių, pareiškėjui niekas nebūtų jų davęs, todėl paaiškinime nurodęs, kad buvo paprašytas parnešti J. A. pirktus produktus, o teisme paaiškinęs, kad J. A. pasirašęs, už kokią sumą nori įsigyti prekių, pradėjo jas rinktis, tačiau turėjo skubiai pasinaudoti tualetu ir paprašė, kad R. G. jas paimtų pagal sąrašą, o pareiškėjas pabaigė pirkti, pateikė tapačius parodymus, gal tik pasakytus kitais žodžiais. Pareiškėjo nuomone, teismo padaryta išvada, kad R. G. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes buvo nenuoseklūs ir dėl to neturėjo būti vertinami, yra neteisinga.

22. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jokie teisės aktai nereikalauja apsipirkus pataisos namų parduotuvėje, pasiimti prikimo kvitų, kad vėliau juos galėtų kažkam parodyti. Mano, kad punkto Nr. 6 pareigūnams neparodęs pirkimo kvito, kurio neturėjo, R. G. jokio pažeidimo nepadarė. Norėdamas įrodyti pirkinių kilmę, jis pasirinko būdą ne aiškinti pareigūnams, o atsivesti pirkinių savininką, kuris viską paaiškintų. J. A., pareiškėjo informuotas apie pirkinių paėmimą, nuėjo pas pareigūnus ir viską paaiškino, o vėliau visą tai išdėstė raštu. Pareigūnų paprašytas paaiškinti, kaip pas jį atsirado J. A. prekės, pareiškėjas tai paaiškino raštu. Teigia, kad jeigu punkto Nr. 6 pareigūnai būtų paklausę, kam priklauso jo nešami produktai, R. G. jiems būtų viską paaiškinęs, tačiau jie prašė parodyti tik apsipirkimo kvitą, kurio pareiškėjas neturėjo ir neprivalėjo parodyti. R. G. nesupranta, kaip nusižengė, pasirinkęs nurodytą įrodinėjimo būdą.

23. Pareiškėjui neaišku, kaip būtų galima pateikti įrodymus, kad žmogui iškilo būtinybė pasinaudoti tualetu, ir kokius veiksmus jam reikėjo atlikti pareigūno atžvilgiu. Nurodo, kad tualetu nėra uždrausta naudotis, kada asmeniui to reikia ir jokio pareigūnų leidimo tam nereikia, todėl teismo aiškinimas, kad J. A. turėjo pasakyti pareigūnui, kad eina į tualetą, jam nesuprantamas (J. A. žinojo, kur yra tualetas). Teigia, kad teismo aiškinimas, jog J. A. einat į tualetą, nebuvo būtinybės pirkinius palikti R. G., yra visiškai nelogiškas.

24. Pareiškėjas pažymi, kad nei byloje, nei teismo posėdyje nebuvo nustatyta, jog tualetas yra tik toje teritorijoje, kurioje yra parduotuvė. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje paaiškino, jog tualetai yra pakeliui iš parduotuvės į lokalinį sektorių ir lokaliniame sektoriuje. Kuriuo tualetu pasinaudojo J. A., R. G. nežino, ir tai nurodė teismo posėdyje bei paaiškino, kad grįžęs į lokalinį sektorių, iš karto ėjo pas J. A., jog jam paaiškintų situaciją, o jis viską paaiškintų pareigūnams, tačiau minėto asmens pareiškėjas iš karto nerado. Kitų nuteistųjų R. G. paprašė, kad pasakytų, jog J. A. iš karto ateitų pas pareiškėją, tai ir buvo padaryta. R. G. nuomone, teismui negalėjo būti aišku, kokiu tualetu J. A. pasinaudojo.

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 7.20-185-65 nėra įrodymų, kad iš jo paimti produktai priklausė ne J. A., o kam nors kitam. Pažymi, kad svetimo turto jokiu būdu neįgijo, paslaugą J. A. padarė nemokamai ir produktus nešė tam, kad juos grąžintų minėtam asmeniui. R. G. mano, kad veiksmai, padėjus kitam asmeniui iš parduotuvės parnešti produktus, negali būti kvalifikuoti kaip Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimas.

26. Atsakovas Alytaus pataisos namai prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad visa teismui pateikta su nagrinėjamu ginču susijusi medžiaga buvo tinkamai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam paskirta nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta. R. G. teiginiai apie neteisėtą nuobaudą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Kadangi pareiškėjas siekė nuobaudos panaikinimo, jis privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė. Atsakovo nuomone, R. G. rėmėsi abstrakčiais teiginiais.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą ir tai padarė laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo ir protingumo kriterijais, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad R. G. apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo šios kategorijos bylose suformuotos teismų praktikos.

31. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis, teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą, ir teigia, kad remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jo nėra pagrindo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 49-4370, kuriuo pareiškėjui R. G. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas 10 parų į kamerų tipo patalpas, bei Kalėjimų departamento 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 2S-3749, kuriame buvo konstatuota, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Alytaus PN padarė išvadą, jog 2018 m. rugpjūčio 23 d. sulaikytas R. G. nešėsi keturis krepšius su maisto produktais, kuriuos jam perdavė nuteistasis J. A., ir taip pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 4 punkto nuostatas. Už tai jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas 10 parų į kamerų tipo patalpas (b. l. 7). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Alytaus pataisos namų 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 49-4370 R. G. paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, 2018 m. lapkričio 21 d. sprendime Nr. 2S-3749 konstatavo, kad nuobauda jam buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl nurodytų Alytaus PN nutarimo ir Kalėjimų departamento sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. R. G. su teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir buvo šališkas. Pažymi, kad svetimo turto jokiu būdu neįgijo, paslaugą J. A. padarė nemokamai ir produktus nešė tam, kad juos grąžintų minėtam asmeniui.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės yra įtvirtintos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, o pareigos – to paties kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reguliuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos yra nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.) 4 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai.

35. Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistai 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešime Nr. 739-6271 nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. 10.55 val. Alytaus PN punkte Nr. 6 buvo sulaikytas R. G., kuris grįžo iš parduotuvės ir nešėsi keturis krepšius su maisto produktais bei atsisakė pateikti pirkimo kvitą, tačiau vėliau kvitą pažadėjo atnešti ir nuėjo į Alytaus PN 8 lokalinį sektorių ir grįžo kartu su nuteistuoju J. A., kuris teigė, kad prekės yra jo, tačiau pirkimo kvito neturi, o prekes paliko prie parduotuvės, nes labai norėjo į tualetą (b. l. 41). 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. apsipirkinėjo parduotuvėje ir eilėje prieš jį stovėjo J. A.. Minėtam asmeniui prireikus į tualetą, jis R. G. paprašė pirktus produktus parnešti namo. Eidamas mano, pareiškėjas buvo sustabdytas pareigūnų, kurie paprašė pateikti pirkinių kvitą. Kadangi kvito neturėjo, tiek jam, tiek minėtam asmeniui priklausę produktai iš R. G. buvo paimti (b. l. 43–44). 2018 m. rugpjūčo 23 d. paaiškinime J. A. nurodė, kad tą dieną apsipirkinėjo parduotuvėje, bet savo produktų neparsinešė į būrį, nes pirkimo metu nuėjo į tualetą, o produktus turėjo parnešti R. G. (b. l. 100). Dėl nurodyto įvykio atlikus tyrimą, buvo surašyta 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 7.20-185-69 „Dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų“, kurioje buvo konstatuota, jog R. G., paimdamas J. A. jam perduotus 4 krepšius ne savo maisto produktų, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 dalies 4 punkto nuostatas, ir buvo pasiūlyta jam skirti nuobaudą (b. l. 8–9).

36. Administracinėje byloje esančios kvitų kopijos patvirtina, kad pareiškėjas apsipirko 2018 m. rugpjūčio 23 d. 10.47 val. (kvito Nr. 42076), o J. A. – 2018 m. rugpjūčio 23 d. 10.45 val. (kvito Nr. 42074 (b. l. 45, 46). Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo teiginių, kad eilėje prieš jį stovėjo J. A.. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje pareiškėjas taip pat nurodė, jog J. A. stovėjo prieš jį. Argumentai, kad tarp šių asmenų eilėje stovėjo keli pirkėjai, atsirado tik R.

G. apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktų kvitų numeriai patvirtina, jog tarp J. A. ir R. G. apsipirko vienas asmuo. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad J. A. jo paprašė pirktus produktus parnešti namo (b. l. 43), o skunde, pateiktame teismui, pažymėjo, kad parašęs ant kortelės, ką pageidauja nusipirkti, pradėjo apsipirkinėti ir paprašė R. G. pagal sąrašą paimti jo pageidaujamas prekes ir jas atiduoti J. A.. Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat nurodė, kad J.

A. pagal sudarytą sąrašą paprašė apsipirkti už jį (asmuo jau buvo pradėjęs apsipirkinėti), tą R. G. ir padarė, o tada apsipirko pats. Tokie paaiškinimai negali būti laikomi nuosekliais ir nekeliančiais abejonių jų teisingumu, todėl jais pagrįstai nebuvo remiamasi. Atkreiptinas dėmesys, kad iš R. G. teismo posėdyje teiktų paaiškinimų susidaro įspūdis, kad pareiškėjo ir J. A. santykiai nebuvo labai draugiški, todėl tai kelia abejonių, kad minėtas asmuo nupirkti (pabaigti nupirkti) ir į lokalinį sektorių parnešti nupirktus produktus paprašė būtent pareiškėjo.

Be to, Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistai 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešime Nr. 739-6271 nurodė, kad R. G. iš pradžių pateikti pirkimo kvitą atsisakė, pareiškęs, kad neturi pareigos atsiskaityti pareigūnams, o vėliau paaiškino, kad prekių įsigijimo kvitų neturi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sulaikymo metu pareiškėjas jį sustabdžiusiems pareigūnams nepaaiškino, kad į 8 lokalinį sektorių neša ne tik savo, bet ir kito asmens, kuris tai paprašė padaryti, prekes, nors pareigūnams paprašius pateikti kvitus, tokias aplinkybes jis privalėjo paaiškinti.

Nors R. G. teigia, kad punkto Nr. 6 pareigūnams neparodęs pirkimo kvito, kurio neturėjo, ir pasikvietęs J. A., kad šis asmuo viską paaiškintų, pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuobauda jam buvo paskirta ne už tai.

37. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešime Nr. 739-6271 pateiktais duomenimis. Taip pat nebuvo nustatytas pareigūnų siekis neteisingai apkalbėti pareiškėją.

38. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. G. į lokalinį sektorių kaip savo nešėsi ir kito nuteistojo įgytas prekes, o tai reiškia, kad jis pažeidė draudimą bet kokiu būdu įgyti kitų nuteistųjų turtą (Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tai užtraukia atsakomybę – nuobaudos taikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl tualeto, kuriuo naudojosi J. A., buvimo vietos ir būtinybės minėto asmens prekes nešti per punktą Nr. 6, kurią teismas pripažino nelogiška, yra pertekliniai.

39. Skiriant nuobaudą pareiškėjui, Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje nustatyta nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka nebuvo pažeista. Nuobauda R. G. buvo skirta pataisos įstaigos direktoriaus pareigas laikinai ėjusio asmens, t. y. nuobauda skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo. R. G. paskirta nuobauda yra nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ji atitinka pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų. Alytaus PN 2018 m. spalio 18 d. nutarime Nr. 49-4370 yra aiškiai nurodyta pažeidimo esmė. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi institucija, pagrįstai Nutarimą paliko nepakeistą. Trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 2S-3749 yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jis yra pakankamai aiškus ir motyvuotas bei buvo priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir pasirašytas įgalioto asmens.

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia R. G., išsamiai išnagrinėjo bylą ir tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo objektyvumu. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. R. G. naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

41. Atmetus pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Milda Vainienė Dalia Višinskienė